Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-27 · Administracinė byla Nr. I-4390-243/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-27Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2020-11-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-27
Bylos Nr.
I-4390-243/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00275-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
R. A., V. J., V. P.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės
Administracinė byla Nr. I-4390-243/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00275-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 27 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vida Stonkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vadai Damašienei,

dalyvaujant pareiškėjams R. A., V. J., V. P..

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjų V. J., V. P., R. A. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės merui dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 21R2-25(AG2-1/16-2019), Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. gegužės 30 d. rašto Nr. (31.1.)-RS2-500, 2018 m. sausio 8 d potvarkio Nr. M-8 „Dėl pavedimo atstovauti“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai V. J., V. P., R. A. skundu prašo:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 21R2-25(AG2-1/16-2019), kuriuo jų skundas atmestas kaip nepagrįstas, o dalyje nutrauktas;

2) Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. gegužės 30 d. raštą Nr. (31.1.)-RS2-500 „Dėl pavedimo atstovauti“;

3) Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. sausio 8 d potvarkį Nr. M-8 „Dėl pavedimo atstovauti“;

4) įpareigoti atsakovą raštu paaiškinti, kodėl potvarkiuose nenurodyti norminiai teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimti potvarkiai;

5) įpareigoti atsakovą potvarkiuose nurodyti jų priėmimo teisinį pagrindą norminius teisės aktus.

Nurodo, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 21R2-25(AG2-1/16-2019) (toliau – Sprendimas) nepagrįstai bylos dalį dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. sausio 8 d. potvarkio panaikinimo nutraukė, o skundo dalį dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. gegužės 30 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog Komisija nesivadovavo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalimi, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos veiklos nuostatais, patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T2-91, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu ir kitais teisės aktais, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Pareiškėjų teigimu, meras nėra Klaipėdos miesto savivaldybės ir savivaldybės tarybos vienasmenis valdymo organas, galintis priimti potvarkius, nenurodant teisės aktų, kuriais vadovaudamasis juos priima. Teigia, jog viešojoje teisėje turi būti vadovaujamasi principu – draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2018 m. sausio 8 d. potvarkiu Nr. M-8 neteisėtai pavedė jam tiesiogiai nepavaldžiai Teisės skyriaus vyriausiajai patarėjai E. M. atstovauti jam nepavaldžiai institucijai, potvarkyje nurodyto asmens negalima identifikuoti, nenurodytas asmens kodas, prie įgaliojimo nepridėta išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopija. Pareiškėjų teigimu, Komisija skundžiamame Sprendime nurodžiusi, kad pavedimą atstovauti turinčio asmens įgaliojimų patikrinimas ir vertinimas atliekamas toje institucijoje, kuriai jis pateikiamas, pati nevertino mero potvarkio teisėtumo.

Pareiškėjai skundo argumentais prašo skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės meras atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31). Nurodo, jog 2018 m. gegužės 30 d. raštu atsakė į pareiškėjų paklausimą, nurodydamas įgaliojimo atstovauti sudarymo teisinius pagrindus. Argumentuoja, jog aplinkybė, kad pareiškėjams nesuprantamas skundžiamo rašto turinys nereiškia, kad jis yra neteisėtas. Teigia, jog pareiškėjams yra žinomas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-755-583/2017, kuriuo išspręstas įgaliojimo teisėtumo klausimas, todėl pareiškėjų pakartotinį skundą dėl įgaliojimo netinkamumo vertina kaip piktnaudžiavimą savo teisėmis. Tvirtina, kad pareiškėjų reikalavimas potvarkiuose nurodyti teisinius pagrindus yra nepagrįstas. Akcentuoja, kad įgaliojimas atstovauti nėra individualus teisės aktas. Pažymi, jog pareiškėjų reikalavimas panaikinti įgaliojimą yra nebeaktualus, nes yra pasibaigęs įgaliojimo terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinės bylos dalykas – Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimo, Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. gegužės 30 d. rašto Nr. (31.1.)-RS2-500 „Dėl pavedimo atstovauti“, 2018 m. sausio 8 d. potvarkio „Dėl pavedimo atstovauti“ teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įpareigojimo atsakovą raštu pateikti paaiškinimus ir potvarkiuose nurodyti jų priėmimo teisinį pagrindą norminius teisės aktus pagrįstumo nustatymas.

Pareiškėjai V. J., V. P., R. A. 2018 m. gegužės 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės merui pateikė prašymą nurodyti norminius teisės aktus, kuriais vadovaujantis priimtas 2018 m. sausio 8 d. potvarkis Nr. M-8 „Dėl pavedimo atstovauti“ ir raštu paaiškinti, kodėl tai nepadaryta (Komisijos administracinės b. l. 3). Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2018 m. gegužės 30 d. skundžiamu raštu informavo vieną iš pareiškėjų – V. J., jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, meras reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Nurodė, jog Klaipėdos mieto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas), patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T2-184, 20.1.5 papunktyje numatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės meras turi įgaliojimus atstovauti savivaldybei arba raštu įgalioti kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais asmenimis be atskiro Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos įgaliojimo ir kad Reglamento 20.1 papunktyje numatyta, jog meras vykdydamas įgaliojimus, įtvirtintus Vietos savivaldos įstatyme ir Reglamente, leidžia potvarkius. Atsakovas nurodė, kad atstovavimas pagal pavedimą reglamentuojamas Civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatos, reglamentuojančios atstovavimą, numato, jog atstovų įgaliojimai tvirtinami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Rašte atsakovas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. sausio 8 d. potvarkis Nr. M-8 yra priimtas, remiantis Civilinio proceso kodekso normomis, todėl jam netaikomi Viešojo administravimo įstatyme nustatyti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai (Komisijos administracinės b. l. 4).

Pareiškėjai padavė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui, prašydami panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. gegužės 30 d. raštą ir 2018 m. sausio 8 d potvarkį ir įpareigoti atlikti jų prašomus veiksmus. Ginčų komisija 2019 m. vasario 18 d. Sprendimu dalį pareiškėjų skundo atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. gegužės 30 d. raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, jame nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo priimti atitinkamos formos įgaliojimai, todėl konstatavo, kad pareiškėjams 2018 m. gegužės 30 d. raštu tinkamai atsakyta į jų 2018 m. gegužės 10 d. prašyme keliamus klausimus. Komisija pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės merą raštu jiems paaiškinti, kodėl potvarkiuose nenurodyti norminiai teisės aktai, ir įpareigoti potvarkiuose tai nurodyti atmetė kaip nepagrįstus. Komisija sprendė, kad pareiškėjų reikalavimai įpareigoti atlikti veiksmus yra išvestiniai, susiję su 2018 m. gegužės 30 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimu. Komisija nagrinėdama pareiškėjų skundo dalį dėl 2018 m. sausio 8 d potvarkio „Dėl pavedimo atstovauti“ teisėtumo ir pagrįstumo, sprendė, jog jis nepriskiriamas nagrinėti jų kompetencijai ir nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių, todėl šioje dalyje bylą nutraukė kaip nepriskirtiną nagrinėti Komisijos kompetencijai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas, Klaipėdos mieto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T2-184, Civilinis kodeksas, Civilinio proceso kodeksas, Administracinių bylų teisenos įstatymas ir kiti teisės aktai.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 punkte numatyta, jog prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 25 punkte nustatyta, jog prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų. Taisyklių 35 punkte numatyta, jog atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: <...> 35.4) į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras (toliau – meras). Meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos mero funkcijos, kuri viena iš jų – reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis (2 punktas) Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos Reglamento 20.1 punkte numatyta, kad meras turi įgaliojimus, įtvirtintus Vietos savivaldos įstatyme ir šiame Reglamente. Vykdydamas įgaliojimus, meras leidžia potvarkius. Be kitų įgaliojimų, meras: <...> 20.1.5) atstovauja Savivaldybei arba raštu įgalioja kitus asmenis atstovauti Savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis be atskiro Tarybos įgaliojimo ir kt.

Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžia, jog Klaipėdos miesto savivaldybės meras turi teisę savivaldybės darbuotojams suteikti įgaliojimus atstovauti savivaldybę ir jos institucijas. Šią teisę jis realizuoja priimdamas potvarkius, nes Reglamento 20.1 papunktyje numatyta, kad meras vykdydamas įgaliojimus, įtvirtintus Vietos savivaldos įstatyme ir Reglamente, leidžia potvarkius. Pareiškėjų skundžiamame Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. gegužės 30 d. rašte yra nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis meras priima potvarkius ir turi teisę įgalioti kitus asmenis, nurodyta, jog įgaliojimai atstovautipriimami vadovaujantis ne Viešojo administravimo įstatymu, tačiau specialiaisiais įstatymais – Civilinio proceso kodeksu, ABTĮ, kuriuose numatytas įgaliojimų tvirtinimas, jų turinys. Skundžiamas mero 2018 m. gegužės 30 d. raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo panaikinti skunde nurodytais motyvais.

Pareiškėjams prašant įpareigoti atsakovą raštu paaiškinti, kodėl potvarkiuose nenurodė jų teisinio pagrindo norminių teisės aktų, kuriais vadovaudamasis priėmė potvarkius, suteikiančius teisę atstovauti, nurodytina, jog šis reikalavimas yra išvestinis reikalavimas, kildinamas iš mero 2018 m. gegužės 30 d. rašto, todėl konstatavus, kad skundžiamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą pareiškėjams iš naujo pateikti paaiškinimus, kokiais pagrindais meras savivaldybės darbuotojams suteikia įgaliojimus atstovauti savivaldybei.

Pareiškėjams ginčijant Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. sausio 8 d potvarkį „Dėl pavedimo atstovauti“, nurodytina, jog pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 1 straipsnį, 5 straipsnio 2 dalį ir pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnį Ginčų komisija ir administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Pagal šias teisės normas administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-904-552/2017, 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-118-438/2019 ir kt.). Individualaus administracinio akto reikalavimai numatyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Ginčų komisija teisiškai įvertinusi skundžiamo potvarkio turinį sprendė, kad jis yra priimtas, remiantis Civilinio proceso kodekso normomis ir kad savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, vidinį ir išorinį atstovavimą reguliuojančių teisės normų taikymo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas nepriklauso Komisijos kompetencijai. Komisija sprendė, kad skundžiamas mero potvarkis nelaikytinas viešojo administravimo subjekto individualiu aktu.

Skundžiamu Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. sausio 8 d. potvarkiu pavesta E. M., Teisės skyriaus vyresniajai patarėjai, turinčiai aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybei ir jos institucijoms visų instancijų bendrosios kompetencijos ir specializuotuose teismuose, prokuratūroje, ikiteisminio tyrimo įstaigoje, kitose valstybės institucijose ir bendraujant su notarais, antstoliais ir advokatais (Komisijos administracinės b. l. 5). Pavedimas atstovauti yra skirtas išoriniam viešojo administravimo subjekto atstovavimui užtikrinti. Išorinį atstovavimą reguliuoja Civilinio proceso kodekso, Administracinių bylų teisenos įstatymo normos. Pavedimas tiek turiniu tiek forma turi atitikti Civilinio proceso kodekso normas, nepriklausomai kokiu dokumentu pavedimas įformintas. Pavedimą atstovauti turinčio asmens įgaliojimų patikrinimas ir vertinimas atliekamas toje institucijoje, kuriai jis pateikiamas. Vidinis atstovavimas tai atstovaujamojo ir atstovo teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja savivaldos įstatymo, valstybės tarnybos įstatymo, savivaldybės veiklos Reglamento nuostatos, o išorinis atstovavimo aspektas- tai atstovo ir kitų institucijų teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja proceso teisė. Įgaliojime atstovauti nėra išreiškiamas valinis viešojo administravimo subjekto sprendimas pareiškėjų atžvilgiu, jame pareiškėjams nenustatomos teisės ar pareigos. Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. sausio 8 d. potvarkis nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, jis parengtas remiantis Civilinio proceso kodekso, Civilinio kodekso normomis, todėl jam netaikomi Viešojo administravimo įstatyme nustatyti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai. Ginčų komisija pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti bylą šioje dalyje kaip nepriskirtiną jos kompetencijai. Teismas, sutikdamas su tokiu Komisijos teisiniu vertinimu, nenagrinėja Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. sausio 8 d. potvarkio teisėtumo klausimo, nes ginčas nenagrinėtinas administracinių teismų.

Pareiškėjai skundu prašo įpareigoti atsakovą potvarkiuose nurodyti jų priėmimo teisinį pagrindą norminius teisės aktus. Ginčų komisija šį reikalavimą atmetė kaip nekonkretų, nepagrįstą įrodymais. Teismas sutinka su tokiu Komisijos vertinimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013 yra konstatavęs, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (angl. a review) t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos funkcijas. Materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas. Materialines teises normas taiko viešojo administravimo subjektas. Teismui sprendžiant klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas, negali būti tenkinamas pareiškėjų reikalavimas suformuluotas skunde įpareigoti atsakovą potvarkiuose nurodyti norminius teisės aktus, kuriais vadovaujantis jie priimami, nes teisės aktus taiko viešojo administravimo subjektas. Teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą administraciniais aktais nelaikomuose potvarkiuose, kuriais pavedama atstovauti, nurodyti jų teisinį pagrindą norminius teisės aktus.

Teismas įvertinęs faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, teisminę praktiką, sprendžia, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. 21R2-25(AG2-1/16-2019) yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas nagrinėdamas administracinę bylą nenustatė pažeidimų, susijusių su atstovavimu administracinėje byloje, todėl netenkintinas pareiškėjų prašymas priimti atskirąją nutartį (ABTĮ 110 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjų V. J., V. P., R. A. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės merui dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 21R2-25(AG2-1/16-2019), Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. gegužės 30 d. rašto Nr. (31.1.)-RS2-500) „Dėl pavedimo atstovauti“, 2018 m. sausio 8 d. potvarkio Nr. M-8 „Dėl pavedimo atstovauti“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja Vida Stonkuvienė