Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui,kaltinamiesiems E. O. ir E. R., kaltinamųjų gynėjams advokatams Renui Bradūnui ir Audronei Neniškienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. O., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.

E. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji E. O., ir E. R. kaltinami tuo, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. apie 14.45 val., Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Vytauto 6, Vilkaviškis, ikiteisminiame tyrime Nr. 56-1-00412-14 apklausiami kaip liudytojai, prieš apklausą pasirašytinai įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tyčia davė žinomai melagingus parodymus apie įtariamojo M. M. veiksmus ir tuo siekė klaidinti ikiteisminį tyrimą atliekančius policijos pareigūnus, tuo apklausiami kaip liudytojai davė melagingus parodymus, t.y padarę nusikalstamą veiką numatytą LR BK 235 str. 1 d.

Svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas yra kaltinamasis aktas, nes jame prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme, t. y. tokiu būdu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas turi atitikti BPK 219 straipsnio reikalavimus, nes, priešingu atveju, byla perduotina prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Byla grąžinama prokurorui tik tuomet, kai kaltinamojo akto trūkumai iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, byla prokurorui gali būti perduodama tik esant 3 sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys Nr. 2K-146/2012; Nr. 2K-222/2013). Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinės nutartys Nr. 2K-254/2013; Nr. 2K-319/2014).

Kaltinamieji E. R. ir E. O. kaltinami ikiteisminio tyrimo metu davę melagingus parodymus pagal Lietuvos respublikos BK 235 str. 1 d. Šio nusikaltimo dalykas – melagingi parodymai ir jų turinys. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), t.y. suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje.

Pagal BK 235 straipsnį parodymai laikomi melagingais, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ar nukentėjęs asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. Parodymai nėra melagingi, jeigu liudytojas ar nukentėjęs asmuo, duodamas juos, sąžiningai klydo.

Kaltinime dėl melagingų parodymų davimo turėtų būti nurodyta, kada, kur ir kokiame ikiteisminiame tyrimą buvo atlikta liudytojo apklausa, kokie pateikti ir surašant liudytojo apklausos protokolą užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės.

Tačiau kaltinamajame akte dėl E. R. ir E. O. padarytų nusikalstamų veikų nenurodyti konkretūs duomenys, kuriuos nurodė kaltinamieji ir kurie neatitinka tikrovės. Kaltinant asmenį melagingų parodymų davimu tiek kaltinamiesiems, tiek teismui turi būti aišku, kokias konkrečiai melagingas aplinkybes nurodė kaltinamas asmuo, kaltinimas turi būti pateiktas taip, kad pateiktą melagingą informaciją būtų galima įvertinti individualiai, atskirai. Kaltinimas, kad E. O., ir E. R. 2014 m. rugsėjo 16 d. apie 14.45 val., Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Vytauto 6, Vilkaviškis, ikiteisminiame tyrime Nr. 56-1-00412-14 apklausiami kaip liudytojai, prieš apklausą pasirašytinai įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tyčia davė žinomai melagingus parodymus apie įtariamojo M. M. veiksmus, yra abstraktus, neatspindintis nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., požymių.

Be to atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajame akte kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos data ir laikas visiškai identiški - 2014 m. rugsėjo 16 d. apie 14.45 val., nors E. R. buvo apklausinėjamas 2014-09-16 d. nuo 14.10 val. iki 14.45 val. (b.l. 24) , o E. O. 2014-09-08 d. nuo 12.05 iki 12.28 val. (b.l. 32). Be to byloje esančiame pranešime apie įtarimą įteiktame E. O. (b.l. 69-70) nurodyta nusikalstamos veikos data ir laikas – 2014-09-08 d., 12.05 val.

Esminiai kaltinamojo akto turinio defektai, kaip šiuo atveju kaltinimai dėl melagingų parodymų davimo, nenurodant melagingos informacijos turinio, neteisingai nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, pažeidžia kaltinamųjų teisę į gynybą, nes pastarieji negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje, neleidžia teismui objektyviai nustatyti, ar parodymai yra melagingi, ar ne. Be to pažymėtina ir tai, kad tokiu būdu tiesiogiai už ikiteisminį tyrimą atsakingų institucijų (prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigų) funkcijos nepagrįstai deleguojamos teismui. Bylos nagrinėjimas teisme suponuoja teismo pareigą nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir procesinę galimybę pagal tas aplinkybes tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Nesant tokios procesinės galimybės, o šiuo atveju kaltinime nenurodant konkrečių duomenų, kuriuos nurodė kaltinamieji ir kurie neatitinka tikrovės, yra neįmanoma objektyviai nustatyti tikrųjų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje, aplinkybių, o tai reiškia, kad kaltinamasis aktas nesudaro prielaidų vykdyti teisingumą, t. y. trukdo nagrinėti bylą. Taigi, kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų, kurie vertintini kaip BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų pažeidimas. Pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu surašant kaltinamąjį aktą, šalinimas yra ne teismo, o už ikiteisminį tyrimą ir kaltinamąjį aktą atsakingos institucijos – prokuratūros – pareiga.

Kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, todėl byla perduotina prokurorui, nustatant dviejų mėnesių terminą baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 234 straipsnio 2 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-29-831/2016 (ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00664-15) perduoti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, nustatant dviejų mėnesių terminą pažeidimams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.