- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-03
- Bylos Nr.
- eI-4006-643/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04281-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Ernestas Spruogis, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- UAB „Alfa media“
- Atsakovas
- Visuomenės informavimo etikos asociacijai
- Trečiasis asmuo
- AB „Latvijas tilti”
- Advokatai
- Viktorija Budreckienė
- Kategorijos
- 1.25pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ernesto Spruogio ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Viktorijai Budreckienei, atsakovo atstovui Viktorui Popandopulai ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Mantui Rimkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alfa media“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Latvijas tilti” dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Alfa media“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Visuomenės informavimo etikos asociacijos (toliau – ir asociacija) 2015-07-27 sprendimą Nr. EKS-6/15.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu sprendimu Visuomenės informavimo etikos Komisija (toliau – ir Komisija) nepagrįstai pripažino pareiškėją padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (tolia – ir LŽLEK) pažeidimus T. J. publikacijoje „Kriminalinių įtarimų šešėlis netrukdo nei gerai uždirbti, nei stabdyti strateginių objektų“ (toliau – ir Publikacija). Komisija nurodė, kad Publikacijoje rašoma apie galimai neteisėtą Latvijas tilti, AS veiklą, cituojami Latvijas tilti, AS kritikuojantys asmenys, tačiau nebuvo pateikta nei viena alternatyvi nuomonė ir (ar) paties pareiškėjo viešojoje erdvėje aprašomais klausimais išsakyta nuomonė, nenurodoma, iš kokių šaltinių autoriui yra žinoma apie Latvijas tilti, AS neteisėtą veiklą, Latvijas tilti, AS nesuteikta galimybė atsakyti į išsakomą kritiką. Tuo buvo pažeistos LŽLEK 5 straipsnio, 6 straipsnio ir 22 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu sprendimu. Nurodo, kad informacija apie įvykius, kurie buvo žurnalistinio tyrimo objektas, atitiko viešąjį interesą, todėl visuomenė turėjo teisę gauti šią informaciją. Publikaciją rengęs žurnalistas rėmėsi: interneto portale www.kompromat.lv 2009-09-12 paskelbto straipsnio „M???????o????? ???????? ??????“ (liet. „Tiltų statytojai plovė pinigus“) tekstu; interneto portale www.baltic-course.com 2008-04-18 paskelbto straipsnio „Latvijas Tilti ??????????? ?????????? ?????????? ? ????? ????????“ (liet. „Latvijas tilti“ neigia informaciją apie savo kompaniją“ tekstu; interneto portale www.baltic-course.com 2008-04-17 paskelbto straipsnio „Company Latvijas tilti may be involved in uncovered LVL 13,6 million money laundering scheme“ (liet. „Įmonė „Latvijas tilti“ gali būti susijusi su atskleista 13,6 mln. latų vertės pinigų plovimo schema“) tekstu; interneto portale www.15min.lt 2015-04-13 paskelbto straipsnio „Latvijas tilti“ sustabdė Vilniaus aplinkkelio tęsinio rangovo konkursą“ tekstu. Šie informacijos šaltiniai Komisijai buvo nurodyti.
Komisija nepateikė nei vieno argumento, patvirtinančio, kad minėtos publikacijos ar jas paskelbusios visuomenės informavimo priemonės buvo nepatikimi šaltiniai. Jose buvo komentuojamas pačios Latvijas tilti, AS atstovas, Latvijos Respublikos kompetentingi pareigūnai, todėl, pareiškėjo vertinimu, skundžiamame sprendime nurodytos Komisijos išvados apie šių straipsnių nepatikimumą yra nepagrįstos ir neteisėtos. Rengiant Publikaciją buvo susisiekta su R. M. – buvusia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktore. Šią informaciją patvirtino ir E. G. – buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius. Minėtos aplinkybės buvo nurodytos Komisijai pareiškėjo pateiktame atsakyme, tačiau Komisija į jas neatsižvelgė.
Dėl LŽLEK 5 ir 22 straipsnio 2 dalies pažeidimų pareiškėjas pažymėjo, kad Latvijas tilti, AS oficialia atstove Lietuvos Respublikos teritorijai nurodyta p. R. B. dažniausiai neatsiliepdavo į skambutį, o jei atsiliepdavo, komentuoti nenorėdavo arba atsakydavo trumpomis neinformatyviomis replikomis, nuo klausimų išsisukinėdavo arba prašydavo užklausas teikti el. paštu, tačiau atsakymų sulaukti nepavykdavo. Kadangi telefono ryšio operatoriaus pateikiamose išklotinėse nurodoma informacija tik apie priimtus skambučius, pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad buvo kreiptasi į R. B..
Pareiškėjo nuomone, būtent Latvijas tilti, AS neužtikrina savo paskirtos atstovės tinkamo bendradarbiavimo su visuomenės informavimo priemonių atstovais (žurnalistais), todėl šios bendrovės argumentas, kad jo teisės yra pažeistos dėl nesuteiktos teisės pakomentuoti publikacijose aptariamą informaciją, yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise. Pareiškėjas nurodo, kad jis neturi pareigos kartoti kreipimosi į suinteresuotus asmenis, jei šie vengia bendrauti su žiniasklaidos atstovais ir komentuoti žurnalistiniuose tyrimuose surinktą informaciją. Publikaciją rengęs žurnalistas Komisijai paaiškino, kad, siekiant objektyvumo, publikacijoje nėra nurodoma apie nepasinaudojimą atsakymo teise, kadangi tai būtų sudarę dar labiau neigiamą nuomonę apie Latvijas tilti, AS. Latvijas tilti, AS į pareiškėją kreipėsi tik dėl, bendrovės atstovų nuomone, neatitinkančios informacijos pašalinimo iš interneto portalo www.alfa.lt bei paneigimo, tuo tarpu reikalavimas ar prašymas paskelbti Latvijas tilti, AS atsakymą ar nuomonę nebuvo suformuluotas. Šios aplinkybės Komisija taip pat nevertino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Latvijas tilti, AS suformuluotą paneigimo tekstą buvo atsisakyta paskelbti, kadangi jis neatitiko reikalavimų. Pagal suformuotą teismų praktiką, už garbės ir orumo pažeidimą taikomos teisinės sankcijos neapima įpareigojimo atsiprašyti. Taip pat atkreipė dėmesį, jog trečiojo suinteresuoto asmens dalykinę reputaciją žemino tik keli Publikacijos teiginiai, todėl buvo nepagrįstai prašoma pašalinti visą straipsnį iš internetinio portalo „Alfa.lt“.
Skunde pastebėta, jog skundžiamo sprendimo priėmimui turėjo įtakos ir neįgalioto asmens (R. S. N.) dalyvavimas ir pasisakymas Komisijos posėdyje. Nors ji neturėjo įgaliojimo atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį, Komisija jai suteikė galimybę pasisakyti ir net užduoti žurnalistui T. J. klausimus. Tai patvirtina, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant Pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, taip pat objektyvumo ir nešališkumo principus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė skundą palaikė jam išdėstytų argumentų pagrindu. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Visuomenės informavimo etikos asociacija atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Komisija 2015-07-27 išnagrinėjo Latvijas tilti, AS skundą dėl žurnalisto T. J. publikacijų „Strateginius šalies objektus kausto Latvijos įmonės šmėkla („Alfa.lt”, 2015-04-21) ir „Kriminalinių įtarimų šešėlis netrukdo nei gerai uždirbti, nei stabdyti strateginių objektų“ („Alfa.lt”, 2015-04-30) ir nustatė, jog Publikacijoje buvo kritikuojama Latvijas tilti, AS Lietuvoje ir Latvijoje anksčiau vykdyta veikla. Trečiasis suinteresuotas asmuo siejamas su nusikalstamomis finansinėmis schemomis. Savo teiginiams pagrįsti Publikacijos autorius pasitelkė kelių asmenų nuomones, tačiau Latvijas tilti, AS nuomonės ir (ar) paaiškinimų dėl jam išsakomos kritikos Publikacijoje nepateikė, nenurodė, kodėl tai nepadaryta. Publikacijoje nebuvo nurodyti šaltiniai, iš kurių yra žinoma apie Latvijas tilti, AS sąsajas su nusikalstamomis finansinėmis schemomis. Dėl nurodytų aplinkybių, Komisija priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Atsakovas teigia, kad trys iš pareiškėjo nurodytų publikacijų, kuriose užsimenama apie galimai neteisėtą trečiojo suinteresuoto asmens veiklą, yra daugiau nei 6 metų senumo ir nei vienoje jų nėra pateikta jokių tai patvirtinančių faktinių aplinkybių. Be to, šiose publikacijose Latvijas tilti, AS nėra įvardijamas tarp aprašomų nusikalstamų schemų dalyvių. Ši informacija per šešerius metus nepasitvirtino, trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo pareikšti jokie įtarimai dėl dalyvavimo nusikalstomose veikose.
Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas, prieš skelbdamas Latvijas tilti, AS kompromituojančią informaciją, privalėjo atlikti tyrimą ir įsitikinti numatomos skleisti informacijos teisingumu ar bent jau informuoti skaitytojus apie šios informacijos šaltinius, kad šie turėtų galimybę patys įvertinti jos patikimumų. Tačiau to nepadarė.
Atsakovas pažymi, kad pagal LŽLEK 5 straipsnį žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai privalo gerbti nuomonių įvairovę ir pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių, ypač, kai viešojoje informacijoje atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus. Tuo tarpui pareiškėjas Publikacijoje nepateikė nei vienos alternatyvios nuomonės, įskaitant ir paties trečiojo suinteresuoto asmens nuomonę, išdėstytos internetinėse publikacijose, kuriomis pareiškėjas rėmėsi.
Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad jam nepavyko susisiekti su Latvijas tilti, AS atstove ir suteikti jai galimybę atsakyti į išsakomą kritiką, kadangi jis nepateikė jokių įrodymų, jog bandė susisiekti su trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog svetainėje www.latviias-tilti.lv yra nurodyti kelių Latvijas tilti, AS atstovų telefonų numeriai, ir elektroninio pašto adresai. Todėl pareiškėjas turėjo galimybę gauti trečiojo suinteresuoto asmens nuomonę apie Publikacijoje gvildenamus klausimus arba bent jau turėti įrodymus, jog bandė tai padaryti.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad visi Komijos posėdžiai yra atviri ir juose dalyvauti (stebėti) gali kiekvienas to pageidaujantis asmuo. Visi skundžiamo sprendimo priėmimo motyvai ir argumentai yra išdėstyti pačiame sprendime ir jokie neįgalioti asmenys neturėjo ir negalėjo turėti jam įtakos.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Prašė skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Latvijas tilti, AS atstovas Lietuvoje AB „Latvijas tilti“ atsiliepimu prašė skundą atmesti. Atsiliepime į skundą teigiama, kad pareiškėjas neatsižvelgė į nuo www.kompromat.lv ir www.baltic-course.lt interneto portalų straipsniuose paskelbtų kaltinimų praėjusį laiką (6 ir 7 metus) ir jų kritiškai nevertino bei nepatikrino kaltinimų pagrįstumo, nesirėmė alternatyviais šaltiniais. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, interneto portale www.15min.lt 2015-04-13 straipsnis „Latvijas tilti“ sustabdė Vilniaus aplinkkelio tęsinio rangovo konkursą“ su Publikacijos teiginiais nėra susijęs bei nėra jos šaltinis, kadangi jame nėra jokios informacijos apie tariamai Latvijas tilti, AS pareikštus įtarimus ar kaltinimus. Gerbdamas nuomonių įvairovę ir įvertinęs tai, jog informacija skelbiama neaiškiais bei konfliktiniais klausimais, pareiškėjas turėjo pateikti kuo daugiau vienas nuo kito nepriklausomų asmenų nuomonių, tačiau to nepadarė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad 6 ir 7 metų senumo informacija nebuvo nei aktuali, nei dinamiška, todėl laiko nepagrįstu pareiškėjo teiginį, kad jis nepateikė Latvijas tilti, AS alternatyvios nuomonės bei nesuteikė atsakymo teisės, atsižvelgdamas į nagrinėjamos informacijos aktualumą, dinamiškumą ir visuomenės teisę laiku gauti informaciją.
Atsiliepime į skundą nurodoma, kad teisės aktai numato kritikuojamo asmens teisę pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją, LŽLEK viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus įpareigoja visais atvejais prieš paskelbiant kritiką konkretaus asmens atžvilgiu į jį kreiptis ir gauti to asmens nuomonę, paaiškinimus ar paneigimą kritikuojamų klausimų atžvilgiu. Ir tik jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas gali kritiką išplatinti. Viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas turi aktyvią pareigą suteikti atsakymo teisę kritikuojamam asmeniui, todėl būtent jis ir privalo įrodyti, kad prieš išplatinant informaciją į kritikuojamą asmenį buvo kreiptasi ir jam sudarytos tinkamos sąlygos atsakyti. Šiuo atveju pareiškėjas prieš išplatindamas Publikaciją su joje pateikta tikrovės neatitinkančia ir Latvijas tilti, AS dalykinei reputacijai kenkiančia informacija į trečiąjį suinteresuotą asmenį nesikreipė, sąlygų atsakyti nesudarė, todėl atsakovas skundžiamu sprendimu pagrįstai pareiškėją pripažino pažeidus LŽLEK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą profesinės etikos normą.
Atsiliepime nesutinkama su pareiškėjo argumentu, kad Latvijas tilti, AS nesikreipė dėl nuomonės pateikimo į pareiškėją. Nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į pareiškėją dėl tikrovės neatitinkančios ir Latvijas tilti, AS dalykinei reputacijai žalą darančios informacijos paneigimo 2015-05-15 raštu, prieštaraudamas dėl paskelbtos informacijos teisingumo ir prašydamas ją paneigti, tačiau pareiškėjas tai ignoravo. Pažymima, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo bandoma susisiekti su R. B.. Teigiama, jog Komisijai teiktuose paaiškinimuose pareiškėjas minėjo, jog nesuteikė teisės kritikuojamam asmeniui atsakyti, nes manė, kad su R. B. nepavyks susisiekti dėl jos ankstesnio nenoro komentuoti aplinkybių, susijusių su daugiau nei prieš metus rengta publikacija. Tuo tarpu skunde pareiškėjas remiasi kitomis aplinkybėmis – jog nepavyko susisiekti su R. B.. Tokį viena kitai prieštaraujančių aplinkybių nurodymą bei įrodymų nepateikimą, trečiasis suinteresuotas asmuo vertina kaip siekį bet kuriomis aplinkybėmis išvengti atsakomybės dėl teisės aktuose numatytų profesinių pareigų tyčinio nevykdymo.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui taip pat nesuprantama, kodėl Pareiškėjas nesikreipė į kitus AS „Latvijas tilti“ atstovus, išvardintus interneto svetainėje http://www.latvijas-tilti.lv/en/site/contact, kodėl nesikreipė elektroninio pašto adresais.
Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas nepagrįstai atsisakė išspausdinti Publikacijos paneigimą tik dėl į paneigimo tekstą įtraukto atsisakymo, kadangi tokį paneigimą pareiškėjas galėjo išspausdinti ir be atsirašymo. Prašoma buvo pašalinti visą Publikaciją, kadangi tik dalies sakinių pašalinimas, nepaneigtų LŽLEK nuostatų pažeidimo.
AB „Latvijas tilti“ nurodo, kad atsakovo posėdžiai yra vieši, todėl R. S. N. turėjo teisę dalyvauti posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas pareiškėjo profesinės etikos pažeidimas. Nėra jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti atsakovo ar Komisijos narių nešališkumu ar objektyvumu, todėl ir skundžiamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje prašoma panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos 2015-07-27 sprendimą Nr. EKS-6/15, kuriuo pripažinta, kad T. J. publikacijoje „Kriminalinių įtarimų šešėlis netrukdo nei gerai uždirbti, nei stabdyti strateginių objektų“ buvo pažeistos LŽLEK 5 straipsnio, 6 straipsnio ir 22 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad internetinėje svetainėje „Alfa.lt“ 2015-04-30 buvo publikuotas T. J. straipsnis „Kriminalinių įtarimų šešėlis netrukdo nei gerai uždirbti, nei stabdyti strateginių objektų“.
2015-04-30 AB „Latvijas tilti“ kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos komisiją dėl LŽLEK ir Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų 2015-04-30 Publikacijoje, paskleidus tikrovės neatitinkančią ir šališką informaciją, kuria buvo padaryta žala Latvijas tilti, AS dalykinei reputacijai bei suklaidinta visuomenė.
Komisija 2015-07-27 posėdžio metu svarstė AB „Latvijas tilti“ skundą ir kaip matyti iš 2015-07-27 posėdžio protokolo išrašo Nr. 12, nusprendė, kad Publikacijoje buvo pažeista LŽLEK 5 straipsnis, 6 straipsnis ir 22 straipsnio 2 dalis.
Visuomenės informavimo etikos asociacija 2015-07-27 sprendimu Nr. EKS-6/15 nusprendė pripažinti, kad Publikacijoje buvo pažeisti LŽLEK 5 ir 6 straipsniai bei 22 straipsnio 2 dalis. Įpareigojo pareiškėją paskelbti šį sprendimą.
LŽLEK preambulėje yra įtvirtinti pagrindiniai informacijos rengėjų ir leidėjų veiklos principai, tame tarpe ir principas, jog žurnalistika teisinga ir sąžininga galima tik tada, kai žurnalistai naudojasi įstatymais užtikrinta saviraiškos laisve, suvokia žiniasklaidos vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje ir atsakomybę už savo darbą, supranta, kad tokio pasitikėjimo pagrindas yra teisingumas ir nešališkumas, suvokia, kad svarbiausia žurnalisto pareiga yra gerbti tiesą ir visuomenės teisę į tiesą.
LŽLEK 5 straipsnyje nustatyta, kad gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai pateikia kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių. Tai ypač būtina tuomet, kai viešąja informacija yra atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus.
LŽLEK 6 straipsnyje įtvirtinta žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų pareiga kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, skelbiamoje informacijoje tai turi būti nurodyta.
LŽLEK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, būtina pranešti apie tai visuomenei.
Išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens 2015-05-15 skundą ir vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 46¹ straipsnio 3 dalies 3 punktu, įgalinančiu atsakovą nagrinėti asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus LŽLEK nuostatas, taip pat nagrinėti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl LŽLEK pažeidimų, bei anksčiau paminėtomis LŽLEK nuostatomis atsakovas ginčijamame sprendime konstatavo, kad Publikacijoje aprašant apie galimai neteisėtą trečiojo suinteresuoto asmens veiklą cituojami Latvijas Tilti, AS kritikuojantys asmenys, tačiau nepateikta nei viena alternatyvi nuomonė, tame tarpe ir pačio trečiojo suinteresuoto asmens. Be to, ginčijamame sprendime konstatuota, jog nagrinėjamu atveju Publikacijoje nėra nurodyta, iš kokių šaltinių jos autoriui yra žinoma apie Latvijas Tilti, AS neteisėtą veiklą. Atsakovas pažymėjo, jog nuoroda į užsienio internetinių portalų publikacijas nelaikytina patikimu šaltiniu tokiems kaltinimams pagrįsti. Atsakovas konstatavo, kad rengiant Publikaciją Latvijas Tilti, AS nebuvo suteikta galimybė atsakyti į kritiką, taip pat nėra nurodyta, kodėl tai nėra padaryta. Visa tai atsakovui leido spęsti, jog buvo pažeistos LŽLEK 5 straipsnio, 6 straipsnio ir 22 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Iš esmės visi ginčijamame sprendime nustatyti LŽLEK pažeidimai yra susiję su LŽLEK preambulėje įtvirtintais teisingumo ir nešališkumo principais bei svarbiausia žurnalisto pareiga gerbti tiesą ir visuomenės teisę į tiesą. Būtina pažymėti, kad aplinkybę, jog Publikacijoje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, šališka ir Latvijas Tilti, AS dalykinei reputacijai bei teisėtiems interesams kenkianti informacija, konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-03-21 sprendimu Nr. I-4305-189/2016 patvirtindamas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2015-09-01 sprendimo Nr. SPR-78/SK-100 teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad pareiga viešosios informacijos rengėjams, platintojams, skleidėjams žurnalistams ir leidėjams savo veikloje laikytis, be kita ko, ir ŽLŽEK nuostatų, yra įtvirtinta ir Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, todėl įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-03-21 sprendime Nr. I-4305-189/2016 pateiktas LŽLEK bei Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų aiškinimas nustatytų faktinių aplinkybių kontekste turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje.
Gindamasis nuo ginčijamame sprendime konstatuoto LŽLEK 6 straipsnio pažeidimo pareiškėjas nurodo, jog Publikaciją rengęs žurnalistas rėmėsi anksčiau paskelbtomis Latvijos ir Lietuvos visuomenės informavimo priemonių publikacijomis, kurias laikė patikimais šaltiniais. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones. Tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-03-21 sprendime Nr. I-4305-189/2016 konstatuota, kad Publikacijoje nebuvo nurodyti šaltiniai, kuriais rėmėsi pareiškėjas. Sutiktina tiek su atsakovo, tiek su trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad pareiškėjas privalėjo ypač kritiškai vertinti Publikaciją rengusio žurnalisto nurodytus šaltinius, 6-7 metų senumo straipsnius interneto portaluose www.kopmpromat.lv ir www.baltic-course.lt., atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Dėl pareiškėjo nuorodos į internetiniame tinklapyje www.15min.lt 2015-04-13 paskelbtą straipsnį „Latvijas Tilti“ sustabdė Vilniaus aplinkkelio tęsinio rangovo konkursą“ pastebėtina, kad jame nėra jokios informacijos apie kriminalinius įtarimus ir kaltinimus trečiajam suinteresuotam asmeniui, todėl darytina išvada, kad šis straipsnis negali būti laikomas tinkamu šaltiniu tikrinant faktus LŽLEK 6 straipsnio taikymo prasme.
Iš Publikacijos turinio akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas Publikacijoje neįtvertino kritiškai šaltiniuose (kurių beje Publikacijoje neatskleidė) paskleistos informacijos, nepatikrino juose nurodytų faktų ir tinkamai nesirėmė kitais aktualiais šaltiniais ir visai tai pagrįstai leido atsakovui spręsti, jog buvo pažeistas LŽLEK 6 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, skelbiamoje informacijoje tai turi būti nurodyta.
Pareiškėjas nurodo, jog nėra pagrindo konstatuoti LŽLEK 5 straipsnio ir 22 straipsnio 2 dalies pažeidimų, kadangi Publikacijos autorius bandė susisiekti su oficialia Latvijas Tilti, AS atstove p. R. B., tačiau pastaroji į telefoninius skambučius neatsiliepė. Pareiškėjas, be kita ko, remiasi ir aplinkybe, jog su šiuo asmeniu (R. B.) nepavyksta susisiekti ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems visuomenės informavimo priemonių atstovams.
Kaip teismo sprendime jau minėta pareiga pateikti kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių, ypač kai viešąja informacija yra atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus, bei suteikti galimybę pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją, o nesant tokios galimybės apie tai būtinai informuoti visuomenė, yra įtvirtintos LŽLEK 5 straipsnyje ir 22 straipsnio 2 dalyje. Šių nuostatų taikymą pareiškėjo atžvilgiu atsakovas pagrindė faktais, jog Publikacijoje nebuvo pateikta nei viena alternatyvi nuomonė, trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo suteikta galimybė atsakyti į išsakomą kritiką, visuomenė neinformuota apie aplinkybes, sukliudžiusias pateikti Latvijas tilti, AS nuomonę. Iš esmės teisminio nagrinėjimo metu šių ginčijamame sprendime nurodytų faktinių aplinkybių pareiškėjas nepaneigė. Į bylą pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo bandymus susisiekti su trečiojo suinteresuoto asmens atstovais, tame tarpe ir su R. B.. Kad tokių įrodymų neturi ir negali pateikti skunde nurodo ir pats pareiškėjas. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, jog Publikacijoje nėra visuomenei skirtos informacijos apie Latvijas Tilti, AS atsisakymą teikti aktualią informaciją. Atsižvelgiant į Publikacijos antraštės, o ir turinio, skaitytojui teigiamos informacijos aktualumą, t.y. galimai neteisėtą, netgi kriminalinę Latvijas Tilti, AS veiklą Lietuvoje vykdant strateginę reikšmę turinčius projektus, įvertinus tai, kad Publikacijos autoriaus šaltiniai, kuriais jis tariamai rėmėsi, dėl senumo buvo akivaizdžiai praradę aktualumą, bei siekiant užtikrinti visuomenės interesą žinoti tiesą, pareiškėjas ypač rūpestingai turėjo imtis priemonių užtikrinti LŽLEK 5 ir 22 straipsnių reikalavimų laikymąsi. Nei nagrinėjant trečiojo suinteresuoto asmens skundą, nei teisminio šios administracinės byloje nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų sukliudžiusių jam tinkamai įgyvendinti LŽLEK 5 ir 22 straipsnių reikalavimus, t.y. pateikti daugiau nuomonių, o ypač suteikti galimybę Latvijas Tilti, AS pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją, arba, nesant tokios galimybės, apie tai informuoti visuomenę. Tai pagrįstai leidžia spręsti, kad atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjas, be kita ko, nurodo, jog buvo pažeistos skundo nagrinėjimo procedūros, t.y. ginčijamam sprendimui įtakos turėjo posėdyje dalyvavusio neįgalioto asmens R. S. N. pasisakymas. Dėl šio pareiškėjo argumento pastebėtina, kad nei iš Visuomenės informavimo etikos komisijos 2015-07-27 posėdžio protokolo, nei iš ginčijamo sprendimo nėra galimybės nustatyti, kad posėdyje dalyvavusios R. S. N. dalyvavimas ir (ar) pasisakymas būtų turėjęs įtakos arba galėjęs įtakoti Komisijos narius priimant ginčijamą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats pareiškėjas skunde nenurodo, kokios procedūrinės normos šiuo atveju buvo pažeistos. Taip pat nenurodo ir kokie R. S. N. pasisakymai, nurodytos faktinės aplinkybės ir (ar) jų vertinimai objektyviai galėjo nulemti ginčijamą sprendimą. Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą ne bet kokie procedūriniais pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamą aktą, o tik tokie, kurie galėjo nulemti neobjektyvų visų reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog pareiškėjas, publikuodamas straipsnį „Kriminalinių įtarimų šešėlis netrukdo nei gerai uždirbti, nei stabdyti strateginių objektų“, nepateikė alternatyvių nuomonių, neišklausė pareiškėjo, nesirėmė patikimais šaltiniais, ir remdamasi anksčiau teismo sprendime nurodytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo 2015-07-27 sprendimas Nr. EKS-6/15, kuriuo konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė LŽLEK 5 straipsnio, 6 straipsnio ir 22 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo UAB „Alfa media“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.