Vilniaus apygardos teismo nutartis

Antstolis Robertas Vasiliauskas kreipėsi į teismą su prašymu dėl prievolės pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-08-13 įsakymą pobūdžio nustatymo, kuriuo prašė teismo nustatyti reikšmingas aplinkybes: ar pagal 2008-08-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-2835-562/2008 priimtą teismo įsakymą kylančios prievolės yra sutuoktinių G. S. ir I. S. solidariosios prievolės ir ar priteista skola gali būti išieškoma iš bendro sutuoktinių G. S. ir I. S. turto, o jo nepakankant iš kiekvieno jų asmeninio turto. Nurodė, kad vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-08-13 teismo įsakymą Nr. L2-2835-562/2008 dėl 30 522 Lt išieškojimo iš skolininko G. S. trečios eilės išieškotojui S. G. 2009-11-25 gautas išieškotojo atstovo prašymas kreiptis į teismą prievolės pobūdžiui nustatyti. Išieškotojas mano, kad pagal teismo įsakymą iš G. S. priteista pinigų suma, t.y. prievolė sumokėti ieškovui teismo priimtame sprendime nurodytas pinigų sumas, yra solidarioji sutuoktinių G. S. ir I. S. prievolė. G. S., prašydamas suteikti 28 000 Lt paskolą, nurodė, kad susiduria su finansiniais sunkumais – neturi pinigų šeimos ūkiui išlaikyti, negauna nuolatinių pajamų, turi dvi įmones – G. S. personalinę įmonę, į.k. 123659466, ir UAB „Staga“, į.k. 300089781 (yra vienintelis jos akcininkas), tikisi šių įmonių veiklos pagerėjimo ir taip planuoja grąžinti S. G. paskolintus pinigus, tačiau nustatytu terminu (2008-04-30) skolos negrąžino. Taip pat nurodė, kad 2009-03-31 G. S. ir I. S. buvo kreipęsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Pagal šį pareiškimą Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-986-95/09. S. G. 2009-04-03 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su prašymu jį, kaip kreditorių, įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Teismo posėdžių civilinėje byloje Nr. 2-986-95/09 metu G. S. ir I. S. teigė, kad tiek G. S. personalinė įmonė, tiek UAB „Staga“, dirba nepelningai, šeima iš šių įmonių negaudavo pajamų. Iš civilinėje byloje Nr. 2-986-95/09 pateiktų G. S. ir I. S. paaiškinimų matyti, kad G. S. ir I. S. 2008-03-21 neturėjo pastovių, pakankamų pajamų, o S. G. 2008-03-21 paskolinti 28 000 Lt buvo sunaudoti asmeniniams paskolos gavėjo šeimos poreikiams tenkinti, ūkiui išlaikyti. G. S. ir I. S. elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu – kreditorinius įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus S. G., jie bandė priskirti tik G. S. asmeniniams įsipareigojimams. Turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, G. S. ir I. S. siekė padalinti taip, kad didžioji turto dalis taptų asmenine I. S. nuosavybe. G. S. ir I. S. Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo parengta iš esmės pažeidžiant kreditorių interesus, nebuvo teismo patvirtinta, o šalims nepakeitus sutarties jų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo paliktas nenagrinėtas. Antstolis nurodė, kad išieškotojo pateikti argumentai yra reikšmingi ir gali būti pagrindu skolininko ir jo sutuoktinės solidariajai atsakomybei pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą pripažinti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bei Civilinio kodekso nuostatomis, pagal CK 3.92 str. 3 d. galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė laikoma bendrąja sutuoktinių prievole. Asmuo, sudarantis sandorius su vienu iš sutuoktinių, gali netikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad yra toks susitarimas (LAT 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006; LAT 2007-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; LAT 2008-02-15 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad apie tai ar abu sutuoktiniai yra skolininkai, sprendžiama ne vien iš vykdomųjų dokumentų įrašų. Jeigu vykdomajame dokumente skolininku nurodytas tik vienas iš sutuoktinių, tai nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad tik šis sutuoktinis yra skolininkas, o kitas – ne. Jeigu vykdomasis dokumentas yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimu, nuosprendžio, nutarimo, nutarties, teismo įsakymo pagrindu, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, tai, prieš duodamas pasiūlymą kreiptis į teismą CPK 667 str. tvarka, antstolis pagal prievolės teisinę prigimtį ir išieškotojo teisių įgyvendinimo tvarką turi įsitikinti, kad turi būti išskiriama skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalis, nes išieškojimas turi būti vykdomas tik iš skolininku nurodyto sutuoktinio asmeninio turto dalies. Vien ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktiniu, nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies. Skolos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu (CK 3.88 str. l d. l p., 2 d.). Prievolėms vykdyti iš bendro sutuoktinių turto (CK. 3.109 str. l d. 2 p., 5 p.) nereikia atlikti CPK 667 str. numatytos sutuoktinio skolininko dalies išskyrimo (LAT 2006-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-03-16 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2009, 2007-12-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2008-02-15 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008 bei kitose nutartyse yra pažymėjęs, kad nustatyti, ar sutuoktiniai privalo kreditoriui atsakyti solidariai, yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva. Antstolis CPK 593 str. nustatyta tvarka turi kreiptis į teismą reikšmingoms vykdomajai bylai aplinkybėms išaiškinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-03-10 nutartimi antstolio prašymą dėl prievolės pobūdžio nustatymo atmetė. Teismas konstatavo, kad 2008-08-12 S. G. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš G. S. 28 000 Lt skolos pagal paskolos sutartį bei skolos raštelį, 2 295 Lt delspinigių, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimui pagrįsti pateikė 2008-03-21 paskolos sutartį bei skolos raštelį. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-08-13 įsakymu kreditoriaus reikalavimus patenkino bei nutartimi areštavo skolininko G. S. pinigines lėšas, esančias bankuose skolininko atsiskaitomosiose sąskaitose ar kredito įstaigų sąskaitose, o jų nesant arba esant nepakankamai, – skolininkui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant 30 295 Lt sumos. Tokiu būdu teismas CPK XXIII skyriaus numatyta tvarka išdavė kreditoriui teismo įsakymą, kuriame konstatuojamas konkretus skolininkas ir konkreti jo skola. Byloje nėra duomenų, kad iki jos nagrinėjimo yra nustatytos skolininko turto dalys šeimoje ar jie jau išsiskyrę. Teismo įsakymas įsiteisėjo. Teismas motyvavo, kad tokia teisenos tvarka neaiškinama papildomos asmenų prievolės pagal šeimos teisę. Ar prievolė yra solidari, turi būti aiškinamasi ieškininės teisenos tvarka, nes tai akivaizdus ginčas dėl skolininko ir kito sutuoktinio prievolių. Pats antstolis nurodo, kad nustatyti, ar sutuoktiniai privalo kreditoriui atsakyti solidariai, yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva. Tačiau tai turi būti nagrinėjama konkrečioje civilinėje byloje, o ne po to, kai priimtas įsiteisėjęs teismo įsakymas ir išplečiamas skolininkų ratas aiškinant teismo įsakymą vykdymo procese.

Antstolis Robertas Vasiliauskas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-03-10 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009-03-16 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2009, 2007-12-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2008-02-15 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008 bei kitose nutartyse yra pažymėjęs, kad nustatyti, ar sutuoktiniai privalo kreditoriui atsakyti solidariai, yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva. Dėl šių reikšmingų vykdomajai bylai aplinkybių nustatymo antstolis turi kreiptis į teismą CPK 593 str. nustatyta tvarka. Taigi, remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teismas privalėjo nagrinėti pateiktą prašymą ir nustatyti reikšmingas vykdomajai bylai aplinkybes nuo kurių priklauso tolimesnė vykdymo proceso ir išieškojimo iš skolininko turto eiga.