Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė, sekretoriaujant G. A., dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. K., jo atstovui advokato padėjėjui E. R., nukentėjusiajai L. K. ir jos atstovei advokato padėjėjai R. J., nukentėjusiajai J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. K. skundą dėl Administracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos 2014-08-26 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-08-26 Administracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TL-911, kuriuo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 188 str. paskirta administracinė nuobauda – 200 Lt, dėl to, kad jis 2014 m. birželio-liepos mėnesiais, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, savavališkai be J. K. ir L. K. sutikimo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą J. K. ir L. K., atjungė elektrą jų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), bet nepadarydamas esminės žalos jų teisėms ir teisėtiems interesams ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 str.

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. prašo panaikinti 2014-08-24 Administracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos priimtą nutarimą Nr. TL-911 administracinio teisės pažeidimo byloje. Nurodo, kad komisija nesiaiškino dėl kokių priežasčių buvo atjungta elektra ir kas ją pirmą kartą atjungė. K. L. K. galimai netinkamai naudojosi elektros įrengimais, namo vidinė instaliacija gavo trumpą jungimą, ko pasekoje išjungė automatinius jungiklius. Pareiškėjui bandant įjungti elektrą automatinius jungiklius iš karto išmesdavo. Nedelsdamas, tą pačią dieną apie trumpą jungimą informavo L. K., dėl ko ji išsikvietė specialistus, kurie būtent ir patvirtino, kad name netvarkinga elektros instaliacija. Be to nurodo, kad elektra pirmiausiai išsijungė automatiškai, įvykus gedimui name. Pati L. K. kurį laiką nesiėmė jokių veiksmų gedimui šalinti, ko pasėkoje dėl savo neveikimo negalėjo naudotis elektros energija. Komisija visiškai nesiaiškino, ar L. K. ėmėsi kokių nors veiksmų gedimui nustatyti. Komisija nurodė, kad R. K. elektros atjunginėjimo veiksmai prisideda prie sistemingo L. K. ir J. K. bauginimo ir terorizavimo, kadangi elektrą atjunginėja administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir tai jis daro sistemingai. Pareiškėjui visiškai nesuprantama kuo pasireiškė jo bauginimo veiksmai, jei jis visiškai jokių veiksmų neatliko. Pareiškėjas mano, kad įvertinus byloje esančią medžiagą, byloje nesurinkta vienareikšmiškų ir neginčytinų įrodymų, jog R. K. įvykdė administracinį teisės pažeidimą.

Organo priėmusio nutarimą, atstovas teismo posėdyje nurodė, kad administracinė nuobauda pagal LR ATPK 188 str. R. K. paskirta teisėtai, įstatyme numatytos sankcijos ribose, todėl prašė nutarimą palikti nepakeistą. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad pats R. K. savo paaiškinime nurodė faktą, kad pats elektrą atjungė, bet apie menamą gedimą duomenų nepateikė. Komisija rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais, R. K. atsisakė atsakinėti į klausimus, iš posėdžio pasišalinimo, neišklausė nei nukentėjusių, nei policijos atstovų paaiškinimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė įrodymų, kad buvo gedimas, kad namas priklauso jam. Komisija rėmėsi administracinio teisės pažeidimo medžiaga, Registrų centro duomenimis, teismo 2013-05-30 nutartimi. Mano, kad R. K. tyčia neįjungdamas elektros savavaldžiavo. Gyventojų registro bazės duomenimis, gyvenamąją vietą minėtame name deklaravęs R. K., J. K. ir L. K.. Elektros atjungimas namuose, kur gyvena bendrasavininkai, išpildo ATPK 188 str. nurodytus elementus, R. K. veikė savavališkai nesilaikydamas nustatytos tvarkos.

Nukentėjusioji L. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad elektra buvo atjungta nuo šių metų birželio 25 iki liepos 10 d. R. K. elektrą atjungė piktybiškai, net neperspėjęs, jokio gedimo nebuvo. Namas yra jų bendra nuosavybė. Parodė, kad R. K. yra elektrikas, todėl atjungti elektrą moka. Visame gyvenamajame name nebuvo elektros, o jis susijungė laidus, kad tvarte elektra būtų, kad vandens galėtų prisipumpuoti gyvuliams. Ji išsikvietė specialistus iš Elektros tinklų, kai R. K. nebuvo namuose, jie atėjo ir pajungė elektrą. R. K. grįžo, kai dar elektrikai nebuvo išvažiavę, ir vėl atjungė. Parodė, kad jokio gedimo nebuvo, R. K. elektrą atjunginėja specialiai. L. K. posėdžio metu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nukentėjusioji J. K. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2014 birželio pabaigos iki liepos pradžios tėvas buvo atjungęs elektrą, tai jis darė piktybiškai. Matė kaip tėvas ateina į garažą, kažką padaro ir elektra dingsta. Ji brolio prašė, kad įjungtų elektrą. Matė, kad kai buvo atvažiavę elektrikai, jie garaže kažką įjungė, tada elektra name atsirado, po kiek laiko grįžo tėvas, nuėjo į garažą ir elektra vėl dingo. Gedimo nebuvo. Ir elektrikai sakė, kad gedimo nėra.

Pareiškėjas teismo posėdyje savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėdamas skundą, teismas patikrina priimto nutarimo, dėl kurio paduotas skundas, teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.).

Pagal LR ATPK 188 str. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Atsižvelgiant į LR ATPK 188 str. dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (LR ATPK 10 str.). Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais – nukentėjusiųjų L. K., J. K. parodymais, rašytiniais įrodymais - neabejotinai nustatyta, kad R. K. 2014 m. birželio-liepos mėnesiais savavališkai be J. K. ir L. K. sutikimo, tyčia nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, atjungė elektrą gyvenamajame name, kuriame tuo metu teisėtai gyveno L. K. ir J. K.. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės pažeidimo fakto neginčijo, nurodydamas, kad elektrą atjungė dėl gedimo gyvenamajame name, tačiau ir iš jo paties paaiškinimo teismo posėdžio metu seka, kad jis elektrą vėl įjungė jokio elektros instaliacijos gedimo gyvenamajame name nešalinęs. Byloje jokių pagrįstų duomenų, kad gyvenamajame name buvęs ar esantis gedimas kėlė pavojų jo nuosavybės saugumui, nėra. Be to nustatyta, jog elektros energija gyvenamajam namui, ją R. K. atjungus, nebuvo tiekiama gana ilgą laiką. Pats R. K. paaiškino, kad elektros nejungė ir netvarkė, kadangi jam tai nebuvo reikalinga, jis ten negyveno, L. K. naudojosi elektra, bet jam nemokėjo. Iš šalių paaiškinimų ir bylos duomenų seka, kad tuo metu vyko ginčas teisme dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl naudojimosi turtu. R. K. atjungdamas elektrą žinojo, kad gyvenamajame name gyvena teisėtai L. K. ir J. K. ir kad atjungdamas elektrą trukdo naudotis elektros prietaisais, taip pažeisdamas jų teises ir interesus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai jo veiksmus vertinti kaip tyčinius ir pažeidžiančius nukentėjusiųjų L. K. ir J. K. interesus. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad 2014-08-26 Administracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl R. K. skundas atmestinas.

Nukentėjusioji L. K. prašė priteisti išlaidas byloje dalyvavusios jos atstovės advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Lietuvos Respublikos ATPK nereglamentuoja kaip administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti išsprendžiamas šių bylinėjimosi išlaidų priteisimas. ATPK 249 str. 2 d. įtvirtina, jog šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. LR BPK 106 str. 2d., numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byla buvo nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą, nukentėjusioji turėjo teisę byloje turėti atstovą. Esant šioms aplinkybėms teismas tenkina nukentėjusiosios L. K. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. K. skundo netenkinti ir 2014-08-26 Administracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos nutarimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. K. nukentėjusiajai L. K. 200 Lt (kas atitinka 58 Eur) turėtų išlaidų atstovo teisme pagalbai apmokėti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarimo nuorašą siųsti Administracinei komisijai prie Marijampolės savivaldybės tarybos, R. K., L. K., J. K..