Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. A. ( E. A. ) ir E. B. ( E. B. ) pareiškimą su suinteresuotu asmeniu VĮ „Turto bankas“ dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad E. A., gim. (duomenys neskelbtini) ( gimimo įrašas Nr. 49 ) ir E. B. ( pavardė iki santuokos (duomenys neskelbtini) – A.) tėvai yra I. A. ir J. A. ( A. ). J. A. ir I. A. išsituokė (duomenys neskelbtini) ( įrašo Nr. 44 ). J. A. mirė (duomenys neskelbtini) ( įrašo Nr. 1924 ).

I. A. ( po santuokos – K. ) su nepilnamečiais vaikais E. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B. ( iki santuokos – A. ), gim. (duomenys neskelbtini), išvyko į Lenkijos Respubliką ( Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2002-08-12 pažyma Nr. (13-01)2022/13-311 ).

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis J. A. vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. Iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Adutiškio seniūnijos 2021-10-28 pažymos Nr. S/1-145 matyti, kad Adutiškio seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. 16 ( 2003-2007 m. ) namų ūkio Nr. 948 įrašyta, kad I. A. vardu įregistruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Iš namų ūkio knygos Nr. 19 įrašų matyti, kad J. A. ir I. A. turi gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).

Po J. A. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla Švenčionių rajono 2-ojo notarų biure nebuvo užvesta ( Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro 2023-02-17 raštas Nr. S-25 ).

Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini)mirus J. A., įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini)ir yra praleistas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau ir – CK ) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ( CK 5.50 straipsnio 2 dalis ). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ( CK 5.57 straipsnio 1 dalis ).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ( CK 1.5 straipsnis ). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-I54-378/2017 ).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai E. A. ir E. B. yra palikėjo J. A., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai ir įpėdiniai pagal įstatymą. Palikimo atsiradimo metu pareiškėjai buvo nepilnamečiai, t. y. pareiškėjas E. A. buvo 15 metų amžiaus, pareiškėja E. B. – 13 metų amžiaus ir neturėjo visiško civilinio veiksnumo ( CK 2.5 straipsnis, CK 2.7 – 2.8 straipsniai ). Pareiškėjų tėvams J. A. ir I. A. išsituokus 1997-07-01, pareiškėjų motina sudarė 2008-12-20 kitą santuoką ir su pareiškėjais, kurie buvo nepilnamečiai, išvyko gyventi į užsienio valstybę – Lenkijos Respubliką. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjų tėvui J. A. nei pareiškėjų motina I. K., nei pareiškėjai, kurie kaip jau minėta palikimo atsiradimo metu neturėjo visiško civilinio veiksnumo, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla Švenčionių rajono 2-ojo notarų biure po J. A. mirties (duomenys neskelbtini) nebuvo užvesta.

Nurodytų aplinkybių visuma, t. y. tai, kad pareiškėjai E. A. ir E. B. palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) buvo nepilnamečiai, su savo motina I. K. gyveno kitoje valstybėje ( Lenkijos Respublikoje ) ir pareiškėjų įstatyminei atstovei – motinai, laiku neatlikus įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo, atsiradusio po pareiškėjų tėvo J. A. mirties, priėmimo, sudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjai dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, todėl teismas tenkina pareiškėjų E. A. ir E. B. prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti tenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577-578 straipsniais, CK 5.57 straipsniu, teismas

nutarė:

E. A. ir E. B. ( E. B. ) pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti E. A. ir E. B. praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po J. A. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.