Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei antstolės B. T. kontorai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigojimo antstolei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš antstolės B. T. kontoros 120 000 Eur bei įpareigoti antstolę užbaigti vykdomąsias bylas prieš ieškovą ir D. Ž..

2. Nurodė, kad antstolės B. T. kontoros darbuotojai nepanoro užbaigti vykdomosios bylos, motyvuodami tuo, jog ieškovas ir D. Ž. dar nesumokėjo 977,62 Eur. Ieškovo vertinimu, jie yra pilnai atsiskaitę ir dar permokėję, tačiau ši antstolės kontora ir toliau pažeidžia jų žmogiškasias teises, dėl ko jie patiria didžiulį psichologinį spaudimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė ieškovui septynių dienų terminą, skaičiuojama nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, taip pat atsisakė priimti ieškinio dalį dėl įpareigojimo antstolės B. T. kontorai užbaigti visas vykdomąsias bylas D. Ž. ir ieškovo atžvilgiu.

4. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog laikėsi ikiteisminės skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarkos, taip pat pažymėjo, kad skundus dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo juos atlikti nagrinėja apylinkės teismai todėl ieškovo reikalavimą įpareigoti antstolės kontorą užbaigti vykdomąsias bylas ieškovo ir D. Ž. atžvilgiu, atsisakė priimti.

5. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad šis ieškovo reikalavimas yra abstraktus nes ieškovas, kreipdamasis į antstolį ir (ar) apylinkės teismą turi nurodyti visas vykdomąsias bylas, kurias jis prašo nutraukti. Be to šis ieškovo reikalavimas yra susijęs su D. Ž. teisėmis ir pareigomis todėl jis, prašydamas nutraukti visas D. Ž. atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas, turi ją įtraukti į bylos nagrinėjimą, taip pat turi pateikti įrodymus apie tai, kad gali jos vardu reikšti tokius reikalavimus.

6. Pastebėjo, kad ieškovas taip pat turi nurodyti visus byloje dalyvaujančius asmenis, nes antstolės kontora negali būti byloje dalyvaujantis asmuo, kadangi antstolis atsako už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą. Dėl to, ieškovas turi ištaisyti šį ieškinio trūkumą ir atsakovu nurodyti konkretų antstolį.

7. Pažymėjo, kad ieškovas taip pat nepateikė įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį, todėl jis turi sumokėti 2 500 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš ieškinio turinio neaišku, kokio dydžio turtinę ir kokio dydžio neturtinę žalą ieškovas prašo priteisti iš atsakovės, kuo pasireiškė, anot ieškovo, neteisėti antstolės veiksmai, kokias pasekmes sukėlė antstolės veiksmai ir kas šias aplinkybes patvirtina, koks yra priežastinis ryšys tarp, anot ieškovo, tarp neteisėtų antstolės veiksmų ir kilusių pasekmių, nes iš šio ieškinio turinio nėra objektyvios galimybės suprasti ir nustatyti, kokie faktiniai duomenys ir juos pagrindžiantys įrodymai suponuoja atitinkamus ieškovo minimus antstolio veiksmus vertinti kaip neteisėtus ir, tuo labiau, kaip priežastiniu ryšiu susijusius su jo prašoma priteisti žala, tai yra, ieškovas neįrodinėja ir nenurodo visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, todėl ieškovas turi pašalinti šį ieškinio trūkumą – aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką.

9. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas privalo nurodyti savo adresą korespondencijai gauti arba išreikšti prašymą procesinius dokumentus gauti per EPP. Ieškovo nurodytas pašto skyrius iki pareikalavimo yra netinkamas būdas gauti pašto korespondenciją iš teismo.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Apeliantas J. G. atskiruoju skundu prašo nurodyti Klaipėdos apygardos teismui, nagrinėti bylą iš esmės, taip pat užskaityti žyminį mokestį bei nurodyti pirmosios instancijos teismui, kad antstolės B. T. kontora panaikintų vykdomąsias bylas D. Ž. ir apeliantui. Nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad apeliantui nereikia mokėti žyminio mokesčio pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnį, nes jis yra neįgalusis.

10.2. Pirmosios instancijos teismas nepriėmė labai svarbius ieškinio reikalavimus ir pažymi, kad apeliantui kuo toliau, tuo labiau blogėja sveikata. Nurodo, kad prieš pusę metų dar galėjo per parą dvi valandas dirbti, dabar nebegali. Nuo judėjimo sutrinka žarnyno praeinamumas, užeina šlapimo nelaikymas. Naktimis negali miegoti, o nuo nervinės įtampos sutriko širdies ritmas bei kiti negalavimai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

3. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo J. G. ieškiniui dėl žalos priteisimo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

4. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymai numato, kad procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti specialūs ieškinio formai ir turiniui keliami reikalavimai. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti tiek bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui, įtvirtintus CPK 111 straipsnio 2 dalyje, tiek CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus specialiuosius ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus.

5. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Todėl teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ieškinyje nenurodė konkrečių paskaičiavimų, kaip susidarė turtinė žala, taip pat kokie atsakovės antstolės B. T. kontoros darbuotojų veiksmai jam sukėlė neturinę žalą, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, t. y. ieškovas neįrodinėja ir nenurodo visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovas nesumokėjo žyminio mokesčio bei atsakovu nurodė netinkamą asmenį. Be to, reikalavimą dėl įpareigojimo antstolės kontoros užbaigti vykdomąsias bylas iš ieškovo ir D. Ž. atžvilgiu, atsisakė priimti, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad laikėsi ikiteisminės skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarkos, pažymėdamas, jog skundus dėl antstolių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti nagrinėja apylinkės teismai. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šis ieškovo reikalavimas yra susijęs su D. Ž. atžvilgiu teisėmis ir pareigomis, tačiau į bylos nagrinėjimą ji nebuvo įtraukta, be to nebuvo pateikti įrodymai apie tai, jog ieškovas gali jos vardu reikšti tokius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

7. Pažymėtina tai, kad apeliantas pateikęs atskirąjį skundą, iš esmės tik nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi dalyje dėl to, kad teismas atsisakė priimti jo reikalavimą įpareigoti antstolės B. T. kontorą užbaigti vykdomąsias bylas jo ir D. Ž. atžvilgiu bei jog nebuvo užskaitytas žyminis mokestis, nors apeliantas yra neįgalusis jis atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kitų pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, apeliantas nekvestionuoja.

8. CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, o šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovas, ieškiniu prašydamas įpareigoti antstolės kontorą užbaigti vykdomąsias bylas jo ir D. Ž. atžvilgius pradėtas vykdomąsias bylas, laikėsi ikiteisminės skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarkos. Dėl to, atsižvelgiant į nurodytą skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarką ir ypatumus, taip pat į tai, kad tokius skundus nagrinėja apylinkės teismai, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje atsisakė priimti ieškinį. Apelianto skundo argumentas, kad jis su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, laikytinas nepagrįstu bei prieštaraujančiu nurodytoms įstatymo normoms.

10. Be to, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, antstolio kontora yra antstolio darbo vieta (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Antstolio kontora nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant ūkinę komercinę veiklą, subjektas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Dėl to, pagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad antstolio kontora šioje byloje yra netinkama atsakovė, nes už sprendimų vykdymo veiksmus yra atsakingas antstolis, o ne jo kontora, kuri nėra juridinis asmuo ir neturi draudimo apsaugos.

11. Pirmosios instancijos teismo nustatytas trūkumas dėl ieškovo teisės D. Ž. vardu reikšti reikalavimus, net neįtraukus jos į bylos procesą, taip pat yra pagrįstas. Pažymėtina, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) ir kt. (CPK 56 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju į bylą tokie duomenys pateikti nebuvo.

12. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą pagal CPK 83 straipsnį. Pažymėtina, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra atleidžiami ieškovai, kai žala yra susijusi su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju. Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, kad ieškovo reiškiami reikalavimai antstolės kontorai būtų susiję su jo sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu ir kt. Aplinkybė, kad apeliantas galimai yra neįgalus, sudaro pagrindą teikti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reiškiamus reikalavimus arba jo atidėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto pateikto ieškinio turinį, sutinka su visais pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytais trūkumais, nes jis, prašydamas priteisti jam 120 000 Eur žalos atlyginimą nenurodė, kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius jau patirtus realius turtinius ar neturtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti, nenurodė, kokiais įrodymais grindžiamas žalos dydis, kaip ji apskaičiuojama, neįvardyti konkretūs neteisėti veiksmai, iš kurių būtų kildinama žala, priežastinis ryšys ir kt. Šiuo atveju nėra galimybės identifikuoti faktinį ieškinio pagrindą, nuosekliai ir aiškiai (suprantamai) nėra išdėstytos bylos faktinės aplinkybės (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 – 3 punktai). Apeliantas fragmentiškai dėsto asmeniniais vertinimais grindžiamą poziciją. Neaiškūs, padriki sakiniai bei tinkamai nesuformuluoti reikalavimai, net jeigu juos teismas priimtų ir civilinę bylą iškeltų, neabejotinai apribotų kitų asmenų (atsakovės) procesines teises pareikšti atsikirtimus bei išdėstyti savo argumentus dėl apelianto siekiamo inicijuoti teisminio ginčo. Teismui priėmus tokį apelianto paduotą ieškinį, kurio pagrindas ir dalykas nėra aiškiai suformuluoti, atsakovei būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tikslias aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 2, 12, 142, 185 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai, laikytini esminiais ir trukdančiais iškelti bylą bei ją nagrinėti iš esmės.

14. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantas tinkamai nesuformulavo nei faktinio ieškinio pagrindo, nei ieškinio dalyko, o tai reiškia, jog ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Be to, ir savo atskirajame skunde apeliantas taip pat apsiribojo vien deklaratyviais teiginiais, nenurodydamas jokių konkrečių skundžiamos nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo argumentų.

Dėl bylos procesinės baigties

15. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų nustatymo ir žyminio mokesčio klausimus, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

16. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė, dėl to apeliantui nustatytinas naujas terminas (iki 2020 m. gruodžio 23 d.) Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

17. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, teismas turi teisę procesinį dokumentą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui J. G. terminą iki 2020 m. gruodžio 23 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartyje.