Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovui A. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo A. G. priteisti 327,29 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas įvykio metu dirbo UAB „Ruscargo“ tolimųjų reisų vairuotoju. 2015 m. rugpjūčio mėn. ieškovas kartu su kitu vairuotoju – A. Š., išvyko į reisą Lietuva-Maskva. 2015-08-19 (apie 15 val.) jie sustojo ilsėtis automobilių stovėjimo aikštelėje šalia degalinės NEFT, esančios Baltarusijoje, Vitebsko srityje, kurioje tuo metu stovėjo kažkur dar šešios tos pačios UAB „Ruscargo“ (kurioje dirbo tiek ieškovas, tiek atsakovas) įmonei priklausančios transporto priemonės. Prie ieškovo vairuojamo vilkiko priėjo iš matymo pažįstamas, toje pačioje įmonėje dirbantis, ankščiau ieškovo vairuojamą vilkiką vairavęs atsakovas, kuris pasakė, jog vilkike yra likęs jo daiktas, todėl paprašė leisti jį pasiimti. Suradęs ieškomą daiktą, atsakovas perdavė jį kitam šalia buvusiam vairuotojui, kuris buvo paprašęs pastarojo jį paskolinti. Atsakovas susierzino, kad pastarasis jam nepadėkojo ir šį nepasitenkinimą išliejo ant ieškovo, t. y. atsakovas be jokios priežasties, atsisukęs į ieškovą, vienu rankos smūgiu (kumščiu) smogė ieškovui į kaklą, gerklų sritį, po ko ieškovas susmuko, ėmė spjaudytis krauju ir dusti. Atsakovas yra jaunas, sportiško sudėjimo, energingas vyras, todėl jo smūgis ieškovui buvo labai stiprus ir skausmingas. Kiek atsigavęs po patirto smūgio, ieškovas, nenorėdamas atsilikti nuo nustatyto plano, kartu su porininku, toliau tęsė reisą. 2015-08-20 apie 17 val. ieškovas atvyko į iškrovimo vietą (Maskvoje), tačiau pasijautė blogai, suprato, kad negalės toliau vairuoti. Ėmė skaudėti gerklų sritį, atsirado dusulys, sunkumas gerklėje. 2015-08-20 pavakarę ieškovas buvo paguldytas į Maskvos srities Stupino rajono centrinę klinikinę ligoninę, kur buvo gydomas iki 2015-08-24. 2015-08-25, jau būdamas Lietuvoje, pasijutęs blogiau (vėl ėmė stipriai skaudėti, tapo sunku kvėpuoti, praktiškai visiškai neteko balso), ieškovas nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jį apžiūrėję medikai, nusprendė ieškovą skubiai hospitalizuoti. Iš šios ligoninės ieškovas, išdavus nedarbingumo dokumentą, buvo išsiųstas tolimesniam gydymui į VšĮ Kauno klinikas, kur 2015-08-31 jam buvo atlikta operacija, kaklo odos pjūvis, kurio metu atstatytas kremzlės lūžimas ir dislokacija, lūžimas deponuotas, užfiksuotas dvejomis įdėtomis metalinėmis plokštelėmis. Iš šios gydymo įstaigos ieškovas išrašytas 2015-09-03, nedarbingumas pratęstas iki 2015-09-10, vėliau iki 2015-10-08. Bendra ieškovo sveikatos būklė po atliktos operacijos pagerėjo, tačiau daugelis neigiamų padarinių yra išlikę – iki šiol jaučia nuolatinį nepatogumą gerklų srityje, stringa maistas burnoje, negali vartoti pernelyg šalto ar karšto, rūgštaus maisto ir (ar) skysčių. Ieškovas kalba dusliai, tyliai, balsas tarsi užkimęs. Ieškovui dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, jam su kitais vairuotojais ir darbdavio atstovais dažnai tenka susisiekti per raciją ir (ar) telefonu, ši aplinkybė pati savaime reikalauja kalbėti garsiau, tačiau ieškovas po aptarto įvykio šios galimybės objektyviai neturi, nes yra praradęs savo balsą, kalba dusliai ir tyliai. Bet kokie balso tono pakėlimai gali lemti jo balso netekimą. 2015-09-08 ieškovas kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrį dėl jam padarytų kūno sužalojimų įvertinimo ir sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. 2015-09-22, atlikęs tyrimą, specialistas L. U. pateikė išvadą Nr. G935/15 (06), kurioje nurodė, kad ieškovo skydinės ir žiedinės kremzlių lūžimai galėjo būti padaryti kieto buto daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl skydinės ir žiedinės kremzlių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atsakovas A. G. atsiliepime į ieškinį prašė jo netenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2015-08-19 atsakovas, būdamas komandiruotėje, po darbo valandų apsistojęs Baltarusijoje, šalia Oršos miesto, su kitais įmonės darbuotojais ilsėjosi. Laisvą laiką leido kavinėje „Epze“, krovininės transporto priemonės stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje. Kitą dieną, maždaug 14 val., atsakovas ir kiti kolegos gavo iš įmonės vadovo nurodymą vykti į kitą stovėjimo vietą - kuro kolonėlę „Belneftechem“. Vėliau, maždaug 15 val. visi darbovietės automobiliai buvo nurodytoje vietoje, laukė tolimesnių nurodymų. Atsakovas nuėjo pas ieškovą ir paprašė pasiimti savo detalę iš ieškovo priekabos. Gavęs leidimą, atsakovas pasiėmė detalę ir grįžęs prie savo automobilio, prie kurio stovėjo ir atsakovo porininkai P. G. ir M. V.. Konfliktas, kuris buvo išprovokuotas paties ieškovo elgesiu, kilo būtent tarp ieškovo ir atsakovo. Kai iš įmonės vadovo atsakovas ir kiti vairuotojai gavo nurodymą važiuoti į išsikrovimo vietą, prie jo priėjo ieškovas kartu su savo porininku, kreipdamasis į atsakovą patarimo, kuriuo maršrutu geriau važiuoti. Atsakovas, prisiminęs praėjusios dienos įvykius, paklausė ieškovo, ar jo niekas neišmokė nors padėkoti už pagalbą. Ieškovas vėlgi grubiai atrėžė, kad neturintis už ką atsakovui dėkoti. Būtent dėl to įvyko žodinis konfliktas, kurio metu buvo apsižodžiuota ir išsiskirstyta. Ieškovas kartu su porininku išvažiavo pirmi, atsakovas su savo porininku P. G. išvažiavo maždaug po 30 min. Grįžęs į garažą, atsakovas iš darbovietės vadovų buvo informuotas, kad ieškovas ligoninėje Maskvoje turi kažkokių pretenzijų atsakovui. Po kelių dienų, atsakovas sužinojęs, kad ieškovas yra Lazdynų universitetinėje ligoninėje, nuvažiavo pas jį, norėdamas sužinoti, kokių jis turi priekaištų atsakovui, o ne dėl to, kad būtų norėjęs jam siūlyti pinigų už reisą. Atsakovui nuvykus pas ieškovą, jis nieko nepaaiškino, tik pagrasino, kad greitu metu viską atsakovas sužinos. Maždaug po 2 mėnesių atsakovas gavo laišką iš teismo dėl ieškovo pateikto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos. Nurodo, jog ieškovo patirtos išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Nurodomos kelionės į gydymo įstaigas, vykimą pas specialistą, tačiau iš pateiktų duomenų neaišku, kokiais tikslais buvo vykstama viena ar kita kryptimi. Iš ieškinio turinio neaišku, kas lėmė 46 dienų nedarbingumą, t. y. kieno veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo nedarbingumu. Ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, iš karto nesikreipė į medikus, kas galėjo būti tokio ilgo gydymo priežastis. Ieškiniu prašoma atlyginti 5 000 Eur neturtinės žalos suma yra aiškiai nepagrįsta, grindžiama prielaidomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. G. ieškovo naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 135,70 Eur turtinei žalai atlyginti, 400 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas buvo sužalotas, t. y. patyrė kaklo traumą ir jo patirtas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl skydinės ir žiedinės kremzlių lūžimų sveikata sutrukdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, kad atsakovas sudavė ieškovui į gerklų sritį, dėl ko šis patyrė gydytojų nurodytus sužalojimus, tuo labiau, kad tarp šalių buvo ginčas/apsižodžiavimas, o byloje nėra duomenų apie kitokį galimą ieškovo sužalojimą reiso metu, sužalojimo pobūdį, priežastis ir pan. Atsakovas padarė ieškovui lengvą kūno sužalojimą (gerklų srityje), t. y. jis yra kaltas dėl ieškovui padarytų sužalojimų, dėl ko šis buvo kurį laiką nedarbingas, tarp ieškovo sužalojimų ir atsakovo veikos yra priežastinis ryšys.Dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo, dėl kurio kaltas atsakovas, ieškovas neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus, buvo nedarbingas, jam buvo atlikta operacija, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, sužalojimo pobūdį, pasekmes, ieškovo išgyvenimus, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, konstatavo, kad 1 000 Eur dydžio neturtinė žala yra pakankama satisfakcija ieškovui už jo patirtus neigiamus išgyvenimus, todėl prašoma priteisti neturtinė žala yra mažintina. Ieškovo pateiktas patirtos turtinės žalos dėl 191,59 Eur negautų pajamų paskaičiavimas, vadovaujantis vidutiniu darbo užmokesčiu buvusioje darbovietėje UAB „Vitautika“, ieškovui įsidarbinus kitoje darbovietėje ir kitomis darbo sąlygomis, negali būti laikomas sąžiningu ir teisingu, nepaisant net ir to fakto, kad naujoje darbovietėje jis dirbo trumpą laiko tarpą. Teismas pažymėjo, kad UAB „Ruscargo“ 2015-11-26 raštu pateikė duomenis apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį, t. y. 3,23 Eur darbo dienai, tad būtent šiais duomenimis teismas ir turi remtis. Teismas pažymėjo, kad ieškovui nebuvus nedarbingam, jis būtų gavęs 148,58 Eur (3,23 Eur*46 d.), kadangi jis už šį laikotarpį gavo 281,19 Eur ligos pašalpą, teismui nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas realiai yra patyręs turtinę žalą. Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius 135,70 Eur išlaidas vaistams, kelionėms į gydymo įstaigas, vykimą pas specialistą dėl išvados, kas yra susiję su įvykiu dėl ieškovo sužalojimo, tad jam iš atsakovo yra priteisiama patirta turtinė žala (CK 6.249 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas D. Ž. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, tenkinant ieškinį visa apimtimi, padidinant pirmos instancijos teismo sprendimu priteistas sumas, t. y.: priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 327,29 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (pirmos instancijos teisme) atlyginimą, taip pat priteisti iš atsakovo 450 Eur už advokato surašytą apeliacinį skundą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad ieškovui atsakovas padarė ieškovui lengvą kūno sužalojimą teisiškai nėra tikslios, todėl nėra ir teisiškai pagrįstai įvertintos. Atsakovo neteisėtu veiksmu apeliantui buvo padaryti skydinės ir žiedinės kremzlių lūžimai, sužalojimą pagal sveikatos sutrikdymo taisykles vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas nepakankamai įsigilino į apeliantui atsiradusias pasekmes. Teismo nurodytos aplinkybės, kad „D. Ž. neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus, buvo nedarbingas, jam buvo atlikta operacija, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, patyrė kitus neigiamus išgyvenimus“ neindividualizuotos, todėl apelianto prašyta priteisti 5 000 Eur neturtinė žala nepagrįstai sumažinta net 5 kartus iki 1 000 Eur. Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos. Įvykis vyko užsienyje, kur apeliantas suprantama negalėjo iškart gauti pagalbos, savimi tinkamai pasirūpinti dėl sveikatos sutrikdymo pobūdžio. Atsakovas savo veiksmų pasekmių nevertino visiškai, akivaizdu, kad jam buvo žinomas būtinumas apeliantui krovinio gabenimą į Maskvą, kas savaime sveikatos sutrikdymą darė pavojingesniu. Teismas neįvertino, kad iki pat operacijos apeliantas turėjo didelių išgyvenimų ir pagrįstų abejonių dėl savo sveikatos būklės ateityje. Apeliantui ir po operacijos yra likę išliekamieji reiškiniai. Ieškovas iki šiol jaučia nuolatinį nepatogumą gerklų srityje, jam stringa maistas burnoje, negali vartoti pernelyg šalto ar karšto, rūgštaus maisto ir (ar) skysčių. Didelius neigiamus išgyvenimus lemia aplinkybė, jog po įvykio iš esmės pasikeitė ieškovo balso tembras. Ieškovas kalba dusliai, tyliai, balsas tarsi užkimęs. Taip pat ši aplinkybė neigiamai įtakoja jo darbinę būseną. Sveikatos sutrikdymas tęsėsi net 46 dienas, o pasekmės bus jaučiamos visą gyvenimą. Apeliantas, turėdamas šeimoje nepilnamečių vaikų, patyrė išgyvenimus dėl pajamų nebuvimo gydymosi laikotarpiu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apelianto skaičiavimas dėl turtinės žalos dydžio ieškovui įsidarbinus kitoje darbovietėje ir kitomis darbo sąlygomis negali būti laikomas sąžiningu ir teisingu, nepaisant net ir to fakto, kad naujoje darbovietėje jis dirbo trumpą laiko tarpą. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog apeliantas buvo visai neseniai įsidarbinęs naujojoje darbovietėje. Ieškovo gyvenimo kokybė ir uždirbamos pajamos tiesiogiai priklausė ne nuo darbo dienos faktiškai nevairuojant transporto priemonės, o nuo to, kiek laiko jis praleidžia reisuose (ieškovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju), faktiškai visuotinai žinoma, jog tolimųjų reisų vairuotojams mokama nuo nuvažiuotų vairuojant transporto priemonę kilometrų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Apelianto patirtos išlaidos advokato pagalbai nebuvo per didelės, o jų mažinti 60 proc. ir priteisti tik 400 Eur yra neteisinga. Turi būti atsižvelgta į aplinkybę, jog šiuo atveju buvo nagrinėjama dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos sužalojimu sveikatai atlyginimo byla.Atsakovas A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas be jokio pagrindo sureikšmina teismo pavartotą sveikatos sužalojimo mastą jį įvardindamas kaip „lengvą“. Atsakovo manymu, teismo sprendime pavartotus teiginius ir jų junginius reikia vertinti sistemiškai bei visumoje. Kaip matyti iš teismo pateiktų argumentų sprendžiant priteistinos neturtinės ir turtinės žalos dydžius tampa akivaizdu, kad teismas tinkamai įvertino apeliantui padarytų sužalojimų pasekmes ir jų liekamuosius reiškinius. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino apeliantui padarytos žalos ir šios nulemtų liekamųjų reiškinių, yra neteisingi. Atsakovo manymu, nors skundžiamame sprendime ganėtinai glaustai, tačiau aiškiai ir konkrečiai atsakoma, kodėl buvo mažinama prašoma priteisti neturtinė žala. Apeliantas nėra teisus teigdamas, kad ieškinyje nurodyti sužalojimai, kilusios pasekmės yra įrodytos, bylos metu jos nebuvo paneigtos. Teisminio nagrinėjimo metu apeliantas žodžiu nurodė, kokias neigiamas pasekmes jis patiria ir patirs ateityje, tačiau nepateikė jo teiginius pagrindžiančių dokumentų, įrodymų. Vien tik apelianto aprašoma gydymo eiga, gydymo procedūros bei gydymosi laikotarpis savaime negali lemti išvados apie patirtus didelius nepatogumus ar liekamuosius reiškinius iki gyvenimo pabaigos. Natūralu, kad tokiais atvejais yra būtina pateikti bent minimalius tokius teiginius patvirtinančius dokumentus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad be papildomų argumentų reikia sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimais dėl turtinės žalos dydžio. Faktas, kad apeliantas ligos laikotarpiu gavo 281,19 Eur ligos pašalpą, kas yra aiškiai daugiau nei apeliantas būtų realiai uždirbęs, jeigu nebūtų buvęs nedarbingas, rodo, kad apelianto prašymas vis tik priteisti turtinę žalą kaip negautas pajamas, yra neteisingas ir nesąžiningas. Pažymi, kad turtinės žalos kompensavimas turi atitikti asmens praradimus bei netekimus. Teismas negali priteisti daugiau nei asmuo realiai galėjo gauti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Iš byloje esančių Maskvos srities Stupino rajono centrinės klinikinės ligoninės epikrizės, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašo (hospitalizavimo data 2015-08-25), VšĮ Kauno klinikos angų ligų skyriaus medicinos dokumentų išrašo (hospitalizavimo data 2015-08-31 – 2015-09-03), Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2015-09-08 išvados, ieškovo ligos istorijos kortelės išrašo nustatyta, kad apeliantas D. Ž. buvo sužalotas. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išraše nurodoma, kad 2015-08-19 Baltarusijos teritorijoje, degalinėje pažįstamas asmuo be aiškios priežasties kumščiu trenkė D. Ž. į kaklą, gerklų sritį; trauma darbe, tolimo reiso metu; iš pradžių nepasijuto labai blogai, tęsė reisą iki (duomenys neskelbtini), kol atsiradus minėtiems simptomams (balso užkimimas, dusimo jausmas, skausmas ryjant, spingimas geriant skystį) kreipėsi į Maskvos sr. Stupinsko raj. centr. ligoninę, kur buvo hospitalizuotas. VšĮ Kauno klinikos angų ligų skyriaus medicinos dokumentų išraše taip pat nurodoma, kad D. Ž. yra patyręs kaklo traumą (smūgį kumščiu), stebimas skydinės bei žiedinės kremzlių lūžimai kairėje. 2015-09-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto L. U. išvadoje nurodoma, kad D. Ž. skydinės ir žiedinės kremzlių lūžimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko, kad sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl skydinės ir žiedinės kremzlių lūžimų sveikata sutrukdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Išvadoje teigiama, kad tiriamojo žodžiais, 2015-08-19 apie 20 val. bendradarbis A. G. sudavė kumščiais gerklų srityje, pirmoji pagalba suteikta (duomenys neskelbtini). centrinėje ligoninėje, po to gydėsi Vilniuje ir Kaune. Byloje esanti darbo sutartis įrodo, kad ieškovas nuo 2015-07-29 iki 2015-10-06 dirbo UAB „Ruscargo“ vairuotoju ekspeditoriumi, sutartas atlygis už darbą – 2,60 Eur/val. Atsakovas A. G. taip pat dirbo UAB „Ruscargo“. 2016-03-29 UAB „Ruscargo“ raštas, 2015-08-07 įsakymas patvirtina, kad A. G. ir P. G. buvo 2015-08-17/22 komandiruoti į Maskvą pervežti krovinį. UAB „Ruscargo“ 2015-11-26 raštu patvirtino, kad dėl įvykusio įvykio įmonė nemokėjo jokios kompensacijos D. Ž., kad D. Ž. nebuvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų. UAB „Ruscargo“ 2016-03-29 raštu pakartotinai patvirtino, kad įmonė kompensacijos D. Ž. jo gydymo išlaidoms padengti nemokėjo, kad sužinojus apie įvykį bendrovės vadovas telefonu informavo A. G. apie tai, kad D. Ž. yra ligoninėje, kad nukentėjusysis turi pretenzijų dėl šio įvykio būtent A. G.. Darbdavys pateikė A. G. ir D. Ž. paaiškinimus dėl įvykio.Byloje nėra ginčo, kad yra nustatytos visos atsakovo A. G. deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, t. y. neteisėti atsakovo veiksmai, kaltė, ieškovo sveikatai padaryta žala bei priežastinis ryšys. Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl priteisto neturtinės žalos dydžio, taip pat nepriteistos turtinės žalos dėl negautų pajamų nedarbingumo laikotarpiu, bei dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į apeliantui atsiradusias pasekmes, todėl prašomą priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą nepagrįstai sumažino iki 1 000 Eur. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013; kt.).Byloje nustatyta, kad ieškovui įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – skydinės ir žiedinės kremzlių lūžimai, bendras stacionarus gydymas ligoninėse truko 14 dienų, t. y. Maskvos srities Stupino rajono centrinėje klinikinėje ligoninėje ieškovas gydėsi nuo 2015-08-20 iki 2015-08-24, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Varėnos skyriuje ieškovas hospitalizuotas 2015-08-25, išrašytas 2015-08-31, VšĮ Kauno klinikos angų ligų skyriuje ieškovas hospitalizuotas 2015-08-31 išrašytas 2015-09-03, 2015-08-31 ieškovui atlikta operacija, o 2015-09-03 išrašytas ambulatoriniam gydymui. Nedarbingumo pažymėjimas tęstas iki 2015-10-05. Iš viso dėl patirtos traumos ieškovas buvo nedarbingas 46 dienas. Apeliaciniame skunde ieškovas kaip liekamąjį reiškinį nurodo pakitusį balso tembrą, t. y. kalba tyliai, balsas tarsi užkimęs, taip pat iki šiol jaučia nuolatinį nepatogumą gerklų srityje, jam stringa maistas burnoje, negali vartoti pernelyg šalto ar karšto, rūgštaus maisto ir (ar) skysčių, tačiau byloje nėra pateikta jokių medicininių dokumentų, jog ieškovo sveikatos būklė, t. y. balso tembras ir nepatogumas gerklų srityje išliks ir ateityje, taip pat duomenų, jog jam rekomenduotas tausojantis režimas kalbant tyliai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovas į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi praėjus ganėtinai trumpam laikui po patirtos traumos. Byloje nėra jokių vėlesnės datos medicininių dokumentų išrašų, jog apeliaciniame skunde minima ieškovo sveikatos būklė išlieka nepakitusi ir tokia išliks ateityje. Ieškovas, teigdamas, kad jam dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, su kitais vairuotojais ir darbdavio atstovais dažnai tenka susisiekti per raciją ir (ar) telefonu, todėl važiuojant transporto priemone, ieškovui po operacijos, atliktos dėl atsakovo jam padaryto sveikatos sutrikdymo, garsiau kalbėti faktiškai neįmanoma, į bylą nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, t. y. kad jis bylos nagrinėjimo metu vyko į tolimuosius reisus ir kad dėl balso tembro negalėjo susikalbėti su kitais darbuotojais ar darbdavio atstovais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog pasibaigus ieškovo nedarbingumui, jis dirba tokio paties pobūdžio darbą, leidžia spręsti, kad ieškovas po patirto sveikatos sužalojimo yra pasveikęs. Jokių objektyvių medicininių duomenų, kad dėl įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo būtų nustatyti liekamieji reiškiniai, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos dydžio, šiuo atveju atsižvelgtina ir į sveikatos sužalojimo būdą ir žalą padariusio asmens kaltės specifiką. Byloje nustatyta, jog tarp šalių buvo ginčas/apsižodžiavimas, kurio pasėkoje atsakovas vienąkart kumščiu trenkė ieškovui į kaklą, tačiau nėra duomenų, jog atsakovas tokiais savo veiksmais sąmoningai siekė sukelti kuo didesnį fizinį bei emocinį skausmą ieškovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju turi reikšmės ir byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas, sužinojęs apie tai, kad ieškovas buvo paguldytas į Maskvos srities Stupino rajono centrinę klinikinę ligoninę, perdavė ieškovui pinigus, kas reiškia, jog atsakovas siekė kompensuoti dėl savo veiksmų padarytą žalą ieškovui. Apeliantas taip pat pažymi, kad patyrė išgyvenimus dėl pajamų nebuvimo gydymosi laikotarpiu, teigia, kad būsena, kai negali tinkamai pasirūpinti vaikais, ir abejoji, ar galėsi pasirūpinti ateityje, kėlė jam stresą. Vertindama šiuos apelianto argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ieškovas neįrodinėjo, kad tik jis vienintelis šeimoje gauna pajamas, t. y., kad išlaikymo reikalauja ne tik vaikai, bet ir žmona, todėl ieškovo nurodomi patirti išgyvenimai dėl pajamų nebuvimo gydymosi laikotarpiu nelaikytini reikšmingu kriterijumi vertinant ieškovui padarytos neturtinės žalos mastą. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui padarytos neturtinės dydį, atsižvelgė į tai, kad dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo, dėl kurio kaltas atsakovas, ieškovas neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus, buvo nedarbingas, jam buvo atlikta operacija, kad jis patyrė dvasinių išgyvenimų, patyrė kitus neigiamus išgyvenimus, taip pat atsižvelgė ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors atsakovo veiksmais buvo padaryta žala ieškovo sveikatai, t. y. vienai labiausiai saugotinų asmens vertybių, tačiau nustačius, kad sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, nenustatyti traumos liekamieji reiškiniai, taip pat atsižvelgiant ir į kitas nurodytas aplinkybes sprendžia, jog ieškovui priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (CPK 185 str.).Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius dėl skundžiamu sprendimu nepriteistų 191,59 Eur negautų pajamų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prarastos pajamos, susijusios su darbo santykiais, buvo kompensuotos socialinio draudimo išmokomis (ligos pašalpa). Remiantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 d. nutarimu Nr. 650, 6.1 punktu, vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimui skaičiuojamasis laikotarpis turėtų būti 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai iki įvykio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įvykio metu dirbo UAB „Ruscargo“, o turtinę žalą dėl 191,59 Eur negautų pajamų įrodinėjo vidutiniu darbo užmokesčiu buvusioje darbovietėje UAB „Vitautika“, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks skaičiavimas, ieškovui įsidarbinus kitoje darbovietėje ir kitomis darbo sąlygomis, negali būti laikomas sąžiningu ir teisingu, nepaisant net ir to fakto, kad naujoje darbovietėje jis dirbo trumpą laiko tarpą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Ruscargo“ 2015-11-26 raštu pateikė duomenis apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį, t. y. 3,23 Eur darbo dienai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais duomenimis. Byloje nustatyta, kad ieškovui nebuvus nedarbingam, jis būtų gavęs 148,58 Eur (3,23 Eur*46 d.), o kadangi jis už šį laikotarpį gavo 281,19 Eur ligos pašalpą, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovas realiai nepatyrė turtinės žalos dėl negautų pajamų. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad uždirbamos pajamos UAB „Ruscargo“ tiesiogiai priklausė ne nuo darbo dienos faktiškai nevairuojant transporto priemonės, o nuo to, kiek laiko jis praleidžia reisuose (ieškovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju), faktiškai visuotinai žinoma, jog tolimųjų reisų vairuotojams mokama nuo nuvažiuotų vairuojant transporto priemonę kilometrų, todėl toks pirmosios instancijos teismo skaičiavimas neatitinka teisingumo ir protingumo. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka tuo pagrindu, jog apeliantas byloje nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog ieškovas turėjo realią, o ne tikėtiną galimybę gauti kitokias pajamas jam išvykus į reisą.Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepagrįstai ir neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad įvertinus, kad abi šalys prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jų dydį patvirtinančius duomenis (ieškovas – 500 Eur už teisines paslaugas ir 500 Eur už atstovavimą, iš viso 1 000 Eur; atsakovas - 850 Eur už teisines paslaugas, 850 Eur už atstovavimą, iš viso 1 700 Eur), bei atsižvelgus į tai, kad ieškinys yra patenkintas iš dalies, kad teismas pats nustato priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju teisinga subendrinti viena kitai iš šalių priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį ir galutinai priteisti ieškovui iš atsakovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju patenkintus ir atmestus ieškinio reikalavimus, jų proporcija apskaičiuota teisingai, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti netinkamą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Atsakovas prašymo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.