Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-26 · Byla Nr. ATP-162-327/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-12-22Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-26
Bylos Nr.
ATP-162-327/2015
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-01651-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kategorijos
  • 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-162-327/2015Proceso Nr. 4-28-3-01651-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 50.2.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugpjūčio 26 d. Administracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos (toliau – Komisija) priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. K. paskirta administracinė nuobauda – 200 Lt bauda dėl to, kad jis 2014 m. birželio-liepos mėnesiais, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, savavališkai be J. K. ir L. K. sutikimo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą J. K. ir L. K., atjungė elektrą jų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini)Marijampolės sav., bet nepadarydamas esminės žalos jų teisėms ir teisėtiems inte­re­sams ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 str.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Komisijos 2014 m. rugpjūčio 26 d. priimtu nutarimu, R. K. 2014 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi su skundu į Marijampolės rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti šį nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi R. K. skun­do netenkino ir Administracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos 2014 m. rug­pjūčio 26 d. nutarimą paliko nepakeistą. Priteisė iš R. K. nukentėjusiajai L. K. 200 Lt (kas atitinka 58 Eur) turėtų išlaidų atstovo teisme pagalbai apmokėti.

Šalies argumentai

R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą dėl pažeidi­mo, numatyto ATPK 188 str. ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2014 m. rugpjūčio 26 d. Ad­mi­nis­tracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos nutarimą ad­mi­nis­tra­ci­nio teisės pažei­di­mo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nurodo, kad byloje surinkti įrody­mai, jog R. K. neįvykdė administracinio teisės pažeidimo. Apelianto nuomone, Komisija nesiaiškino dėl kokių priežasčių buvo atjungta elektra ir kas ją pirma atjungė. L. K. galimai netinkamai naudojosi elektros įrengimais, namo vidinė instaliacija gavo trumpą jungimą, ko pasekoje išjungė automatinius jun­gik­lius. R. K. apie trumpą jungimą informavo L. K.. Ji išsikvietė specialistus, kurie ir pa­tvirtino, kad name netvarkinga elektros instaliacija. Komisijos argumentai, kad apie elektros atjun­gi­mą R. K. turėjo informuoti gyvenančius name asmenis, nepagrįsti. Be to, jokių bauginimo veiks­mų jis neatliko, neturėjo galimybės patekti į namą ir sutaisyti gedimą. Apylinkės teismas nepa­si­sakė dėl netvarkingos instaliacijos, nevertino aplinkybės, jog R. K. negali artinti prie L. K.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka ir su teismo priimtu sprendimu dėl išlaidų priteisimo iš R. K. nukentėjusiajai L. K., nurodydamas, kad neaišku kokia­me procese buvo patirtos išlaidos ir ar susijusios su administracine byla.

Atsiliepimas

Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Marijampolės rajo­no apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

R. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra verti­na­mi pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išna­gri­nėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įro­dy­mų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įver­tin­tas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitin­ka­mų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip ob­jek­tyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidi­nis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esan­čius įrodymus. Kauno apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir neša­liš­kai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įs­ta­tymų reikalavimų. Teismas konstatuoja, kad R. K. kaltė padarius ATPK 188 str. nu­ma­tytą pažeidimą visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikš­mingas ap­linkybes, individualizuota tinkamai. Teismas visiškai sutinka su pirmosios instan­ci­jos teismo nu­tarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pri­pa­žintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, kas šiuo atveju ir atlikta. R. K. tyčia nustatyta ne tik nukentėjusiųjų L. K. ir J. K. parodymais, bet ir Ko­mi­si­jos atstovės Andželos Galeckienės paaiškinimais.

Be to, raštu pasiaiškindamas dėl pažeidimo E. K. pripažino, jog elektrą atjungė, tvir­tin­damas, kad tai padarė dėl gedimo. Iš nukentėjusiųjų parodymų akivaizdu, kad gedimas nebuvo nus­tatytas. Gedimo faktas nepatvirtintas jokiais bylos duomenimis. Pažymėtina, jog ši versija, kad elek­tra buvo atjungta dėl gedimo, teisme nepasitvirtino, jai paremti jokie įrodymai iš esmės nepa­teikti. Taigi, visa tai, kas nustatyta, leidžia apelianto teiginius apie tai, jog jis elektrą atjungė tik dėl ge­dimo, norėdamas apsaugoti turtą nuo trumpo sujungimo, atmesti kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad apelianto nurodytas argumentas, jog jis negalėjo artintis prie L. K. ir jos perspėti dėl elektros išjungimo, atmestini kaip nepagrįsti, nes apeliantas name gyvenančius asmenis galėjo įspėti paskambinęs telefonu ar perdavęs informaciją kitais būdais, per kitus asmenis ir pan.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. K. veiksmai atjungiant elektros energiją buvo atlikti tyčia ir savavališkai.

Aukštesnysis teismas nesutinka su apylinkės teismo skundžiamosios nutarties dalimi dėl pri­teistų iš R. K. nukentėjusiajai L. K. 200 Lt turėtų išlaidų ats­to­vo teisme pagalbai apmokėti.

Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numa­ty­tas ATPK 279 str. Ši norma numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, reglamentuoja kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atly­gi­na­mos administracinių teisės pažeidimų bylose. Jose nėra numatyta, kad nukentėjusiam asmeniui atly­gi­namos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Iš paminėtos normos ana­li­zės išeina, kad nukentėjusiajai galėjo būti kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vi­du­tinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį ji sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Dėl ­nu­ken­tė­ju­siosios atstovimo patirtų išlaidų apmokėjimo ATPK kompensacijos nenumato, todėl šioje dalyje apy­linkės teismo nutartis keistina.

Įvertinus nustatytas ir patikrintas bylos aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog skun­džiamos nutarties naikinti nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, tačiau skundžiamos nutarties dalis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš R. K. nukentėjusiajai L. K. keistina, netenkinant nukentėjusiosios pra­šymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p., teisėjas

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį pakeisti nutarties re­zo­liucinėje dalyje nurodant: nepriteisti iš R. K. nukentėjusiajai L. K. 200 Lt (kas atitinka 58 Eur) turėtų išlaidų atstovo teisme pagalbai apmokėti.

Kitoje dalyje nutartį palikti galioti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Viktoras Preikšas