Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos respublikos pilietis, vedęs, turintis suaugusią dukrą, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, turi neįgalumą, profesinio išsilavinimo, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2015 m. sausio 7 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė paskirta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2. 2015 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3. 2017 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktais bei 72(2) straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

4. 2018 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64(1) straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė subendrinta bausmių dalinio sudėjimo būdu su 2017 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir pareigas pradėti dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

5. 2021 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 27 d. 13.55 val. iki 2020 m. liepos 28 d. 13.50 val. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d. 19.45 val. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. 14.26 val. (iš viso tris paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat kardomosios priemonės suėmimo laikotarpį nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis 2021 m. rugsėjo 30 d. įsiteisėjęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę nuo 2021 m. birželio 3 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. S. 2021 m. gegužės 17 d. apie 20.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos narei – uošvienei O. R., tyčia rankomis sudavė mažiausiai keturis smūgius į krūtinę, vieną smūgį į kairę plaštaką, kišo rankų pirštus į burną, tokiu būdu nukentėjusiajai O. R. padarydamas krūtinės ląstos sumušimą, poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis I. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad nemušė savo uošvienės ir nieko jai nedarė. Alkoholį vartoja, bet juo nepiktnaudžiauja. Kažkada dėl to turėjo problemų. Tą dieną alkoholį vartojo, su žmona išgėrė 0,7 litro. Apgirtę buvo, susiginčijo su uošviene. Pati uošvienė pasikvietė juos pas save, kalbėjo apie dokumentų forminimą, kad ji turi gydytis, tačiau susipyko ir jie išėjo. Čia uošvienės spektaklis senyvo žmogaus, kaimynė iškvietė policiją Jį išvežė iš namų. Jau kelintą kartą jį taip policija iš namų vežioja,- iš jo daro monstrą. Tuo metu jis buvo po operacijos, su tvarsčiais. Turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Prieš nukentėjusiąją nesmurtavo. Nesakė tokių žodžių, kad užmuš. Koliotis koliojosi, gal garsiai kalbėjo. Tą vakarą norėjo vaistų duoti, mėgino įkalbėti, kad jai reikia gultis į ligoninę.

Nors kaltinamasis kaltės nepripažįsta, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, tarnybiniu panešimi apie smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūros protokolais bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Liudytojas M. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno AVPK VRS vyresniuoju tyrėju. Kaltinamojo nepažįsta. Buvo toks įvykis, kad nukentėjusioji buvo senyvo amžiaus moteris. Su kolege atvažiavo tikrinti įvykio aplinkybes. Tuose namuose rado ir nukentėjusiosios dukrą, kuri buvo neblaivi. Rado nukentėjusiąją, bijo suklysti ar tai namuose, ar tai gydymo įstaigoje. Išsigandusi buvo nukentėjusioji, dėl amžiaus sunkiai bendraujanti. Kaip ir nurodė, kad prieš ją pastoviai smurtaujama, bet nepavyko jokios informacijos išgauti. Močiutė bandydavo ką sakyti, jos buvusi dukra sakydavo, kad“ ką čia išsigalvoji“. Močiutė nurodė, kad prieš ją naudojamas smurtas, pastoviai girtaujama. Smurtą naudoja žentas. Išsigandusi buvo močiutė.

Liudytoja J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kiek prisimena įvykį, tai kaltinamasis smurtavo prieš savo žmonos mamą. Senyvo amžiaus moters buvo apdraskyta krūtinė. Kiek pamena nukentėjusios dukra sakė, kad tai netiesa, kad mama meluoja. Buvo apklausti kaimynai. Iš jų sužinojo, kad girdisi iš buto pastovus triukšmas, keiksmai. Kaimynas iškvietė policiją. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, skundėsi žentu, jos dukra buvo neblaivi. Atrodė, kad močiutė įbauginta pačios dukros.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 893/2021(02) matyti, kad O. R. konstatuota krūtinės sumušimas, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y., 2021-05-17. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietu, buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, kojos spyris, ar kitas panašias savybes turintis daiktas (1 t., b. l. 48-49).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo O. R. buvo labai susijaudinusi, akivaizdžiai išsigandusi, blaivi. 2021 m. gegužės 17 d. apie 20.30 val., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), lifte rasta O. R., gim.1931m., kuri paaiškino, kad žentas I. S., būnant bute, savo kambaryje gulint lovoje, ją mušė, rankomis trenkė į galvos sritį, kiek kartų, nurodyti negalėjo, koja spyrė į krūtinę ir kišo rankos pirštus jai į burną, taip sukeldamas fizinį skausmą. I. S. nustatytas – 2,76 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 52-55).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė skausmą savo šeimos nariui arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės: mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Kaltinamojo I. S. kaltė neabejotinai įrodyta nukentėjusios O. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji gyvena adresu, (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jai, namuose kartu gyvena ir jos dukra S. S. ir jos vyras I. S.. Bute yra du kambariai, viename gyvena dukra su vyru, kitame ji. 2021 m. gegužės 17 d. vakare, tikslios valandos nepasakys, I. jai gulint savo kambaryje ją mušė. I. rankomis jai sudavė ne mažiau keturis kartus į krūtinę, taip pat sudavė ranka jai į ranką, po ko ant kairės rankos liko mėlynė. I. į galvą jos nemušė. I. yra labai piktas. Ji gulėdama lovoje bandė gintis, bandė jam koja gulėdama spirti, paskui Igoris jai rankų pirštus kišo į burną, kodėl jis taip darė, nežino. Visi šie I. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, ir šiandien jai skauda krūtinę, skauda galvą. Vakarykštį įvykį prisimena miglotai, atsimena, jog ji paskui iš buto išbėgo, pareigūnai ją rado lifte, ten ji slėpėsi. Pareigūnai ją parvedė namo, paskui nuvežė pas gydytojus, ji gydytojams pasakė, kad ją mušė I., rodė, kur skauda, ir kur ją mušė. Daugiau ji nenori niekur važiuoti, pas gydytojus daugiau važiuoti atsisako, nori gyventi ramiai, ji dabar labai bijo Igorio. Vakar I. buvo girtas, atsimena, jog S. ją bandė ginti. Jos dukra myli savo vyrą, jie sutaria, kartu geria. Ar Igoris jai grasino, dabar nepasakys, nes neatsimena, bet taip būti galėjo, vakar buvo labai išsigandusi. Prie lovos visada turi pasidėjusi pagalį apsiginti nuo I.. (1 t., b. l. 18-20).

Liudytojos I. B. teisiamojo posėdžio metu duotais parodė, kad S. su I. būna nuolatos neblaivūs. Jos kaimynas I. yra agresyvus, nuolatos šūkauja, konfliktuoja su kaimynais ir kitais asmenimis. Ji ne kartą yra mačiusi kaimynę S., kuri būdavo galimai sumušta, ant jos veido ir rankų matydavosi kraujosruvos. 2021 m. gegužės 17 d. apie 20.20 val., jai ir jos šeimos nariams būnant namuose, išgirdo triukšmą, sklindantį iš buto Nr. 23. Jų buto langai buvo atviri, todėl visi garsai buvo aiškiai suprantami. Triukšmas buvo panašus į durų trenksmą, galimai smūgius, girdėjosi Igorio tariami žodžiai rusų kalba: ,,ja tybia ubju“, kurie išvertus į lietuvių kalba reiškia ,,aš tave užmušiu“, taip pat girdėjosi senyvos moters O., aimanos, dejonės. Iš girdimų garsų ji suprato, kad ir vėl I. smurtauja prieš savo uošvienę, kadangi tai yra ne pirmas kartas, kai tai vyksta. Kas nutiko minėto konflikto metu ji nežino, tačiau tai yra puikiai suprantama, kad I. smurtavo prieš savo uošvienę. Liudytojo T. B. teisiamojo posėdžio metu duotais parodė, kad dirba greitojoje pagalboje paramediku. Pamena, kad nukentėjusioji skundėsi, kad jai skauda krūtinę. Skundėsi, kad jai kišo pirštus į burną. Krūtinė buvusi paraudus. Nukentėjusioji teigė, kad ją sužalojo dukros draugas. Apžiūrint matėsi sužalojimai. Liudytojo M. Č. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad dirbant atvyko pagal iškvietimą, kai įvykio vietoje buvo nukentėjusioji senyvo amžiaus moteris bei nukentėjusiosios dukra, kuri buvo neblaivi. Nukentėjusioji nurodė, kad prieš ją pastoviai smurtaujama, pastoviai girtaujama. Smurtą naudoja žentas. Liudytojos J. L. parodymais, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo žmonos mamą, kuri buvo apdraskyta krūtine. Buvo apklausti kaimynai. Iš jų sužinojo, kad girdisi iš buto pastovus triukšmas, keiksmai. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, skundėsi žentu, jos dukra buvo neblaivi. Atrodė, kad močiutė įbauginta pačios dukros. Liudytojos R. B. parodymais, kad apklausos metu liudytoją šokiravo, kad nukentėjusioji prie lovos turėjo pagalį, kad apsiginti nuo I.. Kiek pamena nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo kišami pirštai į burną, pakėlusi maikutę rodė ant odos paraudimus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 893/2021(02) patvirtina, kad O. R. konstatuota krūtinės sumušimas, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y., 2021 m. gegužės 17 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietu, buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, kojos spyris, ar kitas panašias savybes turintis daiktas. Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo O. R. buvo labai susijaudinusi, akivaizdžiai išsigandusi, blaivi. 2021 m. gegužės 17 d. apie 20.30 val., atvykus adresu (duomenys neskelbtini) lifte rasta O. R., gim.1931m., kuri paaiškino, kad žentas I. S., būnant bute, savo kambaryje gulint lovoje, ją mušė, rankomis trenkė į galvos sritį, kiek kartų, nurodyti negalėjo, koja spyrė į krūtinę ir kišo rankos pirštus jai į burną, taip sukeldamas fizinį skausmą. I. S. nustatytas – 2,76 promilių neblaivumas. 2021 m. birželio 7 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti ir apžiūrėti vaizdo įrašai, 2021 m. gegužės 17 d. nufilmuoti policijos pareigūnų kamera įvykio vietoje. Užfiksuota, kaip nukentėjusioji O. R. pasakoja, kad I. S. ją mušė. Sudaryta pokalbių stenograma.

Nors kaltinamasis kaltės nepripažįsta, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovaujasi ikteisminio tyrinmo metu duotais nukentėjusiosios O. R. parodymais, kurie patvirtinti liudytojų parodymais ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Parodymai patvirtinti specialisto išvada ir atitinka nustatytas bylos faktines alinkybes.

Kaltinamojo I. S. neprisipažinimas teismo vertinamu tai siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad I. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam I. S. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis I. S. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo I. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis I. S. teistas, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka (2 t. b. l. 107-108), valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 93TPK-533/2021 konstatuota, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad I. S. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 119), gydėsi Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale (2 t., b. l. 116).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

Skirtina bausmė bendrintina su 2021 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Į atliktos bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas pagal 2021 m. birželio 3 d. teismo nuosprendį bei išbūtas laikas sulaikyme nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. bei suėmime nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. birželio 3 d.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam I. S. paskirta kardomoji priemonė – sulaikytas nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. gegužės 18 d. (1 t., b. l. 123), suėmimas nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. birželio 3 d..(1.., b. l. 139-141).

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį yra 159,12 Eur. Prašyme nurodoma, jog antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatė D. J., paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu (2 t., b. l. 41-44).

Atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę padėtį, į tai, jog gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybei.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. gruodžio 15 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, teikiant teisinę pagalbą šioje byloje nukentėjusiajai O. R.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko advokatą B. V., minėtos nukentėjusios atstovu. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 264,00 euras.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiajai O. R. VGTPTKS 2021 m. spalio 6 d. sprendimu nutarė suteikti antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė nukentėjusiajai atstovauti advokatą B. V..

Proceso išlaidų klausimas gali būti išsprendžiamas tiek priimant nuosprendį, tiek ir jį vykdant, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 361 straipsnyje, 104 straipsnyje nustatyta tvarka (LAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. 2K-29-511/2017).

Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenumatytas, tačiau pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai kyla klausimų, kurių nereglamentuoja BPK, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi nukentėjusio patirtų išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamojoje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas. Tokios nuomonės laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (2016 m. lapkričio 29 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-788/2016, LAT 2017-02-14 baudžiamoji byla Nr. 2K-11-648/2017).

Vadovaudamasis pateikta teismų praktika, teismas priėjo prie išvados, darytina išvada, kad sprendžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, turi būti vadovaujamasi ne tik baudžiamąjį procesą reglamentuojančiais teisės aktais, bet ir civilinio proceso bei teisės aktais, kurie reglamentuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimą.

Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, tai yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusios išlaidos, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidos, su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusios išlaidos, numatytos šio įstatymo 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), taip pat vykdymo proceso išlaidos, nurodytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu, vertimu, su atstovavimu išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokia tvarka nustatyta įstatymuose ar teismo sprendime. Įstatymo 14 straipsnio 11 dalis numato, kad į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas, taip pat skolininko patirtos vykdymo proceso išlaidos.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, siekdama užtikrinti antrinę teisinę pagalbą, Tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti, ir su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, o šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos išvados teikimą mokamas užmokestis, kuris turi būti nustatytas taip, kad skatintų ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas pastovus mėnesinis užmokestis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai). Taigi šiuo atveju Tarnybai nusprendus teikti nukentėjusiajam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus nukentėjusiajam advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidas.

Atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo rezultatus, manytina, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti ir valstybės patirtas išlaidas, kurios buvo patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai. Nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybė patyrė 264,00 eurą išlaidų.

Nagrinėjamu atveju nei BPK, nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra numatytos išlygos, kad nebūtų sprendžiamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo klausimas už teiktą nukentėjusiam antrinę teisinę pagalbą iš asmens, pripažinto kaltu. Tuo pagrindu, kad nukentėjusiajai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, teisės aktai taip pat nenumato galimybės atleisti kaltinamąjį nuo pareigos atlyginti valstybei jos patirtas teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiam išlaidas. Priešingai, BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti <...> nukentėjusios ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į ankščiau aptartas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, valstybės turėtos išlaidos nukentėjusiosios advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš kaltinamojo I. S..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, kuri saugoma baudžiamojoje byloje (1 t., 83), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi

nusprendžia:

I. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą – 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi bausmę subendrinus su 2021 m birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme pridėjus dalį – 6 (šešis) mėnesius skirtinos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą – 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kaltinamajam I. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti paskelbus nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į atliktos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą pagal 2021 m. birželio 3 d. teismo nuosprendį bei išbūtą laiką sulaikyme nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. gegužės 18 d. bei suėmime nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. birželio 3 d. bei atliktą bausmę pagal 2021 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

Bausmę atlikti pataisos įstaigoje.

Iš kaltinamojo I. S. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, teikiant teisinę pagalbą, šioje byloje nukentėjusiajai O. R. – 264,00 eurus (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus) valstybės naudai.

Informuoti I. S., kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini); Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini); Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) (duomenys neskelbtini); Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) (duomenys neskelbtini).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ginant kaltinamąjį, iš kaltinamojo I. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamiesiems kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.