- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-1380/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-819-653/2014 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Advokatų garbės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimą, kuriuo ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – viešai skelbiamas papeikimas. Ieškovas nurodė, jog ginčijamą sprendimą gavo 2013-10-29. Advokatų garbės teismas, pažeidžiant Advokatūros įstatymo 61 straipsnio reikalavimus, išnagrinėjo bylą netinkamos sudėties - dalyvaujant referentei M. V., kuri nėra Advokatų garbės teismo narys ar advokatė. Advokatų garbės teismo sprendimas paskelbtas 2013-10-10, bet advokatui J. K. išduotas nebuvo, motyvuojant tuo, kad sprendimą reikia pataisyti ir jį turi patvirtinti Advokatūra. 2013-10-29 gautą sprendimo nuorašą patvirtino referentė, pažeidžiant Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2013-01-24 sprendimu Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko patvirtintą Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarką visą iš esmės bei Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 72 - 74 punktus. Gautas sprendimo nuorašas yra iš esmės niekinis. Advokatų garbės teismas, viršijant savo įgaliojimus bei peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, svarstė ir advokato kvalifikacijos tobulinimą, nors Lietuvos Advokatūros advokatų tarybos sprendime drausmės byla iškelta pagal A. S. skundą dėl sutarties nevykdymo. Buvo pagrindas taikyti senatį, nes teisinės paslaugos sutartis sudaryta 2012 m. sausio 13 d. o Advokato tarybos sprendimas priimtas 2013 m. kovo 7 d., t. y. pažeidžiant Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 5-12 str. reikalavimus. Advokatų garbės teismas sprendimą priėmė 2013 m. spalio 10 d., t. y. po 21 mėnesių nuo teisinių paslaugų sudarymo, todėl remiantis 40 str. 2 p. teismo sprendimu drausmės byla turėjo būti nutraukta. Teismas neteisingai nustatė, kad sutartis sudaryta ieškiniui UAB ,,Sostines centras“ dėl žalos atlyginimo parengti. Teisinių paslaugų sutartyje tokių įpareigojimų nėra, o jos sudarymas tęsėsi du mėnesius, nes A. S. 2011 m. lapkričio mėn. neturėjo įgaliojimų atstovauti motiną V. S. dėl nuomos sutarties nutraukimo. 2011 m. gruodžio 5 d. ieškovas, susipažinęs su dokumentais, paruošė pranešimą dėl sutarties nutraukimo, o A. S. pateikė notarinį įgaliojimą atstovauti motiną, tačiau teisinės paslaugos sutartis vėl pasirašyta nebuvo, nes klientė neturėjo pinigų. Tokiu būdu sutartis su advokatu buvo sudaryta ir apmokėta 2012 m. sausio 13 d., po to, kai UAB ,,Sostinės centras“ atsisakė nutraukti sutartį ir pagrasino sankcijomis, nors šalių susitarimas galiojo nuo 2011 m. lapkričio mėnesio. Kreipimasis dėl teisinės paslaugos buvo 2011 m. lapkričio mėnesį (taip nurodė ir pareiškėja), o vykdymas prasidėjo pagal 2011 m. gruodžio 1 d. įgaliojimą, kuriame nėra įgaliojimų A. S. nutraukti sutartį su advokatu, todėl tik pati V. S. galėjo nutraukti sutartį ir tik ji galėjo kreiptis su skundais dėl advokato veiklos. Taigi, teisinės paslaugos sutarties sąlygas advokatas įvykdė - nuomos sutartis nutraukta, bet žinant UAB ,,Sostinės centras“ neigiamą atsakymą, teisinių paslaugų sutartyje buvo įrašytas dar vienas įsipareigojimas - atstovauti teisme, jeigu 2012 metais UAB ,,Sostinės centras“ pateiks ieškinį remiantis ginčijama nuomos sutartimi. Advokatų garbės teismo sprendime ne tik nėra motyvacijos, kuo pasireiškė Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1 p., 2 p. pažeidimai, bet nėra argumentacijos, kuo remiantis, Garbės teismas pripažino advokatą pažeidus Advokatūros įstatymo 39 str. - 5 p. (profesijos tobulinimas) 5 str. 1 p. (laisvė ir nepriklausomumas) ir 22 str. 5 d. (advokato darbo vietos adresas). Advokatų garbės teismas neįvertino iš Vilniaus miesto apylinkes teismo gautos pažymos, patvirtinančios, kad teismuose nei 2012 m., nei 2013 m. nebuvo nei A. S., nei V. S. ieškinių, kas įrodo pareiškėjos nesąžiningumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2012-10-11 Lietuvos advokatūroje buvo gautas A. S. skundas dėl advokato J. K. veiklos. 2013-10-10 Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo sprendimu buvo nutarta advokatui J. K. skirti drausminę nuobaudą – viešai skelbiamą papeikimą. 2014-01-23 Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismas nutarimu ištaisė minėtame sprendime padarytą rašymo apsirikimo klaidą, formuluojant ieškovo teisinį atsakomybės pagrindą. Iš šio nutarimo matyti, kad ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda, teismui konstatavus, jog advokatas pažeidė Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1, 2, 5 p., Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2, 1.3 reikalavimus. Teismo teigimu, sprendžiant dėl pažeidimo padarymo fakto tarp šalių kilo ginčas dėl teisinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir A. S., objekto ir šios sutarties vykdymo. Drausmės byloje esančioje 2012-01-13 teisinių paslaugų sutartyje įrašyta, kad ieškovas įsipareigojo suteikti klientei šias teisinies paslaugas: ruošti nuomos nutraukimą, atlikti pateiktų dokumentų, medžiagos ir informacijos analizę, atstovauti teisme, jeigu 2012 metais UAB „Sostinės centras“ pateiks ieškinį remiantis ginčijama nuomos sutartimi. Sutartis galioja iki 2012 metų pabaigos. Sutarties nutraukimo atveju 1000 Lt užmokestis negražinamas. Minėtą užmokestį A. S. sumokėjo ieškovui 2012-01-13. Teismas nurodė, kad iš 2011-12-05 V. S. pranešimo UAB „Sostinės centrui“ bei 2012-01-05 UAB „Sostinės centras“ pranešimo V. S. matyti, kad nuomos sutartis tarp šių asmenų jau buvo nutraukta nuomininkės iniciatyva iki minėtos teisinių paslaugų sutarties sudarymo. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, jog teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta ir apmokėta už konsultacijas, už susipažinimą su dokumentais, jų įvertinimą, už įvairaus pobūdžio raštų UAB „Sostinės centras“ paruošimą bei už atstovavimą teisme 2012 metais civilinėje byloje pagal UAB „Sostinės centras“ ieškinį. Teismas, įvertinęs tai, kad nuomos sutartis jau faktiškai buvo nutraukta iki teisinių paslaugų sutarties sudarymo, įvertinęs tai, kad paties ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose nebuvo nurodyta, jog sutartų paslaugų apimtis apėmė sutarties nutraukimo klausimo išsprendimą, tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie bendravimą su UAB „Sostinės centras“ ir kitų dokumentų ar informacijos pateikimo advokatui po teisinių paslaugų sutarties sudarymo, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra įrodymų apie teisinių paslaugų suteikimo faktą nuo sutarties sudarymo dienos iki sutarties nutraukimo dienos, išskyrus laukimą ieškinio, kurį galimai galėjo paduoti priešinga pusė, padarė išvadą, kad Advokatų garbės teismas pagrįstai nevertino rašytinėje sutartyje nurodyto sutarties objekto, kaip susijusio su bendravimu su nuomotoju dėl sutarties nutraukimo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą Advokatų garbės teisme pats ieškovas teigė, jog pagal minėtą sutartį jis turėjo stebėti ar nepaduotas ieškinys prieš pareiškėjos motiną ir, jeigu jis bus paduotas per 2012 metus, – atstovauti ją teisme. Ginčijamame sprendime Advokatų garbės teismas motyvavo, kad minėta teisinė paslauga (laukti ieškinio ir už tai gauti atlyginimą) yra nebūdinga advokato teikiamoms paslaugoms, kad sąlyga dėl honoraro negrąžinimo, jeigu nuomos sutartis bus nutraukta per 2012 metus, yra nelogiška. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad advokatas neįrodė jokių teisinių paslaugų teikimo fakto, į tai, kad ieškovui pateiktų duomenų pakako ieškiniui dėl žalos atlyginimo parengti. Teismo teigimu, pareiškėjos interesas ginti jos turtines teises teismine tvarka, reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, buvo pakankamai aiškus, įvertinus 2011-12-08 UAB „Sostinės centras“ pranešimo turinį. Taip pat teismas sprendė, kad Advokatų garbės teismas pagrįstai konstatavo, jog jeigu šalys būtų susitariusios dėl teisinių paslaugų – stebėti ir laukti V. S. pareikšto ieškinio - tai būtų nelogiška, kad klientė nesulaukusi 2012 metų pabaigos pati inicijuotų sutarties nutraukimą, pati atliktų savo vardu turėto pareikšti ieškinio paieškas teismuose, jeigu advokatas tokio ieškinio rengti net nebūtų pažadėjęs. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Advokatų garbės teismas išsamiai ištyrė visas aplinkybes ir įvertino pateiktus įrodymus, todėl padarė teisingas išvadas, jog iš tikrųjų su advokatu buvo susitarta, jog jis parengs ieškinį bei atstovaus pareiškėjai byloje su UAB „Sostinės centras“ dėl žalos atlyginimo, tačiau to nepadarė, susitarimas, apibrėžtas sutartyje yra nelogiškas, nesąžiningas kliento atžvilgiu ir prieštarauja šalių elgsenai sutarties galiojimo metu, visa tai leido daryti išvadą, jog advokatas netinkamai vykdė savo pareigas ir tuo pažeidė Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1,2 p., Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2, 1.3 reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas J. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pagal savo teisinę prigimtį Advokatų garbės teismo sprendimas yra oficialus dokumentas. Oficialių valstybės ir savivaldybės dokumentų apskaitos tvarką reglamentuoja Dokumentų ir archyvų įstatymas bei Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės. Dokumentų ir archyvų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, ar įmonių vykdant teisės norminių aktų nustatytus įgaliojimus ir veiklą sudaryti ir gauti dokumentai turi būti užregistruoti dokumentų registruose, susisteminti pagal institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentacijos planą, sutvarkyti ir įtraukti į apskaitą. Pagal Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 3 p. registravimas – tik dokumento įrašymas į apskaitą, kuri užtikrina jo oficialumo įrodymą. Šiuo atveju ginčijamo Advokato garbės teismo sprendimo nuorašo be parašų ir be dokumento įregistravimo numerių siuntimas turi būti traktuojamas kaip neoficialaus dokumento siuntimas. Nagrinėjamu atveju teismas išnagrinėjo neoficialaus sprendimo apskundimą ir paliko neoficialų sprendimą galioti.
2. Advokatui su klientu susitarus dėl teisinių paslaugų apimties, teikimo tvarkos ir dydžio – tretieji asmenys kvestionuoti sutarties negali, be to sutarties turinys yra konfidencialus. Tokio pobūdžio skundai netinkamų paslaugų atlikimo pagrindu turi būti nagrinėjami pirmosios instancijos teismuose pagal kliento ieškinį, nes kiekviena teisinės paslaugos sutartis yra apdrausta civiliniu draudimu ir yra susijusi su trečiųjų asmenų interesais.
3. Sprendime nėra teismo išvados dėl pareiškėjos A. S. teisės – nutraukti teisinių paslaugų sutartį ir kreiptis su skundu dėl advokato veiklos pagal motinos įgaliojimą analizės, nors įgaliojime tokia teisė nėra suteikta. Neįvertinus šių aplinkybių sprendimo priėmimas yra negalimas.
4. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų apie teisnių paslaugų suteikimo faktą. Teisinės paslaugos prasidėjo nuo konsultacijos, vėliau buvo susipažinta su reikalingais dokumentais ir jie išanalizuoti, bei 2011-12-05 paruošas pranešimas. Vėliau buvo susitikta su UAB ,,Sostinės centras“ juristu, kuris informavo, kad bendrovės vadovas reikalauja pateikti V. S. ieškinį. Remiantis paruoštu įgaliojimu bei atsižvelgiant į UAB ,,Sostinės centras“ raštą buvo sudaryta 2012-01-13 teisinių paslaugų sutartis. Dėl A. S. nesąžiningumo, ar dėl sudėtingos finansinės padėties už suteiktas jai teisines paslaugas, ji nebūtų apmokėjusi ir sutartis nebūtų sudaryta, jei ne UAB ,,Sostinės centras“ grasinantis laiškas, nes įgaliojimas, ieškovo prašymu buvo sudarytas 2011-12-01, o sutartis sudaryta po pusantro mėnesio 2012-01-13. Tokiu būdu sutarties sąlygos surašytos tokios, kurių pageidavo klientė ir niekas negali jų vertinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos advokatūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Ieškovas aplinkybės dėl Advokatų garbės teismo sprendimo prilyginimo oficialiam valstybės dokumentui skunde nebuvo nurodęs, todėl ja negali būti grindžiamas apeliacinis skundas (CPK 306 str. 2 d.).
2. Neteisingas ieškovo argumentas, kad visi ginčai, kylantys tarp advokato ir kliento dėl teisnių paslaugų sutartimi sutarto honoraro grąžinimo, turėtų būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
3. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad teismas nepagrįstai analizavo referentės statusą. Klausimą dėl referentės teisinio statuso bei jos dalyvavimo Advokatų garbės teismo posėdžiuose kėlė būtent ieškovas, ši aplinkybė buvo vienu iš ieškinio pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Advokatų garbės teismo priimto sprendimo, kuriuo apeliantui paskirta drausminė nuobauda – viešai skelbiamas papeikimas.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 1 straipsnyje reglamentuojamos advokatų veiklos sąlygos ir tvarka, 39 straipsnyje nustatytos advokatų pareigos. Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 dalis įtvirtina tokius advokatų veiklos principus kaip lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas. Be to, advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai; savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų (Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2. punkte nustatyta, jog advokato profesinė veikla reikalauja laikytis teisinių ir moralinių įpareigojimų. Be to, advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai. Advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos (Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.3. p.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Advokatų garbės teismas, išnagrinėjęs Lietuvos advokatūroje gautą A. S. skundą dėl advokato J. K. veiksmų, 2013 m. spalio 10 d. sprendimu apeliantui skyrė drausminę nuobaudą – viešai skelbiamą papeikimą. Šiame sprendime konstatuota, kad apeliantas pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 punktus, Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2, 1.3 punktų reikalavimus, nes netinkamai vykdė atstovavimą, nesuteikė klientei sutartų teisnių paslaugų, pažeidė klientės teisėtus lūkesčius, savo elgesiu sudarė pagrindą klientei nepasitikėti advokatu.
Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisiškai vertinant advokato veiksmus atsižvelgtina į specifinę advokato padėtį ir jos vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus ir siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, reiklesni elgesio standartai. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Leidimas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją, kaip tokią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos advokatų taryba, byla Nr. 3K-3-584/1999; 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Lietuvos advokatų taryba, byla Nr. 3K-3-1243/2000).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Fiduciariniai santykiai gali atsirasti iš sutarties arba įstatymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. A. V. K., byla Nr. 3K-3-642/2013).
Pagal Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį advokatų teikiamos teisinės paslaugos apibrėžiamos kaip teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą. Advokatui už pagal sutartį suteikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį (Advokatūros įstatymo 50 str. 1 d.). Pavedimo sampratą reglamentuojančio CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. CK 6.722 straipsnis reglamentuoja, jog jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo kliento reikalavimu pranešinėti jam visą informaciją, pateikti ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą. Kilus tarp šalių ginčui dėl teisinių paslaugų suteikimo ir jų kokybės, būtent advokatui kyla pareiga įrodyti paslaugų klientui tinkamą suteikimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas advokatas J. K. 2012 m. sausio 13 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su kliente A. S., kuria apeliantas įsipareigojo suteikti klientei šias teisinies paslaugas: ruošti nuomos nutraukimą, atlikti pateiktų dokumentų, medžiagos ir informacijos analizę, atstovauti teisme, jeigu 2012 metais UAB „Sostinės centras“ pateiks ieškinį remiantis ginčijama nuomos sutartimi (drausmės byla Nr. 2/2013, b. l. 16). Sutartyje numatyta, kad sutartis galioja iki 2012 metų pabaigos, o sutarties nutraukimo atveju 1 000 Lt užmokestis negrąžinamas. Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad 2012-01-13 A. S. sumokėjo ieškovui 1 000 Lt užmokestį (drausmės byla Nr. 2/2013, b. l. 6).
Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių duomenų apie tai, jog jis suteikė teisines paslaugas pagal 2012 m. sausio 13 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį su kliente A. S., nors šiuo atveju tokią pareigą turi būtent apeliantas. Kaip matyti iš A. S. skundo Lietuvos advokatūroje dėl advokato J. K. veiksmų, klientė nurodė, kad ji mamos vardu su advokatu 2012 m. sausio 13 d. sudarė sutartį, kuria buvo sutarta, jog advokatas parengs ieškinį dėl žalos priteisimo iš UAB ,,Sostinės centras“, tačiau apeliantas nesuteikė sutartų teisinių paslaugų, o nesuteikęs paslaugų, grąžino tik dalį jam sumokėtų pinigų. Iš bylos duomenų matyti, kad klientės ar jos mamos vardu ieškinys UAB ,,Sostinės centras“ nebuvo parengtas ir teisme nebuvo pateiktas (drausmės byla Nr. 2/2013, b. l. 62). Nors apeliantas nurodo, kad teisines paslaugas suteikė ir šios paslaugos prasidėjo nuo konsultacijos, vėliau buvo susipažinta su reikalingais dokumentais ir jie išanalizuoti, bei 2011-12-05 paruošas pranešimas, buvo susitikta su UAB ,,Sostinės centras“ juristu, tačiau tokie apelianto argumentai nepaneigia Advokatų garbės teismo skundžiamame sprendime konstatuotos aplinkybės, kad apeliantas neįrodė teisinių paslaugų teikimo nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo dienos fakto. Bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas nepateikė ir pirmosios instancijos teismui jokių įrodymų, patvirtinančių pastarojo konkrečius veiksmus, atliktus pagal minėtą 2012 m. sausio 13 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį, taip pat tokių įrodymų nebuvo pateikta ir su apeliaciniu skundu. Apeliantas nepateikė jokių duomenų apie bendravimą su UAB ,,Sostinės centras“, taip pat nepateikė jokių dokumentų ar argumentų apie tai, jog teikė teisines paslaugas klientei po sutarties sudarymo. Apelianto Advokatų garbės teisme išsakyta pozicija, kad pagal 2012 m. sausio 13 d. teisinių paslaugų sutartį jis turėjo stebėti, ar nepaduotas ieškinys prieš A. S. motiną ir, jeigu jis bus paduotas per 2012 metus – atstovauti ją teisme, negali būti laikoma tinkamu teisinių paslaugų teikimu, nes tokios paslaugos nebūdingos advokato teikiamoms paslaugoms.
Kaip minėta, advokato profesija yra viena iš profesijos rūšių, kurių atstovams taikomi didesni, reiklesni elgesio standartai. Advokato pareiga inter alia yra sąžiningai atlikti savo pareigas. Tuo tarpu, pagal byloje pateiktus duomenis negalima daryti išvados, kad apeliantas, kaip advokatas, tinkamai įvykdė teisinės pagalbos sutartimi prisiimtus įsipareigojimas.
Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Advokatų garbės teismas 2013 m. spalio 10 d. sprendimu tinkamai nustatė apelianto padarytus Advokatūros įstatymo bei Advokatų etikos kodekso pažeidimus bei pagrįstai taikė apeliantui drausminio poveikio priemones, paskirdamas vieną iš Advokatūros įstatymo 53 straipsnyje numatytų nuobaudų – viešai skelbiamą papeikimą. Advokatų garbės teismo sprendime aiškiai išdėstyta apelianto padaryto teisės pažeidimo esmė, o drausminės atsakomybės taikymo pagrindas ir nuobaudos rūšies parinkimas yra atitinkamai motyvuoti. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė pagrindų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad skundžiamu Advokatų garbės teismo sprendimu drausminė nuobauda apeliantui būtų paskirta nepagrįstai ar pažeidžiant drausminės atsakomybės taikymo ir nuobaudos skyrimo tvarką.
Lietuvos advokatūros įstatyme nustatyta, kad kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą. Klientų ir advokatų ginčus dėl teisinių paslaugų Lietuvos advokatūroje nagrinėja Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas (Lietuvos advokatūros įstatymo 51 straipsnio 1, 2 d.). Pagal nurodytas teisės normos nuostatas klientas skundą dėl advokato netinkamai suteiktų teisinių paslaugų gali pateikti tiek teismui, tiek Lietuvos advokatūrai. Dėl to atmestini apelianto argumentai, kad šiuo atveju skundas dėl netinkamų paslaugų atlikimo turėjo būti nagrinėjamas pirmosios instancijos teismuose pagal kliento ieškinį.
CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliantas skunde teigia, kad pagal savo teisinę prigimtį Advokatų garbės teismo sprendimas yra oficialus dokumentas, tačiau šiuo atveju apeliantui pateikto ginčijamo Advokato garbės teismo sprendimo nuorašo be parašų ir be dokumento įregistravimo numerių siuntimas turi būti traktuojamas kaip neoficialaus dokumento siuntimas. Šių argumentų apeliantas nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teisme, todėl jais negali būti grindžiamas ir apeliacinis skundas.
Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.