Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. Ž. ieškinį atsakovei I. T. dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovę I. T. su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu Jaunimo g. 5, Klaipėdoje, priteisti 6 282,27 Lt (1 819,47 Eur) nuostolių, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2007 metų pabaigos iki 2011 m. liepos mėn. namu neatlygintai naudojosi atsakovė kartu su nepilnamečiais vaikais, o nuo 2011 metų vasaros iki šiol šiame name gyvena viena. Atsakovė atsisakė geruoju išsikelti iš šio namo. Taip pat ieškovas nurodė, jog atsakovė nevykdo pareigos dengti namo išlaikymo išlaidas, todėl paslaugų tiekėjai reikalauja, kad šias išlaidas apmokėtų ieškovas. Ieškovas yra apmokėjęs 5 060,27 Lt skolą AB ,,Lietuvos dujos“, kuri susidarė atsakovei nemokant nuo 2012 m. vasaros už gamtines dujas, tiekiamas namui, taip pat yra gavęs 1 222 Lt sąskaitą dėl skolos dengimo už komunalinių atliekų tvarkymą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Iškeldino atsakovę I. T. su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovui A. B. Ž. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat priteisė iš atsakovės I. T. 1 819,47 Eur (6282,27 Lt) nuostolių atlyginimo ieškovui A. B. Ž. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė be jokio teisinio pagrindo, savavališkai yra užėmusi ieškovui nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą – gyvenamąjį namą. Dėl to teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.93 ir 4.95 straipsniais iškeldino ją iš ieškovo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais (turtu). Taip pat teismas konstatavo, kad įsiskolinimai atsirado dėl atsakovės neteisėto naudojimosi ieškovo turtu, ieškovui, kaip nekilnojamojo turto savininkui, kilo pareiga šias išlaidas padengti, nors tinkamai įgyvendinti savininko teises jam trukdo atsakovė. Esant šiai aplinkybei teismas ieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo tenkino visiškai.

Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teisė į namą, iš kurio ji iškeldinta, įregistruota pažeidžiant teisės aktus, t. y. suklastojus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Pasak apeliantės, panaikinus ieškovui priklausančio namo nuosavybės teisę, ji iš namo negalėtų būti iškeldinta. Taip pat apeliantė nurodė, kad priešieškinyje, kuri teismas atsisakė priimti, ji detaliai buvo nurodžiusi argumentus ir pateikusi įrodymus, jog už paslaugas mokėjo, tačiau teismas jų nenagrinėjo ir kartu su priešieškiniu grąžino jai. Taip pat atsakovė nurodo, kad iš jos nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovas turėjo kreiptis teisinės pagalbos į valstybės garantuojamą advokatą, o ne samdyti privatų.

Ieškovas su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė materialines teisės normas, o atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Pasak atsakovės, nuosavybės įgijimas ir jo registracija yra du skirtingi juridiniai faktai. Ieškovas nuosavybės teisę į namą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo statybos būdu, todėl jis ir yra šio namo savininkas (CK 4.47 straipsnis). Taip pat ieškovas nurodo, kad naudodamasi namu atsakovė nemokėjo už dujas ir atliekų tvarkymą. Paslaugų tiekėjai dėl skolos apmokėjimo kreipėsi į jį, todėl jis turi teisę reikalauti apmokėti sąskaitas iš atsakovės, kuri tuo metu, kai buvo teikiamos paslaugos, naudojosi namu.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentai nėra susiję su nagrinėjamu ginču. Pažymėtina, jog nagrinėjamas ginčas susijęs su atsakovės iškeldinimu iš patalpų, o ne dėl statybų teisėtumo. Nagrinėjamu atveju esminę aplinkybė turi faktas, jog ieškovas yra patalpų, iš kuriuo prašoma iškeldinti atsakovę, savininkas. Kaip pagrįstai nurodė, pirmosios instancijos teismas, šią aplinkybę patvirtina VĮ Registro centro duomenys. CK 6.612 straipsnyje numatyta, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog name, iš kurio prašoma ją iškeldinti, ji gyvena teisėtai. Atsakovė, grįsdama savo teisę gyventi savavališkai užimtame name, grindžia argumentais, kurie nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, jog namo, esančio Jaunimo g. 5, Klaipėdoje, nuosavybės klausimas buvo iš esmės sprendžiamas atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio santuokos nutraukimo byloje, kurioje buvo atmestas atsakovės reikalavimas namą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė be teisinio pagrindo gyvena ne jai nuosavybės teise priklausančiame name, todėl iš jo turi būti iškeldinta.

Nagrinėjamu atveju taip pat nėra teisinio pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog iš jos nepagrįstai ieškovo naudai buvo priteisti nuostoliai. Atsakovė nurodė, kad kartu su priešieškiniu ji teismui buvo pateikusi įrodymus, patvirtinančius, jog su paslaugų tiekėjais ji yra atsiskaičiusi, tačiau teismas šių įrodymų nevertino. Kaip matyti iš byloje esančios priešieškinio kopijos, duomenų, kad atsakovė būtų teikusi įrodymus apie tai, jog su paslaugų tiekėjais atsiskaitė, nėra. Priešieškiniu atsakovė nekvestionavo ieškovo reikalavimo dėl nuostolių jai priteisimo. Minėtu procesiniu dokumentu atsakovė reiškė reikalavimą, kuriuo prašė pripažinti ieškovui priklausančio namo, esančio Jaunimo g. 5, Klaipėdoje, registraciją neteisėta. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė už dujų tiekimą ir atliekų tvarkymą yra sumokėjusi, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad įsiskolinimas už dujas ir atliekų tvarkymą susidarė tuo metu, kai atsakovė naudojosi namu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagrįstai iš jos priteisė ieškovui nuostolius, kuriuos jis turėjo kaip šio objekto savininkas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Taip pat negalima sutikti su atsakovės argumentu, jog ieškovas turėjo kreiptis teisinės pagalbos į valstybės garantuojamą, o ne į privatų advokatą. Pažymėtina, jog byloje pasirinkti atstovą yra šalies teisė. Nepriklausomai nuo to, ar advokato teisines paslaugas apmokėjo valstybė, ar šalis kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos ją apmokėdama savo lėšomis, turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96¹ straipsnio 2 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas atsakovės nenaudai, teismas pagrįstai priteisė iš jos ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai pritaikė materialines teisės normas. Dėl to naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovė iki posėdžio apeliacinės instancijos teisme pradžios pateikė prašymą stabdyti bylą ir pateikė papildomus įrodymus. Pažymėtina, jog šie jos pateikti įrodymai visiškai nesusiję su nagrinėjama byla ir nesudaro pagrindo tenkinti jos prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo. Dėl to atsakovės prašymas stabdyti bylą atmestinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, į valstybės biudžetą. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, iš jos priteistinos ieškovo turėtos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Taip pat pažymėtina, kad atsakovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinio skundo pateikimą. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, iš jos priteistina valstybės naudai 96 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės I. T. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. B. Ž. naudai.

Priteisti iš atsakovės I. T. 96 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.