Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-17 nutarimo, kuriuo E. L. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 4000 (trijų tūkstančių) Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. 2014-04-15 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto nuostatas, o būtent: E. L., būdama UAB „Telemanija“, direktore, nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio vidurio iki 2013 m. gruodžio 9 d., esant darbo sutarties požymiams, leido I. L. dirbti, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė su ja rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie I. L. socialinio darbo pradžią.

2014-08-11 Vilniaus apygardos teisme gautas E. L. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2014-07-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

2014-08-22 Vilniaus apygardos teisme gautas Lietuvos Respublikos VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo pareigas atliekančio D. Č. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriame prašoma E. L. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-17 nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad, pagal LR DK 115 straipsnį viena iš galimų darbo sutarčių rūšių yra nuotolinė darbo sutartis, kur numatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas gali atlikti kitose nei darbovietėse darbuotojui priimtinose vietose. Taip pat nurodoma, jog UAB „Telemanija“ negalėjo samdyti I. L. kaip fizinio asmens, kadangi vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu (Žin., 2002, Nr. 112-4992) „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kurioms gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ 2.3.2 p. nustatyta, kad verslo liudijimas suteikia teisę parduoti savo gamybos prekes ir teikti paslaugas juridiniams asmenims tik tuo atveju, kai veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint liudijimą, rūšis nėra viena iš veiklos, kuria faktiškai verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Šiuo konkrečiu atveju tiek UAB „Telemanija“ tiek I. L. atliko siuvimo ir su juo susijusius darbus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra šio LR DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).

Nors E. L. savo kaltę neigia dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., padarymo jos kaltė yra visiškai ir neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais administracinėje byloje esančiais įrodymais: 2014-04-15 nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0801-0486 (b.l. 8-9); administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2); nukentėjusiosios I. L. paaiškinimu ir teisme jos duotais parodymais (b.l. 12, 55-57); liudytojo A. V. paaiškinimu ir teisme jo duotais parodymais (b.l. 11, 68, 69); liudytojos T. S. paaiškinimu ir teisme jos duotais parodymais (b.l. 16, 58); liudytojos I. K. teisme duotais parodymais (b.l. 82-84); liudytojos M. S. teisme duotais parodymais (b.l. 72-73).

Apeliacinio skundo argumentus, kad I. L. nebuvo nustatytas darbo grafikas, kad ji dirbo namuose savanoriškai, neatlygintinai talkindama E. L. už jos draugiškumą ir profesinių žinių pateikimą, aukštesnės instancijos teismas vertina, kaip E. L. siekį išvengti administracinės atsakomybės. Jie neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai.

Be to, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai yra prieštaringi, neatitinkantys E. L. paaiškinime (b.l. 13) bei teisme duotų parodymų (b.l. 52-54). Apklausta teismo posėdyje E. L. teigė, kad siūliusi I. L. įsidarbinti pilnu etatu, bet pastaroji nesutiko, neigė, kad ją su I. L. siejo bet kokie darbo teisiniai santykiai, kad buvo davusi I. L. raktą nuo ateljė, kur ji galėtų bet kada atėjusi dirbti, taip pat neigė, kad I. L. dalyvavo Rusų dramos teatre aktorių kostiumų primatavime, teigė, kad ji (L.) primatavimus darė pati, gi, apeliaciniame skunde E. L. nurodo, kad siūliusi I. L. įsidarbinti 0,5 etato, pripažįsta, kad atelje, esančioje Liepkalnio gatvėje, ji rodžiusi I. L. kaip sukirpti drabužį, taip pat nurodo ir tai, kad I. L. namuose pastaroji padėjusi jai siūti kostiumus Rusų dramos teatrui.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 108 str. 1 d. nustatyta, kad darbo sutartys gali būti: 1) neterminuotos; 2) terminuotos, trumpalaikės, sezoninės; 3) dėl antraeilių pareigų; 4) nuotolinio darbo; 6) kitos.

DK 115 str. numatyta kad nuotolinio darbo sutartyje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose negu darbovietė darbuotojui priimtinose vietose. Nuotolinio darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys. 2010-06-22 įstatymu Nr. XI-927 nustatyta, kad darbo sutartys su namudininkais, sudarytos iki 2010 08 01, tęsiasi toliau ir joms taikomos nuotolinio darbo sutarties nuostatos (Žin., 2010, Nr. 81-4221).

Nukentėjusioji I. L., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad ji dėl įdarbinimo tarėsi su E. L. ir buvo susitarta, jog ji dirbs, kai bus užsakymai, Liepkalnio ir Pašilaičių filiale. Darbo užmokestis bus mokamas 30 proc. nuo užsakymo kainos. Pagrindinė darbo funkcija – būti atelje ir vykdyti nurodymus, susijusius su siuvimu. Dirbo nuo 15.10-15.15 val. iki 19:00 val. antradieniais ir trečiadieniais. Taip pat I. L. teismo posėdžio metu nurodė, kokius konkrečius darbus ji atlikinėjo dirbdama UAB „Telemanija“: siuvo chalatus (uniformines sukneles), palenkdavo kelnes, vyko į primatavimus į teatrą ir iki nakties siuvo drabužius pagal teatro užsakymą, kartais priimdavo iš klientų užsakymus, kuriuos atlikdavo namuose, turėjo raktus nuo salono, kur galėjo bet kada ateiti dirbti.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja T. S. parodė, kad, jai dirbant UAB „Telemanija“, direktorė E. L. pristatė I. L. ir pasakė, kad ji čia dirbs porą valandų per dieną, daugiausia darbo turės jai duoti į namus. Ji pati dirbo kartu su I.. Atsimena, kad I. L. buvo atvažiavusi paimti skubų užsakymą, kur reikėjo pakeisti vyriškos striukės užtrauktuką, taip pat ji palenkdavo kelnes, be to, jos kartu dirbo, vykdydamos kelis didelius užsakymus, siuvo uniformines sukneles salonui.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja M. S. patvirtino, kad Rusų dramos teatre buvo skubus užsakymas, kurį ji vykdė dirbama atelje, o I. L. – namuose. Žino, kad namuose Irena turi įrengtą savo atelje, ten E. L. nuveždavo I. L. kažką atlikti. Pastaroji siūdavo švarkus, bet ne pilnai. Kiek Irenai už tai buvo mokama, nežino.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja I. K. parodė, kad I. L. matė dvi savaites, patvirtino, jog ji prieš darbą atveždavo namuose jau pasiūtus gaminius ir apie kažką tardavosi su E. L.. Suprato, kad ji dirba namuose, kartais I. L. taip pat siūdavo ir atelje, bet retai. Ten ji atvažiuodavo apie 15:30-16.00 val. Vieną kartą matė kaip I. L. darė iškarpas pagal lekalus. Patvirtino, kad matė pas I. L. raktus nuo Liepkalnio gatvėje esančio salono, pastaroji galėjo bet kada ten užeiti. Jai ir kitoms siuvėjoms taip pat buvo duoti raktai nuo salono.

Iš liudytojo A. V. paaiškinimo ir teisme duotų parodymų matyti, kad I. L. 2013 m. gruodžio mėn. bent tris-keturis kartus buvo atvykusi primatuoti aktorių kostiumus.

Apklausta teismo posėdyje I. S. paaiškino, kad su buvusia direktore E. L. jos santykiai geri, nors dabar nebendrauja, kadangi kiekviena turi savo darbą. Salone dirbo trumpai – dvi savaites – dėl to nukentėjusiosios jai neteko matyti. Įmonėje dirbo nuo 10:00 val. iki 19 val., girdėjusi, kad prieš ją čia dirbo Tatjana, bet jos taip pat nėra mačiusi.

Apklausta teismo posėdyje T. S. parodė, kad pirmą kartą I. L. pamatė tada, kai ji atėjo pasikalbėti dėl įdarbinimo. Dirbdama matydavo I. L. ateinančią pas E. L. išgerti kavos, pasikalbėti. Jai dirbant, neteko matyti, kad I. L. salone dirbtų. Buvo girdėjusi, kad ji dirba turgavietėje.

Iš byloje esančio išrašo apie asmenų įdarbinimą matyti, jog UAB „Telemanija“ I. K. dirbo nuo 2013-08-01 iki 2013-09-30; M. S. – nuo 2013-10-07, T. S. – nuo 2013-07-04 iki 2013-11-14, I. S. – nuo 2013-11-23 iki 2013-12-04; T. S. dirba nuo 2013-12-16 (b.l. 15).

Netikėti nukentėjusiosios I. L. ir liudytojų parodymais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad liudytojai siektų apkalbėti E. L., ar kažkokiu būdu kitaip jai pakenkti.

Be to, nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad apeliantė savo skundą grindžia seniai negaliojančiais teisės aktais.

Vertinant faktines bylos aplinkybes, kurias neginčijamai patvirtina viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti įrodymai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas E. L. veiką kvalifikavo tinkamai. I. L. darbas UAB „Telemanija“ atitinka nuotolinio darbo požymius, todėl E. L., būdama UAB „Telemanija“ direktorė, pagal savo einamas pareigas privalėjo žinoti, kad tokie santykiai turi būti tinkamai įforminti rašytine darbo sutartimi, apie tai pranešant teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui.

Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo paskirta E. L. administracinė nuobauda, būdama ženkliai mažesnė už ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkį yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-17 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti.