Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022-12-20 sprendimą Nr. T-587 ,,Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-420 ,,Dėl apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2022 metų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo patvirtintas Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2022 metų sąrašas, toje dalyje, kurioje pareiškėjo A. K. pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) įrašyti Nr. 204, Nr. 205 ir Nr. 206.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nuo 2022-04-07 nuosavybės teise priklauso pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)(toliau – Pastatai). 2022-09-22 jis pateikė Savivaldybei prašymą leisti būti iniciatoriumi teritorijų planavimo dokumento tikslu suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą tarp pareiškėjo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(gatvės) ir kitų sklypų.

Savivaldybės filialo Aleksoto seniūnija 2022-09-23 raštu Nr. 01-2-780 ,,Dėl statinių (duomenys neskelbtini)“ informavo Pareiškėją, kad 2022-09-20 buvo atliktas Pastatų patikrinimas ir prašoma pašalinti statinių techninės priežiūros aktuose nustatytus Nr. 01-8-502, Nr. 01-8-503 ir Nr. 01-8-504 (toliau – Patikrinimo aktai) trūkumus (nutrupėjęs sienų tinkas, mūras; nesandarūs latakai; neužsandarintos angos, durys; pažeistos erozijos grindys ir pan.): 1) Organizuoti vizualiai pastebėtų defektų (akto 3 p. ir 4.3 p.) pašalinimą; 2) suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti Pastatus, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; 3) nedelsiant imtis priemonių, kad į Pastatus nepateiktų pašaliniai asmenys, užsandarinti patekimus į Pastatus, įrengti įspėjamuosius ženklus, kad Pastatuose ir šalia jų būti nesaugu (imtis laikinųjų saugos priemonių); 4) užtikrinti teritorijos priežiūrą, švarą ir tvarkymą; 5) iki 2022-10-19 informuoti seniūniją apie reikalavimų vykdymo eigą.

Pareiškėjas teigia, kad įvykdė Patikrinimo aktuose Nr. 01-8-502, Nr. 01-8-503 ir Nr. 01-8-504 nustatytą esminį reikalavimą ir iki 2022-10-19 aptvėrė Pastatus tvora, kad Pastatai nekeltų grėsmės žmonių saugumui. Šią aplinkybę patvirtina prie šio skundo pateiktomis nuotraukomis, kuriose matyti, kad Pastatai yra aptverti tvora.

Savivaldybė 2022-10-26 raštu Nr. 01-2-898 ,,Dėl statinių (duomenys neskelbtini)“ informavo Pareiškėją, kad 2022-10-24 buvo atliktas Pastatų patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad nebuvo įvykdyti Patikrinimo aktuose nurodyti reikalavimai, kad Pastatų būklė nepagerėjo, o dalies pablogėjo. Todėl bus siūloma įtraukti Pastatus į Sąrašą. Daugiau jokių dokumentų prie šio rašto nebuvo pateikta, nepateikta fotofiksacija, o tik nurodyta, kad su dokumentais galima susipažinti seniūnijoje arba el. paštu.

Savivaldybės taryba priėmė 2022-12-20 sprendimą skundžiamą sprendimą (Sprendimas) ir 204, 205 ir 206 punktais įrašė Pareiškėjui priklausančius į Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2022 metų sąrašą.

Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas netenkina Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies sąlygų. Sprendime nurodoma, kad jis priimtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir 6 straipsnio 2 dalimi, taip pat atsižvelgiama į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. T-16 (toliau – Aprašas), 4, 131 ir 14 punktus.

Sistemiškai vertinant nurodytas nuostatas, akivaizdu, kad Patikrinimo aktuose nustatyti Pastatų trūkumai nesuponuoja išvados, kad Pastatai galėjo būti įtraukti į Sąrašą. Priešingai - Pareiškėjas įvykdė esminį atsakovės reikalavimą - aptvėrė Pastatus tvora, dėl ko niekas prie Pastatų negali patekti, kas neabejotinai neleidžia Pastatų laikyti pavojingais žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Nesant šios būtinos sąlygos, darytina išvada, kad Pastatai nepagrįstai buvo įtraukti į Sąrašą, nes neatitinka visų sąlygų, remiantis kuriomis pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nekilnojamasis turtas gali būti įtrauktas į Sąrašą.

Tačiau Savivaldybė tvoros įrengimo aplinkybių apskritai netyrė, dėl to nieko nepasisakė, nepateikė Pareiškėjui 2022-10-24 Patikrinimo akto, nepateikė fotofiksacijos, nenurodė argumentų, dėl kurių Savivaldybė ir po tvoros įrengimo toliau laikė Pastatus pavojingais juose ar arti jų gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, kai prie tokių Pastatų patekimas nėra galimas; nenurodė iki kada ir kokius konkrečiai statybos darbus (ar griovimą, ar remontą ar rekonstrukciją) turi atlikti Pareiškėjas. Pati Savivaldybė Patikrinimo aktuose nustatė reikalavimą suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti Pastatus tik tuomet, jeigu tolesnis jų naudojimas keltų pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, kas papildomai patvirtina, kad pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai nebuvo nustatytas.

Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, teisminę praktiką, Patikrinimo aktų ir Savivaldybės 2022-10-26 rašto Nr. 01-2-898 ,,Dėl statinių (duomenys neskelbtini)“ turinį, darytina išvada, jog šiuose dokumentuose nurodyti įpareigojimai Pareiškėjui negali būti pripažinti atitinkančiais Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes juose nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokių veiksmų privalo imtis Pareiškėjas (suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti nekilnojamąjį turtą, kuris, atsakovės nuomone, kelia pavojų žmonėms ar aplinkai), nenustatytas konkretus terminas, per kurį ginčo statinys turi būti suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas. Todėl atsakovė, priimdama Sprendimą, nesilaikė esminių nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrėtu nuostatų, įtvirtintų Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, dėl ko jis negali būti laikomas teisėtu (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Taip pat pareiškėjas teigia, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, nes įvertinus skundžiamo Sprendimo turinį, akivaizdu, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, jame tik formaliai nurodomos Nekilnojamojo turo mokesčio įstatymo 2 ir 6 straipsnių bei Aprašo 4 ir 11 punktų nuostatos. Iš Sprendimo turinio, taip pat ir atsižvelgiant į kitų Pareiškėjui pateiktų dokumentų turinį, negalima suprasti, dėl kokių konkrečių priežasčių (kokių Pastatų trūkumų / defektų) Pastatai įtraukti į Sąrašą, t. y. nėra nurodyta, dėl kurių priežasčių Pastatų būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai; nėra nurodyta, ar buvo duotas terminas Pareiškėjui pašalinti nustatytus Pastato trūkumus ir ar per nurodytą terminą Pareiškėjas trūkumų nepašalino; nėra nurodyta, kokius trūkumus turėjo pašalinti Pareiškėjas ir/ar juos įvykdė.

Be to, Pareiškėjas nurodė, kad siekdamas įgyvendinti statytojo teisę (Statybos įstatymo 3 str.), t. y. vietoj Pastatų pastatyti naują pastatą, pradėjo sklypo formavimo procesą, kuris iki šiol dar nėra baigtas, nes savivaldybės atsisako organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą ir pati savo neteisėtu neveikimu trukdo Pareiškėjui pašalinti Pastatų trūkumus.

Atsakovė atsiliepime į skundą nesutinka su pareiškėjo argumentais ir prašo Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Aleksoto seniūnija (toliau - Seniūnija) 2022-09-07 išsiuntė Pareiškėjui informacinį raštą Nr. 01-2-690, kuriuo informavo, kad 2022-09-20 vyks Pareiškėjui priklausančių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimas.

2022-09-20 buvo atliktas suplanuotas statinių techninės priežiūros patikrinimas ir statinių techninės priežiūros patikrinimo aktuose Nr. 01-8-502, Nr. 01-8-503 ir Nr. 01-8-504 užfiksuoti juose nurodyti Pastatų būklės trūkumai, nurodyta, kad Pastatų būklė - bloga (turi avarinės būklės požymių).

2022-09-23 Seniūnija Pareiškėjui išsiuntė raštą Nr. 01-2-780, kuriame nurodė, jog buvo atliekamas statinių naudojimo ir priežiūros patikrinimas, su raštu siunčiami aukščiau nurodyti statinių techninės priežiūros patikrinimo aktai Nr. 01-8-502, Nr. 01-8-503 ir Nr. 01-8-504 (toliau tekste - ir aktai), prašoma pašalinti aktuose nurodytus statinių būklės trūkumus iki nurodyto termino, t. y. iki 2022-10-19. Be kita ko, nurodoma ir tai, jog nepašalinus statinių techninės priežiūros patikrinimo aktuose nurodytų trūkumų, Pareiškėjui priklausantys statiniai bus siūlomi įtraukti į apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą.

Pareiškėjas per numatytą terminą į Seniūniją nesikreipė, įrodymų, jog statiniai buvo tvarkomi taip pat nepateikė, todėl atsižvelgiant į 2022-09-21 statinių priežiūros patikrinimo aktuose nurodytą terminą įvykdyti reikalavimus, susijusius su statinių būkle, buvo nuspręsta atlikti faktinį duomenų patikrinimą.

2022-10-24 buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas ir surašyti faktinių duomenų patikrinimo aktai Nr. 01-8-587, Nr. 01-8-588 ir Nr. 01-8-589, kuriais buvo nustatyta, kad statinių techninės priežiūros patikrinimo aktų Nr. 01-8-503, Nr. 01-8-504 ir Nr. 01-8-5045 reikalavimai - neįvykdyti, būklė pablogėjusi. Statiniai apleisti, neatitinka esminių statinio reikalavimų nurodytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011. Statinių būklė gali kelti pavojų aplinkai. Atliekant patikrinimą buvo darytos fotofiksacijos, kurios pridedamos prie faktinių duomenų patikrinimo aktų.

2022-10-26 Aleksoto seniūnija išsiuntė Pareiškėjui raštą Nr. 01-2-898, kuriuo nurodė, jog buvo atliktas statinių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo ir priežiūros patikrinimas. Patikrinimo metu tikrinta, ar įgyvendinti 2022-09-21 statinių techninės priežiūros patikrinimo aktuose surašyti reikalavimai. Nustatyta, kad aktuose nurodyti reikalavimai nebuvo įvykdyti, pastatų būklė nepagerėjo, o dalies pastatų būklė pablogėjo.

2022-12-20 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-587 buvo patvirtintas apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašas, į kurį buvo įtraukti Pareiškėjui priklausantys pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas kaip vieną iš argumentų Skunde nurodo, jog įvykdė Patikrinimo aktuose Nr. 01-8-502, Nr. 01-8-503 ir Nr. 01-8-504 nustatytą esminį reikalavimą ir iki 2022-10-19 aptvėrė Pastatus tvora, kad Pastatai nekeltų grėsmės žmonių sausumui ir šią aplinkybę patvirtina prie šio skundo pateiktos nuotraukos, tačiau atsakovė su tokia Pareiškėjo pozicija nesutinka.

Visų pirma, 2022-09-21 patikrinimo aktuose buvo nustatyti esminiai pastatų trūkumai, Aktų 4 punkte buvo nurodytas reikalavimas „imtis priemonių, kad į pastatą nepatektų pašaliniai asmenys, užsandarinti patekimą į pastatą, įrengti įspėjamuosius ženklus, kad pastate ir šalia jo būti nesaugu “. Atitinkamai reikalavimai nenumatė apriboti patekimą į žemės sklypo teritoriją, o būtent patekimą į pastatus, tad negalima sutikti su Pareiškėju, kad jis įvykdė esminį atsakovės reikalavimą - aptvėrė Pastatus tvora. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pakartotinai atlikus faktinį duomenų patikrinimą nebuvo nustatyta jokių pastatų būklės ar teritorijos pagerinimų, Pareiškėjo argumentas, jog neva aptvėrus teritoriją tvora buvo įvykdyti esminiai reikalavimai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Be kita ko, Pareiškėjo pateiktos trys fotografijos, kuriose matyti tik tvoros elementas nuo (duomenys neskelbtini). pusės, tačiau byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad ši tvora apima visą sklypo perimetrą.

Antra, Pareiškėjo teiginiai, kad tinklinė tvora buvo aptverta dar 2022-10-19 prieštarauja 2022-10-24 atlikto faktinio duomenų patikrinimo aktui, kurio sudėtinė dalis - fotofiksacijos, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog tvora nebuvo aptverta pakartotinio patikrinimo dienai, t. y. 2022-10-24. Seniūnija 2023-02-23 atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. 01-8-25, ir iš prie šio akto pridėtų fotografijų matoma, kad žemės sklypas aptvertas tik dalinai, tad prie pastatų vis dar galima laisvai patekti, patekimo į pastatus angos neužsandarintos, įspėjamieji ženklai nepastatyti, pastatų būklė iš esmės nėra pagerinta ir statinių techninės priežiūros patikrinimo aktuose nurodyti reikalavimai neįgyvendinti.

Tvoros užtvėrimas savaime negali garantuoti, jog į pastatus nebus patenkama, jei patekimo į pastatus angos neužsandarintos, o ir reikalauta buvo apriboti patekimą į pastatus, o ne į žemės sklypo teritoriją. Be to, Pareiškėjas nesikreipė į Atsakovę ir neinformavo apie priemones, kurių neva buvo imtasi, todėl nėra jokio įrodymo, patvirtinančio, jog tvora tikrai buvo tverta iki faktiniu duomenų patikrinimo, kadangi jo metu užfiksuota situacija prieštarauja Pareiškėjo gynybinei pozicijai.

Pareiškėjas Skunde nurodo, jog neva įgyvendinus esminį reikalavimą ir aptvėrus sklypą tvora, nelieka teisinio pagrindo įtraukti statinius į Sąrašą remiantis Nekilnojamojo turto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau šioje byloje ginčas kilo ne dėl tvoros, o dėl statinių galimai avarinės būklės, kurie pagrįstai buvo įtraukti į Sąrašą. Nepaisant to, pakartotinio patikrinimo metu Pareiškėjo minima tvora nebuvo užtverta, tad priimtas Sprendimas atitinka tiek Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, tiek kitų teisės aktų nuostatas.

Atsakovė nurodo, kad atmestinas ir Pareiškėjo argumentas, jog Atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, nevertino tvoros įrengimo aplinkybių, jų netyrė, kadangi jokių tvoros įrengimo aplinkybių tirti Seniūnijos darbuotojai negalėjo, jei tvora nebuvo įrengta. Atitinkamai dėl šių aplinkybių Atsakovė negalėjo ir pasisakyti, nes jos patikrinimo metu neegzistavo.

Kadangi atliekant faktinių duomenų patikrinimus buvo daromos fotofiksacijos, kurios patvirtina, jog tvora nebuvo užtverta, galima daryti pagrįstą išvadą, jog esant laisvam patekimui prie statinių, jų būklė kėlė pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Atitinkamai, įgyvendinama pirmoji kumuliatyvi Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostata, su kuria nesutinka Pareiškėjas.

Įsitikinus, jog statiniai per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą (iki 2022-10-19) nebuvo suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti, (antroji kumuliatyvi sąlyga) ir kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, remiantis Aprašu nustatytomis procedūromis, statiniai Kauno miesto savivaldybės Tarybos buvo įtraukti į Sąrašą (trečioji kumuliatyvi sąlyga).

Aktuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog visi pastatai turi avarinės būklės požymių ir kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Taip pat nurodyta, jog Pareiškėjas privalo imtis priemonių, jog statinių būklė būtų pagerinta, t. y. organizuotų pastebėtų defektų šalinimą, nedelsiant imtis laikinųjų saugos priemonių ir apie aktais nustatytų trūkumų šalinimą informuoti Seniūniją iki 2022-10-19. Todėl visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu Pareiškėjas teigia, jog Atsakovė aktuose nustatė, kad pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai nebuvo nustatytas ir nebuvo nurodyta iki kada ir kokius statybos darbus turi atlikti Pareiškėjas.

Nors Pareiškėjas skunde nurodo, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatų, tačiau Sprendimo dalis dėl Pareiškėjo statinių įtraukimo į Sąrašą buvo priimta nustačius visus teisinę reikšmę turinčius faktus ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl naikinti šio sprendimo Pareiškėjo Skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022-12-20 sprendimo Nr. T-587 ,,Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-420 ,,Dėl apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2022 metų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, dalies, kuria į Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2022 metų sąrašą, eilės Nr. 204, Nr. 205 ir Nr. 206, yra įtraukti pareiškėjo A. K. pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnyje (akto redakcija, galiojanti nuo 2022-07-01) nustatyta, jog mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, o mokesčio mokėtojai yra nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys (3 straipsnio 1 dalis).

Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta savivaldybės prerogatyva nustatyti konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje. Šioje normoje taip pat suteikta teisė nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (6 straipsnio 1 dalis).

Pastato įtraukimą į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (toliau - Sąrašas) reglamentuoja Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, jog apleistu ar neprižiūrimu laikomas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Aiškinant Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs aiškią praktiką dėl šios teisės normos dvejopo pobūdžio ir joje numatytų visų sąlygų privalomumo, norint nekilnojamąjį turtą įtraukti į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.

Kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį tam, kad nekilnojamasis turtas būtų įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, turi būti išpildytos šios sąlygos: 1) jei nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai; 2) jei nekilnojamasis turtas per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas; 3) savivaldybės tarybos sprendimu yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Šios sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš jų, atitinkamas nekilnojamasis turtas negali būti pripažintas apleistu ar neprižiūrimu Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo prasme. Kita vertus, Nekilnojamojo turto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos ir esminės nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrimu procedūros nuostatos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad visų pirma turi būti nustatyta, kad nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Po to viešojo administravimo subjektas, vykdantis statinių naudojimo priežiūrą, privalo nustatyti terminą, per kurį nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojas turėtų suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti nekilnojamąjį turtą, kuris pagal viešojo administravimo subjekto surinktus duomenis kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai. Tik atlikus minėtus veiksmus, savivaldybės taryba gali spręsti dėl nekilnojamojo turto įtraukimo į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1889-442/2021; 2021 m. spalio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1807-629/2021; 2021 m. spalio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2754-624/2021).

Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169 patvirtintas Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Pagal Aprašo 4 punktą, į Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamą Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (toliau – ir Sąrašas) gali būti įrašytas fizinių ir juridinių asmenų apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai (statiniai ir patalpos apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti, pažeista, nesandari pastato stogo danga, pažeista, neveikianti pastato kritulių surinkimo sistema, apskardinimas, pažeistas, atšokęs, ištrupėjęs pastato fasado tinkas, plytos ar kitos sienų apdailos medžiagos, pažeisti, suirę, trupantys balkonų pagrindai ar architektūros elementai; atviri langai, durys ar kitos angos, leidžiančios netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą, langų ar kitų statinio angų sandarinimui panaudotos kitokios nei statinio projekte numatytos medžiagos, ar pastatas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų).

Pagal Aprašo 6 punktą, kiekvienų metų birželio 1 d. Savivaldybės administracijos seniūnijos (toliau – Seniūnijos), savo teritorijoje įvertinusios nekilnojamojo turto techninės priežiūros būklę, nustato statinius ir patalpas, kurie yra apleisti ar neprižiūrimi, surašydamos patikrinimo aktus, sudaro jų preliminarius sąrašus ir registruotais laiškais per 10 darbo dienų informuoja savininkus ar valdytojus apie ketinimą įrašyti į Sąrašą jų nekilnojamąjį turtą ir nekilnojamojo turto mokesčio tarifo šiam turtui nustatymą.

Pagal Aprašo 13¹ punktą, seniūnijos ne vėliau kaip iki lapkričio 1 d. pateikia Skyriui dokumentus dėl papildomo nekilnojamojo turto įrašymo į Sąrašą kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, išsamia vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos, žemėlapiai ir pan.) ir kitus dokumentus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai).

Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Aleksoto seniūnija (toliau - Seniūnija) 2022-09-20 atliko statinių techninės priežiūros patikrinimą ir surašė:

- Statinių techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 01-8-502 dėl pareiškėjui priklausančio pastato (7Hlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 3 punkte konstatavo: „pamatai - gelžbetonio monolitas paveiktas erozijos, betonas ištrupėjęs <...>; sienos – raudonų plytų mūras stipriai paveiktas erozijos, dideliais plotais ištrupėjusios plytos <...>; stogas - sutapdintas, <...> vietomis nesandarus, matosi neužtaisyta anga <...>; lietaus surinkimo sistema – nėra įrengta, pastato fasadas pastoviai veikiamas atmosferos kritulių; langai - mediniai rėmai susidėvėję, išdužę stiklai, <...> viena anga palikta neužsandarinta, leidžianti netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą; <...> laiptai - <...> paveikti erozijos, nutrupėję, apaugę žole; lubos - <...> stipriai paveiktos drėgmės, lubose iškirsta anga, kuri neužsandarinta; pastato vidus - apleistas, viduje primėtyta įvairių buitinių ir statybinių atliekų; teritorijoje - yra stiklo duženų, buitinių, statybinių ir medienos atliekų, gausu medžių lapų, kaupiamos ir laikomos žaliosios atliekos, teritorija neprižiūrėta, pagal Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisykles. Suformuota teritorija neaptverta, neužtikrinta teritorijos saugumas, į teritoriją netrukdomai gali patekti svetimi asmenys, statinių būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Visumoje pastato būklė - bloga (turi avarinės būklės požymių)“. Akte reikalaujama: „<..> 2) Organizuoti tikrinimo metu vizualiai pastebėtų defektų (akto 3 p. ir 4.3 p.) pašalinimą; 3) <...> suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti statinį, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; 4) nedelsiant imtis priemonių, kad į pastatą nepateiktų pašaliniai asmenys, užsandarinti patekimą į pastatą, įrengti įspėjamuosius ženklus, kad pastate ir šalia jo būti nesaugu (imtis laikinųjų saugos priemonių); 5) užtikrinti faktiški naudojamos teritorijos priežiūrą, švarą ir tvarkymą <...>; 6) apie akte nustatytų reikalavimų vykdymo eigą raštu informuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą Aleksoto seniūniją iki 2022-10-19; <...>“;

- Statinių techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 01-8-503 dėl pareiškėjui priklausančio pastato (8Fl, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 3 punkte konstatavo: „pamatai - gelžbetonio monolitas paveiktas erozijos, drėgmės, betonas ištrupėjęs, vietomis stebimi įtrūkimai <...>; sienos – raudonų plytų mūras paveiktas erozijos, vietomis išdaužytos ir ištrupėjusios plytos, dalis sienos išvirtus, po gaisro pažeistos sienas rišančios konstrukcijos, viena siena pavojingai pasvirus - galima griūtis; stogas - <...> po gaisro pažeistos stogo konstrukcijos ir danga (dangos likutis apie 60 proc.), apdegusios stogo gegnės, sijos, grebėstai, galima likusio stono griūtis; lietaus surinkimo sistema – nėra įrengta, pastato fasadas pastoviai veikiamas atmosferos kritulių; pastato angos - pastatas atviras, angos paliktos neužsandarintos, leidžiančios netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą; perdanga - medinė, gaisro metu sudegė ir įgriuvo 90 proc. perdangos; pastato vidus - apleistas, viduje primėtyta įvairių statybinių atliekų, auga žolės; teritorijoje - yra stiklo duženų, buitinių, statybinių ir medienos atliekų, gausu medžių lapų, kaupiamos ir laikomos žaliosios atliekos, teritorija neprižiūrėta <...>. Suformuota teritorija neaptverta, neužtikrintas teritorijos saugumas, į teritoriją netrukdomai gali patekti svetimi asmenys, statinių būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Visumoje pastato būklė - bloga (turi avarinės būklės požymių)“. Akte reikalaujama: „<..> 2) Organizuoti tikrinimo metu vizualiai pastebėtų defektų (akto 3 p. ir 4.3 p.) pašalinimą; 3) <...> suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti statinį, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; 4) nedelsiant imtis priemonių, kad į pastatą nepateiktų pašaliniai asmenys, užsandarinti patekimą į pastatą, įrengti įspėjamuosius ženklus, kad pastate ir šalia jo būti nesaugu (imtis laikinųjų saugos priemonių); 5) užtikrinti faktiški naudojamos teritorijos priežiūrą, švarą ir tvarkymą <...>; 6) apie akte nustatytų reikalavimų vykdymo eigą raštu informuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą Aleksoto seniūniją iki 2022-10-19; <...>“;

- Statinių techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 01-8-504 dėl pareiškėjui priklausančio pastato (9Glm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 3 punkte konstatavo: „pamatai - betoniniai apmūryti akmenimis, paveikti erozijos, dalis akmenų mūro atitrūkę nuo betono <...>; sienos - raudonų plytų mūras, tinkuotas, paveiktas erozijos, dideliais plotais nubyrėjęs tinkas, vietose matosi trūkimai; stogas - <...> nesandarus, vietomis trūksta čerpių, auga medžiai, dalis medinės konstrukcijos pažeista atmosferos kritulių, gegnių galai paveikti puvinio; parapetas - <...> dalis parapeto nugriauta; kaminai - <...> paveikti erozijos, tinkas ir mūras aptrupėjęs, nėra skardinimo; lietaus surinkimo sistema - netinkamai rengta, likusi tik maža surūdijusio nesandaraus latako dalis, pastato fasadas nuolat veikiamas atmosferos kritulių; pastato angos - angos paliktos neužsandarintos, leidžiančios netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą; langai - mediniai rėmai susidėvėję, viena anga užmūryta stiklo blokeliais, kitos langų angos užkaltos OSB plokštėmis, viena anga palikta neužsandarinta, leidžianti netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą; durys - durų anga neužsandarinta, leidžianti netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą; perdanga - medinė, dalis perdangos įgriuvus; vidinės sienos - <...> dalis tinko ir mūro nutrupėję; grindys - patalpų grindys medinės, pažeistos erozijos, paveiktos puvinio, matosi didelės deformacijos, įdubusios; pastato vidus - apleistas, viduje primėtyta buitinių atliekų; teritorijoje - yra stiklo duženų, buitinių, statybinių ir medienos atliekų, gausu medžių lapų, kaupiamos ir laikomos žaliosios atliekos, teritorija neprižiūrėta <...>. Suformuota teritorija neaptverta, neužtikrintas teritorijos saugumas, į teritoriją netrukdomai gali patekti svetimi asmenys, statinių būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Visumoje pastato būklė - bloga (turi avarinės būklės požymių)“. Akte reikalaujama: „<..> 2) Organizuoti tikrinimo metu vizualiai pastebėtų defektų (akto 3 p. ir 4.3 p.) pašalinimą; 3) <...> suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti statinį, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; 4) nedelsiant imtis priemonių, kad į pastatą nepateiktų pašaliniai asmenys, užsandarinti patekimą į pastatą, įrengti įspėjamuosius ženklus, kad pastate ir šalia jo būti nesaugu (imtis laikinųjų saugos priemonių); 5) užtikrinti faktiški naudojamos teritorijos priežiūrą, tvarkymą ir švarą <...>; 6) apie akte nustatytų reikalavimų vykdymo eigą raštu informuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą Aleksoto seniūniją iki 2022-10-19; <...>“ (toliau visi bendrai – Patikrinimo aktai).

2022-09-23 Seniūnija išsiuntė pareiškėjui 2022-09-23 raštą Nr. 01-2-780, kuriuo informavo, kad 2022-09-20 buvo atliekamas Pastatų naudojimo ir priežiūros patikrinimas ir su raštu išsiuntė Pastatų techninės priežiūros patikrinimo aktus Nr. 01-8-502, Nr. 01-8-503 ir Nr. 01-8-504 bei prašė pašalinti aktuose nurodytus statinių būklės trūkumus iki aktuose nurodyto termino. Be to, rašte nurodė, jog nepašalinus statinių techninės priežiūros patikrinimo aktuose nurodytų trūkumų, pareiškėjui priklausantys Pastatai bus siūlomi įtraukti į apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą (toliau – Pranešimas). Prie šio Pranešimo buvo pridėti Pastatų techninės priežiūros patikrinimo aktai Nr. 01-8-502, Nr. 01-8-503 ir Nr. 01-8-504 ir nuotraukos.

Aprašo 8 punkte numatyta, kad savininkas ar valdytojas gali per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jų valdomo nekilnojamojo turto ketinimą įrašyti į preliminarų sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba kad atitikimas Aprašo 4 punkto reikalavimams yra sąlygotas vienos šių aplinkybių: 8.1. kompetentingos institucijos sprendimu nustatytas priverstinis nuosavybės teisės į turtą valdymo ir (ar) naudojimosi apribojimas, (išskyrus šio turto areštą, uždėtą jo savininkui ar valdytojui dėl neteisėtos veikos ir šio turto įkeitimą ar hipoteką); 8.2. turtas buvo įsigytas ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki šio nekilnojamojo turto įrašymo į Sąrašą patvirtinimo dienos ir duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre.

Pareiškėjas per Patikrinimo aktuose numatytą Aprašo 8 punkte apibrėžtą terminą (iki 2022-10-19), kuris buvo nurodytas ir Pranešime bei kartu su juo pateiktuose Patikrinimo aktuose, į Seniūniją nesikreipė, įrodymų, jog Pastatai buvo tvarkomi nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad Pastatai nėra apleisti ar neprižiūrėti arba kad atitikimas Aprašo 4 punkto reikalavimams yra sąlygotas vienos iš Aprašo 8.1 ir 8.2 punktuose nurodytų aplinkybių.

Seniūnija 2022-10-24 atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė 2022-10-24 faktinių duomenų patikrinimo aktus Nr. 01-8-587, Nr. 01-8-588 ir Nr. 01-8-589, kuriais buvo nustatyta, kad statinių techninės priežiūros patikrinimo aktų Nr. 01-8-503, Nr. 01-8-504 ir Nr. 01-8-5045 reikalavimai - neįvykdyti, būklė pablogėjusi. Statiniai apleisti, neatitinka esminių statinio reikalavimų nurodytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011. Statinių būklė gali kelti pavojų aplinkai. Prie Aktų pridedamos nuotraukos (toliau – Aktai).

Seniūnija 2022-10-26 išsiuntė pareiškėjui raštą Nr. 01-2-898, kuriuo nurodė, jog buvo atliktas statinių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo ir priežiūros patikrinimas. Patikrinimo metu tikrinta, ar įgyvendinti 2022-09-21 statinių techninės priežiūros patikrinimo aktuose surašyti reikalavimai. Nustatyta, kad aktuose nurodyti reikalavimai nebuvo įvykdyti, pastatų būklė nepagerėjo, o dalies pastatų būklė pablogėjo. Nurodė, kad vadovaujantis Aprašo 13¹ punktu siūlys Pastatus papildomai įtraukti į Sąrašą. Taip pat nurodė, kad su Aktais pareiškėjas gali susipažinti seniūnijoje arba el. paštu.

Kauno miesto savivaldybės taryba 2022-12-20 sprendimu Nr. T-587 ,,Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-420 ,,Dėl apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2022 metų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ į Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2022 metų sąrašą įtraukė pareiškėjo Pastatus, sąrašo eilės Nr. 204, Nr. 205 ir Nr. 206 (toliau – Sprendimas).

Dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo

Pareiškėjas byloje iš esmės neginčija fakto, kad Patikrinimo aktų surašymo metu pareiškėjo Pastatai atitiko Aprašo 4 punkte numatytus kriterijus, pagal kuriuos statinių būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, o Sprendimo neteisėtumą grindžia argumentu, jog įvykdė Patikrinimo aktuose nustatytą, pareiškėjo teigimu, esminį reikalavimą ir iki 2022-10-19 aptvėrė Pastatus tvora, kad Pastatai nekeltų grėsmės žmonių saugumui. Šį savo teiginį pareiškėjas įrodinėja prie skundo pateiktomis nuotraukomis. Tačiau teismas vertina, kad tokie pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą Sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

Teismas konstatuoja, kad atsakovės surašyti Patikrinimo aktai ir juose užfiksuoti Pastatų trūkumai patvirtina, kad Pastatai turi daugybę Aprašo 4 punkte numatytų požymių (paveikti erozijos; betonas, plytų mūras ištrupėjęs; po gaisro pažeistos sienas rišančios konstrukcijos, viena siena pavojingai pasvirus, galima griūtis, dideliais plotais nubyrėjęs tinkas; stogas vietomis nesandarus, po gaisro pažeistos stogo konstrukcijos ir danga, galima likusio stogo griūtis; dalis perdangos įgriuvus; grindys pažeistos erozijos, paveiktos puvinio, matosi didelės deformacijos, įdubusios; kaminai paveikti erozijos, tinkas ir mūras aptrupėjęs; yra neužtaisytų stogo, langų angų, leidžiančių netrukdomai patekti į Pastatus; nėra įrengta lietaus surinkimo sistema; laiptai paveikti erozijos, nutrupėję; lubose iškirsta anga, kuri neužsandarinta; Pastatų vidus apleistas, viduje primėtyta įvairių buitinių ir statybinių atliekų). Šių Pastatų būklės požymių visuma leidžia neabejotinai pripažinti, kad Pastatai kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, nes šalia pastatų esantys ar į vidų patekę žmonės gali susižeisti ir rimtai nukentėti, Pastatų dalys gali griūti. Pastatų pavojingumas aplinkiniams konstatuotas ir patikrinimo aktų 3 punktuose (aprašant teritoriją ir nurodant: „statinių būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai“, „pastatai turi galimos avarijos požymių“).

Kaip minėta, Pastatų pavojingą būklę iš esmės suvokia ir pripažįsta pats pareiškėjas, nes savo skundą grindžia ne faktu, kad Pastatai yra tinkamos būklės ir nekelia pavojaus, o faktu, kad aptvėrė Pastatus tvora ir taip eliminavo grėsmę žmonių saugumui. Tačiau teismas pažymi, kad, viena vertus, atsakovė iš pareiškėjo reikalavo visai ne tokių veiksmų, kuriuos pareiškėjas teigia atlikęs, ir dėl kurių mano, kad nebuvo pagrindo priimti skundžiamą Sprendimą, o kita vertus, pareiškėjo nurodomas tvoros aptvėrimas visiškai nesusijęs su pavojų keliančių Pastatų suremontavimu, rekonstravimu ar nugriovimu per nustatytą terminą, kas galėtų būti sąlyga, neleidžianti atsakovei įtraukti Pastatus į Sąrašą.

Teismas pažymi, kad Patikrinimo aktuose buvo nustatyti esminiai Pastatų trūkumai ir Patikrinimo aktų reikalavimų 2 punkte pareikalauta „organizuoti tikrinimo metu vizualiai pastebėtų defektų (akto 3 p. ir 4.3 p.) pašalinimą“, 3 punkte pareikalauta „<...> suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti statinį <...>“, o 4 punkte pareikalauta „nedelsiant imtis priemonių, kad į pastatą nepateiktų pašaliniai asmenys, užsandarinti patekimą į pastatą, įrengti įspėjamuosius ženklus, kad pastate ir šalia jo būti nesaugu (imtis laikinųjų saugos priemonių)“. Taigi, šie reikalavimai pareiškėjui sukėlė pareigą pašalinti pačių Pastatų defektus ir patekimą į Pastatus, o ne reikalavimą aptverti teritoriją tvora. Todėl žemės sklypo aptvėrimas tvora nėra reikalavimų, susijusių su Pastatų defektų šalinimu, įvykdymas, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjas.

Kita vertus, žemės sklypo užtvėrimas tvora savaime negali garantuoti, jog prie Pastatų ar juo labiau į juos nebus patenkama, jei patys Pastatai nėra tvarkomi, jei patekimo į Pastatus angos neužsandarinamos. Tvora nėra neįveikiama kliūtis patekti prie Pastatų, todėl nepašalinus Pastatų defektų vien tik tvora neeliminuoja Pastatų keliamo pavojaus. Statinio savininko pareiga yra pašalinti statinių defektus, kad jie nekeltų pavojaus aplinkiniams, todėl vien tik patekimo prie Pastatų apsunkinimas, įrengiant teritorijos aptvėrimą, bet nepašalinant pačių Pastatų defektų, nereiškia, kad Pastatai buvo suremontuoti taip, kad nekeltų pavojaus, t. y. nereiškia, kad pareiškėjas pašalino Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytą antrąją sąlygą (jei nekilnojamasis turtas per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas).

Be to, teismas sutinka su atsakove, kad pareiškėjas neįrodė, jog žemės sklype tvorą įrengė iki Patikrinimo aktais jam nustatyto termino, t. y. per Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, todėl vėlesnis tvoros įrengimas nėra nei kliūtis, neleidžianti atsakovei įtraukti Pastatų į Sąrašą, nei aplinkybė, patvirtinanti skundžiamo Sprendimo neteisėtumą.

Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis statinių pripažinimą apleistu ar neprižiūrimu nekilnojamuoju turtu sieja būtent su savalaikiu statinių savininkų pareigų nevykdymu, o ne su jų nevykdymu apskritai. Todėl pareiškėjo nurodomas tvoros įrengimas, vertinant Pastato įtraukimo į Sąrašą teisėtumo prasme, apskritai būtų reikšmingas tik tuo atveju, jeigu tvora būtų įrengta iki pareiškėjui skirto termino Pastato defektams pašalinti pabaigos, t. y. iki 2022-10-19. Tačiau nagrinėjamu atveju paties pareiškėjo su skundu pateiktos tvoros nuotraukos niekaip neįrodo, kad tvora buvo įrengta iki 2022-10-19. Šių nuotraukų padarymo data nėra nurodyta ir nėra žinoma, o aplinkybė, kad pareiškėjas Seniūnijos iki 2022-10-19 neinformavo, kad įrengė tvorą tik patvirtina, kad ji buvo įrengta vėliau. Primintina, kad Patikrinimo aktų reikalavimų 6 punktu iš pareiškėjo buvo aiškiai reikalauta „apie akte nustatytų reikalavimų vykdymo eigą raštu informuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą Aleksoto seniūniją iki 2022-10-19“, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas neabejotinai būtų šią pareigą įvykdęs, jeigu tvorą iš tiesų būtų įrengęs iki 2022-10-19.

Kita vertus Seniūnijos pakartotinio patikrinimo metu 2022-10-24 surašyti Aktai ir jų priedai - nuotraukos - akivaizdžiai paneigia pareiškėjo teiginį, kad tvorą jis įrengė iki 2022-10-19, nes 2022-10-24 tikrinant, ar buvo įvykdyti Patikrinimo aktais nustatyti įpareigojimai pašalinti Pastatų defektus, padarytos nuotraukos patvirtina, jog 2022-10-24 dar nebuvo tvoros, kuri matoma pareiškėjo pateiktose nuotraukose. Taigi, teismas sprendžia, kad tvorą pareiškėja įrengė tikrai vėliau nei iki jam nustatyto termino Pastato defektams pašalinti (2022-10-19), galimai tik po to, kai gavo pranešimą apie priimtą skundžiamą Sprendimą. Todėl nesavalaikis pareiškėjo rūpinimasis Pastatų būkle ir jų saugumu aplinkai nebuvo aplinkybė, kliudant atsakovei Sprendimu įtraukti Pastatus į Sąrašą.

Nurodytas pavėluotas tvoros įrengimas paneigia ir pareiškėjo skundo argumentą, kad atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą, nevertino tvoros įrengimo aplinkybių, kas, pasak pareiškėjo, turėjo įtakos nepagrįsto Sprendimo priėmimui. Akivaizdu, kad tvoros įrengimo aplinkybių Seniūnijos darbuotojai tirti negalėjo, nes 2022-10-24 vykusio pakartotinio patikrinimo metu tvora nebuvo įrengta. Be to, kaip minėta, pareiškėjas Seniūnijos neinformavo, kad įrengė tvorą ir apie ją nurodė tik skunde teismui. Taigi, atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą, negalėjo ir vertinti tvoros įrengimo įtakos Pastatų įtraukimui į Sąrašą, negalėjo nurodyti argumentų, kodėl ir po tvoros įrengimo laiko Pastatus pavojingais.

Atsižvelgiant į tai, kad 2022-09-21 surašyti Patikrinimo aktai ir juose užfiksuoti Pastatų trūkumai patvirtina, jog Pastatai turi daugybę Aprašo 4 punkte numatytų požymių, kurių visuma leidžia neabejotinai pripažinti, kad Pastatai kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, o atliekant faktinių duomenų patikrinimą 2022-10-24 surašyti Aktai ir padarytos Pastatų nuotraukos patvirtina, jog defektai nebuvo pašalinti per atsakovės nustatytą terminą ir Pastatų būklė vis dar atitinka Aprašo 4 punkte nurodytu požymius, teismas konstatuoja, kad atsakovei skundžiamu Sprendimu įtraukiant Pastatus į Sąrašą buvo įvykdytos visos trys Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytos kumuliatyvios sąlygos pripažinti Pastatus apleistu ir neprižiūrimus nekilnojamuoju turtu, todėl skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad Patikrinimo aktuose ir Pranešime nurodyti įpareigojimai pareiškėjui negali būti pripažinti atitinkančiais Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes neleidžia Pastatų laikyti pavojingais žmonių gyvybei, juose nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokių veiksmų privalo imtis Pareiškėjas, nenustatytas konkretus terminas, per kurį ginčo statinys turi būti suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą.

Patikrinimo aktuose, 3 punkte, aprašant teritoriją, aiškiai konstatuota, kad „statinių būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Visumoje pastato būklė - bloga (turi avarinės būklės požymių)“, todėl teismas pripažįsta, kad atsakovė Pastatų pavojingumą konstatavo.

Patikrinimo aktų reikalavimų 2 punktu reikalaujama „organizuoti tikrinimo metu vizualiai pastebėtų defektų (akto 3 p. ir 4.3 p.) pašalinimą“, 3 punktu reikalaujama „suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti statinį“, 4 punktu reikalaujama „nedelsiant imtis priemonių, kad į pastatą nepateiktų pašaliniai asmenys, užsandarinti patekimą į pastatą, įrengti įspėjamuosius ženklus, kad pastate ir šalia jo būti nesaugu (imtis laikinųjų saugos priemonių)“, todėl teismas pripažįsta, kad atsakovė aiškiai nurodė, kokių veiksmų privalo imtis Pareiškėjas.

Patikrinimo aktų reikalavimų 6 punktu reikalaujama „apie akte nustatytų reikalavimų vykdymo eigą raštu informuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą Aleksoto seniūniją iki 2022-10-19“, o Pranešime nurodoma, kad „pašalinti aktuose nurodytus statinių būklės trūkumus iki aktuose nurodyto termino“, todėl teismas pripažįsta, kad atsakovė aiškiai nustatė konkretų terminą, per kurį Pastatų defektai turėjo būti pašalinti.

Taigi, atsakovė nustatė visas tris Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytas kumuliatyvias sąlygas pripažinti Pastatus apleistu ir neprižiūrimus nekilnojamuoju turtu ir įvykdė visas šiame straipsnyje numatytas nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrimu procedūros nuostatas, todėl skundžiamas Sprendimas atitinka tiek Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek teismų praktikos išaiškinimus taikant šią įstatymo nuostatą.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, jame tik formaliai nurodomos Nekilnojamojo turo mokesčio įstatymo 2 ir 6 straipsnių bei Aprašo 4 ir 11 punktų nuostatos, tačiau teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojanti VAĮ 10 straipsnio 5 dalis) nuostatas, yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.). Kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1422-492/2021).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš pareiškėjui atsakovės pateiktų dokumentų visumos, jų pateikimo eigos bei iš paties pareiškėjo veiksmų reaguojant į atsakovės veiksmus matyti, kad pareiškėjas aiškiai suprato savo teises ir pareigas bei skundžiamo Sprendimo priėmimo faktinį ir teisinį pagrindą.

Pareiškėjas neneigia, jog iš seniūnijos gavo minėtą Pranešimą, kuriuo buvo informuotas, kad 2022-09-20 buvo atliekamas Pastatų naudojimo ir priežiūros patikrinimas, ir jam buvo atsiųsti Patikrinimo aktai bei nurodyta pašalinti aktuose nurodytus Pastatų būklės trūkumus iki aktuose nurodyto termino, taip pat nurodyta, jog nepašalinus Patikrinimo aktuose nurodytų trūkumų, pareiškėjui priklausantys Pastatai bus siūlomi įtraukti į apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą.

Seniūnija 2022-10-24 atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė 2022-10-24 faktinių duomenų patikrinimo aktus Nr. 01-8-587, Nr. 01-8-588 ir Nr. 01-8-589, kuriais buvo nustatyta, kad statinių techninės priežiūros patikrinimo aktų Nr. 01-8-503, Nr. 01-8-504 ir Nr. 01-8-5045 reikalavimai - neįvykdyti, būklė pablogėjusi. Statiniai apleisti, neatitinka esminių statinio reikalavimų nurodytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011. Statinių būklė gali kelti pavojų aplinkai.

Pareiškėjas neneigia, jog iš seniūnijos gavo 2022-10-26 raštą Nr. 01-2-898, kuriuo buvo informuotas, jog buvo atliktas Pastatų patikrinimas su tikslu įvertinti, ar įgyvendinti Patikrinimo aktuose surašyti reikalavimai ir buvo informuotas, kad šie reikalavimai nebuvo įvykdyti, pastatų būklė nepagerėjo, o dalies pastatų būklė pablogėjo, taip pat buvo informuotas, kad vadovaujantis Aprašo 13¹ punktu Seniūnija siūlys Pastatus papildomai įtraukti į Sąrašą, informuotas, kad su patikrinimo dokumentais pareiškėjas gali susipažinti seniūnijoje arba el. paštu.

Kauno miesto savivaldybės taryba skundžiamu 2022-12-20 sprendimu Nr. T-587 ,,Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-420 į Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2022 metų sąrašą įtraukė pareiškėjo Pastatus, sąrašo eilės Nr. 204, Nr. 205 ir Nr. Šiame sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir 6 straipsnio 2 dalimi bei Aprašo 4, 13¹ ir 14 punktais.

Teismas vertina, kad Seniūnija ir atsakovė tinkamai įvykdė Apraše įtvirtintas pareigas ir nepažeidė įtraukimo į Sąrašą procedūros, nes pareiškėjui, iš nuosekliai siųstų visų kiekvieno procedūros etapo dokumentų, kuriuose nurodyti nustatyti Pastatų defektai, nurodymai juos pašalinti iki konkretus termino ir išaiškintos pasekmės jų nepašalinus, yra žinomos visos aplinkybės, lėmusios skundžiamo Sprendimo priėmimą ir jo teisinį pagrindą.

Atsižvelgęs į pirmiau aptartus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, teismas nesutinka su pareiškėjo skunde nurodoma pozicija, kad skundžiami Įsakymai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, buvo tinkamai informuotas apie susidariusią faktinę situaciją dėl neprižiūrimų Pastatų ir apie galimas neigiamas teisines pasekmes dar iki Sprendimo priėmimo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas ir pareiškėjas neva negali suprasti, dėl kokių konkrečių priežasčių Pastatai įtraukti į Sąrašą.

Pareiškėjas skunde nurodė dar ir aplinkybes, susijusias su atsakovei pateiktu jo prašymu leisti būti iniciatoriumi teritorijų planavimo dokumento tikslu suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą tarp pareiškėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kitų sklypų ir gatvės, kurio atsakovė netenkina ir, pareiškėjo teigimu, pati savo neteisėtu neveikimu trukdo Pareiškėjui pašalinti Pastatų trūkumus. Tačiau teismas šiuos argumentus vertina kaip visiškai nesusijusius su skundžiamu Sprendimu reguliuojamais teisiniais santykiais ir neturinčius jokios įtakos statinių savininko pareigai tinkamai rūpintis savo statiniais.

Pareiškėjas interpretuoja dvi atskiras ir tarpusavyje nesusijusias, viena kitai įtakos neturinčias procedūras: vieną - dėl jam priklausančių Pastatų įtraukimo į apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą, kitą - dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas - prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, kaip Pastatų savininkas, turi pareigą tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, prižiūrėti savo statinius nuolat, nepriklausomai nuo savo ateities planų ir ketinimų ateityje juos perstatyti, rekonstruoti griauti ar panašiai. Pastatai negali kelti pavojaus aplinkai nepriklausomai nuo to, ar jie stovi pareiškėją tenkinančiu būdu suformuotame žemės sklype, ar tokiame, kurį jis norėtų išplėsti prisijungdamas gretimą žemės sklypą. Todėl vien tai, kad atsakovė atsisako tenkinti pareiškėjo prašymą organizuoti teritorijų planavimo dokumento rengimą tikslu suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą niekaip netrukdo pareiškėjui tinkami prižiūrėti savo Pastatus, nepanaikina jo pareigos tą daryti ir neatleidžia nuo atsakomybės už šios pareigos nevykdymą. Tai, kad dėl ginčo su atsakove dėl galimybės prisijungti gretimą žemės sklypą pareiškėjas negali gauti reikiamų statybą leidžiančių dokumentų ir Pastatų vietoje negali pastatyti naujo pastato neatleidžia jo nuo pareigos tinkamai rūpintis Pastatais iki to momento, kol galės įgyvendinti savo planus dėl Pastatų tolesnio likimo. Todėl šios aplinkybės neturi jokios įtakos ginčijamo Pastatų įtraukimo į Sąrašą teisėtumui.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Sprendimą dėl pareiškėjo valdomų Pastatų įtraukimo į Sąrašą, nes Sprendimas priimtas nepažeidžiant Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo ir Aprašo reikalavimų, tinkamai įvertinus Pastatų faktinę būklę ir jų keliamą pavojų aplinkiniams ir aplinkai. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas, jis nelaikomas šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl neturi pagrindo gauti savo proceso išlaidų atlyginimo iš atsakovės.

Atsižvelgiant į bylos baigtį bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui negali būti priteisiamos iš atsakovės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.