Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-10-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A7.-5153-908/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. AN2-140-654/2017Nutarimas · 2017-09-21Vilniaus apygardos teismas
  2. A7.-5153-908/2017Nutarimas · 2017-10-31Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-10-31
Bylos Nr.
A7.-5153-908/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02036-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Pažeidėjas
V. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A7-5153-908/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02036-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 8.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. spalio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, Beatai Rutkauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J., jo atstovei advokatei I. B.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui R. J.,

išnagrinėjusi V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. Trakų r., Lentvaris, (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. vasario 23 d., atliktus V. J., vykdančio veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri jam suteikė teisę nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. vykdyti veiklą „Kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas“, operatyvų patikrinimą, nustatyta, kad V. J. 2016 m. - 2017 m. teikė keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas naudodamasis išmaniąja „Uber“ programėle, individualioje veikloje naudojant nuosavą automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. vykdė keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais veiklą, neturėdamas leidimo vežti keleivių lengvaisiais automobiliais taksi, ir gavo 5782,83 eurų pajamų (neatskaičius „Uber“ paslaugos mokesčio). Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punktą. Be to, V. J. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 3 d. teikė keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas, neturėdamas leidimo teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas, nes nebuvo pateikęs savivaldybei deklaracijos apie ketinimą teikti šias paslaugas ir gavo 4413,48 eurų pajamų (neatskaičius „Uber“ paslaugos mokesčio). Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2, 28 ir 29 punktus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu V. J. paaiškino, kad pripažįsta kaltę iš dalies, t. y. pripažįsta, jog 2017 m. pirmus du mėnesius neturėjo savivaldybės leidimo, bet „Uber“ kompanijos buvo informuotas, kad gali sutvarkyti tai iki kovo 14 d. Jis taip ir padarė. Jis mano, kad nėra kaltas dėl 2016 m. nusižengimo, nepripažįsta kad privalėjo gauti leidimą,. Jis teikė ne taksi paslaugą, o pavėžėjimo paslaugą, jo automobilis neturi skaitliuko. Visus reikiamus dokumentus surinko ir jam leido dirbti. Išsiėmė individualios veiklos pažymą, mokėjo visus mokesčius. To leidimo jam ir nereikėjo iki 2017 m. sausio 1 d. Dėl 2017 m. nusižengimo prisipažįsta – jis nežinojo, kad reikia iš savivaldybės turėti kažkokį lapuką, tačiau, kai buvo apie tai informuotas, padarė, kaip reikėjo. Turėjo visus dokumentus, kurių reikėjo, tai yra draugiška pavėžėjimo paslauga ir leidimų iki sausio 1 d. nereikėjo. Nuo sausio 1 d. priėmė kažkokį įstatymą, kad tokie, kaip jis, turi savo veiklą deklaruoti savivaldybėje, bet tą sužinojo, praėjus pusantro mėnesio, po to tai sutvarkė. Taksi paslauga skiriasi nuo pavėžėjimo paslaugos, kadangi veža be flakono, be skaitiklio, negali važiuoti taksi juosta. Už pavėžėjimą atlygį gaudavo.

Teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas R. J. paaiškino, kad buvo atliktas planinis patikrinimas. Nebuvo tinkamai įforminta keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais – taksi veikla. Asmuo yra išsiėmęs individualios veiklos pažymą, tačiau tai nėra leidimas vykdyti keleivių vežimo paslaugas. Ta pažyma svarbi tik mokestine prasme. 2016 m. galiojo senas teisinis reglamentavimas, asmuo, norėdamas vykdyti tokias paslaugas, turėjo kreiptis į savivaldybės administraciją dėl licencijos išdavimo. V. J. licencijos neturėjo. Nuo 2017 m. jau licencija nereikalinga ir asmuo turi kreiptis į savivaldybę su deklaracija. Byloje yra deklaracija, tačiau asmuo ją išsiėmė tik po operatyvaus patikrinimo, t. y. 2017-02-27. Patikrinimas buvo daromas 2017-02-23. Asmuo PVM mokestį sumokėjo, pajamų neslėpė, todėl mano, kad pajamas konfiskuoti būtų neprotinga, nes asmuo viską deklaracijose deklaravo. Protokolas surašytas pagrįstai, nes aplinkybė, jog asmuo išsiėmė individualios veiklos pažymą, svarbu tik M. D. taksi vairuotojų nesupranta, kad iš jų reikalaujama leidimo. Teisės aktai iš esmės numato tą reikalavimą. 2016 m. teisės aktai numatė, kad asmuo turi turėti leidimą. Vykdant operatyvų patikrinimą, buvo konstatuotas nurodytas teisės pažeidimas. Visur yra traktuojama, kad tai yra tos pačios taksi paslaugos. Tai, kad jis neturi flakono, turi baltus numerius ir kt., nekeičia situacijos, nes tai yra tas pats keleivių vežimas. Dėl 2017 m. keitėsi tvarka, tad asmenys turi savarankiškai kreiptis į savivaldybę ir nurodyti, kad nori teikti tokias paslaugas. Iki tol reikėjo kreiptis su prašymu išduoti licenciją tokiai veiklai vykdyti. Nuo 2017 m. asmuo kreipiasi į instituciją ir pats deklaruoja, kad nori teikti atitinkamas paslaugas. Keitėsi pati išdavimo tvarka. Licencijos reikalavimas siejamas su 2016 m., o savarankiškos deklaracijos pateikimas institucijai – su 2017 m.

Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 27 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (7.2) FR1042-4405 duomenimis nustatyta, V. J. pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016-08-07 yra užregistravęs veiklą „Kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas“ (EVRK 493900). Mokesčių inspekcijos duomenimis, V. J. pateikė pranešimą FR0457 apie individualiojoje veikloje nuo 2016-08-16 naudojamą ilgalaikį turtą (lengvąjį automobilį, mobiliojo ryšio priemones).

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą, 2017-02-23 atliktas V. J. individualios veiklos faktinis operatyvus patikrinimas (toliau - OP), surašyta faktų fiksavimo pažyma Nr. (7.1) FR1050-409. V. J. pateikė rašytinį paaiškinimą Nr. (7.1) 339-(duomenys neskelbtini)

OP metu 2017-02-23, apie 12:30 val., pasinaudojant „Uber“ mobiliąja aplikacija, atliktas kontrolinis keleivių vežimo paslaugos pirkimas pasirinktu maršrutu Vikingų g. 1 - Verkių g. 52, Vilniuje. Kelionės pabaigoje paprašius už suteiktą paslaugą išrašyti ir išduoti apskaitos dokumentą, vairuotojas V. J. parodė „Uber“ programoje keleiviui suformuotą elektroninę sąskaitą faktūrą, kuri automatiškai siunčiama paslaugų gavėjui į el. paštą (nurodytą registruojantis išmaniojoje „Uber“ programėlėje) po paslaugos suteikimo. Sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė 2017-02-23 įmonė „R. O. B. V.“ ((duomenys neskelbtini)), kurioje paslaugos pardavėjas įrašytas V. J., pirkėjas - fizinis asmuo (keleivis). Už suteiktą paslaugą nurodyta kaina 6,51 Eur buvo nurašyta nuo keleivio banko sąskaitos, nurodytos registruojantis išmaniojoje „Uber“ programėlėje.

V. J. nuo 2016 -08-11 (aktyvuota „Uber“ paskyra) teikia keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas, naudodamasis išmaniąja „Uber“ programėle. OP metu V. J. pateikė paslaugų sutartį (data nenurodyta), sudarytą su įmone „R. O. B.V.“ Pagal šios paslaugų sutarties 4.4 punktą fizinis asmuo (V. J.) įsipareigoja mokėti įmonei „R. O. B.V.“ mokestį už paslaugą pagal Transporto paslaugų operacijas, konkreti procentinė dalis mokama įmonei sutartyje nenurodyta. Taip pat įmonė „R. O. B.V.“ V. J. elektroninėmis ryšio priemonėmis teikia informaciją apie mokestį už paslaugas. Individualioje veikloje V. J. naudoja nuosavybės teise priklausantį automobilį SEAT ALTEA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Pagal pateiktą 2016 - 2017 m. Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalą (toliau -žurnalas) nustatyta, kad individualios veiklos pajamos apskaičiuotos pagal įmonės „R. O. B.V.“ išrašomas sąskaitas faktūras. Žurnalo duomenimis, V. J. 2016 m. rugpjūčio -gruodžio mėn. individualios veiklos pajamos, naudojantis išmaniąja „Uber“ programėle, sudarė 4505,64 Eur . Žurnalo duomenimis, į V. J. individualios veiklos išlaidas įtrauktos kuro ir kitos automobilio eksploatacinių paslaugų / medžiagų pirkimo išlaidos, mokesčiai. V. J. individualios veiklos išlaidos 2016 m. rugpjūčio - gruodžio mėn. sudarė 2111,77 Eur. „Uber“ paslaugos mokestis 1277,19 Eur į leidžiamus atskaitymus neįtrauktas.

Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2017-04-24 pateiktoje 2016 m. metinėje pajamų deklaracijoje (GPM0308) iš individualios veiklos pagal pažymą V. J. deklaravo 4505,64 Eur pajamų, 2111,77 Eur leidžiamų atskaitymų, 477,95 Eur mokėtiną VSDĮ ir PSDĮ sumą 1915,92 Eur apmokestinamų pajamų.

Pagal 2016 m. įmonės „R. O. B.V.“ išrašytas sąskaitas faktūras nustatyta, kad individualios veiklos pajamos sudaro 5782,83 Eur ( 4505,64 Eur+1277,19 Eur), tačiau deklaruota 1277,19 Eur pajamų mažiau, taip pat nustatyta, kad į leidžiamus atskaitymus įtraukta 1277,19 Eur mažiau. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 str. V. J. už 2016 rrv privalėjo deklaruoti pajamas su „Uber“ paslaugos mokesčiu.

Žurnalo duomenimis 2017 m. sausio - kovo mėn. pajamos, naudojantis išmaniąja „Uber“ programėle, sudarė 3504,30 Eur (be „Uber“ paslaugos mokesčio 909,18 Eur). Pagal pateiktus 2017 m. sausio - kovo mėn. dokumentus išlaidos sudarė 950,74 Eur, „Uber“ paslaugos mokestis 909,18 Eur į leidžiamus atskaitymus neįtrauktas. Pagal 2017 m. sausio - kovo mėn. įmonės „R. O. B.V.“ išrašytas sąskaitas faktūras nustatyta, kad individualios veiklos pajamos sudaro 4413,48 Eur ( 3504,30 Eur+ 909,18 Eur).

„Swedbank“ AB 2017-05-17 raštu Nr. S/3892 pateikė informaciją apie V. J. banko sąskaitoje vykusias pinigines operacijas. Nustatyta, kad nuo 2016-08-11 iki 2017-03-03 įmonė „R. O. B. V.“ kas savaitę perveda pinigus V. J. į banko sąskaitą.

Žurnale deklaruotos gautos pajamos už laikotarpį 2016 m. rugpjūčio - 2017 m. kovo mėn. (atskaičius mokestį už „Uber“ paslaugas) sudarė 8009,94 Eur, kurios atitinka banko sąskaitoje, esančias pajamas gautas iš įmonės „R. O. B. V.“, atskaičius „Uber“ paslaugos mokestį.

Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) įstatymo 95 str. 2 dalį fiziniai asmenys, kurie teikia keleivių vežimo paslaugas ir naudojasi „Uber“ paslaugomis, turi prievolę apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM už jiems „Uber“ suteiktas naudojimosi mobiliąja aplikacija ir kitas paslaugas. Turimais duomenis, 2017-03-24 V. J. pateikė 2016 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (FR0608, toliau - apyskaita), kuriose deklaravo 269 Eur pardavimo PVM (pagal PVM įstatymo 95 str. 2 d. nuostatas) ir 269 mokėtiną į biudžetą PVM. Pateiktose 2017 m. sausio - vasario mėn. apyskaitose deklaravo 191 Eur pardavimo PVM (pagal PVM įstatymo 95 str. 2 d. nuostatas) ir 191 Eur mokėtiną į biudžetą PVM. Mokesčių inspekcijos duomenimis V. J. deklaruotas sumas į biudžetą sumokėjo, mokesčių nepriemokos neturi.

Dėl leidimų veiklai vykdyti. OP metu 2017-02-23 V. J. informavo, kad savivaldybės leidimo teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas neturi. Trakų raj. savivaldybės administracija 2017-03-24 raštu Nr. AP3-72 informavo, kad V. J. deklaracija apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą pateikta 2017-03-03, o leidimas laikomas išduotu nuo 2017-03-04.

V. J. laikotarpiu nuo 2016-08-11 iki 2016-12-31 vykdė keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais veiklą ir gavo 5782,83 Eur pajamų, neturėdamas leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, tuo pažeidė galiojusios Kelių transporto kodekso redakcijos 18 straipsnio 12 dalies nuostatas, 2011-12-09 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų „Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių“ 3 p., 2012-01-27 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ (redakcija, galiojusi iki 2017-01-03) 2 punkto nuostatas, o nuo 2017-01-01 iki 2017-03-03 gavo 4413,48 Eur pajamų iš keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos, naudodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį SEAT ALTEA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalies, 2012-01-27 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų „Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ 2, 28 ir 29 punktų nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pagal šį straipsnį atsako asmenys, kurie verčiasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturėdami licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir kurių gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutinių dvylikos mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija penkių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad V. J. pažeidė privalomas teisės normas ir yra kaltas dėl jų reikalavimų nevykdymo.

Administracinio nusižengimo protokolo, operatyvaus patikrinimo pavedimų, operatyvaus patikrinimo pažymos, faktų fiksavimo pažymos, deklaracijos, Trakų rajono savivaldybės administracijos rašto duomenimis teismas nustatė ir pripažįsta, kad V. J. vykdė keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais veiklą ir gavo nustatyto dydžio pajamas neturėdamas tuo metu privalomo leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Tiek šiuo metu, tiek 2016 metais galiojančios 2011 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-768 patvirtintos „Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklės“ numatė, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą (Taisyklių 3 punktas). V. J. laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. teikiant keleivių pervežimo paslaugas, tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio redakcijos 12 dalies nuostatos numatė, kad keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi privalomai išduodamas leidimas; tokie leidimai tuo metu buvo išduodami savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Analogiška tvarka buvo reglamentuota 2012 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-80 patvirtintose „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse“ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 3 d.), kurių 2 punkto nuostatomis buvo numatyta, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio redakcija įpareigojo V. J. norint teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas: 1) turėti teisėtai valdomą lengvąjį automobilį, atitinkantį bendruosius motorinių transporto priemonių reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme; 2) keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pateikti deklaraciją apie ketinimą vykdyti veiklą savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą arba gyvenamąją vietą. V. J. nepateikė savivaldybei deklaracijos apie ketinimą teikti šias paslaugas, todėl laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 3 d. teikė keleivių pervežimo paslaugas ir gavo pajamų iš keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos iš esmės neturėdamas leidimo. Tuo V. J. pažeidė ne tik minėtas Kelių transporto kodekso normas, bet ir 2012 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-80 (aktuali redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 3 d.) patvirtintų „Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ 2, 28 ir 29 punktų nuostatas, numatančias šių taisyklių privalomumą ne tik taksi, bet ir keleivius už atlygį vežantiems lengvųjų automobilių vairuotojams, kurie privalo savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą arba gyvenamąją vietą, jeigu vežėjas yra fizinis asmuo, pateikti nustatytos pavyzdinės formos deklaraciją apie ketinimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą. Tokiu atveju vežėjui leidimas teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas laikomas išduotu kitą dieną nuo deklaracijos pateikimo savivaldybės institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu deklaracijos pateikimo savivaldybės institucijai diena.

Nors V. J. pripažindamas savo kaltę iš dalies akcentuoja, jog vykdytas pavėžėjimas, kuris negali būti tapatinamas su taksi veikla, tačiau teismui nekyla abejonių, jog šiuo konkrečiu atveju būtent nustatytų požymių visuma rodo, kad V. J. veikla atitinka taksi veiklą. Pažeidimo padarymo metu galiojęs teisinis reguliavimas numatė reikalavimus keleivių vežimui taksi. Net ir nuo 2017-01-01 pasikeitęs reglamentavimas nenumato pavėžėjimo veiklos, apie kurią kalba V. J. bei jo atstovė, o įvedė naują keleivių vežimo už atlygį rūšį.

V. J. veika dėl keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais veiklos vykdymo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį, nes jis, neturėdamas privalomo leidimo vertėsi ūkine - komercine veikla, kuriai toks leidimas reikalingas.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę (jis anksčiau nėra baustas už analogiškus nusižengimus administracine tvarka, neteistas, dirba, vedęs, turi nepilnamečių vaikų). Tai, kad V. J. iš esmės pripažino faktines nusižengimo padarymo aplinkybes ir gailisi laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, net jei jis ir nesutinka su teisiniu jo veiklos įvertinimu, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad jis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimą bei vykdydamas veiklą neturėjo tikslo jos nuslėpti, sąžiningai deklaravo iš jos gaunamas pajamas, žalos valstybei nepadarė, o nusižengimas padarytas dėl norminių aktų reikalavimų nežinojimo, nustatyti trūkumai nedelsiant ištaisyti, taip pat ir tai, kad įstatymų leidėjas iš esmės neturėjo tikslo uždrausti tokią veiklą, bet skatino jos vykdymą, įvesdamas atitinkamą teisinį reglamentavimą, todėl pažeidimas tik formalus, iš esmės nulemtas nesavalaikio šios veiklos pobūdžio teisinio reglamentavimo. Aptartos aplinkybės duoda pagrindą V. J. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą – įspėjimą, netaikant ANK 127 straipsnio 4 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – iš veiklos gautų pajamų ir įrankio – transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 23, 24, 34, 35, 629, 635, 636 ir 646 straipsniais., teismas

nutarė:

Pripažinti V. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė