Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-09-12 · Administracinė byla Nr. eI-1256-1066/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-12
Bylos Nr.
eI-1256-1066/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-0412-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
D. V.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1256-1066/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-0412-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.7; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis,dalyvaujant pareiškėjui D. V.,atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei J. S.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir VA VPK), trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir grąžinimo į pareigas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti VA VPK viršininko 2018-11-08 įsakymą Nr. 10-TE-2087 „Dėl D. V. atleidimo iš pareigų“; 2) grąžinti D. V. į VA VPK pareigas atitinkančias jo kvalifikaciją, turimą darbo patirtį, mokant ne mažesnio dydžio darbo atlyginimą; 3) priteisti VA VPK neišmokėtą 2 990 Eur darbo užmokestį už papildomų darbų atlikimą laikotarpyje nuo 2016 m. gruodžio iki 2018 m. spalio mėnesio (priteisti netesybas už laiku neatliktas išmokas); 4) priteisti iš VA VPK negautą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 5) priteisti iš VA VPK 1 000 Eur neturtinės žalos; 6) priteisti iš VA VPK turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde pareiškėjas remiasi šiais argumentais:

2.1. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariate dirbo nuo 2013 m. lapkričio mėnesio karjeros valstybės tarnautojo A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigose. 2018-08-06 buvo įteiktas įspėjimas, pranešant apie užimamos pareigybės panaikinimą nuo 2018-11-09 VA VPK viršininko 2018-11-08 įsakymu Nr. 10-TE-2087 „Dėl D. V. atleidimo“ yra įformintas pareiškėjo atleidimas iš VA VPK Aptarnavimo skyriaus Statybos ir remonto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigų.

2.2. VA VPK administracijos struktūros pertvarkymai 2018 m. rugpjūčio–lapkričio mėnesiais (išskyrus Aptarnavimo skyriui nustatytą veiklą Transporto ūkio valdyme, dėl kurio yra atliktas išorės paslaugų pirkimas iš autoservisų) nėra vykdyti, todėl pareigybės panaikinimas nėra realus, o inicijuotas ir priimtas sprendimas panaikinti pareigybę (-es) yra atliktas siekiant vienintelio tikslo – sudaryti prielaidas atleisti vyresnius kaip 50 metų amžiaus vyrus, turinčius aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kvalifikuotus specialistus, turinčius didesnę darbo patirtį ir žinias.

2.3. Nebuvo atliktas pagrįstas realus pagrindimas dėl VA VPK Aptarnavimo skyriaus (toliau – AS) Statybos ir remonto poskyrio darbuotojų pareigybių panaikinimo tikslingumo, taip pat nevykdytas (neplanuotas) išorinis atitinkamos paslaugos pirkimas.

2.4. VA VPK viršininko 2018-11-08 įsakymas Nr. 10-TE-2087 „Dėl D. V. atleidimo iš pareigų“ yra nepagrįstas, nes darbdavio sprendime nenurodyti aiškūs ir objektyvūs kriterijai, nėra argumentų ir / ar atsakymų į sekančius klausimus: Kodėl naikinama užimta pareigybė? Kokių tikslų siekiama naikinant atitinkamą pareigybę? Ar įvyko darbo funkcijų perskirstymas? Ar po pareigybių naikinimo įstaiga turi ekonominį pagrindą didinti VA VPK Aptarnavimo skyriaus darbuotojų skaičių nuo 2019-01-01? Ar bus pirkta (pagal patvirtintą pirkimų planą) išorės paslauga dėl naikinamos pareigybės funkcijų atlikimo? Kokių motyvų ir kriterijų pagrindu yra atmestas D. V. 2018-11-07 teiktas sutikimas dėl kitų pareigų užėmimo? Kodėl po D. V. 2018-11-07 sutikimo atmetimo nebuvo siūlytos kitos laisvos pareigybės?

2.5. VA VPK viršininko 2018-11-06 įsakymu Nr. 10-V-577, likus dviem dienoms iki atleidimo dienos, buvo sudaryta komisija 2018-11-08 organizuojamai darbuotojui atrankai. Tuo pačiu Lietuvos generalinio komisaro 2018-10-25 priimtu įsakymu Nr. 5-V-879 ,,Dėl VA VPK steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtino naujai steigiamų 13 pareigybių etatus būtent VA VPK Aptarnavimo skyriuje, nesupažindino su naujais VA VPK Aptarnavimo skyriaus nuostatais.

2.6. VAVPK Metiniame veiklos plane turėtų būti duomenys apie biudžeto asignavimus ir lėšų poreikį suplanuotiems pirkimams vykdyti, apie pertvarkos projektų kryptis ir siektiną veiklos rezultatą. Policijos departamentas informavo, kad nėra priimta dokumentų dėl pertvarkos. Pokalbyje su PD generalinio komisaro pavaduotojas nenurodė planuojamų aptarnavimo srities pertvarkų, taip pat nenurodyta, kad pagrindinė Aptarnavimo skyriaus funkcija išliks pastatų priežiūra, nors tai patvirtina nauji nuostatai.

2.7. Naujų AS nuostatų 9.1, 13.2, 13.3, 13.7, 13.8 ir 13.11 punktų reikalavimai yra analogiški panaikintos pareigybės aprašymo funkcijoms, nes susiję su teisės aktų reikalavimų įgyvendinimu ir problemų sprendimu elektros, dujų ir šilumos tiekime, taip pat vietinių katilinių, vandentiekio, nuotėkio, kanalizacijos ir vėdinimo sistemų eksploatacijoje, įrangos veikimo ir būklės kontrolės atlikime. VA VPK atliekant policijos darbo struktūrinį pertvarkymą, 2018 metais nebuvo atsisakyta patalpų, ilgalaikio turto, nemažėjo piniginių lėšų poreikis ūkinėms ir eksploatacinėms statinių priežiūros išlaidoms. Padalinio pertvarka neužbaigta iki lapkričio 8 d., nėra duomenų apie panaikintos pareigybės funkcijų atsisakymą arba duotą pavedimą jų vykdymą atlikti kitiems darbuotojams, todėl negalima įvertinti visos pertvarkymo eigos, nes nėra duomenų patvirtinančių atliktus realius veiksmus dėl funkcijų pertvarkymo arba įrodymų buvimą dėl perteklinių funkcijų atsisakymo naikinant vyriausiojo specialisto pareigybę.

2.8. Lietuvos generalinio komisaro 2018-08-06 įsakymas Nr. 5-V-711, kuriuo panaikinta pareigybė, yra motyvuotas VA VPK 2018-08-01 raštu Nr. 10-S-73846. Nurodoma, kad vykdant atrankas negalima surasti reikiamų specialistų (pagrindinėms Aptarnavimo skyriaus nuostatų 9.2 ir 9.3. p vykdymui), tačiau nėra įrodymų, kad būtų dėtos pastangos priimti į darbą darbuotojus.

2.9. Iki 2018-11-02 VA VPK neteikė darbo pasiūlymų pagal laisvas pareigybes. Pareigybės pasiūlytos 2018-11-02 (10:25 val.) el. laišku, kuriuo buvo persiųsti 30 laisvų etatų – darbuotojų pareigybiniai aprašymai. Laikytina, kad pasiūlymas pateiktas, nes pareiškėjas atitiko pareigybių reikalavimus. Atsakovas nepagrįstai atmetė sutikimą užimti 9 laisvas pareigybes. Pareiškėjo teigimu, jo patirtis AB „Lietuvos paštas“ įrodo, kad jis atitiko specialiuosius reikalavimus – autoūkio valdymo, viešųjų pirkimų, dokumentų valdymo srityje. Patirtis kainų kontrolės komisijoje įrodo patirtį dokumentų valdyme. Taip buvo pažeista Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės tarnautojo teisė.

2.10. Pareiškėjo darbo patirtis pastatų eksploatavime ir remonto darbų organizavime yra gerai žinoma darbdaviui, todėl naudodamasis administracinėmis galiomis siekė išnaudoti, skiriant nuolatinį papildomą darbą. Po V. S. atleidimo buvo pavedamos jo funkcijos, bet tai nebuvo vertinama ir apmokama. Laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio iki 2018 m. lapkričio 8 d. nėra išmokėtas 20 proc. atlyginimo dydžio priedas, t. y. 2 990 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai devyniasdešimt eurų), be to atleidimo iš užimamų pareigų diena neišmokėjo dviejų mėnesių išeitinės kompensacijos, kompensacijos už neišnaudotas kasmetines atostogas ir lapkričio mėnesį dirbtas dienas, todėl pagal Darbo kodekso 147 str. 2 d. taikytinos netesybos – vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną pavėluotą dieną.

2.11. Taip pat nurodo, kad patyrė diskriminaciją, vedėja iš anksto planavo iš darbo atleisti tik vyresnio amžiaus darbuotojus, turinčius daugiau kaip 50 metų. Matyti, kad nuo 2016 metų Aptarnavimo skyriui pradėjus vadovauti V. B., į darbą buvo priimami išskirtinai moteriškos lyties nauji darbuotojai.

2.12. Pertvarkymų metu darbuotojai nebuvo tinkamai konsultuojami ir įtraukiami į sprendimų priėmimą.

Žemesnės instancijos teismas

2.13. Teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės palaikė skunde nurodytus argumentus. Paaiškino, kad atsakovas iki šiol realiai neatlieka visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, susijusių su pastatų eksploatavimu ir šilumos ūkio priežiūra, neskiria tam pakankamai personalo. Tai rodo, kad realiai jo vykdytų funkcijų niekas neperėmė. Paaiškino, kad turi patirties viešųjų pirkimų srityje, nes rengdavo technines specifikacijas, sutartis. Dėl dokumentų valdymo patirties paaiškino, kad vadovavo įstaigos padaliniui, atsakingam už raštvedybą, buvo dokumentų ekspertų komisijos pirmininkas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas VA VPK pateikė atsiliepimą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.1. 2013-11-25 VA VPK Statybos ir remonto poskyryje (toliau – ir SRP) buvo įsteigti 5 etatai, kurie po pareiškėjo priėmimo buvo užimti. 2015-04-20 SRP buvo įsteigtas ir sukomplektuotas dar vienas etatas ir SRP sudarė 6 etatai. 2016-07-12 VA VPK AS SRP vedėjas, o 2016-10-11 SRP ir vyriausioji specialistė buvo perkelti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus lygiavertes pareigas. 2017-05-29, vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 1 punktu (atsistatydina savo noru), buvo atleistas SRP vyriausiasis specialistas, 2018-01-31, vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 1 punktu (atsistatydina savo noru), buvo atleista SRP vyresnioji specialistė; 2018-06-14, vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punktu (suėjo nustatytas amžius ar baigėsi pratęsimo terminas), buvo atleistas SRP specialistas. SRP liko 2 sukomplektuotos pareigybės. Neatsirado norinčių dalyvauti skelbiamuose konkursuose. Vis daugiau paslaugų, užtikrinančių inžinerinių tinklų sistemų eksploataciją, buvo perkama.

3.2. Buvo nuspręsta AS SRP panaikinti ir visas paslaugas, reikalingas užtikrinti inžinerinių tinklų sistemų eksploataciją, pirkti. VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. 2018-08-08 pareiškėjui buvo įteiktas įspėjimas apie pareigybės naikinimą, o 2018-11-08 pareiškėjas buvo atleistas iš VA VPK AS SRP vyriausiojo specialisto pareigų.

3.3. Pareiškėjo pretenzijos dėl negautos išeitinės išmokos yra nepagrįstos, kadangi VTĮ 41 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą atleistam iš pareigų valstybės tarnautojui išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis.

3.4. Įgyvendinant VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą garantiją, D. V. buvo siūlomos VA VPK esančios laisvos pareigos. Pareiškėjas sutiko eiti šias pareigas: 1. VA VPK AS Transporto poskyrio vedėjo pareigas; 2. VA VPK AS Ūkio poskyrio vedėjo pareigas; 3. VA VPK AS Materialinio aprūpinimo poskyrio vedėjo pareigas; 4. VA VPK AS Transporto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas; 5. VA VPK AS Viešųjų pirkimų poskyrio vyresniojo specialisto pareigas; 6. VA VPK Dokumentų valdymo skyriaus Raštinės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas; 7. VA VPK AS Viešųjų pirkimų poskyrio vyresniojo specialisto pareigas; 8. VA VPK AS Ūkio poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas; 9. VA VPK AS Transporto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas. Pastebi, kad iš šio sąrašo 4 ir 9 punktuose nurodytos pareigybės (VA VPK AS Transporto poskyrio vyriausiojo specialisto) dubliuojasi, o 8 punkte VA VPK AS Ūkio poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės VA VPK iš viso nebuvo. Vadovaujantis VTĮ 43 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas negalėjo būti paskirtas į aukštesnes pareigas (jo pareigybė buvo 10 kategorijos): VA VPK AS Transporto poskyrio vedėjo, VA VPK AS Ūkio poskyrio vedėjo, VA VPK AS Materialinio aprūpinimo poskyrio vedėjo pareigas, kadangi šių pareigybių kategorijos buvo aukštesnės nei pareiškėjo turima (pirmųjų dviejų pareigybių – A13, trečiosios – A11). VA VPK AS Transporto poskyrio vyriausiojo specialisto, VA VPK AS Viešųjų pirkimų poskyrio vyresniojo specialisto, VA VPK Dokumentų valdymo skyriaus Raštinės poskyrio vyriausiojo specialisto ir VA VPK AS Viešųjų pirkimų poskyrio vyresniojo specialisto pareigų pareiškėjas negalėjo užimti, kadangi neatitiko šių pareigybių aprašymuose nustatytų specialiųjų reikalavimų. Pareiškėjas neatitiko VA VPK AS Transporto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigoms eiti keliamų reikalavimų, o tiksliau – turėti ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį automobilių remonto organizavimo, vykdymo ir eksploatacijos srityje, viešųjų pirkimų techninių specifikacijų rengime; turėti ne mažesnę kaip 1 metų patirtį organizuojant nurašytų automobilių pardavimo aukcionus. Pareiškėjas taip pat neatitiko VA VPK AS Viešųjų pirkimų poskyrio vyresniojo specialisto pareigoms eiti keliamų reikalavimų, o tiksliau – turėti ne mažesnę kaip vienerių metų darbo patirtį viešųjų pirkimų srityje. Pareiškėjas neatitiko ir VA VPK Dokumentų valdymo skyriaus Raštinės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigoms eiti keliamų reikalavimų, o tiksliau – turėti ne mažesnę kaip vienerių metų darbo patirtį biudžetinių įstaigų dokumentų valdymo srityje. Užimti kitų VA VPK esančių laisvų to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigų pareiškėjas nepageidavo.

3.5. VA VPK nebuvo įsteigtos 13 naujų pareigybių etatai. Visų pirma, pažymėtina tai, kad minėtas įsakymas, vadovaujantis jo 3 punktu, įsigalioja 2019-01-01, todėl minėtu įsakymu įsteigtos pareigybės pareiškėjui 2018-11-08 dar negalėjo būti pasiūlytos. Taip pat svarbu tai, kad šiuo konkrečiu atveju nėra steigiamos naujos pareigybės, kaip teigia pareiškėjas, o, vadovaujantis VTĮ pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 11 punktu, buvo peržiūrėtos VA VPK valstybės tarnautojų pareigybių sąraše esančios pareigybės ir įvertinus šių pareigybių atitiktį VTĮ 2 straipsnyje apibrėžtai valstybės tarnautojo sąvokai, kaip neatitinkančios minėtos sąvokos, 2018-08-31 VA VPK viršininko įsakymu Nr. 5-V-765 buvo panaikintos 48 karjeros valstybės tarnautojų pareigybės. VA VPK viršininko 2018-10-25 įsakymu Nr. 5-V-879 įsteigta 13 pareigybių pagal darbo sutartį.

Šalies argumentai

3.6. Pareiškėjo teiginiai dėl jo diskriminavimo dėl lyties ir amžiaus yra nepagrįsti. Vyriškos lyties darbuotojų mažėjimą lėmė nekonkurencingas (lyginant su privačiu sektoriumi) darbo užmokestis. Darbuotojai, turintys technologinių mokslų srities išsilavinimą bei patirtį atitinkamoje srityje, buvo / yra paklausūs darbo rinkoje ir iš VA VPK AS išeidavo savo noru į privatų sektorių arba į aukštesnę įstaigą (Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos). Pabrėžė ir tai, kad minėtos srities išsilavinimą ir darbo patirtį dažniausiai turi vyriškos lyties asmenys, todėl būtent tai lėmė vyriškos lyties darbuotojų mažėjimą VA VPK AS, o ne diskriminacija, kaip teigia pareiškėjas. VA VPK tiek AS, tiek kituose skyriuose dirba ir žymiai vyresni, lyginant su pareiškėju, darbuotojai. Pareiškėjo teiginiai dėl AS vyriausiųjų specialistų A. K. J. ir L. D., kurių amžius daugiau kaip 50 metų, atleidimo yra nepagrįsti, kadangi šie darbuotojai dirba VA VPK.

3.7. Kaip akivaizdų persekiojimo požymį pareiškėjas įvardina 2017-11-06 atliktą tarnybinį patikrinimą ir drausminės nuobaudos skyrimą pareiškėjui. Šis pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas, nes pareiškėjo atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas neįrodo, jog pareiškėjo atžvilgiu vykdomas persekiojimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas šio tarnybinio patikrinimo išvadą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pripažino, kad nuobauda paskirta teisėtai.

3.8. Dėl prašymo priteisti darbo užmokestį už papildomų darbų atlikimą paaiškino, kad, VA VPK duomenimis, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio iki 2018 m. spalio mėnesio nebuvo jokių raštiškų pavedimų dėl papildomų (pareigybės aprašyme nenumatytų) darbų atlikimo pavedimo pareiškėjui, todėl jo reikalavimas priteisti jam neišmokėtą 2 990 Eur darbo užmokestį už papildomų darbų atlikimą yra nepagrįstas.

3.9. Dėl reikalaujamos neturtinės žalos paaiškino, kad šiuo atveju nėra įrodymų, kad pareiškėjui būtų sukeltos konkrečios pasekmės, o teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Iš pareiškėjo skundo visiškai neaišku, kokios neigiamos fizinės ar emocinės pasekmės sąlygojo pareiškėjo reikalavimus ir kuo remiantis neturtinė žala įvertinta tokia suma.

3.10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai paaiškino, kad pareiškėjas neatitiko laisvų pareigybių specialiųjų reikalavimų. Jo darbo patirtis viešuosiuose pirkimuose susijusi tik su techninių specifikacijų rengimu, o ne su pačiomis procedūromis. Tuo tarpu pagal laisvų pareigybių aprašymų reikalavimus patirtis turėtų būti suprantama kaip patirtis vykdant procedūras. Nesutiko, kad pareiškėjas turi patirties įstaigos dokumentų valdymo srityje, nes jo patirtis susijusi tik su jo paties dokumentų valdymu, tuo tarpu, atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, reikalinga patirtis valdant visos įstaigos dokumentus. Dėl pareiškėjo patirties kainų ir kontrolės komisijoje paaiškino, kad tokia patirtis susijusi tik su vadovavimu padaliniui, o ne su tiesioginiu darbu dokumentų valdyme. Net ir tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad pareiškėjas atitiko reikalavimų pareigybėms, tuo metu, kai buvo priimamas skundžiamas sprendimas, nebuvo pateikęs tokių įrodymų, taigi priimtas sprendimas yra teisėtas.

Atsiliepimas

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į skundą. Jame nurodė, kad jo su pareiškėju nesieja jokie materialiniai teisiniai santykiai, todėl prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Pareiškėjas VA VPK dirbo nuo 2013 m. lapkričio mėnesio karjeros valstybės tarnautojo A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigose (pareigybės aprašymas T. II, b. l. 12).

6. Pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo įteiktas įspėjimas apie pareigybės panaikinimą (T. II, b. l. 19). Pareiškėjo pareigybė panaikinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-765 (T. II, b. l. 121,122). Pareiškėjui 2018 m. spalio 30 įteiktas siūlymas, kuriuo pateiktas VA VPK laisvų pareigybių sąrašas (T. II, b. l. 20). Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 8 d. pateikė sutikimą užimti iš sąrašo 9 pareigybes pirmumo tvarka (T. II, b. l. 86). 2018 m. lapkričio 8 d. pareiškėjui atsakyta, kad jis neatitinka specialiųjų reikalavimų, keliamų nė vienai pasirinktai pareigybei (T. II, b. l. 99). 2018 m. lapkričio 8 d. priimtas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų (T. I, b. l. 104).

7. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pertvarkymai, dėl kurių buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė, buvo realūs, ar nepažeista pareiškėjo teisė užimti kitas laisvas pareigas, kurias jam privalėjo siūlyti atsakovas pagal VTĮ 43 straipsnio 1 dalį (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), ar su pareiškėju buvo visiškai atsiskaityta (ar turėjo būti mokama priemoka už papildomus darbus, ar išmokėta išeitinė išmoka).

Dėl pertvarkymo ir pareigybės naikinimo realumo.

9. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas tokio pobūdžio bylose yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai, inter alia (be kita ko), yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-346/2011, Nr. A492-1954/2012, Nr. A520-43/2013, taip pat LAT 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007 ir kt.).

10. Vertinant, ar pareiškėjo pareigybė realiai buvo panaikinta, svarbu nustatyti, kokias funkcijas iki pareiškėjos pareigybės panaikinimo jis atliko ir ar šios funkcijos – visos ar jų dalis – neišliko, ar paskirstytos kitiems darbuotojams, jų atsisakyta ir pan. Nustačius šias aplinkybes ir konstatavus, kad pareiškėjo atliktos darbo funkcijos (visos ar didžioji jų dalis) paskirstytos atlikti kitiems darbuotojams arba dėl tam tikrų priežasčių pasikeitusioje institucijos veikloje nėra reikalingos, būtų galima konstatuoti, kad dėl struktūrinių pertvarkymų pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta realiai.

11. Iki pertvarkymo VA VPK Aptarnavimo Skyrių (toliau – ir AS) sudarė šie poskyriai: Materialinio aprūpinimo, Ūkio, Materialinio aprūpinimo ir Ūkio poskyrio sandėlis, Statybos ir remonto poskyris, Viešųjų pirkimų poskyris, Eksploatacijos ir materialinio techninio aprūpinimo poskyris, Autoremonto dirbtuvės ( T. V, b. l. 184-189). Po struktūrinių pertvarkymų 2018 m. lapkritį AS sudarė Materialinio aprūpinimo, Ūkio, Viešųjų pirkimų, Transporto poskyriai (T. IV, b. l. 157-163). Apie planuojamas pertvarkas liudija susirinkimo protokolas, kuriame pristatomos pertvarkos (T. IV, b. l. 38). Jų esmė – autoremonto ir kitų policijos veiklai nebūdingų funkcijų konsolidavimas. Dėl pertvarkų buvo priimti sprendimai dalį pareigybių naikinti – Eksploatacijos ir materialinio techninio aprūpinimo poskyryje 31 pareigybę, Autoremonto dirbtuvėse – 25 pareigybes, Statybos ir remonto poskyryje visas – 4 pareigybes, o Ūkio poskyryje – 1pareigybę (T. IV, b. l. 121); 1 Eksploatacijos ir materialinio techninio aprūpinimo poskyrio pareigybė buvo pervardinta (T. IV, b. l. 118), įsteigtos 2 pareigybės Ūkio poskyryje – suvirintojo ir patalpų valytojo (T. IV, b. l. 116, 117) (abi pagal darbo sutartį). Pažymėtina, kad iš naujai įsteigtų Ūkio poskyryje pareigybių aprašymų (T. IV, b. l. 146-149) negalima daryti išvados, kad pareiškėjo pareigybės funkcijos perkeltos į jas. Iki pertvarkymų AS buvo 184 etatai, po pertvarkymų liko 125,5 etatai (T. V, b. l. 25). Po pertvarkos AS poskyrių skaičius sumažėjo, sumažėjo ir etatų skaičius. Naujai įsteigtos pareigybės buvo tik naujai įsteigtame Transporto poskyryje, kuris, kaip matyti iš pertvarkos protokolų, įsteigtas konsoliduojant (sumažinant) Eksploatacijos ir materialinio techninio aprūpinimo poskyrį ir Autoremonto dirbtuves. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad po pertvarkymų pareiškėjo buvusi pareigybė realiai išliko, buvo tik pervardinta ar kitaip pakeista.

12. Pareiškėjas teigia, kad jo pareigybė realiai panaikinta nebuvo, nes jo vykdytas funkcijas, susijusias su šilumos ūkio, pastatų, elektros prietaisų priežiūra ir toliau atlieka VA VPK AS, o pastatai bei įranga ir toliau eksploatuojami. VA VPK Aptarnavimo skyrius, iš tiesų, ir toliau atlieka tokias funkcijas, bet tai nereiškia, kad įstaiga negalėjo sumažinti panašias funkcijas atliekančių darbuotojų skaičiaus. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo funkcijos buvo paskirstytos kitiems darbuotojams arba faktiškai nevykdomos (T. VI, b. l. 44-45). Nagrinėtinos pareiškėjo pareigybės aprašyme (T. II, b. l. 12,13) nurodytos funkcijos ir jų tolimesnis vykdymas. Pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.1 p. nurodyta funkcija (aprūpina visos įstaigos padalinius elektros energija, šiltu ir šaltu vandeniu) nėra vykdoma ir realiai nėra būtina, nes šiuos resursus (elektrą, vandenį) tiekia ne pareiškėjas; dalį 7.1 p. numatytos funkcijos (rūpinasi šildymu, kanalizacija ir nutekamaisiais vandenimis) atlieka santechnikai. Byloje yra nurodytų santechnikų pareigybių aprašymai (T. VI, b. l. 76-79), kurių 6.1–6.3 papunkčiuose numatyta vandentiekio, šildymo, kanalizacijos ir nutekamųjų vandenų mazgų priežiūra bei smulkus remontas. Pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.2 p. numatyta funkcija (organizuoja įstaigos elektros, šilumos, vandens, vėdinimo įrenginių saugų ir patikimą darbą bei nuolat kontroliuoja jo būklę, kad naudojami įrenginiai dirbtų gamintojo nurodytu darbo režimu) pavesta AS vedėjui; sutiktina, kad po pertvarkos funkcijos, susijusios su elektros, šilumos, vandens, vėdinimo ir kanalizacijos įrenginių priežiūra liko AS kompetencijoje (AS nuostatų 8.5 punkte nurodytas tikslas – organizuoti naudojamų įrenginių ir statinių, patalpų administravimą, naudojimą, priežiūrą ir remontą, su tuo susijusio funkcijos numatytos 13 skyriaus nuostatų punkte (T. IV, b. l. 156-162)); šio skyriaus vedėjas atsako už tinkamą funkcijų vykdymą (skyriaus nuostatų 25 punktas, AS vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punktas (T. VI, b. l. 88-90), taip pat jam pavesta organizuoti materialinį techninį VAVPK aprūpinimą (AS vedėjo pareigybės aprašymo 7.4 punktas). Be to, į bylą atsakovo pateiktų AS Ūkio poskyrio statinių aptarnavimo specialisto (elektrotechnikos darbuotojo) ir elektriko pareigybių aprašymuose (T. VI, b. l. 101-104) pavesta elektros įrenginių priežiūra (pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.3 p. funkcija (vykdo šilumos, elektros, vandentiekio ir kanalizacijos bei vėdinimo techninės būklės analizę dėl taupaus įmonės energetinių išteklių naudojimo) priskirtina bendresnei materialinio ir techninio aprūpinimo funkcijai, taigi tenka AS vedėjui. Pažymėtina ir tai, kad AS skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.12 punktu jam specialiai pavesta kontroliuoti materialinius resursus taip, kad jie būtų taupiai naudojami. Pareiškėjo pareigybės aprašyme 7.4 p. nurodyta funkcija (ruošia techninę ir projektinę dokumentaciją viešųjų pirkimų šilumos, elektros, vėdinimo, vandentiekio bei kanalizacijos darbams pirkti) priskirtina bendresnei materialinio ir techninio aprūpinimo funkcijai, be to, AS vedėjui pavesta organizuoti viešojo pirkimo konkursus (vedėjo pareigybės aprašymo 7.7 p.). Pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.5 p. funkcija (paruošia šildymo sistemas rudens-žiemos sezonui ir surašo nustatytos formos aktus) pavesta atlikti AS Ūkio poskyrio santechnikams, elektrikams kurių pareigybių aprašymų (T. VI, b. l. 79-79; 101-104) 6.1 p. numatytos funkcijos, susijusios su šildymo sistemų, vandentiekio, nuotėkų ir kitų santechnikos inžinerinių įrenginių komunikacijų ir inventoriaus inžinerinių komunikacijų, elektros prietaisų priežiūra. Pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.6 p. funkcija (sudaro paraiškas ir atlieka paskaičiavimus dėl elektros, šilumos, elektros bei vėdinimo ir kanalizacijos įrenginių medžiagos ir atsarginėms dalims įsigyti įeina į AS vedėjui pavestą funkciją organizuoti materialinį techninį VA VPK aprūpinimą (AS vedėjo pareigybės aprašymo 7.4 punktas), taip pat įgyvendinama kartu su santechnikams ir elektrikams pareigybių aprašymuose (T. VI, b. l. 79-79) 6.1 p. numatyta funkcija, susijusia su šildymo sistemų, vandentiekio, nuotėkų ir kitų santechnikos inžinerinių įrenginių komunikacijų ir inventoriaus inžinerinių komunikacijų priežiūra.

Pareiškėjo 7.7–7.13 punktuose nurodytos funkcijos taip pat iš esmės gali būti įgyvendinamos tuo, kad organizuojamas įstaigos materialinis techninis aprūpinimas ir atliekama inžinerinių mazgų priežiūra, kad, kaip minėta, pavesta arba AS vedėjui, arba santechnikams. Tokiu būdu įstaiga galėjo pertvarkyti savo veiklą taip, kad toms pačioms funkcijoms atlikti reikėtų mažiau darbuotojų ir šiuo atveju pareiškėjo interesas išlaikyti darbo vietą neturėtų būti iškeltas aukščiau įstaigos ir viešojo intereso racionaliai naudoti išteklius. Į bylą pateikta administracinio pastato eksploatacijos ir aptarnavimo paslaugų sutartis (T. IV, b. l. 48-82) įrodo, kad atsakovas taikė statinių ir jų inžinerinių sistemų priežiūros paslaugų pirkimo praktiką. Pareiškėjo nurodomos Policijos departamento vyriausiojo komisaro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 5V-1035 įsteigtos 13 pareigybių AS buvo įsteigtos po to, kai šiame skyriuje buvo panaikintos 13 valstybės tarnautojų pareigybių, iš viso: VA VPK – 48 valstybės tarnautojų pareigybės. Tai patvirtina įsakymų priedai, kuriais naikinamos ir steigiamos pareigybės (T. IV, b. l. 8-13). Apibendrinant išdėstytus argumentus, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo pareigybė panaikinta tik dirbtinai.

13. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo jokio materialinio pagrindo naikinti Statybos ir remonto poskyrį, kuriame jis dirbo, nebuvo tam jokio ekonominio pagrindimo. Taip pat teikia argumentus, susijusius su tuo, kad atsakovas galimai netinkamai organizuoja pastatų ir inžinerinių sistemų priežiūrą. Teismo vertinimu, vis gi tokie klausimai iš esmės susiję su resursų naudojimo tikslingumu, ir nėra susiję su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, pareiškėjo pareigybė buvo realiai panaikinta praradus poreikį.

Dėl pareiškėjo teisės užimti kitas laisvas pareigas

15. Ginčas taip pat kilo dėl to, ar nebuvo pažeista VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija valstybės tarnautojui siūlyti kitas laisvas pareigas.

16. VTĮ 43 straipsnio 1 dalis (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) nustatė, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas.

17. Pareiškėjui 2018-10-30 įteiktas siūlymas, kuriuo pateiktas VA VPK laisvų pareigybių sąrašas (T. II, b. l. 20). Pareiškėjas 2018-11-08 pateikė sutikimą užimti iš sąrašo 9 pareigybes pirmumo tvarka (T. II, b. l. 86). 2018-11-08 pareiškėjui atsakyta, kad jis neatitinka nė vienai pasirinktai pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų (T. II, b. l. 99). 2018-11-08 priimtas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų (T I b. l. 104).

18. Pareiškėjo teigimu, vien tik ta aplinkybė, kad gavo pasiūlymą (T. II, b. l. 20), su kuriuo pateiktas laisvų pareigybių sąrašas ir prašoma informuoti apie sutikimą ar nesutikim eiti pareigas, rodo, kad atsakovas pripažino, kad jis atitinka visų pareigybių, kuriuos buvo pateiktos su siūlymu, reikalavimus.

19. Su tokiu aiškinimu negalima sutikti, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tarnautojas, pretenduojantis užimti atitinkamas pareigybes, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus (žr., pvz., 2013 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-255/2013 ir kt.). VTĮ 43 straipsnio 1 dalies garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Kitaip nebūtų galima užtikrinti, kad bus pasiekti atitinkamai pareigybei priskirti uždaviniai ir tinkamai atliekamos funkcijos. Pažymėtina, kad siūlyme buvo nurodyta, kad siunčiamas laisvų pareigybių sąrašas, dėl pareigybių reikalavimų reikia kreiptis į Personalo administravimo valdybą. Tai rodo, kad iš teksto nebuvo galima susidaryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas jau pripažintas atitinkančiu pareigybių reikalavimus. Be to, pats pareiškėjas, priimdamas lapelį įrašė, kad informacija apie specialius reikalavimus nėra pateikta (T. I, b. l. 132), t. y. nebuvo įsitikinęs, kad atitinka specialiuosius reikalavimus.

20. Pareiškėjas pateikia įrodymus apie turimą išsilavinimą ir ilgametę patirtį pastatų priežiūros srityje, kurie rodo jo profesionalumą, tačiau šioje byloje vertintini tiek, kiek įrodo atitiktį specialiesiems ir bendriesiems pareigybių reikalavimams, kurios buvo laisvos jo atleidimo iš pareigų metu.

21. Pareiškėjas buvo informuotas apie laisvas pareigybes 2018-10-30. Įvertinus byloje esančius įrodymus apie laisvas valstybės tarnautojų pareigybes laikotarpiu nuo įspėjimo apie pareigybės naikinimą (2018-08-08) iki atleidimo dienos (2018-11-08) (T. VI, b. l. 63-83) nenustatyta, kad būtų kitų pareigybių, kurios nebuvo nurodytos pareiškėjui. Pareiškėjas išreiškė sutikimą užimti 9 pareigybes, dėl kurių specialiųjų reikalavimų atitikties ir kilo ginčas.

22. Pareiškėjas išreiškė sutikimą užimti šias karjeros valstybės tarnautojo pareigas: AS Transporto poskyrio vedėjo, AS Ūkio poskyrio vedėjo, AS Materialinio aprūpinimo poskyrio vedėjo, AS Viešųjų pirkimų poskyrio vyresniojo specialisto, Dokumentų valdymo skyriaus Raštinės poskyrio vyriausiojo specialisto, AS Viešųjų pirkimų poskyrio vyresniojo specialisto pareigas.

Taip pat išreiškė sutikimą užimti šias pareigas pagal darbo sutartį: AS Transporto poskyrio vyriausiojo specialisto, AS Ūkio poskyrio vyriausiojo specialisto, AS Transporto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas.

VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatyta garantija taikoma tik laisvoms karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms, taigi teisinės pareigos siūlyti užimti pareigų pagal darbo sutartį (3-jų: AS Transporto poskyrio vyriausiojo specialisto, AS Ūkio poskyrio vyriausiojo specialisto, AS Transporto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas) atsakovas neturėjo. Todėl teismas laiko, kad pareiškėjas dėl šių pareigybių neįgijo subjektinių teisių.

Dėl pareiškėjo sutiktų užimti poskyrio vedėjų pareigybių (3-jų) pasakytina, kad šios pareigybės buvo aukštesnės kategorijos nei buvusi pareiškėjo pareigybė, todėl pareiškėjas į jas pretenduoti pagal VTĮ 43 str. 1 d. negalėjo.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar pareiškėjas atitiko nurodytų 3-jų karjeros valstybės tarnautojo pareigybių: AS Viešųjų pirkimų poskyrio vyresniojo specialisto, Dokumentų valdymo skyriaus Raštinės poskyrio vyriausiojo specialisto, AS Viešųjų pirkimų poskyrio vyresniojo specialisto specialiuosius reikalavimus.

23. Nagrinėtina pareiškėjo atitiktis AS Viešųjų pirkimų poskyrio vyresniojo specialisto dviejų pareigybių specialiesiems reikalavimams. Pagal šių (2-jų) pareigybių aprašymus (T. II, b. l. 88-91), jas pretenduojančiam užimti asmeniui keliami specialieji reikalavimai, nurodyti 6 punkte. Pareiškėjas įrodinėja, kad jis atitiko šiuos reikalavimus – jo pareigybės aprašyme buvo numatyta funkcija, susijusi su viešaisiais pirkimais, t. y. jo pareigybės aprašymo 7.4 p. numatyta, kad jis ruošia techninę ir projektinę dokumentaciją viešųjų pirkimų šilumos, elektros, vėdinimo, vandentiekio bei kanalizacijos darbams pirkti. Atsakovas neneigia, kad tokią funkciją pareiškėjas atliko ir turi patirtį. Tačiau atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas neatitiko būtent pareigybių aprašymų 6.3 punkte nurodyto reikalavimo turėti vienerių metų patirtį viešųjų pirkimų srityje (nedetalizavo kuo pareiškėjo turima patirtis neatitinka reikalavimo). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad pareiškėjo turima patirtis nėra pakankama, nes turima omenyje, kad reikalinga patirtis ne pirkimo specifikacijų srityje, o procedūrų vykdyme. Viešųjų pirkimų įstatymas, be kita ko, reguliuoja ir techninių specifikacijų rengimą, nustato reikalavimus joms (pvz., Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 34 d.). Byloje nėra pakankamai argumentų, kurie paneigtų, kad techninių specifikacijų rengimas nėra patirtis viešųjų pirkimų srityje. Atsakovo teiginiai, kad sprendžiant iš pareigybėms priskirtų funkcijų turinio jos orientuotos į pirkimo procedūrų vykdymą, t. y. omenyje turėta darbo patirtis, vertintini kritiškai. Būtent atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra atsakingas už tai, kad pareigybių specialieji reikalavimai būtų apibrėžti korektiškai ir aiškiai, kad būtų galima įvertinti, ar asmuo atitinka keliamus reikalavimus. Pareigybės aprašyme nustatyti specialieji reikalavimai iš esmės yra ne kas kita, o tam tikras konstitucinių teisių pasirinkti darbą (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis) ir lygiomis teisėmis stoti į valstybinę tarnybą (Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis) ribojimas, kuris turi būti konstituciškai pagrįstas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Todėl specialieji reikalavimai negali būti aiškinami plečiamai (t. y. plečiant ribojimo apimtį labiau negu leistų gramatinė formuluotės išraiška) ir remtis numanymais ar prielaidomis. Viešojo administravimo subjektas nustato juos atsižvelgdamas į pareigybės paskirtį, jos funkcijas ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (galiojo iki 2019 m. sausio 1 d.). Be to, paliekant plačią diskreciją pačiai institucijai aiškinti jos teisės akto turinį būtų sudaromos sąlygos savivalei ir nevienodam asmenų traktavimui vertinant jų atitiktį. Pažymėtina ir tai, kad pareigybių funkcijos neleidžia daryti vienareikšmiškos ir akivaizdžios išvados, kad joms atlikti reikalinga būtent viešųjų pirkimų procedūrų, einančių po techninės specifikacijos parengimo, vykdymo patirtis (pažymėtina, kad ne išmanymas, o būtent darbo patirtis), t. y. nėra požymių, kad padaryta akivaizdi klaida.

24. Nagrinėtina pareiškėjo atitiktis Dokumentų valdymo skyriaus Raštinės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas neatitiko reikalavimo turėti ne mažesnę kaip vienerių metų darbo patirtį biudžetinių įstaigų valdymo srityje. Pareiškėjo teigimu, jis tokią patirtį turėjo. Pirmiausia, eidamas turėtas pareigas neišvengiamai susidurdavo su įstaigos dokumentų sudarymu ir valdymu. Atsakovas tokios aplinkybės neginčija. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tokia patirtis nėra pakankama, nes šiuo atveju reikalingas visos įstaigos dokumentų valdymo išmanymas ir darbo patirtis. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad dirbo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje (tuo metu – Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos komisija), vartotojų gynimo ir informavimo skyriuje, jo viršininku. Pagal pateiktus „Sodros“ duomenis D. V. Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje dirbo nuo 1998 m. balandžio iki 2009 m. Pagal pateiktus Vartotojų gynimo ir informavimo skyriaus nuostatus (T. VI, b. l. 137, 138), skyriui pavesta organizuoti Komisijos raštvedybą ir kontroliuoti, kaip Komisijos darbuotojai tvarko dokumentus. Pagal Vartotojų gynimo ir informavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 4.6 punktą priskirta pareiga kontroliuoti, kaip skyriaus darbuotojai tvarko dokumentus, taip pat, kaip tvarkomas Komisijos archyvas. Pareiškėjas buvo paskirtas Komisijos kaip archyvo fondo sudarytojo ir laikytojo ekspertų komisijos pirmininku (pagal 1999 m. kovo 1 d. galiojusią Archyvų ir dokumentų įstatymo 10 straipsnį) (T. VI, b. l. 139). Be to, pareiškėjas pateikė Lietuvos pašto filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto bendrojo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymą (T. VI, b. l. 140, 141), pagal kurias pareiškėjui buvo pavesta prižiūrėti ir kontroliuoti filialo archyvo darbą. Pagal AB „Lietuvos pašto“ pažymą (T. VI, b. l. 144) šiose pareigose pareiškėjas dirbo nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. Dirbant Vilnius filialo ūkio valdymo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigose, jam taip pat buvo pavesta prižiūrėti ir kontroliuoti filialo archyvo darbą (T. VI, b. l. 142, 143), pagal AB „Lietuvos pašto“ pažymą šiose pareigose pareiškėjas dirbo nuo 2009-04-01 iki 2010-11-22.

Raštvedybos terminas naudotas iki dokumentų valdymo termino atsiradimo. Lietuvos archyvų departamento generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 2 d. įsakymu (Žin., 2005, Nr. 132-4773) Raštvedybos taisyklių pavadinimas buvo pakeistas į Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles. Anksčiau naudota „raštvedybos“ sąvoka pakeista platesne „dokumentų valdymo“ sąvoka. Pagal Archyvų ir dokumentų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį dokumentų valdymas – valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens vidaus administravimo sritis, kuri apima dokumentų rengimą, tvarkymą, apskaitą, saugojimą. Taigi ir archyvų sudarymas bei valdymas apima dokumentų valdymo veiklą. Pareiškėjo vykdytos funkcijos Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje buvo tiesiogiai susijusios su dokumentų valdymo organizavimu įstaigoje, kas neabejotinai liudija apie jo patirtį dokumentų valdymo organizavimo srityje. Be to, patirtis Lietuvos pašte taip pat apėmė ir dokumentų archyvo priežiūrą, t. y. sudėtinę dokumentų valdymo dalį, nors ir nebiudžetinėje įstaigoje. Pareiškėjas pagal iki atleidimo vykdytas funkcijas taip pat sudarinėjo dokumentus, juos perduodavo registruoti, pan. t. y. pagal pateiktą apibrėžimą tokia jo veikla taip pat pateko į dokumentų valdymo sritį. Jau minėta, kad pareigybės aprašyme įtvirtintas specialusis reikalavimas negali būti aiškinamas kaip labiau ribojantis negu išreikštas paties viešojo administravimo subjekto aktu, taigi šiuo atveju negalima remtis numanomu reikalavimu turėti ir kitokios – specifinės – dokumentų valdymo srities patirties. Toks atsakovo aiškinimas vertintinas kaip subjektyvus ir nepagrįstas. Darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį biudžetinės įstaigos dokumentų valdymo srityje.

23. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pateikė argumentą, kad net ir tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad pareiškėjas atitiko laisvų pareigybių reikalavimus, skundžiamas sprendimas priimtas pagrįstai, nes tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas pareiškėjas nebuvo pateikęs įrodymų, kad atitinka pareigybių reikalavimus. Šiuo aspektu svarbu tai, kad pareiškėjui buvo pateiktas ne konkretus pasiūlymas, o sąrašas pareigybių, nenurodant specialiųjų reikalavimų pareigybėms. Po to, kai pareiškėjas 2018-11-08 pareiškė, kad sutiktų užimti jo nurodytas 9 pareigybes, tą pačią dieną jam buvo atsakyta, kad jis neatitinka joms keliamų reikalavimų, tačiau konkrečiai nebuvo nurodyta, kokių reikalavimų pareiškėjas neatitinka (T. II, b. l. 99). Tai pat tą pačią dieną, 2018-11-08, atsakovas priėmė sprendimą atleisti pareiškėją iš pareigų (T. II, b. l. 100). Tokiu būdu atsakovas nesielgė sąžiningai ir atidžiai, nes nesudarė galimybės pareiškėjui pateikti įrodymus apie jo atitikimą norimoms užimti pareigybėms, nesiaiškino, kokių konkrečiai reikalavimų neatitinka pareiškėjas ir ar gali pateikti įrodymus, kad juos atitinka. Pareiškėjui net nebuvo paaiškinta, kokių konkrečiai reikalavimų jis neatitinka. Tai rodo, kad atsakovas ir nesiekė, kad situacija būtų išspręsta tarpusavio bendradarbiavimo priemonėmis, ką įpareigoja bendra fiduciarinė (šalių bendradarbiavimo) pareiga ir speciali Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalies norma, o labiau siekė kuo greičiau „įforminti“ pareiškėjo atleidimą. LVAT praktikoje pažymėta, kad realizuojant VTĮ 43 straipsnio 1 dalies garantiją, įtvirtinta įstaigos pareiga būti aktyviai teikiant aptariamam tarnautojui siūlymus užimti tokias laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias šis tarnautojas, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus tarnautojo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus galėtų užimti (pvz., žr. LVAT 2016-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3631-520/2015). Šiuo atveju nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neįvykdė pareigos tarnautojui teikti siūlymus užimti tokias laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias jis galėtų užimti.

24. Darytina išvada, kad buvo pažeistos esminės procedūros, dėl kurių pareiškėjas neteko galimybės pasinaudoti VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija. Teismų praktikoje, esant tokiam procedūros pažeidimui, valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu (žr., pvz., LVAT 2011-06-07 sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011; kt.), todėl skundžiamas VA VPK viršininko 2018-11-08 įsakymas Nr. 10-TE-2087 „Dėl D. V. atleidimo iš pareigų“ naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Panaikinus įsakymą ir pareiškėjos atleidimą pripažinus neteisėtu, toliau spręstina dėl jos teisių gynimo. Pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą grąžinti jį į pareigas VA VPK pareigas atitinkančias jo kvalifikaciją ir mokant ne mažesnį kaip buvęs darbo užmokestį.

VTĮ nėra nustatyti teisiniai padariniai, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Tokiais atvejais sistemiškai su VTĮ taikomos neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes, reglamentuojančios Darbo kodekso nuostatos (žr., pvz., LVAT 2011-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2016-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017, išplėstinės teisėjų kolegijos 2018-02-14 sprendimą Nr. A-3008-662/2018).

26. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos pažeistų teisių gynimo, taiko Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalį ir sprendžia, jog pareiškėjas grąžinamas į eitas VA VPK AS Statybos ir remonto poskyrio vyriausiojo specialisto arba lygiavertes pareigas. Kadangi VA VPK Statybos ir remonto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigos buvo panaikintos, pareiškėjas grąžintinas į lygiavertes pareigas.

27. Tam, kad pareiškėjo teisės būtų visiškai apgintos, vadovaujantis Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2018-11-09, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą grąžinti jį į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Aplinkybė, kad darbuotojas priverstinės pravaikštos metu gavo pajamų iš kito darbdavio, teismo laikoma reikšminga visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertinant, ar priteisiant pilną kompensaciją nepažeidžiama šalių interesų pusiausvyra ir proporcingumo principas. Šiuo aspektu aktuali bendrosios kompetencijos kasacinio teismo praktika aiškinant kompensacijos esmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad kompensacijos mokėjimą nustatanti norma turi būti taikoma atsižvelgiant į šios teisės normos paskirtį ir siekiamus tikslus, taip pat neatskirtai nuo darbo teisės subjektų principų: lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir pan.; priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui. Teismas turi svarstyti, ar konkretus priteistinas dydis kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatyto kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pvz., kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys taptų nemokus, dėl to nukentėtų kiti darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų vertinant kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydį, sąrašas nėra baigtinis. Teismas, nustatęs, jog prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, gali sumažinti kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2015, 2016 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016 ir kt.).

Šiuo atveju vertintina tai, kad pareiškėjas priverstinės pravaikštos metu turėjo kitų pajamų, kuriomis mažintina priteistina kompensacija. Pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis kitoje darbovietėje viršijo prieš tai gautą, todėl kompensacija nemokėtina už pareiškėjo darbo kitoje darbovietėje laiką (nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. birželio 20 d.) (T. VI, b. l. 94, 152). Kadangi išmokėta išeitinė išmoka už 2 mėnesius (1 902,32 Eur) ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (1 756,28 Eur), jos įskaitytinos atsiskaitant su pareiškėju.

Dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už papildomų darbų atlikimą

28. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo apmokėta už papildomus darbus 2016 m. gruodį – 2018 m. spalį, reikalauja priteisti 2990 Eur, nes, jo nuomone, jam buvo pavesta atlikti iš darbo išėjusio kolegos (V. S.) funkcijas. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad pareiškėjui būtų pavestos papildomos, pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos (VTĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėjo veikla viršijo įprastą darbo krūvį dėl padidėjusio darbų masto. Pareiškėjas nenurodo konkrečių veiklų ar darbų, už kuriuos jis turėjo gauti priemoką, numatytą VTĮ 26 straipsnyje, todėl šis reikalavimas atmestinas.

Dėl diskriminacijos ir kitų argumentų

29. Pareiškėjas teigia, kad buvo diskriminuojamas dėl amžiaus (dėl to, kad amžius viršija 50 metų) ir lyties (dėl to, kad vyras). Bylos medžiagoje nėra konkrečių įrodymų, kad pareiškėjo amžiaus ir lyties vyrai būtų diskriminuojami. Vien tik moteriškos lyties darbuotojų skaičiaus didėjimas skyriuje nėra pagrindas konstatuoti diskriminaciją. Struktūriniai pertvarkymai, kaip jau konstatuota, buvo realūs ir nesietini su siekiu diskriminuoti pareiškėją ar su juo susidoroti. Iš dalies diskriminaciją amžiaus ir lyties pagrindu paneigia tai, kad bylos medžiagoje yra duomenys apie tai, kad kiti AS darbuotojai (A. J. (T. V, b. l. 27-40) ir L. D. (T. V, b. l. 122-137) po pareigybių panaikinimo buvo priimti į naujai įsteigtas AS Transporto poskyrio pareigybes. Taip pat į bylą pateikti įrodymai rodo, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė kelti kvalifikaciją (T. IV, b. l. 4, 5; 164-174). Pareiškėjas nenurodo, į kokius konkrečius mokymus atsisakyta jį leisti. Pareiškėjas byloje teikė ir kitus argumentus, susijusius su kvalifikacijos kėlimu, sveikatos tikrinimu, darbo sąlygų vertinimu, pareigybių ir funkcijų keitimu 2017-2018 metais, tačiau jie nėra tiesiogiai susiję su skundo reikalavimais, todėl teismas dėl jų išsamiai nepasisako. EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr.,pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją , 1997-12-19 sprendimą Helle prieš Suomiją ; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A 261 -3555/2011).

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą

30. VTĮ nenustato neturtinės žalos atlyginimo, todėl taikytinas Darbo kodekso 218 straipsnis, kurio 2 dalis kaip papildomą prie kompensacijos už priverstinę pravaikštą teisių gynybos priemonę po neteisėto atleidimo numato ir patirtos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą. Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtinti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai ir pagrindai. Teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos dydį šios kategorijos bylose, atsižvelgiama į reikšmingas darbo santykius apibūdinančias aplinkybes, t. y. darbo santykių trukmę, turėtas darbuotojo nuobaudas, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybes ir pasekmes, pažeistų teisių apgynimą teismo sprendimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-351/2006). Šiuo atveju pats pareiškėjas nenurodo konkrečių aplinkybių, kuriomis pasireiškė neturtinė žala. Visgi vertintina, kad darbo netekimas visais atvejais susijęs su dideliu emociniu stresu. Vertinant ilgametę pareiškėjo darbo patirtį valstybės tarnyboje, laikytina, kad jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus – nereikalingumo jausmą, pažeminimą, teisėtų lūkesčių praradimą. Kita vertus, teismas vertina ir tai, kad pareiškėjui priteistina kompensacija už priverstinę pravaikštą, jis nenurodo, kad dėl patirto streso būtų atsiradusių sveikatos sutrikimų, kitokių pasekmių, o nurodytas atleidimo iš pareigų pagrindas nebuvo menkinantis reputaciją. Todėl teismas šiuo atveju daro išvadą, kad 400 Eur suma yra pakankama atlyginti patirtą neturtinę žalą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

31. Pareiškėjas reikalauja atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nebuvo atstovaujamas advokato, nėra pateikęs bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 2 p., 5 p., 132 str., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities VPK viršininko 2018-11-08 įsakymą Nr. 10-TE-2087 „Dėl D. V. atleidimo iš pareigų“ ir įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities VPK grąžinti pareiškėją į eitoms Vilniaus apskrities VPK AS Statybos ir remonto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigoms lygiavertes pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, išskyrus laikotarpį nuo 2018-03-25 iki 2018-06-20, nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2018-11-09 (imtinai) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, išmokėtiną sumą mažinant išeitinės išmokos už 2 mėnesius (1 902,32 Eur) ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas (1 756,28 Eur) sumomis bei priteisti 400 Eur neturtinės žalos.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gediminas Užubalis