Tauragės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. A. H., institucijai teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl gimimo akto įrašo pakeitimo, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai - viešo paskelbimo būdu, kadangi atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), prašymų negauta. Esant šioms aplinkybėms, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. A. su ieškinio reiakalvimais sutinka ir prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės V. K., jos atstovės paaiškinimų, institucijos teikiančios išvadą atstovės L. A. pateiktos išvados, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad A. A. H., gim. (duomenys neskelbtini), yra V. K. ir A. A. H. sūnus. Tai patvirtina byloje pateikta (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo kopija. Įraše sūnaus vardas ir pavardė įrašyti lietuviškais rašmenimis: A. A. H., nurodyta, jog yra Lietuvos pilietis, gimęs Kipre, Nikosijoje. Nikosijos šeimos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nutraukta. 2017-01-20 ieškovei su sūnumi pavyko grįžti gyventi į Lietuvą, nes Kipre neturėjo nei kur gyventi, nei ką valgyti, nei kaip išlaikyti mažametį sūnų. Atsakovas jų neieškojo, jais nesidomi, nebendrauja, jokių kontaktų neieško. Ieškovei nėra žinoma jo gyvenamoji vieta, šalys kartu negyvena, sūnus nuo gimimo gyvena su ja, išlaikymo vaikui atsakovas neteikia. Atsakovas posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo bei kitų duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Todėl yra pagrindas manyti, jog atsakovas su ieškiniu sutinka.

Ieškovė prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grafoje „Vardas“ vardą „A.“ pakeisti į „A.“, grafoje „Pavardė“ pavardę „A. H.“ pakeisti į pavardę „K.“. Reikalavimą motyvuoja tuo, kad siekia apsaugoti nepilnamečio sūnaus privačius interesus nuo kitų žmonių, o ypač vaikų patyčių, nuo nepageidaujamų situacijų ir pan. Paaiškino, kad visa šeima ir daržeyje sūnų jau vadina A., jis pats prisistato šiuo vardu. Be to, tiek mokykloje, tiek gydymo įstaigose būtų patogiau ir paprasčiau, kad sūnaus pavardė būtų pakeista pagal ieškovės pavardę, nes ir pats sūnus maloniau pasako savo pavardę pagal ieškovės– K. Nagrinėjamu atveju, ieškovė kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių prašydama pakeisti sūnaus vardą ir pavardę, tačiau buvo paaiškinta, kad reikalingas arba tėvo rašytinis sutikimas, arba teismo sprendimas, leidžiantis padaryti gimimo įraše pakeitimus. Kadangi su sūnaus tėvu nebendrauja, nežino nei jo gyvenamosios, nei darbo vietos, pateikti tėvo rašytinį sutikimą dėl sūnaus vardo ir pavardės pakeitimo neturi galimybės.

Lietuvos Respubikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Civilinės būklės aktas – oficialiai registruojamas fizinio asmens teisinę padėtį lemiantis veiksmas ar įvykis, dėl kurio atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia fizinio asmens teisės ir pareigos. Registruojant civilinės būklės aktus, be kitų civilinės būklės aktų įrašų, taip pat numatytas ir gimimo įrašas (Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi CK 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais (Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis).

Civilinės būklės aktų įrašų turinys, jų sudarymo, taisymo, keitimo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarka nustatoma Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse (Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 5 dalys, 25 straipsnio 3 dalis). To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nurodo, jog civilinės būklės aktai registruojami pagal dokumentus, patvirtinančius tam tikrą veiksmą ar įvykį, remiantis asmens prašymu ar pareiškimu arba civilinės metrikacijos įstaigos iniciatyva (ex officio).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo be atsakovo sutikimo pakeisti sūnaus vardą „A.“ į „A.“, grafoje „Pavardė“ pavardę „A. H.“ pakeisti į pavardę „K.“, t. y. į jos pavardę. Šios kategorijos bylose būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, toliau – Konvencija, 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, numatantis, kad tuo atveju, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras (CK 3.167 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-333 „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) 4 dalis numato, kad pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams.

Ieškovė teigia, kad gyvena ir ateityje planuoja gyventi Lietuvoje. Šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, pažyma apie ieškovės deklaruotą gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), 2019-09-17 (duomenys neskelbtini) pažyma, iš kurių matyti, kad ieškovė dirba ir su sūnumi gyvena Tauragės rajone, sūnus lanko nurodytą ikimokyklinio ugdymo įstaigą nuo 2017-06-19. Teismo vertinimu nepilnamečio vardo „A.“ pakeitimas į „A.“ neprieštarauja gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, kadangi nėra kardinaliai keičiamas, tik išverčiamas į Lietuvių kalbą, vaikas prie šio vardo jau yra pripratęs bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovės šeima planuoja gyventi Lietuvos Respublikoje, manytina, kad toks vardo pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuo vaiko gimimo tėvu gimimo liudijime įrašytas atsakovas A. A. H. ir vaikui suteikta tėvo pavardė. Tačiau ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad tarp vaiko ir tėvo ryšio visiškai nebuvo, tėvas niekada nesiteiravo apie sūnų, jam jis visiškai neegzistuoja. Todėl darytina išvada, kad tėvo ryšys su nepilnamečiu vaiku iš esmės nesusiformavo, jis neteikė ir iki šiol neteikia sūnui išlaikymo, nesirūpina vaiko auklėjimu, ugdymu, sveikata. Be to, iki pat bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovei nėra aiški atsakovo gyvenamoji vieta.

Ieškovės teigimu, pavardės pakeitimo pageidauja ir pats nepilnametis vaikas. Ieškovės reikalavimui neprieštaravo ir išvadą byloje duodanti institucija. Nustatytų faktinių aplinkybių visetas sudaro pagrindą konstatuoti esant pakankamam pagrindui pakeisti nepilnamečio vaiko turimą pavardę į motinos turimą pavardę. Vaiko pavardės pakeitimu siekiama apginti išimtinai vaiko interesus, nes šeimoje yra svarbūs jo interesai turėti tokią pavardę, kaip ir jo motinos. Pakeitus nepilnamečio vaiko A. A. H. pavardę bus išsaugotas jo identiškumas, t. y. biologinio tėvo pavardė liks įrašyta vaiko gimimo liudijime, vaikas turės galimybę žinoti biologinio tėvo duomenis (tėvo vardas, pavardė, asmens kodas). Leidimas be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę netrukdys vaiko biologiniam tėvui – atsakovui – apsaugoti vaiko teisę žinoti, kad vaikas yra kilęs iš jo giminės. Be to atsakovui išlieka visos asmeninės turtinės ir neturtinės teisės dėl vaiko (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), jam nėra apribojamos tėvystės teisės ir pan. Atsižvelgiant į nustatytą, nepilnamečio vaiko A. pavardė keičiama iš „A. H.“ į pavardę „K.“.

Institucijos teikiančios išvadą atstovė L. A. sutiko su ieškinio reikalavimu dėl nepilnamečio A. A. H. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir nurodė, kad nėra gauta pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus šioje šeimoje. Iš aptartų duomenų nustatyta, kad sūnus su ieškove nuo pat gimimo gyvena su ja. Ji viena augina, prižiūri ir materialiai išlaiko sūnų. Atsižvelgiant į aptartus duomenis nepilnamečio A. A. H. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina pagal jos gyvenamąją vietą, nes tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes ( Civilinio kodekso ( toliau – CK) 3.196 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui ir kt.

Kadangi vaiko A. A. H. gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina V. K., išlaikymas priteistinas iš atsakovo A. A. H. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 300 Eur per mėnesį. Bylos duomenimis ieškovė ir atsakovas turi tik vieną išlaikytinį sūnų A. A. H. Ieškiniu prašoma iš atsakovo priteisti po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovas A. A. H. bylos duomenimis dabartiniu laiku gyvena užsienio valstybėje, kurioje nėra aišku, duomenų apie jo pajamas nepateikta ir nuomonės dėl prašomo priteisti sūnui išlaikymo neišsakė. Iš aptartų duomenų teismas daro išvadą, kad atsakovas A. A. H. pajėgus mokėti per mėnesį 150 Eur sūnaus išlaikymui, todėl tokio dydžio išlaikymas priteistinas nuo 2019-10-15. Priteistas išlaikymas kasmet indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečio vaiko A. A. H. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieškove V. K., todėl ji skirtina išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus A. A. H. tėvas A. A. H. bendraus su sūnumi, dalyvaus jo auklėjime tik Lietuvos Respublikoje, konkretesnį laiką ir tvarką suderinęs su sūnaus motina V. K.. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Ieškiniu prašoma nustatyti bendrai apibrėžtą su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, nes atsakovas su vaiku ir ieškove santykių nepalaiko ir nėra aišku ar ateityje palaikys. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prieštaravimų nepareiškė, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovė su reikalavimu sutiko, todėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. A. H. tvarka nustatytina pagal ieškovės pasiūlytą variantą – nepilnamečio sūnaus A. A. H. tėvas A. A.H. bendraus su sūnumi, dalyvaus jo auklėjime tik Lietuvos Respublikoje, konkretesnį laiką ir tvarką suderinęs su sūnaus motina V. K..

Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo valstybės naudai turėtų būti priteistas žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – 40,50 Eur už išlaikymo priteisimą ir 1,66 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pakeisti nepilnamečio vaiko A. A. H., a. k. (duomenys neskelbtini) vardą „A.“ į „A.“ ir pavardę „A. H.“ į „K.“, be jo tėvo A. A. H., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimo, pakeičiant (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio A. A. H., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo A. A. H., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui A. A. H., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo 2019 m. spalio 15 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo A. A. H., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. A. H., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

- nepilnamečio sūnaus A. A. H. tėvas A. A. H. bendraus su sūnumi, dalyvaus jo auklėjime tik Lietuvos Respublikoje, konkretesnį laiką ir tvarką suderinęs su sūnaus motina V. K..

Priteisti iš atsakovo A. A. H., gim. (duomenys neskelbtini), 42,16 Eur (keturiasdešimt du eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą bet kuriame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.