Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl publikacijų, kurių pagrindu buvo paskelbti ginčo sakiniai įvertinimo nurodė, kad Inspektoriui buvo pateikta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad egzistuoja pakankamas pagrindas publikacijoje minėtiems teiginiams apie tai, kad Bendrovė galėjo darbuotojams mokėti atlyginimus vokeliuose ir, kad Bendrovė galėjo plauti pinigus stambiu mastu. Pažymėjo, kad kaip pagrindas nurodytiems teiginiams pagrįsti Inspektoriui buvo pateiktas interneto portale www.kompromat.lv 2009-09-12 paskelbtas straipsnis, kurio lietuviškas pavadinimas „Tiltų statytojai plovė pinigus“. Šiame straispnyje, be kita ko buvo nurodyta: „Viena stambiausių Latvijos tiltų statybos bendrovių AB „Latvijas Tilti“ galimai dalyvavo Valstybinių pajamų tarnybos atskleistoje mažiausiai 13,6 mln. latų plovimo schemoje“. Inspektoriui taip pat buvo pateiktas ir interneto portale www.baltic-course.com 2008-04-17 paskelbtas straipsnis, kurio lietuviškas pavadinimas „Įmonė „Latvijas Tilti“ gali būti susijusi su atskleista 13,6 mln. latų vertės pinigų plovimo schema“. Šiame straipsnyje buvo paskelbti duomenys apie tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija atskleidė 13,6 ml latų vertės pinigų plovimo schemą, taip pat apie tai, kad pinigai buvo persiunčiami į kitose šalyse esančias įmones bei apie tai, kad schema buvo sukurta gerai išsilavinusių žmonių ir kad schemą galima įvardinti, kaip labai sudėtingą. Pareiškėjos teigimu, jau pats šio straipsnio pavadinimas leidžia teigti, kad tokie įtarimai egzistavo jau anksčiau paskelbtose publikacijose. Be to, kaip nurodė pareiškėja, Inspektoriui pateiktuose paaiškinimuose buvo atkreiptas dėmesys, kad pačios Bendrovės atstovas spaudai taip pat patvirtino, kad yra kilusių įtarimų dėl Bendrovės veiklos – pinigų plovimo bei darbo užmokesčio mokėjimo vokeliuose, o tokie įtarimai buvo komentuoti interneto portale www.baltic-course.com 2008-04-18 paskelbtame straipsnyje, kurio lietuviškas pavadinimas „Latvijas Tilti“ neigia informaciją apie savo kompaniją“. Pareiškėjos teigimu, šis traipsnis taip pat patvirtina, kad visuomenės informavimo priemonėse buvo skelbiami pranešimai, kad Bendrovė galėjo atlyginimus darbuotojams neteisėtai mokėti vokeliuose ir, kad Bendrovė galėjo plauti pinigus stambiu mastu. Apibendrindama šiuo aspektu nurodė, kad būtent minėtos publikacijos buvo pagrindu skelbti, kad visuomenėje buvo viešai diskutuojama apie kilusius įtarimus, kad Bendrovė dalyvavo pinigų plovimo nusikalstamoje veikloje bei nelegaliai mokėjo darbo užmokestį vokeliuose. Pabrėžė, kad šioje diskusijoje be kita ko dalyvavo ir pati Bendrovė.

Nesutiko su Inspektoriaus teiginiais, „Tiltų statytojai plovė pinigus“, „Įmonė „Latvijas Tilti“ gali būti susijusi su atskleista 13,6 mln. latų vertės pinigų plovimo schemą, akcentuojant, kad ši informacija yra neoficialūs duomenys ir pateikiant pareiškėjos (Bendrovės) poziciją, o publikacijoje „Latvijos Tilti“ neigia informaciją apie savo kompaniją“ yra Bendrovės atsakymas, kuriame paneigiamos visuomenės informavimo priemonėse paskelbtos prielaidos apie pareiškėją (Bendrovę). Tokiu būdu informacija apie atlyginimų mokėjimą vokeliuose buvo paneigta Bendrovės iniciatyva, tačiau ginčo teiginiuose ši svarbi aplinkybė nebuvo identifikuota. Pareiškėjos teigimu, informacijos paneigimas tai yra teisės normų reglamentuota atskira procedūra, tuo tarpu viešas Bendrovės pasisakymas negali būti laikoma informacijos paneigimu.

Dėl Inspektoriaus teiginių, kad publikacijos buvo paskelbtos dar 2008, 2009 metais, tuo tarpu ginčo publikacijoje minimas esamasis laikas nurodė, kad ginčo publikacijoje yra nurodyta, kuriais metais Generalinei prokuratūrai buvo perduotas tyrimas, t. y. buvo parašyta, kad tai buvo padaryta dar 2010 metais. Dėl to negali būti laikoma, kad skaitytojai buvo suklaidinti.

Dėl publikacijos sakinio: „Latvijos Tilti“ naudojosi gerai užmaskuota schema“ nurodė, kad Inspektorius dėl šio sakinio priėmė nepagrįstą išvadą, nes nevertino viso sakinio teksto. Pažymėjo, kad sakinyje nurodytas žodis siejama suponuoja galimas sąsajas, o ne vienareikšmį teigimą, kad minėta bendrovė naudojosi užmaskuota schema.

Dėl publikacijos sakinio: „Per „buferines“ įmones pinigai buvo persiunčiami į įmones, registruotas Tailande, Honkonge, ir Kinijoje. Toliau pinigai keliaudavo į Lenkijos įmonę, iš kurios Latvijos piliečiai-finansinės aferos dalyviai-atgaudavo juodus pinigus“ nurodė, kad šis sakinys buvo perbublikuotas iš straipsnio skelbto www.baltic-course.com 2008-04-17, lietuviškas straipsnio pavadinimas „Įmonė Latvijas Tilti“ gali būti susijusi su atskleista 13,6 mln. latų vertės pinigų plovimo schema“. Tai, kad šiame straipsnyje nebuvo nurodytas šaltinis nepaneigia fakto, kad ši informacija yra perpublikuota tiksliai ir sąžiningai.

Dėl žodžio „įtarimai“ vertinimo nurodė, kad ginčo publikacijoje nebuvo minima, kad Bendrovei buvo pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje. Be to, nurodant teiginį „įtarimų šešėlis“ taip pat buvo turima mintį, jog egzistuoja tik įtarimų šešėlis, t. y. yra tik spėjimas, o ne pats faktas. Tuo tarpu minimas teiginys: „lydi įtarimų šešėlis“ negali būti laikomas teiginio „pareikšti įtarimai“ sinonimu.

Dėl žodžio „kriminalinių“ nurodė, kad tai neturėtų būti suprantama, kad Bendrovei baudžiamojo proceso tvarka yra pareikšti įtarimai. Šiuo žodžiu straipsnio autorius tik norėjo vienu žodžiu įvardinti galimai atliktų veiksmų (finansinės veiklos ir darbo užmokesčio mokėjimo) neteisėtumą.

Apibendrindama nurodė, kad skundo argumentais motyvuotai pagrindė, kad Sprendimas yra prieštaringas ir priimtas nesiremiant teisės aktų reikalavimais. Jame netinkamai interpretuojama ginčo sakiniuose vartojamų žodžių reikšmė ir padarytos nepagrįstos išvados.

Dėl ginčo teiginių turinio įvertinimo nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog Inspektorius neįvertino viso sakinio, kuriame yra ginčo teiginys „<...> „Latvijos Tilti“ naudojasi gerai užmaskuota schema“, t. y. nevertino prieš tai einančio žodžio „siejama“, o šį teiginį vertino ištraukdamas iš konteksto ir keisdamas jo prasmę. Šiuo aspektu nurodė, kad Inspektorius šį teiginį kaip tik ir vertino atsižvelgdamas į jo kontekstą bei tarpusavio ryšį su kitais teiginiais. Inspektorius vertino, ar egzistuoja tinkamas ir teisėtas faktinis pagrindas nustatyto turinio informacijai, taip pat vertino, ar informacijos skleidėjas elgėsi pakankamai profesionaliai ir sąžiningai, o ištyrus publikacijos turinį buvo nuspręsta, kad AS „Latvijos tilti“ dalykinė reputacija buvo pažeista.

Pažymėjo, kad Inspektorius niekur nebuvo konstatavęs, kad Bendrovei pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje, atitinkamai tokia išvada nesirėmė ir priimant Sprendimą.

Dėl pareiškėjos nurodyto pagrindo įvertinimo, jog ginčo teiginiuose paskleistą informaciją pagrindžia trys publikacijos, kurios nebuvo paneigtos, nurodė, jog publikacijos informacijos šaltinyje nebuvo nurodytos, o tai neatitinka Įstatymo 54 str. sąlygų. Atkreipė dėmesį, kad net ir tuo atveju, jei šaltinis būtų paskelbtas, informacijos skleidėjui išlieka pareiga papildomai tikrinti turimus šaltinius ir įsitikinti skelbiamos informacijos tikrumu. Šiuo atveju publikacijose buvo paskelbta informacija, kuri kituose šaltiniuose, kaip prielaida buvo paneigta.

Pažymėjo, kad taip pat vertino ir atsižvelgė į žurnalisto sąžiningumą ir profesionalumą bei temos viešą interesą. Įvertinus buvo nustatyta, kad viešosios informacijos skleidėjas neatliko išsamaus tyrimo, rėmėsi sena informacija, tačiau publikacijoje nepagrįstai vartojo esamąjį laiką, įrodymais nepagrindė ginčo teiginių pagrįstumo.

Apibendrindami nurodė, kad Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, praktika, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja prieštaraudama Sprendimo teisėtumui ginčą inicijuoja keliais aspektais. Pareiškėjos teigimu, Inspektorius nepagrįstai įvertino, kad publikacijoje „Kriminalinių įtarimų šešėlis netrukdo nei gerai uždirbti, ne stabdyti strateginių objektų“ nurodyti ginčo teiginiai: „<...> bendrovę „Latvijas Tilti“, lydi rimti įtarimai: pinigų plovimas stambiu mastu ir darbuotojams mokami atlyginimai vokeliuose“, „<...> „Latvijas Tilti“ naudojosi gerai užmaskuota schema“, „Per „buferines“ įmones pinigai buvo persiunčiami į įmones, registruotas Tailande, Honkonge, ir Kinijoje. Toliau pinigai keliaudavo į Lenkijos įmonę, iš kurios Latvijos piliečiai-finansinės aferos dalyviai-atgaudavo juodus pinigus“ buvo pagrindu konstatuoti Įstatymo 3 str. 3 dalies nuostatų pažeidimą. Pareiškėja nurodė, kad šie teiginiai yra tiksliai ir sąžiningai perpublikuoti iš kitų šaltinių (publikuotų interneto portaluose: 2009-09-12 www.kompromat.lv, 2008-04-017, 2008-04-18, www.baltic-course.com), kurie Inspektoriui buvo pateikti tyrimo metu. Įstatymo 54 str. 3 d. nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones. Taigi šaltinių, kuriais remiamasi rengiant publikacijas nurodymas yra esminė sąlyga išvengti redakcinės atsakomybės, tuo atveju, jei vėliau paaiškėtų, kad publikacijoje nurodyti teiginiai neatitiko tikrovės, buvo įvertinti kaip žeminantys asmens garbę ir orumą, ar kenkiantys asmens dalykinei reputacijai. Kaip matyti iš ginčo publikacijos turinio, šaltiniai, kuriais rėmėsi pareiškėja, rengdama publikaciją, publikacijoje nebuvo nurodyti, todėl Inspektorius pagrįstai sprendė, kad publikacijoje „Kriminalinių įtarimų šešėlis netrukdo nei gerai uždirbti, ne stabdyti strateginių objektų“ pateikta vien tik pareiškėjos parengta informacija negali būti laikoma teisėtu ir pagrįstu pagrindu redakcinei atsakomybei netaikyti. Atitinkamai pareiškėjos skundo teiginiai, kad aplinkybės, jog straipsnio autorius straipsnyje nenurodė informacijos šaltinio, nepaneigia fakto, kad ši informacija yra perpublikuota tiksliai ir sąžiningai, aptartos teisės nuostatos kontekste nelaikytini teisingais.

Sutiktina su Inspektoriaus išvadomis, kad publikacijos teiginiais „<...> bendrovę „Latvijas Tilti“, lydi rimti įtarimai: pinigų plovimas stambiu mastu ir darbuotojams mokami atlyginimai vokeliuose“ yra pateikta konstatuojamoji informacija. Kaip nustatyta iš pareiškėjos pateiktų šaltinių (straipsnių turinio), kuriais pareiškėja, kaip nurodė, rėmėsi rengdama publikaciją „Kriminalinių įtarimų šešėlis netrukdo nei gerai uždirbti, ne stabdyti strateginių objektų“ turinio, www.kompromat.lv ir www.baltic-course.com portaluose skelbtuose straipsniuose nėra tiesiogiai kalbama apie tai, kad Bendrovė mokėjusi darbuotojams atlyginimus vokeliuose. Tik 2009-04-18 straipsnyje pateiktas Bendrovės pranešimas apie tai, kad ji niekada nemokėjusi atlyginimo „vokeliuose“. Todėl, atitinkamai, tik iš vieno ir šią aplinkybę, be kita ko, neigiančio sakinio nebuvo pagrindo publikacijos pirmame sakinyje konstatuojamai teigti, kad Bendrovę lydi rimti įtarimai, kaip tai, kad darbuotojams mokami atlyginimai „vokeliuose“. Nei viename iš straipsnių (šaltinių) nėra pateikta jokių objektyvių, ar oficialių duomenų, ar faktų apie tai, kad Bendrovei oficialiai yra pareikšti, kaip nurodė pareiškėja, rimti įtarimai dėl atlyginimo mokėjimo vokeliuose, todėl vien tik Bendrovės viešai pareikštas pranešimas, kad vokeliuose atlyginimų Bendrovė niekada nemokėjusi, negali būti vertinamas, kaip priešingos išvados pripažinimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėja publikacijoje nurodydama, kad Bendrovę lydi rimti įtarimai, nes darbuotojams mokami atlyginimai „vokeliuose“, pateikė niekuo nepagrįstą teiginį.