Vilniaus apygardos teismo nutarimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) Kontrolės departamento direktoriaus apeliacinį skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, kuriuo nuspręsta patraukto administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnio 1 dalį V. J. bylą grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmos instancijos teismo nutarimo esmė

V. J. 2017 m. liepos 14 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis neteisėtai vertėsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ir galimai padarė ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą:Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad 2017 m. vasario 23 d., apie 12:30 val., atliktas V. J., vykdančio veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), operatyvus patikrinimas (toliau - OP). OP metu nustatyta, kad V. J. teikia keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas naudodamasis išmaniąja „Uber“ programėle. Individualioje veikloje V. J. naudoja nuosavą automobilį SEAT ALTEA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš pateiktų gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalo duomenų bei „Uber“ mokesčių suvestinių nustatyta, kad V. J. laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. gavo 5782,83 eurų pajamų (neatskaičius „Uber“ paslaugos mokesčio) neturint leidimo vežti keleivių lengvaisiais automobiliais taksi. Tuo V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3-80 2 punktą. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 3 d. V. J. gavo 4413,48 eurų pajamų (neatskaičius „Uber“ paslaugos mokesčio) neturėdamas leidimo teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas, nes nepateikė savivaldybei deklaracijos apie ketinimą teikti šias paslaugas. Tuo V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2, 28 ir 29 punktus.Apylinkės teismas, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir susipažinęs VMI prie FM pateikta medžiaga nustatė, kad vadovaujantis ANK 614 straipsnio 1 dalimi pateikta administracinio nusižengimo byla nepriskirta nagrinėti teismams, todėl grąžino bylos medžiagą protokolą surašiusiai institucijai. Teismas nurodė, jog bylos, kuriose asmuo traukiamas atsakomybėn už ANK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusižengimų padarymą teisme turėtų būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jeigu atsakomybėn būtų traukiamas nepilnametis asmuo, ar galėtų būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas. Pažymėjo, kad V. J. yra pilnametis, o iš pateiktos medžiagos nenustatytas joks turtas, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir kuris galėtų būti konfiskuotas. V. J. automobilis yra nusižengimo padarymo priemonė, o ne įrankis, todėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėja institucija surašiusi protokolą.

Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde VMI prie FM Kontrolės departamento direktorius (toliau – apeliantas) prašo panaikinti 2017 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme.Apeliantas nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo argumentu, kad V. J. automobilis galimai yra tik padaryto nusižengimo priemonė. Apeliantas laikosi pozicijos, kad automobilis yra administracinio nusižengimo įrankis ir tai pagrįsdamas remiasi teismų praktika. LAT apžvalgoje dėl turto konfiskavimo taikymo (BK 72 straipsnis) nurodyta, jog nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, o nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Remiantis šiuo nusikalstamos veikos įrankio ir priemonės atribojimu galima teigti, jog įrankiais pripažįstami bet kokie materialūs daiktai, kurie naudojami darant administracinį nusižengimą. Nusižengimo padarymo priemonėmis laikytini įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurie darant administracinį nusižengimą ir kėsinantis į administracinio nusižengimo dalyką ar objektą tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos administracinio nusižengimo padarymui arba lengvinančios jo padarymą, pvz. transporto priemonės, būtinos atvykti į administracinio nusižengimo padarymo vietą. Taigi nepagrįstas teismo nutarimo teiginys, kad transporto priemonė nelaikytina nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje, įrankiu. ANK XIV skyriaus, kuriame numatytas ir ANK 127 straipsnyje numatytas nusižengimas, saugomas objektas (vertybė) yra ekonomika ir verslo tvarka. Šios nusižengimo sudėties dalykas – valstybės institucijų nustatytos teisės normos, reguliuojančios komercinės, ūkinės, finansinės ar profesinės veiklos vykdymą. V. J. transporto priemonė buvo tiesiogiai naudojama atliekant administracinį nusižengimą, be transporto priemonės V. J. objektyviai ir faktiškai nebūtų galėjęs teikti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi paslaugų ir iš tokios veiklos gauti pajamų, todėl vadovaujantis ANK 127 straipsnio 4 dalimi transporto priemonė turėtų būti konfiskuojama kaip administracinio nusižengimo padarymo įrankis.Apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus bei objektyvus, nes skundžiamame nutarime nenurodė nei vieno motyvo, kodėl, jo manymu, transporto priemonė nelaikytina nusižengimo įrankiu, o galėtų būti tik galimai padaryto nusižengimo priemone. Kitose analogiškose administracinėse bylose dėl tos pačios rūšies nusižengimo, kai nagrinėjamos tokios pat situacijos, kai fizinis asmuo kaip vežėjas verčiasi keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi ūkine – komercine veikla neturėdamas tam teisinio pagrindo, teismai transporto priemones laikė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) įrankiais ir priimdavo sprendimus, susijusius su administracinės nuobaudos skyrimu ir turto konfiskavimo klausimo išsprendimu.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, išimtinai rėmėsi tik ANK nuostatomis, nors turėjo vadovautis ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatomis. Administracinio nusižengimo protokolas V. J. surašytas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. kovo 3 d. neturėdamas atitinkamo leidimo vykdė keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais veiklą (iki 2016 m. gruodžio 31 d. vykdė taksi veiklą nuo 2017 m. sausio 1 d. teikė keleivių vežimo paslaugas už atlygį). Kaip matyti, vienas administracinio teisės pažeidimo epizodas padarytas 2016 m., o kitas – 2017 metais. Taigi, šis administracinis teisės pažeidimas padarytas tiek ATPK, tiek ANK galiojimo metu. Sprendžiant nusižengimo klausimą reikėtų remtis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, kurioje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčijamas tik bylos grąžinimo nagrinėti institucijai klausimas, apygardos teismas pasisako apeliacinio skundo ribose.ANK 615 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Institucijų turi nagrinėti administracinių nusižengimų bylas visais atvejais, išskyrus numatytuosius ANK 614 straipsnio 1 dalyje, kai jas nagrinėja teismas. ANK 614 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai administracinių nusižengimų bylos priskiriamos nagrinėti teisme. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog teismas be kita ko, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas, kuriose pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas. Pirmosios instancijos teismas, grąžindamas bylą institucijai nurodė, kad iš byloje esančių duomenų nenustatytas joks turtas, kuriam būtina teisinė registracija ir kuris galėtų būti konfiskuotas. ANK 127 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už tame pačiame straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio konfiskuotino turto. Tačiau konfiskuotinu turtu galėtų būti V. J. priklausantis automobilis, kurį pirmosios instancijos teismas laikė administracinio nusižengimo padarymo priemone, o ne įrankiu. Klausimas tik kaip vertinti automobilį, ar kaip nusižengimo padarymo įrankį, ar kaip priemonę.Nagrinėjant administracines nusižengimo bylas ir sprendžiant su turto konfiskavimu susijusius klausimus galima pasinaudoti teismų praktika aiškinant tokį patį reglamentavimą turinčias baudžiamojo kodekso nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Teismų praktika, Nr. 32) išaiškinta, jog nusikaltimo padarymo priemonė tai daiktas, kuris pats nenaudojamas darant nusikalstamą veiką, tačiau jis palengvina arba sudaro materialias sąlygas nusikalstamiems veiksmams atlikti. Nusikaltimo padarymo įrankis – daiktas ar priemonė, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką. Iš bylos akivaizdu, kad be transporto priemonės V. J. negalėjo verstis veikla susijusia su keleivių vežimu lengvaisiais automobiliais. Darydamas administracinį nusižengimą V. J. nuolatos naudojo transporto priemonę, todėl apylinkės teismas automobilį nepagrįstai laikė administracinio nusižengimo padarymo priemone, kuri nėra konfiskuotina ANK 127 straipsnio 4 dalies tvarka. Taigi, V. J. automobilis, kuriam reikalinga teisinė registracija, pripažintinas administracinio nusižengimo įrankiu, kuriuo galimai padarytas administracinis nusižengimas, už kurį gali būti taikomas ir turto konfiskavimas, todėl teismas daro išvadą, kad remiantis ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu reguliavimu tokius pažeidimus turi nagrinėti apylinkės teismas. Tai, ar asmuo padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, ar turtas turi ir gali būti konfiskuojamas, turi būti nustatoma tik išnagrinėjus bylą teisme iš esmės. Spręsdamas klausimą iš esmės apylinkės teismas turi išspręsti ir tinkamo įstatymo nagrinėjamoje situacijoje taikymo klausimą, t. y. ar byla nagrinėtina vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, normomis.Atsižvelgiant į šiuos motyvus šiuo konkrečiu atveju V. J. iškelta administracinio nusižengimo byla turi būti nagrinėjama apylinkės teisme ir jos grąžinti protokolą surašiusiai institucijai nėra pagrindo, todėl 2017 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas administracinio nusižengimo byloje – administracinio nusižengimo byla jos nagrinėjimui iš esmės perduotina Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės departamento direktoriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – administracinio nusižengimo bylą jos nagrinėjimui iš esmės perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui.