- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 2S-212-227/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08394-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- UAB „Senvagės rezidencija“
- Atsakovas
- UAB „Bekonas Lt“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-212-227/2014
Teisėja Virginija Svirplienė Proceso Nr. 2-08-3-08394-2013-3
2014 m. kovo 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Senvagės rezidencija“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-551-452/2014 pagal ieškovo UAB „Senvagės rezidencija“ ieškinį dėl žemės sklypo įkeitimo hipotekos teise pripažinimo atsakovui UAB „Bekonas Lt“ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas 2013-12-13 ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti, kad atsakovui UAB „Bekonas Lt“ priklausantis žemės sklypas, esantis Šilagalio k., Panevėžio r., yra įkeistas hipotekos teise ieškovui ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2014-01-17 prašymais ieškovas kreipėsi į teismą dėl A. A. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir jo turto- žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) areštavimo uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę jį valdyti ir juo naudotis. Nurodė, kad nuo 2014-01-06 ginčo žemės sklypo savininku yra įregistruotas A. A.. Kadangi hipoteka seka paskui daiktą, todėl šios bylos išsprendimas turės įtakos A. A. materialioms teisėms ir pareigoms. A. A. gali perleisti ginčo turtą, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, dėl to būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-01-21 nutartimi ieškovo UAB „Senvagės rezidencija“ prašymus atmetė. Ieškovo motyvą, kad hipoteka seka paskui daiktą ir dėl to reikalinga įtraukti A. A. į bylą trečiuoju asmeniu, teismas pripažino nepagrįstu. Nurodė, kad hipoteka seka paskui daiktą tuomet, jeigu daiktas yra įkeistas hipotekos teise. Šiuo atveju byloje pareikštas ieškinys dėl hipotekos teisės pripažinimo ir kol nėra pripažinta hipotekos teisė, daiktas neįkeistas hipotekos teise, todėl šios bylos išsprendimas neturės įtakos A. A. materialioms teisėms ir pareigoms. A. A. byloje nepareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai ir jam negali tekti pareiga įvykdyti teismo sprendimą, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nepagrįstas trečiojo asmens įtraukimas į bylą prieštarautų proceso koncentruotumo principui. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai, teisių. Teismas nenustatė pagrindo manyti, kad A. A. jam priklausantį turtą perleis kitiems asmenims, dėl ko sprendimas galėtų pasunkėti ar taptų negalimu. Pažymėjo, kad ieškovės prašymas yra analogiškas jo prašymui, kuris išspręstas Panevėžio miesto apylinkės 2014-01-14 nutartimi ir nuo pastarosios nutarties priėmimo iki šiol neatsirado jokių naujų aplinkybių. Todėl sprendė, kad neatsirado pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones A. A. priklausančiam turtui.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Senvagės rezidencija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-21 nutarties dalį, kuria atmestas prašymas į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiuoju asmeniu A. A. ir šį klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovui UAB „Bekonas Lt“ priklausantis žemės sklypas, esantis Šilagalio k., Panevėžio r. yra įkeistas hipotekos teise ieškovui. Šios bylos išsprendimas turės įtakos bet kokiam šio sklypo savininkui, kas jis bebūtų. Dėl pavėluotai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių minėto žemės sklypo savininku tapo A. A.. Teismui patenkinus ieškinį minėto fizinio asmens turtas (žemės sklypas) taptų įkeistas, todėl bylos išsprendimas turės įtakos A. A. materialiosioms teisėms ir pareigoms. Pagal CPK 329 str. 2 d. vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų yra, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, taip pat tai gali būti proceso atnaujinimo pagrindu (CPK 366 str.). Bylą išnagrinėjus be sklypo savininko ateityje gali kilti nauji ginčai, kas nesiderina su civilinio proceso koncentruotumu, operatyvumu ir ekonomiškumu.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Bekonas Lt“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista. Kredito sutartimi šalys susitarė, kad prievolės įvykdymo užtikrinimui atsakovas įkeis ieškovui ginčo žemės sklypą. Atsakovas sklypo neįkeitė, kreditas iš atsakovo priteistas Kauno apylinkės teismo 2013-09-27 sprendimu, kuris įvykdytas ieškovo pasirinkto antstolio. Kadangi prievolė įvykdyta pilnai, neegzistuoja pagrindai prievolės įvykdymo užtikrinimui (hipotekai). Atsakovas ir A. A. neturi jokių turtinių prievolių ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-21 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal CPK 47 str. 1 d. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms, taigi jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo paties teisinės padėties pablogėjimo. Pagal CPK 46 str. 2 d. tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, tai reiškia, jog toks dalyvaujantis byloje asmuo formuluoja atskirus materialinius reikalavimus dėl kurių bylą nagrinėjantis teismas pasisako, juos tenkindamas arba atmesdamas, ir priimtas teismo sprendimas turi tiesioginius teisinius padarinius jo teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį ar sudaryti taikos sutartį. Taigi tokie dalyvaujantys byloje asmenys nereiškia savarankiškų reikalavimų ir jų suinteresuotumas byloje pasireiškia tuo, jog priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. CPK 47 str. 5 d. numato, jog dalyvaujančių asmenų prašymu arba savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės reikšmės įtraukto į bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina jį iš bylos. Tokia nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Paminėtas teisinis reglamentavimas suponuoja, jog ir procesinis sprendimas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo ar atsisakymo įtraukti tokį proceso dalyvį į bylą, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali įstoti ar būti įtrauktas į bylą tik esant materialiniam teisiniam suinteresuotumui bylos baigtimi. Todėl spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Nusprendus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą pripažįstamas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, šios teisės normos tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. ši teisės norma skirta užtikrinti asmens teisę būti išklausytam.
Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamos bylos išsprendimas neturės tiesioginės įtakos A. A. teisėms ir pareigoms. Nesutikdamas su tokia pirmos instancijos teismo išvada, apeliantas nurodo, kad minėtas asmuo turi materialinį interesą, kadangi jam priklausantis žemės sklypas, patenkinus ieškovo ieškinį, būtų įkeistas.
Šioje byloje ieškovas prašė teismo pripažinti, kad atsakovui UAB „Bekonas Lt“ priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas hipotekos teise ieškovui. Nurodė, kad atsakovas neįvykdė šalių 2011-08-03 sudarytos kreditavimo sutarties Nr. 11/08-01 specialiosios dalies 2.2 p. numatyto įsipareigojimo prievolės (34.000 Lt) įvykdymo užtikrinimui įkeisti minėtą žemės sklypą. Ieškinio pateikimo metu žemės sklypas, nuosavybės teise priklausė atsakovui UAB „Bekonas Lt“, hipoteka, galiojusi nuo 2008-07-16 iki 2011-09-30, išregistruota (b.l. 39, 62-66). Žemės sklypas 2013-12-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleistas A. A. ir 2014-01-06 registruotas savininko pasikeitimas VĮ Registrų centre (b.l. 101).
Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo turto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, žemės sklypas neįkeistas, hipoteka neįregistruota, ieškovas yra pareiškęs ieškinį dėl hipotekos teisės pripažinimo. Hipotekos sutartis, įkeičiamo daikto vienašalis pareiškimas įkeisti daiktą, taip pat prašymas įregistruoti priverstinę hipoteką įforminami surašant hipotekos lakštą, hipoteka registruojama hipotekos registre hipotekos teisėjo sprendimu, pateikus hipotekos lakštą įkeisto daikto buvimo vietos hipotekos įstaigai (CK 4.185 str.). Vadovaujantis CK 4.187 str. hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo hipotekos registre momento, kai viešame registre įrašomi atitinkami įrašai, todėl patenkinus ieškovo ieškinį hipoteka daiktui atgaline data nebūtų įregistruojama. Pagal 4.171 straipsnio 9 dalį perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą, tačiau nagrinėjamu atveju hipoteka žemės sklypo perleidimo metu nebuvo įregistruota, daiktas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo įkeistas ir apsunkintas hipoteka. Ieškovas nereiškia jokių reikalavimų A. A., neginčija turto pardavimo sandorio ir A. A. neturi pareigos ieškovui įkeisti žemės sklypo siekiant užtikrinti atsakovo UAB „Bekonas“ skolinių įsipareigojimų vykdymą, žemės sklypui hipoteka nenustatytina. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, šio asmens įtraukimas į bylą prieštarautų proceso koncentruotumo principui.
Pažymėtina, kad ieškovas 2013-12-13 pareikštą neturtinį reikalavimą kildina iš atsakovo neįvykdytos Kreditavimo sutarties, kuria jam buvo suteiktas tikslinis 34.000 Lt kreditas žemės sklypo pirkimui, o pastarasis neįvykdė įsipareigojimo – neįkeitė nupirkto –žemės sklypo prievolės įvykdymui užtikrinti. LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2013-09-27 sprendimu ieškovo UAB „Senvagės rezidencija“ ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo UAB „Bekonas“ 34.000 Lt negrąžinto kredito ir su tuo susijusių išlaidų, o 2013-12-04 nutartimi panaikino atsakovo turtui taikytas laikinasias apsaugos priemones konstatavęs, kad sprendimas pilnai įvykdytas.
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą įtraukti į bylos nagrinėjimą dabartinį žemės sklypo savininką A. A.. Pirmosios instancijos teismo 2014-01-21 nutartis yra teisėta, pagrįsta ir paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.