- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-02
- Bylos Nr.
- e2A-549-273/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10593-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- E. S.
- Kategorijos
- 3.2.6.4Galutinis sprendimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-22233-717/2015 pagal ieškovės E. S. ieškinį, pareikštą atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 2580,26 Eur skolą, 5% dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2014 m. spalio 8 d. teismas nutraukė jos sudarytą santuoką su atsakovu D. S. ir teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-168-192/2014 buvo padalintas prievolių vykdymas tarp šalių. Sprendimu nustatyta, kad E. S. ir D. S. kreditoriniai įsipareigojimai AB DNB bankui, numatyti 2007-10-01 Kredito sutartyje Nr. 2500-2007-27504 nesikeičia, t. y. šalys prieš kreditorių lieka solidariai atsakingos, tačiau tarpusavyje šalys įpareigojamos pagal šią sutartį atsiskaitinėti taip: E. S. AB DNB bankui moka 2/3 dalis įmokų, D. S. 1/3 dalį įmokų. Ieškovė E. S. kreditoriui AB DNB bankui sumokėjo 2500 Eur skolos ir 351,10 Eur palūkanų. Atsakovui tenkanti 1/3 dalis šių sumų – 950,36 Eur. Atsakovui grąžinus ieškovei 57,92 Eur iš jo priteistina 892,44 Eur. 2011 m. sausio 13 d. ieškovė su UAB „PZU Lietuva“ sudarė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) turto draudimo sutartį, pagal kurią ieškovė sumokėjo 259,20 Eur, todėl atsakovui tenkanti dalis yra 1/3 dalį – 86,40 Eur. Taip pat teismo sprendimu buvo pripažinta, kad šalių prievolė trečiajam asmeniui N. S. pagal žodinę paskolos sutartį yra solidari E. S. ir D. S. prievolė, nustatant, kad ieškovė ir atsakovas prieš kreditorių N. S. atsako solidariai, tačiau vienas kito atžvilgiu privalo skolą grąžinti sekančiai: D. S. 1/3 dalį skolos, E. S. 2/3 dalis skolos. Antstoliui R. S. vykdant skolos N. S. išieškojimą ieškovė E. S. sumokėjo 4120,45 Eur skolą, 532,84 Eur palūkanų, 91,00 Eur vykdymo išlaidų, todėl atsakovas D. S. turi grąžinti ieškovei jam tenkančią šių sumų dalį - 1596,59 Eur, bei 1/3 dalį – 4,83 Eur mokesčių sodininkų bendrijai „Krantas“. Atsakovo skola ieškovei viso yra 2580,26 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas 2015 m. liepos 30 d. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad jis nesutinka su ieškovės ieškiniu, nes dėl prievolės įvykdymo DNB bankui pagal kredito sutartį Nr. 2500-2007-27504 atsakovui tenkanti įmokos dalis yra 1/3, o atsakovės 2/3. Tačiau ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų kiek ieškovė vienasmeniškai yra sumokėjusi įmokų bankui per ieškinyje nurodytą laikotarpį. Dėl draudimo įmokos, tai šalys nėra susitarusios dėl teisės ieškovei paskirstyti draudimo įmokas tarp šalių. Be to, ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta, o Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. PZULT 1255078 yra sudaryta tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir E. S., o atsakovas nėra sandorio šalis. Ieškovė reikšdama reikalavimą dėl įmokos sodininkų bendrijai „Krantas“ nepateikia jokių įrodymų dėl šios įmoko pagrįstumo, be to, atsakovas daugiau kaip 2,5 metų negyvena sodininkų bendrijoje „Krantas“.
Ieškovė atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad atsakovo prieštaravimai formalūs, atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių reikalavimų nepagrįstumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą – priteisė iš atsakovo D. S. 2 580,26 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 580,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-05-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 379 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Teismas nustatė, kad tarp šalių kreditoriniai įsipareigojimai AB DNB bankui, numatyti 2007-10-01 Kredito sutartyje Nr. 2500-2007-27504 nesikeičia, t. y. šalys prieš kreditorių lieka solidariai atsakingos, tačiau tarpusavyje šalys įpareigojamos pagal šią sutartį turi atsiskaitinėti taip: E. S. AB DNB bankui moka 2/3 dalis įmokų, D. S. 1/3 dalį įmokų. Teismas nurodė, kad ieškovė E. S. kreditoriui AB DNB bankui sumokėjo 2 500 Eur skolą ir 351,10 Eur palūkanų, todėl atsakovui nevykdant savo pareigos pagal teismo sprendimą iš jo priteistina 1/3 dalis įmokų, tai sudarytų 833,33 Eur paskolos ir 117,03 Eur palūkanų, viso: 950,36 Eur. Pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2-2500-2007-27504, kurios paskirtis buvo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statyba, šalys įsipareigojo turtą apdrausti. Minėtas nekilnojamasis turtas buvo apdraustas UAB „PZU Lietuva“ draudimo sutartimi PZULT 1255078, pagal šią sutartį ieškovė sutiko, kad nuo jos vardu esančios sąskaitos būtų kas mėnesį vykdomi tiesioginiai draudimų įmokų nurašymai. Laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. nuo ieškovės sąskaitos buvo nurašyta 259,20 Eur draudimo įmokų, ką patvirtina į bylą pateikti ieškovės vietinio mokėjimo pavedimai bei sąskaitos išrašai (el. bylos priedai). Kadangi atsakovas nekilnojamąjį turtą įsipareigojo drausti pagal sudarytą Kredito sutartį, todėl atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų iš atsakovo priteistina 1/3 dalis draudimo įmokų t. y. 86,40 Eur. Šalių prievolė trečiajam asmeniui N. S. pagal žodinę paskolos sutartį 2014 m. spalio 8 d. teismo sprendimu lieka solidari E. S. ir D. S. prievolė, nustatant, kad ieškovė ir atsakovas prieš kreditorių N. S. atsako solidariai, tačiau vienas kito atžvilgiu privalo skolą grąžinti sekančiai: D. S. 1/3 dalį skolos, E. S. 2/3 dalis skolos. Teismas nustatė, kad ieškovė įvykdė Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-168-192/2014 ir sumokėjo trečiajam asmeniui N. S. paskolą ir vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą, viso 4 744,29 Eur, todėl atsakovui nevykdant savo pareigos pagal teismo sprendimą iš jo priteistina 1/3 dalis įmokų t. y. 1373,48 Eur paskolos, 177,61 Eur palūkanų ir 45,50 Eur vykdymo išlaidų. Teismas nurodė, kad šalių nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas šalims gyvenant santuokoje, tai pagal CK 4.86 straipsnį bendraturčiai naudojantis bendrąja jungtine nuosavybe ir ją išlaikant turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita, todėl ieškovei sumokėjus SB „Krantas“ už kelio remontą 14,48 Eur (el. bylos priedai) iš atsakovo priteistina nuo šios sumos 1/3 dalis įmokos, tai sudarytų 4,83 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant, jo neišklausius, nesudarius galimybės teikti paaiškinimus, atsikirtimus ir rašytinius įrodymus, reikšmingus bylos baigčiai. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė motyvų ir argumentų (CPK 246 str. 2d.), kodėl atsakovo teiktas prašymas (t.1, b. l. 134) bylos nagrinėjimą atidėti nebuvo išspręstas, o byla išnagrinėta nedalyvaujant itin formaliu pagrindu - kad atsakovas į posėdį neatvyko. Atsakovo nedalyvavimo pirmosios instancijos teismo posėdį priežastys buvo svarbios bei pateisinamos, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo bylos nagrinėjimą atidėti ir sudaryti atsakovui sąlygas tinkamai atstovauti savo interesus, užtikrinti teisę būti išklausytam ir teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą.
Atsakovas neturi galimybės prieigai prie teismų elektroninės sistemos (EPP), neturi lustinės asmens tapatybės kortelės, nesinaudoja elektronine bankininkyste, nėra elektroninio parašo naudotojas ir neturi galimybės prisijungti prie Viešosios elektroninės teismų sistemos. Dėl sunkios materialinės padėties, atsakovas neturi kompiuterio. Atsakovo procesiniuose dokumentuose buvo aiškiai nurodyta, jog atsakovas neturi galimybės naudotis EPP sistema ir prašo jam procesinius dokumentus bei jų priedus teikti atsakovui įprasta tvarka - registruota korespondencija arba pasirašytinai. Tačiau iš esmės visa bylos rašytinė medžiaga buvo teikta per elektroninę teismų sistemą, dalis jos atsakovui iš viso nebuvo persiųsta/įteikta. Todėl dėl dalies įrodymų, jų negavęs, atsakovas net neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės, ar atsikirsti, nes apie juos paprasčiausiai nebuvo informuotas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tiek preliminaraus, tiek ir skundžiamo galutinio sprendimo aprašomojoje dalyje, jo motyvuojamoje dalyje nenurodė, kodėl atmetė atsakovo pateiktus įrodymus (CPK 270 str. 4 d. 2 p.) ir argumentus, nenurodė, koks įstatymas turi būti taikomas ( CPK 265 str. 1 d.), nenurodė teisės aktų, kuriais vadovavosi priimdamas galutinį sprendimą (CPK 270 str. 4d. 4p.), nepateikė įrodymų, kuriais buvo grindžiama teismo išvada, vertinimo (CPK 270 str. 4 d. 2 p.). Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl CPK 263, 265 str., 268 str. 4d., 270 str. 4d. taikymo ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, netinkamai taikytos materialinės teisės normos (CPK 327 str. 1 d., 329 str. 1 d., 2 d. 4, 7 p., 330 str.). Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Ieškovė iš esmės buvo atleista nuo pareigos įrodymais pagrįsti kiekvieną savarankišką ieškinio reikalavimą ta apimtimi, kuria jam įrodinėjimo naštą nustato įstatymas (CPK 12, 178 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas teismui teiktuose prieštaravimuose buvo nurodęs, kad dėl to paties reikalavimo, šalims siekiant susitarti taikiai ir dėl kitų finansinių priešpriešinių pretenzijų, dar prieš ieškinio pateikimą, buvo inicijuotos derybos, dėl ko šalys iš esmės susitarė. Be to, E. S. iniciatyva Kauno apylinkės teisme buvo užvesta civ. byla Nr.e2-19584-896/2015 dėl turto - bendraturčiams E. S. ir D. S. priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) - atidalinimo, išmokant D. S. piniginę kompensaciją, atskaičius jo prievoles. Civilinė byla Nr. e2-19584-896/2015 šiuo metu yra išnagrinėta, baigta. Todėl, siekiant pašalinti visus prieštaravimus bei visapusiškai ir pilnutinai išsiaiškinti visus skolinius reikalavimus, jų pagrįstumą ir apimtis, ją buvo tikslinga prisijungti prie nagrinėjamos bylos. Ir tik tuomet spręsti klausimą dėl ieškovės ieškinio reikalavimo šioje dalyje pagrįstumo. Tačiau teismas to nepadarė, dėl ko esminių faktinių aplinkybių šio reikalavimo kontekste taip ir neišsiaiškino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai galutiniu sprendimu priteisė iš atsakovo 833,33 Eur paskolą ir 117,03 Eur palūkanų pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2-2500-2007-27504, t. y. 950,36 Eur skolą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2015 m. balandžio mėn. 25 d. Galutiniu sprendimu buvo priteista skola už laikotarpius, kurie pateko į santuokos nutraukimo bylos Nr. 2-168-192/2014 ginčo dalyką ir jau yra išspręsti išnagrinėtos santuokos nutraukimo bylos kontekste. Įrodymų ir/ar įstatymo, kuriais remiantis buvo grindžiama teismo išvada šioje dalyje, teismas galutiniame sprendime nenurodė. Atsakovas į bylą teikė įrodymus dėl prievolinių įsipareigojimų AB DNB bankui vykdymo, pinigines lėšas pervedant į E. S. sąskaitą, nurodant tikslinę jų paskirtį už būsto kreditą - (2015-07-11 20 Eur; 2015-06-10 50 Eur; 2013-12-23 200 Lt). Minėtos sumos, teismui priimant galutinį sprendimą jei laikytume reikalavimą dėl skolos priteisimo pagrįstu (atsakovo manymu šis reikalavimas neįrodytas), teismas neteisingai ir nepagrįstai šių sumų neišminusavo.
Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei draudimo įmoką sumoje 86,40 Eur. Teismas nemotyvavo ir nenurodė argumentų, kodėl atmetė atsakovo atsikirtimus ir įrodymus (pažeistas CPK 270 str. 4d. 3p.), pagrindžiančius faktines aplinkybes, kad reikalavimas dėl tariamai neįvykdytų santuokinių įsipareigojimų (draudimo įmokos už būstą mokėjimo) vykdymo yra reiškiamas jau po santuokos nutraukimo; kad šalys nėra susitarusios ir/ar nėra tam jokio kito imperatyvaus pagrindo (pvz.: teismo sprendimas, aktas ir pan.) dėl ieškovės regresinio reikalavimo į atsakovą dėl tariamai santuokos metu atlikto mokėjimo už draudimo paslaugas; kad santuokos nutraukimo byloje priimtu įsiteisėjusiu 2014-10-08 Kauno apylinkės teismo sprendimu, civ. byloje Nr. 2-168-192/2014, nėra aptarta ieškovės teisė dėl regresinio reikalavimo į sumokėtą draudimo įmoką, nėra numatytas/aptartas ir reikalavimas dėl proporcinio ginčo draudimo įmokos paskirstymo pagal pareikšto Ieškinio sąlygas - ieškovės dalis 2/3, atsakovo - 1/3. Svarbu pažymėti, kad santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-168-192/2014 joks ieškovės E. S. materialinis reikalavimas atsakovui dėl draudimo įmokų priteisimo, ar įpareigojimo jas mokėti atitinkamomis proporcijomis jau po ištuokos nebuvo pareikštas.
Ieškovės reikalavimas dėl 14,48 Eur skolos už SB „Krantas“ už kelio remontą yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl teismo turėjo būti atmestas, o preliminarus sprendimas šioje dalyje - panaikintas. Atkreiptinas teismo dėmesys į tą faktą, jog ši skola nėra pagrįsta jokiais leistinais mokėjimo dokumentais, antra - šis mokėjimas buvo atliktas 2014-07-27, t. y. šalims dar būnant santuokoje. Iki buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo (2014-10-08 d.) E. S. jokio skolinio reikalavimo dėl skolos priteisimo už SB „Krantas“ kelio remontą ištuokos byloje D. S. nereiškė. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo pareigą regreso tvarka kompensuoti dalį sodininkų bendrijai ieškovės sumokėtos įmokos. Teismas savo sprendimo šioje dalyje nemotyvavo ir nenurodė įstatymo, kuriuo grindė tokias savo išvadas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. galutinį sprendimą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
Atsakovui buvo sudarytos visos galimybės išspręsti ginčą taikiu būdu ir teismas tenkino atsakovo prašymą 2015-09-23 atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, tuo sudarydamas šalims galimybę susitarti dėl skolos mokėjimo. Pažymėtina, kad po atidėto teismo posėdžio iki paskirto 2015-10-29 teismo posėdžio atsakovas nei karto nesikreipė dėl taikos sutarties, šalių derybos nevyko. Pateikus antrą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas jokios iniciatyvos dėl ginčo užbaigimo nerodo, jokio bendradarbiavimo nevyko, nors rugsėjo mėnesį ieškovė sutiko su atsakovo siūlymu spręsti ginčą taikiai. Taigi, atsakovas, teigdamas, kad teismas nesudarė jam galimybių būti išklausytam ar kitaip pažeidė jo teises yra nepagrįstas.
Ieškovė su ieškiniu pateikė teismui eilę oficialių rašytinių dokumentų dėl piniginių prievolių tarp ieškovo ir atsakovo. Atsakovui puikiai yra žinoma prašomų priteisti piniginių prievolių kilmė, susidarymo laikas, prievolių apimtis. Dėl dalies piniginių prievolių dydžio skolą patvirtina įsiteisėję teismų sprendimai, kurių atsakovas nevykdo, kiti reikalavimai grindžiami bankiniais išrašais, pavedimais apie ieškovės vardu padengtas einamąsias kredito įmokas, kurias privalo dengti abi šalys. Kredito sutartis su DnB banku Nr.2500-2007-27504 2007-10-01 pasirašyta D. S. ir E. S. dėl gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) statybos. Atsakovas yra solidarus skolininkas. Minėtoje sutartyje ieškovas ir atsakovė įsipareigojo apdrausti įkeičiamą nekilnojamąjį turtą. Vykdant Kredito sutarties reikalavimus buvo sudaryta PZU Lietuva turto draudimo sutartis nurodant įkeičiamo turto naudos gavėju - DnB bankas. Su ieškiniu buvo pateikti teismui Kredito sutartis, Draudimo polisas. Atsakovui, kuris dar 2007 m. sudarė kredito sutartį šie duomenys negali būti netikėti. Atsakovo keliamos teorijos, kad neaišku kokiu pagrindu jis privalo mokėti draudimo įmokas už įkeistą turtą yra niekuo nepagrįstas piktnaudžiavimas. Teismas posėdžio metu aiškinosi šių prašomų priteisti sumų teisinį pagrindą, o atsakovas turėjo ir galėjo pateikti laiku prieštaravimus, pateikti tai paneigiančius dokumentus, tačiau šios pareigos nevykdė.
Atsakovas su apeliaciniu skundu nepateikė nei vieno pavedimo ar mokestinio dokumento, kad yra sumokėjęs įkeisto turto draudimo mokestį, kuris jam privalomas pagal turto kredito sutartį, nepateikė duomenų ir apie jam priklausančio nekilnojamojo turto einamuosius mokesčius Sodų bendrijai „Krantas“. Kadangi atsakovas yra gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) savininkas, todėl asmuo turi pareigą išlaikyti šį turtą, bei mokėti bendrijos mokesčius pagal pateiktas sąskaitas.
Pirmosios instancijos teismui pateiktas ieškinys buvo grindžiamas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, oficialiais mokėjimo dokumentais, kurių atsakovas neginčijo. Ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo jam tenkančią skolos dalį minusavo visus jo padarytus mokėjimus ir tai nurodė ieškinyje. Atsakovas siekia klaidinti teismus, teikdamas kvitus dėl įmokų, tačiau pats jokio paskaičiavimo nepateikia, nes praktiškai jokių savo piniginių prievolių nevykdo, vengia išlaikyti savo vaikus.
Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teismas priima į bylą prie apeliacinio skundo D. S. pateiktas pinigų perlaidų priėmimo AB Lietuvos pašte kopijas už laikotarpį nuo 2015-08-14 iki 2015-11-13 (t. 2, b. l. 10-13) ir atsisako priimti ieškovės E. S. prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktus papildomus dokumentus - Kreditavimo sutarties Nr. 2500-2007-27504, Draudimo poliso kopijas, antstolio R. S. pažymą, Kauno apylinkės teismo 2014-10-08 sprendimo kopiją, kadangi šie dokumentai į bylą teikiami pakartotinai, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. ir 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžių kopijos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties kopija - neturi teisinio ryšio su nagrinėjama byla.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje nustatyta, jog šalims esant santuokoje 2007 m. spalio 1 d. buvo sudaryta su DNB banku kreditavimo sutartis NR. 2500-2007-27504, kurios pagrindu ieškovei ir atsakovui suteikta 28962,00 EUR paskola gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Įgytas šalių nekilnojamasis turtas buvo apdraustas „PZU Lietuva“ turto draudimu. 2014 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismas teismo sprendimu nutraukė E. S. ir D. S. santuoką, įregistruotą 1996-04-13 Jurbarko rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.31) dėl atsakovo D. S. kaltės; pripažino, kad 12906,72 Lt prievolė trečiajam asmeniui N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal žodinę paskolos sutartį yra solidari E. S. ir D. S. prievolė, nustatant, kad ieškovė ir atsakovas prieš kreditorių N. S. atsako solidariai, tačiau vienas kito atžvilgiu privalo šią skolą grąžinti sekančiai: D. S. 1/3 dalį skolos, E. S. 2/3 dalis skolos; pripažino, kad kreditoriniai įsipareigojimai AB DNB bankui, numatyti 2007-10-01 Kredito sutartyje Nr. 2500-2007-27504 nesikeičia, t.y. šalys prieš kreditorių lieka solidariai atsakingos, tačiau tarpusavyje šalys įpareigojamos pagal šią sutartį atsiskaitinėti taip: E. S. AB DNB bankui moka 2/3 įmokų dalis, D. S. 1/3 dalį įmokų. 2015 m. kovo 12 d. Kauno apygardos teismas nutartimi pakeitė sprendimo dalį dėl abiejų šalių prievolės N. S. ją sumažinant iki 11808,72 Lt, palūkanas iki 2418,36 Lt (el. bylos priedai).
Dėl ieškovės teisės reikalauti iš atsakovo skolos dalies
CK 6.9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.
Iš pateiktų sąskaitų išrašų ir mokėjimų nurodymų nustatyta, kad ieškovė E. S. nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2015 m. balandžio mėn. kreditoriui AB DNB bankui sumokėjo 2500 EUR skolos ir 351,10 EUR palūkanų, todėl atsakovui nevykdant savo pareigos pagal teismo sprendimą ieškovė turėjo teisę reikalauti iš jo priteisti 1/3 dalį įmokų, tai sudarytų 833,33 EUR paskolos ir 117,03 EUR palūkanų, iš viso: 950,36 EUR. Iš į bylą pateikto banko sąskaitos išrašo (t. 1, b. l.46) matosi, kad atsakovas D. S. vykdant pinigines prievoles bankui ieškovei E. S. 2013-12-23 pervedė 57,92 Eur (200 litų), todėl ieškovė ieškinio reikalavimu pagrįstai prašė priteisti 892,44 Eur skolos. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad galutiniu teismo sprendimu buvo priteista skola už laikotarpius, kurie pateko į santuokos nutraukimo bylos Nr. 2-168-192/2014 ginčo dalyką ir jau yra išspręsti išnagrinėtos santuokos nutraukimo bylos kontekste, tačiau apeliantas šių laikotarpių nekonkretizuoja. Į bylą pateikta Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo kopija civilinėje byloje Nr. 2-168-192/2014 (t. 1, b. l. 132-146), iš kurio matosi, kad paskolą bankui iki 2013 rugsėjo mėnesio mokėjo ieškovės tėvai M. B. ir P. B. ir jų reikalavimas santuokos nutraukimo byloje buvo patenkintas. Ieškovė E. S. nurodo, kad nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio paskolą mokėjo tik ieškovė, atsakovas nepateikė duomenų, kad atliko mokėjimus pagal kredito sutartį, išskyrus 2013-12-23 57,92 Eur (200 litų) mokėjimą, kurią ieškovė iš reikalaujamos priteisti sumos minusavo. Nors apeliantas nurodo, kad į E. S. sąskaitą už būsto kreditą 2015-07-11 pervedė 20 Eur, o 2015-06-10 pervedė 50 Eur, tačiau šie mokėjimai nepatenka į ieškovės nurodytą laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. balandžio mėn. ir negali būti išminusuojami nuo prašomos priteisti sumos. Prie apeliacinio skundo pateiktos D. S. pinigų perlaidų kvitų kopijos už laikotarpį nuo 2015-08-14 iki 2015-11-13 taip pat nepatvirtina, kad atsakovas mokėjo įmokas už ginčo laikotarpį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matosi, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4506-945/2016, kurioje nagrinėjamas ginčas pagal ieškovės E. S. ieškinio pareiškimą atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2015-05-26 iki 2015-10-19.
Pagal kreditavimo sutartį Nr. 2-2500-2007-27504, kurios paskirtis buvo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) statyba, šalys įsipareigojo turtą apdrausti. Minėtas nekilnojamasis turtas buvo apdraustas UAB „PZU Lietuva“ draudimo sutartimi PZULT 1255078. Pagal šią sutartį ieškovė sutiko, kad nuo jos vardu esančios sąskaitos kas mėnesį būtų vykdomi tiesioginiai draudimo įmokų nurašymai. Laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. nuo ieškovės sąskaitos buvo nurašyta 259,20 Eur draudimo įmokų, ką patvirtina į bylą pateikti ieškovės vietinio mokėjimo pavedimai bei sąskaitos. Kadangi atsakovas nekilnojamąjį turtą įsipareigojo drausti pagal sudarytą Kredito sutartį, todėl atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš atsakovo D. S. yra pagrindas priteisti 1/3 dalį draudimų įmokų t.y. 86,40 Eur, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad šį ieškovės reikalavimą pirmosios instancijos teismas tenkino nepagrįstai.
Šalių prievolė trečiajam asmeniui N. S. pagal žodinę paskolos sutartį Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu pripažino solidaria E. S. ir D. S. prievole, nustatant, kad ieškovė ir atsakovas prieš kreditorių N. S. atsako solidariai, tačiau vienas kito atžvilgiu privalo skolą grąžinti sekančiai: D. S. 1/3 dalį skolos, E. S. 2/3 dalis skolos. Teismas rašytinių įrodymų pateiktų į bylą pagrindu nustatė, kad ieškovė įvykdė Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-168-192/2014 ir sumokėjo trečiajam asmeniui N. S. paskolą ir vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą, iš viso 4744,29 Eur, todėl atsakovui nevykdant pareigos pagal teismo sprendimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 1/3 dalį įmokų t.y. 1373,48 Eur paskolos, 177,61 Eur palūkanų ir 45 Eur vykdymo išlaidų. Nors apeliantas nurodo, kad siekiant išsiaiškinti visus skolinius reikalavimus, buvo tikslinga prisijungti prie civilinės bylos Nr. e2-19584-896/2015, kuri buvo iškelta pagal E. S. ieškinį ir tik tuomet spręsti klausimą dėl reikalavimo pagrįstumo šioje dalyje, tačiau nenurodo jokių argumentų kokią įrodomąją reikšmę atsakovo nurodyta byla turi nagrinėjamam ginčui. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-19584-896/2015 nutraukta CPK 293 straipsnio 9 punkto pagrindu.
Šalių nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas šalims gyvenant santuokoje, todėl pagal CK 4.86 straipsnį bendraturčiai naudojantis bendrąja jungtine nuosavybe ir ją išlaikant turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susiję kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Ieškovei 2014-07-27 sumokėjus SB „Krantas“ už kelio remontą 14,48 Eur (t.1, b. l. 45) pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti 1/3 dalį įmokų, t.y. 4,83 Eur. Apeliacinio skundo argumentas, kad šios skolos priteisimo klausimas nebuvo keliamas santuokos nutraukimo byloje neturi teisinės reikšmės šios bylos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl proceso teisės normų pažeidimo
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, nes byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, o jo, prašymas bylos nagrinėjimą atidėti nebuvo išspręstas.
Iš bylos matosi, kad atsakovas D. S. neatvyko į teismo posėdį, kuris buvo paskirtas 2015 m. rugsėjo 23 d. 9 val., nors apie posėdį jam buvo pranešta teismo šaukimu. Teismas bylos nagrinėjimą atidėjo 2015 m. spalio 29 d., 9.30 val. (t. 1, b. l. 39-40).
Į bylą 2015 m. spalio 29 d. pateiktas D. S. prašymas, kuriuo jis prašo bylos nagrinėjimą atidėti, nes jo advokatė A. V. yra išvykusi ir grįžta į Lietuvą 2015.11.02 (t. 1., b. l. 159). Iš 2015 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo garso įrašo matosi, kad atsakovas D. S. teismo posėdyje nedalyvavo, teismas nusprendė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, nes atsakovas nepateikė duomenų, kad turi advokatę ir kad ji negali dalyvauti teismo posėdyje. CPK 246 straipsnio 2 dalyje reglamentuoti atvejai, kuomet teismas bylos nagrinėjimą atideda. Be to, nurodyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis ( atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kadangi atsakovo pateiktame prašyme bylos nagrinėjimą atidėti nebuvo pateikti dokumentai, pateisinantys jo ar atstovės neatvykimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatvykimo priežastį nepripažino svarbia ir bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.
Apeliantas nurodo, kad nagrinėjama byla yra elektroninė, o atsakovas neturi galimybės prieigai prie teismų elektroninės sistemos ir prašė jam procesinius dokumentus teikti įprasta tvarka – registruota korespondencija arba pasirašytinai, tačiau iš esmės visa bylos rašytinė medžiaga buvo teikiama per elektroninę teismų sistemą, dalis jos iš viso nebuvo persiųsta. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas dėl sekančių motyvų. Iš bylos medžiagos matosi, kad atsakovui D. S. procesiniai dokumentai buvo siunčiami paštu. Atsakovas ieškinio pareiškimą ir 2015 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo preliminarų sprendimą yra gavęs, nes 2015 m. liepos 30 d. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nors byla yra elektroninė, tačiau suformuota ir popierinės bylos kopija. Sutinkamai su CPK 42 straipsnio 1 dalimi atsakovas naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas). Apeliantas nenurodo jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie pirmosios instancijos teismo neteisėtus veiksmus atsakovui naudojantis jo procesinėmis teisėmis.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.