Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V.atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovo D. V.prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V.ieškinį atsakovėms U. V. ir G. V. dėl išlaikymo vaikams teikimo fakto pripažinimo, trečiasis asmuo antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

6. Teismas, spręsdamas prašymo (ne)tenkinimo klausimą, visiškai neanalizavo konkrečių ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių apie vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje ir ieškovo teisių bei teisėtų interesų pažeidimą šių veiksmų nesustabdžius iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Teismas tik pacitavo teismų praktiką ir šabloniškais argumentais prašymą atmetė, visiškai nepasisakydamas dėl konkrečių ieškovo nurodytų argumentų nepagrįstumo ir/ar nereikšmingumo.

7. Ieškovas pateikė duomenis, kad vykdomojoje byloje antstolis 2023 m. lapkričio mėn. paskaičiavo 4 899,7 Eur ieškovo išlaikymo įsiskolinimą už nepilnamečio sūnaus išlaikymą pagal 2015-04-23 teismo sprendimą. Tačiau kartu ieškovas pateikė įrodymus, kad jis papildomai teikė sūnaus išlaikymui 1 070 Eur, apmokėdamas už sūnaus daiktus bei kelionės išlaidas (motina šių aplinkybių neginčija, tik laiko tai papildomu išlaikymu), ir teikė dukrai išlaikymą, kai dukra gyveno pas ieškovą nuo 2021 m. liepos iki 2023 m. birželio mėn. pabaigos. Kadangi motina tuo laikotarpiu pagal šalių susitarimą nemokėjo išlaikymo dukrai, o ieškovas – sūnaus išlaikymui (šias aplinkybe pati motina pripažįsta savo el. laiške dėl skaičiuojamo išlaikymo įsiskolinimo), laikytina, kad ieškovas tinkamai vykdė išlaikymo prievolę sūnui 6 054 Eur sumoje ir dukrai 6 054 Eur sumoje pagal 2015-04-23 teismo sprendimą.

9. Be to, vykdomojoje byloje antstolis jau yra priėmęs eilę patvarkymų ir areštavęs ieškovo turtą. Neabejotina, kad antstolio veiksmai sukelia ieškovui nepatogumus, yra areštuotas jo turtas, viršijantis išieškomos sumos mastą, areštuotos visos banko sąskaitos.

10. 2024-04-10 antstolis priėmė patvarkymą pateikti informaciją apie turtą, nors vykdomojoje byloje jau yra pateikti duomenys, kad vien areštuoto VOLVO S80 vertė yra 9 000 Eur ir šio turto vertė viršija antstolio išieškomą skolą ir vykdymo išlaidas, ieškovas turėjo rinkti išsamius duomenis ir teikti informaciją antstoliui apie turimą turtą, jo vertes, buvimo vietą su nuotraukomis ir t.t. (priedas Nr. 3 – antstolio patvarkymas dėl turto ir ieškovo informacijos pateikimas). Visa tai ieškovui atima daug laiko, kelia stresą, ieškovas patiria išlaidas, taip pat nuolat didėja antstolio vykdymo išlaidos. Nesustabdžius vykdymo veiksmų, antstolis ir toliau atliks vykdymo veiksmus, ieškovas ir toliau bus priverstas skųsti antstolio veiksmus, patirti išlaidas, nors ieškinio tenkinimo atveju būtų nustatyta, kad skolos apskritai nėra. Todėl visi šie vykdymo veiksmai ieškinio tenkinimo atveju būtų pertekliniai.

11. Kaip minėta, vykdomojoje byloje jau yra areštuota pakankamai ieškovo turto visam antstolio paskaičiuotam įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti. Ieškovas papildomai pateikė duomenis apie jam priklausančius kitus du automobilius – MINI COOPER (apie 5 000 Eur vertės) ir Peugeot Exper (apie 14 499 Eur - 26 551 Eur vertės). Kaip paaiškėjo, pastarasis taip pat antstolio yra areštuotas. Sustabdžius vykdymo veiksmus ir netenkinus ieškinio, skolos išieškojimo galimybės nesumažės, nes yra pakankamos vertės areštuoto ir kito ieškovo turto, turto areštai vykdymo veiksmų sustabdymo atveju nepasinaikins. Todėl išieškotojos interesai nebus pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

18. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas teikia naujus rašytinius įrodymus - 2024-04-11 pažymą apie vykdomosios bylos eigą; Peugeot Expert kainos autoplius.lt; Antstolio patvarkymas ir Ieškovo informacijos pateikimas. Teikdamas naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, ieškovas neprašo jų prijungti prie bylos, nepagrindė jų sąsajumo su nagrinėjama byla, taip pat nemotyvavo įrodymų prijungimo būtinybės, todėl apeliacinės instancijos teismas naujų įrodymų prie bylos neprijungia ir jų nevertina.

19. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė teikia naujus rašytinius įrodymus - 2023-12-15 ieškovo atstovės el. laiškas su pasiūlymu dėl mokėjimų (įrodymas tariamai patvirtinantis šios nutarties 13 punkte dėstytus teiginius), 2024-01-16 ir 2024-04-11 pažymos apie vykdymo eigą (remiantis šiuo įrodymu atsakovė teigia, kad ieškovas nepristatė automobilio apžiūrai ir įvertinimui, tokiu būdu nevykdant antstolio įpareigojimo), 2024-05-30, 2024-03-28 ir 2024-05-21 teismų nutartys 2 bylose dėl antstolio veiksmų, 2023 m. sąskaitos išrašas dėl išlaikymo mokėjimų (šiuo įrodymu įrodinėjama, kad atsakovas toliau mokėjo išlaikymą teigiant, kad yra permoka). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės teikiamas teismų nutartis, kadangi šie duomenys teismui yra prienami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl teikiamos nutartys yra perteklinės. Kitus teikiamus įrodymus apeliacinės instancijos teismas priima, nes jie yra susiję su nagrinėjama byla ir atsakovė negalėjo jų pateikti anksčiau.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

22. Pagal prima facie doktriną skundo tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar skundas grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar skundo argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks skundo preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia skundo teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo pareiškėjo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo ir pan.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindo pripažinti, kad ieškovo ieškinys preliminariai yra nepagrįstas. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimą), taip pat įvardijo reikalavimo faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, jo manymu, pagrindžiančius dokumentus. Toks reikalavimas gali būti pareikštas, o jo pagrįstumo įvertinimo ir galimo patenkinimo arba nepatenkinimo klausimas yra sprendžiamas priimant galutinį teismo procesinį sprendimą, išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateikto ieškinio turinį, daro išvadą, kad pareikštas reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.

24. Teismų praktikoje nurodoma, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, paprastai taikoma tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais. Todėl įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto kitoje byloje, vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą, akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylą. Išieškojimas vykdant teismo spendimą gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-614-464/2015).

25. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2023 m. spalio mėn. kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0179/23/21706 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2460-726/2015. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 23 d. sprendime, be kita ko, nusprendė, kad ieškovas teikia išlaikymą nepilnametei dukrai po 202,73 Eur ir nepilnamečiui sūnui po 202,73 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta ši sutartis priėmimo iki dukra sulauks pilnametystės ar iki dukra mokysis vidurinėje mokykloje jau sulaukusi pilnametystės (iki mokslo metų pabaigos), išlaikymą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, iš esmės siekia sustabdyti jau įsiteisėjusio ir priverstine tvarka vykdomo kito teismo sprendimo vykdymą. Pažymėtina, kad vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, būna įsiteisėjęs, taigi, įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281, 584 straipsniuose. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų vykdymą, ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

27. Kaip minėta, vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės, – nustatęs akivaizdžią grėsmę asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatė akivaizdžios grėsmės ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vykdymo proceso sustabdymas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019, 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022).

28. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šalių bylinėjimosi išlaidos skirstytinos priimant galutinį sprendimą byloje dėl ginčo esmės, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovo D. V.atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.