- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-03
- Bylos Nr.
- e2-2505-937/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37501-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- D. Ž.
- Advokatai
- Raimundas Jurka
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.16Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.5.10.2.4.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovui A. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos sužalojimu sveikatai, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. Ž. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas iš atsakovo A. G. priteisti 327,29 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, jog jis įvykio metu dirbo UAB „Ruscargo“ tolimųjų reisų vairuotoju. 2015 m. rugpjūčio mėn. ieškovas, kartu su kitu vairuotoju – A. Š., išvyko į reisą Lietuva-Maskva. 2015-08-19 (apie 15 val.) ieškovas kartu su A. Š. sustojo ilsėtis automobilių stovėjimo aikštelėje šalia degalinės NEFT, esančios Baltarusijoje, Vitebsko srityje. Toje pačioje aikštelėje nurodytu metu stovėjo kažkur dar šešios tos pačios UAB „Ruscargo“ (kurioje dirbo tiek ieškovas, tiek atsakovas) įmonei priklausančios transporto priemonės. Ieškovui būnant nurodytoje automobilių stovėjimo aikštelėje, prie jo vairuojamo vilkiko priėjo iš matymo pažįstamas, toje pačioje įmonėje dirbantis, aukščiau ieškovo vairuojamą vilkiką vairavęs atsakovas A. G.. Atsakovas pasakė, jog vilkike yra likęs jo daiktas, todėl paprašė leisti jį pasiimti. Paaiškina, jog, suradęs ieškomą daiktą, atsakovas perdavė jį kitam šalia buvusiam vairuotojui, kuris buvo paprašęs pastarojo jį paskolinti. Atsakovas, paskolinęs daiktą, susierzino, kad kitas vairuotojas jam nepadėkojo ir šį nepasitenkinimą išliejo ant ieškovo. Atsakovas be jokios priežasties, atsisukęs į ieškovą, vienu rankos smūgiu (kumščiu) smogė ieškovui į kaklą, gerklų sritį, po ko ieškovas susmuko, ėmė spjaudytis krauju ir dusti. Šalia buvęs A. Š. bei kitas vairuotojas, kurio ieškovas nepažįsta, sulaikė atsakovą. Nurodo, jog atsakovas yra jaunas, sportiško sudėjimo, energingas vyras. Atsakovo smūgis ieškovui buvo labai stiprus ir skausmingas. Po tokių veiksmų, atsakovas nuėjo į savo vilkiką ir ieškovo neatsiprašė. Teigia, kad ieškovui nėra aiškios ir suprantamos tokio atsakovo elgesio priežastys. Kiek atsigavęs po patirto smūgio, ieškovas, nenorėdamas atsilikti nuo nustatyto plano, kartu su kompanionu, toliau tęsė reisą. 2015-08-20 apie 17 val. ieškovas atvyko į iškrovimo vietą (Maskvoje). Ieškovas pasijautė blogai, suprato, kad negalės toliau vairuoti. Ėmė skaudėti gerklų sritį, atsirado dusulys, sunkumas gerklėje. Nieko nelaukdamas, ieškovas ėmė ieškoti ligoninės, kurioje jį galėtų priimti. 2015-08-20 pavakarę jis buvo paguldytas į Maskvos srities Stupino rajono centrinę klinikinę ligoninę, kur buvo gydomas iki 2015-08-24. Išleistas iš ligoninės, ieškovas grįžo į iškrovimo vietą, tačiau jo vairuojamo vilkiko nebebuvo (išvyko su kroviniu jo nelaukiant), todėl į Lietuvą ieškovas grįžo kita transporto priemone. 2015-08-21 ieškovui jau būnant Maskvos Stupino klinikinėje ligoninėje į tą pačią iškrovimo vietą atvykęs atsakovas A. G., ieškovo ten neradęs, pamatęs jo kompanioną ir pastarajam paaiškinus, jog ieškovas yra ligoninėje, perdavė A. Š. 5 000 rublių, nurodydamas, jog supranta, kad ieškovas dėl jo veiksmų turės papildomų gydymo išlaidų, todėl nori kažkiek jas padengti. A. Š. šiuos pinigus paėmė ir vėliau perdavė ieškovui. Paskutinį kartą atsakovą ieškovas matė Vilniuje jam būnant Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Tąsyk atvykęs į ligoninę, atsakovas siūlė ieškovui sumokėti atlyginimą už reisą. Ieškovui tokio pasiūlymo nepriėmus, po to laiko daugiau jiedu nekontaktavo. 2015-08-25, jau būdamas Lietuvoje, pasijutęs blogiau (vėl ėmė stipriai skaudėti, tapo sunku kvėpuoti, praktiškai visiškai neteko balso), ieškovas nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jį apžiūrėję medikai, nusprendė ieškovą skubiai hospitalizuoti. Iš šios ligoninės ieškovas, išdavus nedarbingumo dokumentą, buvo išsiųstas tolimesniam gydymui į VšĮ Kauno klinikas. 2015-08-31 nuvykus į Kauno klinikas, tą pačią dieną jam buvo atlikta operacija, kaklo odos pjūvis, kurio metu atstatytas kremzlės lūžimas ir dislokacija, lūžimas deponuotas, užfiksuotas dvejomis įdėtomis metalinėmis plokštelėmis. Iš šios gydymo įstaigos ieškovas išrašytas 2015-09-03, nedarbingumas pratęstas iki 2015-09-10, vėliau iki 2015-10-08. Nurodo, jog bendra ieškovo sveikatos būklė po atliktos operacijos pagerėjo, tačiau daugelis neigiamų padarinių yra išlikę – iki šiol jaučia nuolatinį nepatogumą gerklų srityje, stringa maistas burnoje, negali vartoti pernelyg šalto ar karšto, rūgštaus maisto ir (ar) skysčių. Ieškovas kalba dusliai, tyliai, balsas tarsi užkimęs. Ieškovui dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, jam su kitais vairuotojais ir darbdavio atstovais dažnai tenka susisiekti per raciją ir (ar) telefonu, ši aplinkybė pati savaime reikalauja kalbėti garsiau, tačiau ieškovas po aptarto įvykio šios galimybės objektyviai neturi, nes yra praradęs savo balsą, kalba dusliai ir tyliai. Bet kokie balso tono pakėlimai gali lemti jo balso netekimą. 2015-09-08 ieškovas kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrį dėl jam padarytų kūno sužalojimų įvertinimo ir sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. 2015-09-22, atlikęs tyrimą, specialistas L. U. pateikė išvadą Nr. G935/15 (06), kurioje nurodė, kad ieškovo skydinės ir žiedinės kremzlių lūžimai galėjo būti padaryti kieto buto daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl skydinės ir žiedinės kremzlių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str., prašo teismo priteisti ieškovui iš atsakovo 327,29 Eur turtinės žalos atlyginimą (135,7 Eur pagal pateiktus kvitus už vaistus, keliones į gydymo įstaigas, vykimą pas specialistą dėl išvados; taip pat vid. darbo užmokestis už nedarbingumo laikotarpį 472,78 Eur (dėl sveikatos sutrikdymo ieškovas buvo nedarbingas 46 dienas, tokiu būdu jo netektos pajamos, skaičiuojant jas nuo jo vidutinio darbo užmokesčio per paskutinius tris mėnesius UAB „Vitautika“ (318,61 Eur) už nurodytą laikotarpį sudaro ((318,61/31)*46)=472.78 Eur)). Nurodo, jog nurodyta suma 608,48 Eur mažintina ieškovo gautos ligos pašalpos sumos, remiantis Sodros duomenimis sudarančios 281,19 Eur sumą, dydžiu. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.250 str., prašo teismo, atsižvelgiant į visus atsakovo neteisėtų veiksmų padarinius, priteisti iš atsakovo jo patirtos neturtinės žalos atlyginimą, kurį jis vertina 5 000 Eur suma.
Atsiliepimas
Atsakovas A. G. atsiliepime nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog 2015-08-19 atsakovas, būdamas komandiruotėje, po darbo valandų apsistojęs Baltarusijoje, šalia Oršos miesto, su kitais įmonės darbuotojais ilsėjosi. Laisvą laiką leido kavinėje „Epze“, krovininės transporto priemonės stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje. Maždaug po valandos į kavinę užėjo ieškovas ir jo porininkas bei paprašė atsakovo pagalbos. Ieškovas nurodė, jog kita krovininė mašina kliudė ieškovo mašinos priekabą ir pasišalino, ieškovas nepastebėjo kas tai padarė, tačiau, norėdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, paprašė atsakovo kartu su juo surasti tą mašiną ir vairuotoją. Nurodo, kad po maždaug 30 min. atsakovas rado asmenį, pasišalinusį iš įvykio vietos. Nors ieškovas ir ieškovo automobilį kliudęs vairuotojas sutarė policiją kviesti iš ryto, atsakovas patarė ieškovui kviesti tuoj pat ir iš savo mobiliojo telefono iškvietė policiją. Maždaug po valandos atvykusiems pareigūnams atsakovas paaiškino apie įvykio aplinkybes, tačiau, kai ieškovas kartu su pareigūnais kartu pradėjo pildyti eismo įvykio dokumentus, ieškovas nurodė, kad atsakovo pagalba nebereikalinga. Atsakovas nurodo, jog buvo įsižeidęs, jog ieškovas net nepadėkojo, kad jis padėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, tačiau nesureagavo į ieškovo elgesį, grįžo į savo krovininį automobilį. Kitą dieną, maždaug 14 val., atsakovas ir kiti kolegos gavo iš įmonės vadovo nurodymą vykti į kitą stovėjimo vietą - kuro kolonėlę „Belneftechem“. Vėliau, maždaug 15 val. visi atsakovo, taip pat ir ieškovo, darbovietės automobiliai buvo nurodytoje vietoje, laukė tolimesnių nurodymų. Atsakovas nuėjo pas ieškovą ir paprašė pasiimti savo detalę iš ieškovo priekabos (kadangi ta priekaba anksčiau buvo atsakovo priekaba). Gavęs leidimą, atsakovas pasiėmė detalę ir grįžęs prie savo automobilio, prie kurio stovėjo ir atsakovo porininkai P. G. ir M. V.. Detalę atsakovas perdavė M. V.. Nurodo, kad ieškovo teiginiai, kad atsakovas susierzino, jog kitas vairuotojas, t. y. M. V. atsakovui nepadėkojo už paduotą įrankį ir šį nepasitenkinimą išliejo ant ieškovo, suduodamas ieškovui į kaklą, yra nelogiški. Tarp atsakovo ir M. V. jokio konflikto nebuvo. Nurodo, jog ieškovas dėl nurodomų aplinkybių nesikreipė į žalos, jeigu tokia ir buvo, kilimo vietos teisėsaugos institucijas. Nurodo, kad konfliktas, kuris buvo išprovokuotas paties ieškovo elgesiu, kilo būtent tarp ieškovo ir atsakovo, kai iš įmonės vadovo atsakovas ir kiti vairuotojai gavo nurodymą važiuoti į išsikrovimo vietą, prie atsakovo ir jo porininkų priėjo ieškovas kartu su savo porininku, kreipdamasis į atsakovą pagalbos, t. y. patarimo, kuriuo maršrutu geriau važiuoti. Atsakovas, prisiminęs praėjusios dienos įvykius, t. y. ieškovo cinišką atsaką po suteiktos pagalbos ieškant asmens apgadinusio ieškovo krovininio automobilio priekabą, paklausė ieškovo, ar jo niekas neišmokė nors padėkoti už pagalbą. Ieškovas vėlgi grubiai atrėžė, kad neturintis už ką atsakovui dėkoti. Nurodo, jog būtent dėl to įvyko žodinis konfliktas, kurio metu buvo apsižodžiuota ir išsiskirstyta. Ieškovas kartu su porininku išvažiavo pirmi, atsakovas su savo porininku P. G. išvažiavo maždaug po 30 min. Nurodo, jog grįžęs į garažą iš darbovietės vadovų buvo informuotas, kad ieškovas ligoninėje Maskvoje turi kažkokių pretenzijų atsakovui. Po keletos dienų, atsakovas sužinojęs, kad ieškovas yra Lazdynų universitetinėje ligoninėje, nuvažiavo pas jį, norėdamas sužinoti, kokių jis turi priekaištų atsakovui, o ne dėl to, kad būtų norėjęs jam siūlyti pinigų už reisą, kaip teigiama ieškinyje. Nurodo, jog ieškovas netinkamai interpretuoja atsakovo atėjimo į ligoninę priežastis. Atsakovui nuvykus pas ieškovą, kuris gydėsi Lazdynų universitetinėje ligoninėje, jis nieko nepaaiškino, tik pagrasino, kad greitu metu viską atsakovas sužinos. Maždaug po 2 mėnesių atsakovas gavo laišką iš teismo dėl ieškovo pateikto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos.
Dėl turtinės žalos priteisimo atsakovas nurodo, jog ieškovo patirtos išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Nurodomos kelionės į gydymo įstaigas, vykimą pas specialistą, tačiau iš pateiktų duomenų neaišku, kokiais tikslais buvo vykstama viena ar kita kryptimi. Nuodo, jog iš ieškinio turinio neaišku, kas lėmė 46 dienų nedarbingumą, t. y. kieno veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo nedarbingumu. Nurodo, jog ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, iš karto nesikreipė į medikus, kas galėjo būti tokio ilgo gydymo priežastis. Dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovas nurodo, jog ieškiniu prašoma atlyginti 5 000 Eur neturtinės žalos suma yra aiškiai nepagrįsta, kadangi ieškovas turi įrodyti, t. y. pateikti objektyvius duomenis, iš kurių būtų galima spręsti apie jo patirtus išgyvenimus, nepatogumus ir pan. Atsižvelgus į ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes, kuriomis grindžiama neturtinė žala, ieškinyje nurodomas paprastai skiriamos neturtinės žalos maksimumo dydis yra nepagrįstas, grindžiamas prielaidomis. Teismų praktikoje už nesunkų sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos priteisiama nuo 289,62 Eur iki 1 448,10 Eur, tik retais atvejais nustatomas ir didesnis neturtinės žalos dydis, tačiau tik tokiais atvejais, kai sveikatos sutrikdymo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė ir pan. Nurodo, jog, atsižvelgiant tiek į teismų praktiką, tiek į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje prašomas 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra neteisingas.
Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas prašė ieškinį atmesti iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal Civilinio kodekso 6.283 straipsnio pirmąją dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.283 str. 4 d.).
Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Byloje esantys įrodymai – Maskvos srities Stupino rajono centrinės klinikinės ligoninės ekiprizė (ieškovas gydėsi nuo 2015-08-20 iki 2015-08-24, pagrindinė diagnozė – potrauminis laringitas, gerklų hematoma kairėje pusėje), VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašas (hospitalizavimo data 2015-08-25), VšĮ Kauno klinikos angų ligų skyriaus medicinos dokumentų išrašas (hospitalizavimo data 2015-08-31 – 2015-09-03), Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2015-09-08 išvada, ieškovo ligos istorijos kortelės išrašai - patvirtina, kad D. Ž. buvo sužalotas.
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išraše nurodoma, kad 2015-08-19 Baltarusijos teritorijoje, degalinėje pažįstamas asmuo be aiškios priežasties kumščiu trenkė D. Ž. į kaklą, gerklų sritį; trauma darbe, tolimo reiso metu; iš pradžių nepasijuto labai blogai, tęsė reisą iki Maskvos, kol atsiradus minėtiems simptomams (balso užkimimas, dusimo jausmas, skausmas ryjant, spingimas geriant skystį) kreipėsi į Maskvos sr. Stupinsko raj. centr. ligoninę, kur buvo hospitalizuotas. VšĮ Kauno klinikos angų ligų skyriaus medicinos dokumentų išraše taip pat nurodoma, kad D. Ž. yra patyręs kaklo traumą (smūgį kumščiu), stebimas skydinės bei žiedinės kremzlių lūžimai kairėje.
2015-09-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto L. U. išvadoje nurodoma, kad D. Ž. skydinės ir žiedinės kremzlių lūžimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko, kad sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl skydinės ir žiedinės kremzlių lūžimų sveikata sutrukdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Išvadoje teigiama, kad tiriamojo žodžiais, 2015-08-19 apie 20 val. bendradarbis A. G. sudavė kumščiais gerklų srityje, pirmoji pagalba suteikta Maskvos srities, Stupino raj. centrinėje ligoninėje, po to gydėsi Vilniuje ir Kaune.
Ieškovas patvirtino, byloje esanti darbo sutartis įrodo, kad ieškovas nuo 2015-07-29 iki 2015-10-06 dirbo UAB „Ruscargo“ vairuotoju ekspeditoriumi, sutartas atlygis už darbą – 2,60 Eur/val. Atsakovas taip pat nurodė, kad dirbo UAB „Ruscargo“. 2016-03-29 UAB „Ruscargo“ raštas, 2015-08-07 įsakymas patvirtina, kad A. G. ir P. G. buvo 2015-08-17/22 komandiruoti į Maskvą pervežti krovinį.
UAB „Ruscargo“ 2015-11-26 raštu patvirtino, kad dėl įvykusio įvykio įmonė nemokėjo jokios kompensacijos D. Ž., kad D. Ž. nebuvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų. UAB „Ruscargo“ 2016-03-29 raštu pakartotinai patvirtino, kad įmonė kompensacijos D. Ž. jo gydymo išlaidoms padengti nemokėjo, kad sužinojus apie įvykį, bendrovės vadovas telefonu informavo A. G. apie tai, kad D. Ž. yra ligoninėje, kad nukentėjusysis turi pretenzijų dėl šio įvykio būtent A. G.. Darbdavys pateikė A. G. ir D. Ž. paaiškinimus dėl įvykio.
Dėl įvykio D. Ž. teigia buvęs nedarbingas 46 dienas, nurodo, kad dėl jo sužalojimų yra kaltas atsakovas, kuris būtent ir sudavė jam į kaklo sritį.
Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad sužalojimus jam padarė būtent atsakovas, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. Š.. Atsakovas teismo posėdžio metu neigė sužalojęs ieškovą, ką patvirtino ir atsakovo prašomi apklausti liudytojai M. V. bei P. G.. Teismas pažymi, kad byloje svarbu nustatyti, kas yra kaltas dėl ieškovo sužalojimo ir kaip jis galėjo būti sužalotas, o tikslios konflikto tarp šalių aplinkybės šioje byloje negali turėti esminės reikšmės.
Atsižvelgiant į tai, kad liudytojai M. V. bei P. G. patvirtino tarp ieškovo ir atsakovo vykusį žodinį ginčą, be to, iš P. G. paaiškinimų taip ir neaišku, kaip jis galėjo matyti ginčą, kad atsakovas byloje patvirtino, kad lankė ieškovą ligoninėje, siekdamas išsiaiškinti, kokių ieškovas jam turi pretenzijų, kad ieškovui buvo perduoti pinigai, kurie nebuvo duoti darbdavio nurodymu, ką patvirtina UAB „Ruscargo“ vadovo rašytiniai paaiškinimai, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad atsakovas sudavė ieškovui į gerklų sritį, dėl ko šis patyrė gydytojų aukščiau nurodytus sužalojimus, tuo labiau, kad tarp šalių buvo ginčas/apsižodžiavimas, o byloje nėra duomenų apie kitokį galimą ieškovo sužalojimą reiso metu, sužalojimo pobūdį, priežastis ir pan. Tai, kad būtent atsakovas galėjo sužaloti ieškovą, patvirtina ir UAB „Ruscargo“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad, sužinojus apie įvykį, bendrovės vadovas telefonu informavo A. G. apie tai, kad D. Ž. yra ligoninėje, kad nukentėjusysis jam turi pretenzijų dėl šio įvykio.
Teismas, ištyręs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas padarė ieškovui lengvą kūno sužalojimą (gerklų srityje), t.y. jis yra kaltas dėl ieškovui padarytų sužalojimų, dėl ko šis buvo kurį laiką nedarbingas, tarp ieškovo sužalojimų ir atsakovo veikos yra priežastinis ryšys.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnyje – sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
Dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo, dėl kurio kaltas atsakovas, D. Ž. neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus, buvo nedarbingas, jam buvo atlikta operacija, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Nors ieškovas savo patirtos neturtinės žalos dydį įvertina 5 000 Eur, teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, sužalojimo pobūdį, pasekmes, ieškovo išgyvenimus, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, laiko, kad 1 000 Eur dydžio neturtinė žala yra pakankama satisfakcija ieškovui už jo patirtus neigiamus išgyvenimus, todėl prašoma priteisti neturtinė žala yra mažintina.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 327,29 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 135,7 Eur už vaistus, keliones į gydymo įstaigas, vykimą pas specialistą dėl išvados, taip pat 191,59 Eur vidutinis darbo užmokestis už nedarbingumo laikotarpį ((318,61/31)*46=472,78 Eur, kuri mažintina gauta 281,19 Eur ligos pašalpa).
Nors nagrinėjamu atveju ieškovas turtinę žalą dėl 191,59 Eur negautų pajamų įrodinėja vidutiniu darbo užmokesčiu buvusioje darbovietėje UAB „Vitautika“, teismo nuomone, toks skaičiavimas, ieškovui įsidarbinus kitoje darbovietėje ir kitomis darbo sąlygomis, negali būti laikomas sąžiningu ir teisingu, nepaisant net ir to fakto, kad naujoje darbovietėje jis dirbo trumpą laiko tarpą. UAB „Ruscargo“ 2015-11-26 raštu pateikė duomenis apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį, t.y. 3,23 Eur darbo dienai, tad būtent šiais duomenimis teismas ir turi remtis. Ieškovui nebuvus nedarbingam, jis būtų gavęs 148,58 Eur (3,23 Eur*46 d.), kadangi jis už šį laikotarpį gavo 281,19 Eur ligos pašalpą, teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovas realiai yra patyręs turtinę žalą.
Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius 135,70 Eur išlaidas vaistams, kelionėms į gydymo įstaigas, vykimą pas specialistą dėl išvados, kas yra susiję su įvykiu dėl ieškovo sužalojimo, tad jam iš atsakovo yra priteisiama patirta turtinė žala (CK 6.249 str.).
Įvertinus, kad abi šalys prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jų dydį patvirtinančius duomenis (ieškovas – 500 Eur už teisines paslaugas ir 500 Eur už atstovavimą, iš viso 1 000 Eur; atsakovas - 850 Eur už teisines paslaugas, 850 Eur už atstovavimą, iš viso 1 700 Eur), teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinys yra patenkintas iš dalies, kad teismas pats nustato priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju teisinga subendrinti viena kitai iš šalių priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį ir galutinai priteisti ieškovui iš atsakovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismo nuomone, kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, 135,70 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 70 ct) turtinei žalai atlyginti, 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)
Kiti ieškinio reikalavimai atmestini.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.