Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, 2-496-589/2018

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-02-12
Bylos Nr.: 2-496-589/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-01820-2017-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Dambrauskaitė
Ieškovas: J. Ž., V. Ž.
Atsakovas: Beržų
Advokatai: Diana Balčiūnienė, Snieguolė Jurskytė, Virgilijus Vaitiekūnas

Kategorijos

2.6.10.2.4Žala
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai

Civilinė byla Nr. 2-2797-589/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01820-2017-4Procesinio sprendimo kategorija:2.6.10.2.4;2.6.10.5.2.17; (S) 3.2.3.1;3.2.6.1

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 12 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė,Sekretoriaujant Vilmai Bučaitei,Dalyvaujant ieškovams J. Ž. ir V. Ž.,Jų atstovei advokatei Diana Balčiūnienei,Atsakovams Beržų gatvės 41-ojo namo savininkų bendrijos pirmininkui V. B.,Atstovei advokatei Snieguolei Jurskytei- Ignatavičienei,

Panevėžio miesto savivaldybės ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei Karolinai Grubinskienei,

UAB „Panevėžio gatvės“ atstovui advokatui Virgilijui Vaitiekūnui,

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovų J. Ž. ir V. Ž. ieškinį atsakovams Beržų gatvės 41-ojo namo savininkų bendrijai, Panevėžio miesto savivaldybei ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, UAB „Panevėžio gatvės“,

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovų Beržų gatvės 41-ojo namo savininkų bendrijos, 2376,14 EUR žalos, atsiradusios 2016-08-15 nuvirtus medžiui ant automobilio „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje prie Beržų gatvės namo Nr.41, Panevėžyje, atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai atsisako reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų – Panevėžio miesto savivaldybės, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Panevėžio gatvės“. Ieškovai paaiškino, kad jiems 2016-08-15 kaimynė pranešė, kad ant jiems priklausančio automobilio „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilių stovėjimo aikštelėje, įrengtoje prie Beržų g. namo Nr.41, užvirto šalia augęs medis. Nuėję prie automobilio pamatė, kad iš šaknų išvirtęs medis kamienu užvirto ant automobilio priekinės dalies, kurią stipriai apgadino. Jie kreipėsi į policiją, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Atvykę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai nukėlė medžio kamieną nuo automobilio. Dėl padarytos žalos nustatymo jie kreipėsi į IĮ „L. K.“, kur apžiūrėjus automobilį 2016-08-22 buvo sudaryta jo remonto sąmata 2376,14 EUR sumai. Kasko draudimu automobilis nebuvo draustas. Po šio įvykio ieškovai kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją dėl turtinės žalos atlyginimo. Panevėžio miesto savivaldybė jiems atsakė, kad už medžių tvarkymą yra atsakinga Beržų gatvės 41-ojo namo savininkų bendrija. Valstybinės žemės sklypas, kuriame augo nuvirtęs medis, yra išnuomotas bendrijai, kuri šiame žemės sklype vykdė automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus. Jie kreipėsi į Beržų gatvės 41-ojo namo savininkų bendrijos pirmininką dėl žalos atlyginimo, kartu pateikiant IĮ „L. K.“ sudarytą automobilio remonto sąmatą. Gavęs prašymą dėl žalos atlyginimo, bendrijos pirmininkas paprašė pateikti dokumentus, kuriais remiantis prašoma bendrijos atlyginti žalą. Beržų g. 41-ojo namo savininkų bendrija sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį dėl 0,4743 ha žemės sklypo, esančio Panevėžio mieste, Beržų g.41, nuomos. Bendrijos užsakymu 2015 metais projektuotojo L.P. J. buvo parengtas automobilių stovėjimo aikštelės prie Beržų g.41, Panevėžyje, statybos projektas. Šiam projektui Panevėžio miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą. Automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus atliko UAB „Panevėžio gatvės“, su kuria bendrija 2015-11-26 sudarė statybos rangos sutartį Nr.302. Šioje sutartyje numatyta, kad Beržų g.41-ojo namo savininkų bendrija , vykdo darbų techninę priežiūrą, sutarties vykdymo kontrolę. Beržų g.41-ojo namo savininkų bendrija, sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį, kaip nuomininkė tapo atsakinga, įgijo pareigą rūpintis šiame žemės sklype augančiais želdiniais, užtikrinti, jog šie nekeltų pavojaus žmonėms ir jų turtui. Nusprendus Beržų g. 41-ojo namo kieme įrengti automobilių stovėjimo aikštelę , bendrija kreipėsi dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbų projekto parengimo, rašytinio pritarimo statybos projektui gavimo, sudarė rangos sutartį dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbų atlikimo, vadovaujantis kuria statybos darbų techninę priežiūrą, sutarties vykdymo kontrolę turėjo vykdyti minėta bendrija. Beržų g.41-ojo namo savininkų bendrija netinkamai vykdė pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Vykdant automobilių stovėjimo aikštelės statybos darbų techninę priežiūrą nesiėmė jokių priemonių, kad atliekant statybos darbus nebūtų sunaikintos, nukirstos šalių aikštelės augančių medžių , kurie pagal projektą turėjo būti išsaugoti, pagrindinės šaknys. Nukirtus medžių šaknis, medis tapo nestabilus, stovėjo prilaikomas tik smulkių šaknų sistemos, kuri nepajėgi išlaikyti didelio medžio esant stipresniam vėjui, todėl medis virto bei sugadino ieškovams priklausantį automobilį. Bendrija netinkamai vykdė savo pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veikimu ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ieškovai kitų atsakovų atžvilgiu priteisti žalos atlyginimą atsisako, kadangi ieškovų nuomone, atsakovas – Beržų g.41-ojo namo savininkų bendrija yra atsakinga dėl atsiradusios žalos.

Atsiliepimas

Atsakovo, Beržų g. 41-ojo namo savininkų bendrijos atstovai nurodė, kad jie nesutinka su pareikštu ieškiniu . CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybė tokių būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką, priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t.y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovų veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Bendrijai keliami labai dideli standartai, tačiau bendrija, būdama sklypo valdytoja neperėmė visos atsakomybės, kuri sukuriama daikto savininkui. Išnuomota sklypo teritorija apribota įregistruotu servitutu. Ginčo teritorija pagal detalųjį planą nėra žalioji zona, o inžinierinės infrastruktūros teritorija, tik identifikavus šiame ginče konkretizuotų taisyklių reikalavimų nevykdymas galėtų būti pripažintas nebent dideliu neatsargumu. Techniniame projekte ir statybos projekte nenurodyti atstumai privalomi išlaikyti aplink medžių kamienus, kokiame maksimaliame gylyje gali būti atliekami kasimo darbai ir pan. Pagal LR statybos įstatymą 76 str.- Statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuojama statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Apie tai, kad Bendrija, ar jos atstovai, būtų pažeidė statybos techninių dokumentų, ar bet kokio nors kito normatyvinio akto reikalavimus, byloje nenustatyta. Projektas paruoštas geriausio Panevėžio mieste specialisto architekto, projekto sprendiniai derinti, pakeisti, ir vėl derinti atsižvelgus į Panevėžio miesto savivaldybės specialistų pastabas, ir patvirtintas pritarus visoms reikiamoms institucijoms. Šiame projekte atžymėti medžiai, kurie išlieka kaip saugotini. Žemės kasinėjimo darbams atskiras leidimas buvo išduotas savivaldybės miesto Ūkio skyriaus Rangovo prašymu. Darbus vykdė profesionalus rangovas.

2015-10-08 pateiktas savivaldybei nustatytos formos prašymas leisti medžius kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus; pakviesta specialistė S. į vietą, įvertinti padėtį ir būklę, kuriuos šalinti.

2015-11-20 Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius raštu Nr. 8A-1112(18.17) "Dėl želdinių tvarkymo", davė atsakymą, kuriuo pranešė, kad suteikė leidimą dėl šalintinų medžių, pateikė kertamų želdinių atkuriamosios vertės paskaičiavimą. Apie likusių medžių poreikį ir būtinybę genėti šakas nieko nurodė Todėl pirmininkas manė, kad Bendrijai genėti neleido, ir/ar tuo pasirūpins savivaldybė. (Šių dokumentų kopijos buvo pateiktos su pirmu Atsiliepimu.) 2015-11-17 Želdinių apžiūros ir vertinimo aktą Nr. 425, kad dėl genėjimo bus vertinama vėliau vegetacijos periodu, atsakovas pamatė tik 2017-05-18 parengiamojo posėdžio metu teisme, dokumento kopiją pateikus ieškovams Ž. Matyti, Leidimas Nr. 11a-428/15 saugotinų medžių ir krūmų kirtimo išrašytas tik 2015-12-31. Papildomo atsakymo dėl medžių genėjimo Bendrija nesulaukė, pati savivaldybė ir genėjimo neorganizavo.

2016 m. kovo 01 d. išduotas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPP-51-16301-00011.

Po nelaimingo atsitikimo, 2016-09-08 pirmininkas kreipėsi į savivaldybę su prašymu dėl šalintinų medžių, kad įvertinti visų medžių būklę, keliamą pavojų gyventojų saugumui bei turtui, pagal poreikį medžius apgenėti. 2016-09-27 suteiktas leidimas kirsti sausuolius beržus 2 vnt., genėti liepas, formuojant lajas, pašalinant sausas šakas.

Bendrija yra žemės valdytojas, nuomininkas, tačiau savarankiškai neįgyvendina ir negali įgyvendinti želdinių apsaugos ir priežiūros, persodinimo, genėjimo funkcijų, kurios numatytos Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 str-e. 2015-03-19 Žemės nuomos sutartimi Bendrijai nebuvo perkeltos, savivaldybės funkcijos šioje srityje. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 10-13 punktuose apibrėžiamos savivaldybės funkcijos želdinių tvarkymo, apsaugos, valdymo srityje. Tokio pobūdžio funkcijų, kaip numatytų įstatyme nuostatų, į žemės nuomos sutartį su Bendrija nėra įtraukta. O žemės valdytojas norėdamas atlikti bet kokius darbus, susijusius su želdinių tvarkymu, privalo gauti savivaldybės leidimą. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, kaip viešoji valdžios institucija veikianti želdinių priežiūros srityje, leidimų išdavimo srityje, atsakovo nuomone, netinkamai įvertino medžių būklę ir vietą, neapžiūrėjo dar kartą vegetacijos periodu medžių ir laiku neišdavė leidimo genėti šakų, atsižvelgiant į numatomus darbus, kurie pagal numatomą statybos projektą, galėtų sukelti žalą. nerūpestingai pritarė Statybų/rekonstrukcijos projektui, ir nesiėmė visų galimų apsaugos priemonių. Viešoji atsakomybė kyla, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 7 punkte nustatyta, jog vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Tolimesniuose 10-o straipsnio punktuose, apibrėžiamos kitos savivaldybės kompetencijai priskiriamos funkcijos šioje veiklos srityse: su želdinių savininkais ir valdytojais gali sudaryti sutartis dėl želdinių apsaugos ir priežiūros, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais (10 p.); sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 p.); išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 p.);

Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 18 str. 1 d.), želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 18 str. 2 d.). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, reglamentuojanti, jog, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius turi rūpintis vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, kuri negali būti perduodama kitam subjektui (pavyzdžiui, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms). Kas ir matyti, kad ginčo teritorijoje yra išvažiavimas, inžinerinės paskirties statinys. Tik jo projektavimo naštą ir apmokėjimo naštą perkėlė žemės naudotojui, tačiau esminių sprendimų priėmimą ir leidimų išdavimą lėmė savivaldybės valia. faktas, jog 2015-03-19 Bendrija sudarė ir Nekilnojamojo turto registre įregistravo valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią Bendrijai buvo išnuomotas šalia Namo esantis žemės sklypas, neatleidžia Savivaldybės administracijos nuo pareigos šioje teritorijoje rūpintis saugaus eismo organizavimu ir pagal kompetenciją imtis visų priemonių jo užtikrinimui. Nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinama ir miesto dienraščio Sekundė publikacijas. Jos ypač aktualios ginčo kontekste, kur savivaldybė pripažino turinti problemų dėl mieste esančių želdinių būklės vertinimo, lėšų ir specialistų trūkumo. Pripažinimas, kad įvažos sutvarkymas, tame tarpe ir prie Beržų g. 41-ojo daugiabučio, yra savivaldybės administracijos nuopelnas, teigiamas poslinkis, o pateikta fotonuotrauka būtent šios Bendrijos kiemo įvažiavimas. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės ir eigoje nebuvo aišku, kas galėtų atlikti želdinių ekspertizę, nes LR Aplinkos ministerijos 2008 m. sudarytas ir patvirtintas rekomenduojamų želdinių būklės ekspertų sąrašas yra pasenęs. Kad nedidinti bylos išlaidų, nebuvo prašoma skirti teismo ekspertizės, bet buvo pateikti specialistų - arboristų vertinimai dėl liepų medžių šaknų sistemos ypatumų, teisingo lajų formavimo reikalingumo. Šie duomenys nėra niekaip paneigti ir taip pat yra vertinimų įrodymų dalis ginče.

Lajos apgenėjimo svarbumo tam, kad sumažinus medžio lajos svorį, suaktyvinamas šaknų augimas, liepa yra urbanizuotų teritorijų medis, gaji įvairioms negandoms. Tačiau per ilgą laiką dėl nuolatinio šaknų spaudimo, drėgmės trūkumo, išsiraizgiusių komunikacijų po žeme, šaknys gali būti pažeidžiamos ir tapti neatsparios. Kad liepa įprastai turi gilumines šaknis, ir atraminių šaknų apgadinimo, pašalinimo atveju, ji neturi žūti. Bendrijai buvo perkelta žemės sklypo valdymo našta, tačiau teisės daryti ūkinį bei fizinį poveikį liko apribotos, t.y. pats valdymas buvo ribojamas daugelių leidimų suteikimo. Pravažiavimo-aikštelės kaip objekto turėjimas liko Valstybės(savivaldybės) žinioje. Išnuomotos teritorijos dydis 0.4743 ha, iš jų net 0.36 ha dydžio teritorija apribota servitutais kaip tarnaujantis daiktas. Žemės nuomos sutartyje 6, 7 punktuose apibrėžiant, kad reikia laikytis specialių naudojimosi sąlygų, žemės naudojimosi apribojimų.

Šioje byloje ieškovai įrodinėjo, kad dėl automobilio apgadinimo, remontui reikalingų detalių įsigijimo ir remonto išlaidų suma yra 2376 Eur (detalės, remonto darbų kaina, dažymo darbai). Ieškovai pateikė preliminarią darbų kainos sąmatą. Atsakovas pateikė kitos įmonės UAB „Meistritas“ analogišką skaičiavimą ta pačia programa, kur akivaizdu, "L. K." serviso darbų, detalių kainos išaukštintos, valandų skaičiai nurodyti maksimalūs. Atsakovo nuomone ne visi suskaičiuoti nuostoliai turi būti skaičiuojami, kadangi iš pačių ieškovų pateiktų fotonuotraukų po įvykio, kad veidrodėlių pažeidimų per konkretų įvykį neatsirado, juk nėra dangtelių plastmasinių nuolaužų, šukių ant asfalto. Todėl iš bet kurios sąmatos darbai, žibintų detalių, tvirtinimo kainos turi būti išeliminuotos, apie 172 Eur. Be to, šioms atstatomojo remonto kainai buvo pritaikytas 21 proc. PVM. Tačiau nebūtinai automobilio dalių pardavėjas ir/ar automobilius remontuojantis asmuo privalės būti PVM mokėtoju, todėl pareiškėjai nebūtinai patirs šias išlaidas. Tuo atveju, jeigu automobilis nebus remontuojamas, nuostolio suma būtų apskaičiuojama iš automobilio vertės atimant automobilio dalių likutinę vertę, o ne skaičiuojant, kiek kainuotų automobilio remontas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nesant įrodymų, jog transporto priemonė buvo remontuojama, nuostoliai dėl transporto priemonės remonto ir eksploatacinių medžiagų laikytini neįrodytais (2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1997/2012). Nustatant automobilio vertė, turėtų būti atsižvelgiama į pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą pirkimo sumą – 1300 EUR. Teismas turi įvertinti, ar ieškovų prašomos būsimos išlaidos yra ekonomiškai pagrįstos ir pateisinamos. Nes akivaizdu, jos būtų didesnės už automobilio vertę, iki buvusios automobilio sugadinimo metu. Nuostolis skaičiuotinas kaip netekto daikto vertės ir jo likučių vertės skirtumas. Kaip matyti, automobilis ir nebuvo remontuojamas, nes jo atkūrimas ekonomiškai netikslingas.

Atsakovams, kuriems taikoma civilinė atsakomybė už automobilio sugadinimą, turėtų atlyginti ieškovams ne visas automobilio remonto išlaidas, o tik tas, kurios lygios automobilio vertės, buvusio iki sugadinimo ir automobilio likutinės vertės po įvykio skirtumui. T.y. pagal pirkimo pardavimo sutartį vertė iki įvykio buvo 1300 Eur. iš Panšrotas pažymos matyti, kad vertė būtų 500 Eur. Skirtumas yra 800 Eur. Ši suma gali būti priteistina iš kaltų asmenų. Ieškovo reikalavimo tenkinimas pilna apimtimi, mūsų nuomone, pažeistų ne tik visiško nuostolio atlyginimo principą, bet ir atliktų atsakovų baudimo funkciją, kuri nėra suderinama su civilinės atsakomybės tikslais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2016-08-15 Panevėžio mieste pūtė stiprus vakarų vėjas, vietomis gūsiai siekė iki 22 m/s. Vėliau pateiksime Pažymą apie hidrometeorologines sąlygas iš Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie LR AM, kuri dėl laiko stokos nebuvo spėta atsiųsti atsakovui, kuri patvirtins, kad stipriausias vėjas Panevėžio mieste įsigalėjo apie 14.30 - 16 val., būtent tada, kai ir virto medis. Pagal empiriškai fiksuojamą vėjo greitį, kai vėjas pasiekia 22 m/s, pagal praktikoje naudojamą klasifikatorių Boforto skalę, tai atitiktų 9 balus iš 12, kai pripažįstama gamtos reiškiniu "audra, vėtra", objektyviai tada lūžta medžių šakos, galimi pastatų pažeidimai. Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos padaliniai įvykio dieną laikotarpyje tarp 15.00 val. ir 16.11 val. Panevėžio mieste įvairiose vietose vyko į vietas ir sutvarkė šešis nuvirtusius medžius, kaip vėtros padarinius. CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, jog kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas galėjo įtakoti žalos atsiradimą. Žalos atlyginimas gali būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. ieškovai kalba, kad žinojo iš ten dirbusių darbininkų, kad medis gali būti nestabilus. saugotis ir nestatyti automobilio po šia liepa. Todėl būdami informuoti apie galimą šio medžio šaknies pažeidimą paviršiniame dirvos sluoksnyje, būdami rūpestingi ir bendruomeniški namo gyventojai, turėjo būti atsakingi ir apie tai pranešti. Tačiau nei savalaikiai, nei vėliau neinformavo namo pirmininko apie sužinotus galimus liepos pažeidimus, nei atsakingų institucijų. o vėliau pasibaigus aikštelės statybos darbams, statė savo automobilį toje aikštelėje tiesiai po konkrečiu medžiu.

Atsiliepimas

Atsakovo, UAB „Panevėžio gatvės“ atstovas paaiškino, kadangi ieškovai atsisakė nuo ieškinio reikalavimų jų atžvilgiu, prašo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį, atsakovas nurodo, kad Beržų g. 41-ojo namo savininkų bendrija, 2015-03-19 sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo 0,4743 ha žemės sklypą, esantį Beržų g. 41, Panevėžyje. Pagal projektuotojo L. P. J. parengtą techninį projektą ir 2015-11-26 su bendrija sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 302, atsakovas atliko automobilių stovėjimo aikštelės prie Beržų g. 41 įrengimo darbus, kuriuos bendrijos pirmininkas priėmė kaip kokybiškai atliktus, pasirašydamas atliktų darbų aktą. Atsakovas nesutinka su ieškovų teiginiais, kad jų bendrovės darbininkai, atlikdami statybos darbus, neinformavo bendrijos, kad vykdant darbus, kaip numatyta projekte, bus nukirstos medžio pagrindinės ( didžiosios ) šaknys, medis praras stabilumą ir bet kuriuo metu galės nuvirsti, bei tas šaknis nukirto. Iš ieškovų pateiktų fotonuotraukų, išvirtusio medžio – liepos šaknys sudaro apie 1 metro skersmens rutulį, o atstumas tarp bordiūrų yra apie 2,5 m. Todėl nesutinka su ieškovų argumentais, kad jų bendrovės darbuotojai nukirto medžių šaknis. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, jos atsako už įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 7 p. reglamentuota, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles. Viena iš Vietos savivaldos funkcijų – kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebesėna. Savivaldybių pareiga valdyti želdynų ir želdinių apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, želdinių veisimą nustato ir Želdynų įstatymas. Pagal Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 2p. ir 12 p. savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdinių tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos, sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus. Šios paminėtos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūra yra atsakinga vietos savivaldos institucijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad nustatinėjant žalą, kilusią dėl netinkamos ar nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur ( valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą. Sklypas, kuriame įvyko įvykis, sukėlęs žalą, nuosavybės teise priklauso valstybei, tačiau nuomos sutarties pagrindu yra perduotas valdyti ir naudotis atsakovui - bendrijai. Želdyno ir želdinių valdytoja bendrija turėjo pareigą prižiūrėti sklype augančius medžius ir juos tvarkyti, jog jie nekeltų pavojaus.

Atsakovo, Panevėžio miesto savivaldybės ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovė paaiškino, kad jie nesutinka su išsakoma pozicija, kad, išduodant leidimą, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Valstybinės žemės sklypas, kuriame augo nuvirtęs medis, 2015-03-19 valstybinės žemės nuomos sutartimi, yra išnuomotas Beržų g. 41-ojo namo savininkų bendrijai, kuri su UAB „Panevėžio gatvės“ sudarė statybos rangos sutartį dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo. Kadangi bendrija yra sudariusi nuomos sutartį dėl valstybinės žemės, ji yra atsakinga už šiame žemės sklype esančių želdynų priežiūrą, taip pat ir ieškovams padarytą žalą. Be to, bendrija yra atsakinga ir už tai, jog ji nevykdė savo pareigų kontroliuodama rangos darbus, vykdydama rangos darbų techninę priežiūrą. Jeigu bendrija būtų tinkamai kontroliavusi rangos darbų vykdymą, medžio šaknys nebūtų pažeistos ir jis, tikėtina, jog kilus smarkiam vėjui nebūtų nuvirtęs. Leidimas įrengti automobilių stovėjimo aikštelę buvo išduotas laikantis visų įstatymo reikalavimų. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus darbuotojai pagal gautą skundą buvo nuvykę į vietą po liepos nuvirtimo. Apžiūros metu nustatyta, kad šaliai naujai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės yra nuvirtusi liepa. Buvo nukirstos pagrindinės medžio šaknys. Medžio stiebas ir laja buvo sveiki. Iš pateikiamų fotonuotraukų galima daryti išvadą, kad nebūtų nukirstos pagrindinės medžių šaknys, medis nebūtų nuvirtęs. Dėl šių priežasčių kyla klausimas dėl rangovo atliktų darbų tinkamumo bei jo atsakomybės už padarytą žalą. Iš esmės jie sutinka ir su atsakovo pozicija, jog nuvirtęs medis buvo įtakotas didelio ir gūsingo vėjo. Svarus įrodymas yra Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017-04-04 raštas, kuriame nurodoma kad 2016-08-15 tarnyba vyko į keletą iškvietimų ir tą dieną nuvirto net šeši medžiai įvairiose miesto vietose. Tai įrodo aplinkybę, kad ieškovams kilusi žala neabejotinai atsirado dėl nenugalimų jėgos. Taip pat sutinka su bendrijos pozicija, kad ieškovai nebuvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi – darbininkai buvo užsiminę, jog medžio šaknys darbų metu buvo apkapotos, todėl patarė gyventojams nestatyti automobilio po medžiu kai vietų yra net 30, be to, ieškovai žinojo ir orų prognozę ir apie kilsiančią audrą taip pat turėjo pasidomėti, todėl jiems nereikėjo statyti automobilio po medžiu. Todėl šiuo atveju galima įžvelgti ir ieškovų nerūpestingumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 15 d. prie Beržų g. 41-ojo namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, ant ieškovams priklausančio automobilio VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvirto medis. Panevėžio hidrometeorologijos stoties stebėjimų duomenimis 2016 m. rugpjūčio 15 d. vėjas buvo: 14.00 -14.55 val. vakarų vėjas, vidutinis greitis 4-5 m/s, didžiausias vėjo gūsis per 3 valandas 11 m/s, 14.55 -15.05 val. vakarų vėjas staigiai sustiprėjo iki štorminio, vidutinis greitis 12 m/s, didžiausias vėjo gūsio greitis 22 m/s.

Ieškovai, 2016 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, kadangi nuvirtęs medis sugadino automobilio stogą, du priekinius sparnus, priekinį kapotą, dešinės pusės dureles ir abu veidrodėlius. Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 19-1936(4.5) informavo ieškovus, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija nesutinka atlyginti žalos, kadangi teritorijoje šalia Beržų g. 41 namo, už medžių tvarkymą yra atsakinga Beržų gatvės 41-ojo namo savininkų bendrija. Valstybinės žemės sklypas, kuriame augo nuvirtęs medis yra išnuomotas Beržų gatvės 41-ojo namo savininkų bendrijai, kuri žemės sklype vykdė automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus.

Dėl žalos atlyginimo, ieškovai kreipėsi į Beržų g.41-ojo namo savininkų bendrijos pirmininką. Beržų g. 41-ojo namo savininkų bendrija, atsakydama į ieškovo prašymą dėl žalos atlyginimo, paprašė pateikti dokumentų kopijas, kurių pagrindu ieškovai prašo atlyginti žalą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2) -345, išnuomota Beržų g. 41-ojo namo savininkų bendrijai kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Beržų g. 41, Panevėžio mieste, Panevėžio miesto savivaldybėje, pagal valstybinės žemės nuomos sutarties projektą. 2015 m. kovo 19 d. tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Beržų g. 41-ojo namo savininkų bendrijos, atstovaujamos bendrijos pirmininko, sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria Beržų g.41-ojo namo savininkų bendrijai išnuomotas 0,4743 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis Panevėžio miesto savivaldybėje, Panevėžio mieste, Beržų g. 41. Žemės sklypas išnuomotas 57 metams.

Beržų g.41-ojo namo savininkų bendrija 2015 m. spalio 7 d. pateikė prašymą Panevėžio miesto savivaldybei leisti kirsti, genėti saugomus medžius ir krūmus žemės sklype prie Beržų g. 41-ojo namo, t.y. leisti iškirsti liepą, šaltalankį, keturias tujas bei leisti pavieniai genėti šakas.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius, atsakydamas į pateiktą prašymą dėl medžių nukirtimo ir genėjimo, nurodė, buvo apžiūrėti želdiniai, augantys žemės sklype adresu Beržų g. 41. Apžiūros metu nustatyta, kad šaltalankis ( 10 cm) auga pasviręs daugiau kaip 45 laipsnių kampu, todėl šalinamas neatlygintinai, tuja ( 5 cm ) auga inžinierinių komunikacijų apsaugos zonoje, todėl šalinama neatlygintinai, dvikamienė tuja ( 12 cm, 15 cm) bei vieno kamieno tujos ( 14 cm, 9 cm) yra sveikos, geros estetinės išvaizdos, lajos susiformavusios, todėl šalinamos atlygintinai. Liepą ( 26 cm ) nuspręsta nešalinti, kadangi aikštelės įrengimo projektas buvo parengtas ir patvirtintas, nurodant, kad ši liepa bus išsaugota.

2015 m. gruodžio 31 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, kuriuo leido Beržų g. 41-ojo namo savininkų bendrijai šalinti šaltalankį, keturias tujas. Leidimas buvo išduotas, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriui 2015 m. lapkričio 17 d. surašius želdinių apžiūros ir vertinimo aktą Nr.425, kuriuo buvo siūloma šalinti šaltalankį, keturias tujas. Dėl genėjimo augalus rekomenduota vertinti vegetacijos periodu.

2015 m. gruodžio mėnesį, L. P. J. paruošė automobilių stovėjimo aikštelės prie Beržų g. 41-ojo namo, Panevėžyje, techninį projektą.

2016 m. kovo 1 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracija pritarė automobilių stovėjimo aikštelės prie Beržų g. 41, Panevėžyje, statybos projektui Nr. 15-07-TP-BD, kuris buvo parengtas 2015 m. L. P. J.

Beržų g. 41-ojo namo savininkų bendrija sudarė statybos rangos sutartį Nr. 302 su UAB „Panevėžio gatvės“, kuria UAB „Panevėžio gatvės“ įsipareigojo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę prie Beržų g. 41-ojo namo. Beržų g. 41-ojo namo savininkų bendrija kaip užsakovas įsipareigojo vykdyti darbų techninę priežiūrą, sutarties vykdymo kontrolę, dalyvauti rangovo organizuojamuose pasitarimuose, priimti iš rangovo kokybiškai atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas - faktūras, apmokėti už atliktus darbus ar atlyginti rangovui nuostolius, atsiradusius dėl užsakovo kaltės. Pagal pateiktą automobilių stovėjimo aikštelės Beržų g. 41 namo planą, matyti, kad įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę, buvo privaloma išsaugoti keletą liepų, keletą beržų, pašalinant vyšnias ir šaltalankius.

Ieškovai teismo posėdyje, klausant baigiamąsias kalbas nurodė, kad žalą prašo priteisti tik iš atsakovo Beržų g. 41-ojo namo savininkų bendrijos, o nuo ieškinio reikalavimo priteisti žalos atlyginimą atsakovų – Panevėžio miesto savivaldybės, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gatvės“ atžvilgiu, atsisako. Pagal Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškovas, kreipęsis į teismą, bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu teismui pareikšti, kad atsisako nuo pareikšto ieškinio. Kadangi ieškovai atsisakė nuo ieškinio reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų Panevėžio miesto savivaldybės, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gatvės“ , civilinė byla dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų Panevėžio miesto savivaldybės, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gatvės“ – nutrauktina ( Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikyti tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ( veikimu, neveikimu ) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal bendras civilinės atsakomybė sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė ( Civilinio kodekso 6.246 str. -6.249 str.).

Ieškovai prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo Beržų g.41-ojo namo savininkų bendrijos, kadangi bendrija, kaip žemės sklypo nuomininkė, įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę, netinkamai vykdė pareigą laikytis tokiu elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ( veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Vykdant automobilių stovėjimo aikštelės statybos darbų techninę priežiūrą nesiėmė jokių priemonių , kad atliekant statybos darbus nebūtų sunaikintos, nukirstos šalia aikštelės augančių medžių, kurie pagal projektą turėjo būti išsaugoti, pagrindinės šaknys, ko pasėkoje liepa nuvirto ant ieškovams priklausančio lengvojo automobilio. Bendrija netinkamai vykdė savo pareigą laikyti tokių elgesio taisyklių, kad savo veikimu ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybę, prieš pradedant įrenginėti automobilių stovėjimo aikštelę, kad būtų išduoti leidimai iškirsti medžius ir taip pat būtų suteiktas leidimas šiuos medžius genėti. Panevėžio miesto savivaldybė leidimą išdavė iškirsti šaltalankį, keturias tujas. Panevėžio miesto savivaldybė leidimą išdavė apžiūrėjusi medžius. Leidimas iškirsti liepą nebuvo duotas, kadangi ji buvo numatyta išsaugoti. Ant ieškovams priklausančio automobilio užvirto liepa, dėl kurios nebuvo pateiktas prašymas ją iškirsti. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybei buvo pateikęs prašymą ne tik iškirsti medžius, bet taip pat leisti atlikti genėjimo darbus. Leidimas atlikti genėjimo darbus nebuvo išduotas, nes Panevėžio miesto savivaldybė rekomendavo tai atlikti vegetacijos periodu. Pažymėtina, kad atsakovas yra žemės valdytojas, tačiau savarankiškai neįgyvendina ir negali įgyvendinti želdinių apsaugos ir priežiūros, persodinimo, genėjimo funkcijų, kurios numatytos LR želdynų įstatymo 15 straipsnyje. LR želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 10-13 punktuose apibrėžiamos savivaldybės funkcijos želdinių tvarkymo, apsaugos, valdymo srityje. Žemės nuomos sutartyje šios funkcijos nebuvo perkeltos bendrijai, o žemės valdytojas, šiuo atveju bendrija, norėdama atlikti bet kokius darbus, susijusius su želdinių tvarkymu, privalo gauti savivaldybės leidimą. Analogiška norma įtvirtinta ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 1-8-22 patvirtintų Panevėžio miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėse, kurių 18 punktas numato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdoma turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams ir atlyginus arba vietoje kretamų medžių ar krūmų pasodinus nurodytą leidime kiekį želdinių. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovas kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybę dėl leidimo išdavimo prieš pradedant įrenginėti automobilių stovėjimo aikštelę. Po nelaimingo atsitikimo, 2016-09-08 pirmininkas kreipėsi į savivaldybę su prašymu dėl šalintinų medžių, kad būtų įvertinta visų medžių būklę, keliamas pavojus gyventojų saugumui bei turtui, pagal poreikį, leisti medžius apgenėti. 2016-09-27 suteiktas leidimas kirsti du vienetus sausuolių beržų, leista genėti liepas, formuojant lajas ir pašalinant sausas šakas. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. S. paaiškino, kad leidimo išdavimo metu abejonių dėl kitų medžių būklės, kurie nebuvo nurodyti prašyme , nebuvo. Liudytojas R. R. paaiškino, kad ant nuvirtusios liepos nebuvo jokių požymių, kad ją reikėjo pašalinti. Liepa turėjo lają, laja nebuvo tokia gausi, bet nebuvo jokių sudžiūvusių lapų, šaknų sistema buvo pažeista, tačiau kitais metais, t.y. kitu vegetacijos laikotarpiu, liepa būtų išauginusi didesnę šaknų sistemą. Šios aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas buvo pakankamai rūpestingas ir atidus, siekdamas įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę, todėl negalima sutikti su ieškovų argumentais, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir pateikė prašymus iškirsti ne visus medžius, kurie galėjo kelti pavojų aplinkinių turtui.

Ieškovai savo reikalavimą atlyginti žalą grindžia ir tuo, kad atsakovas, vykdant automobilių stovėjimo aikštelės statybos darbų techninę priežiūrą, nesiėmė jokių priemonių, kad atliekant statybos darbus nebūtų sunaikintos, nukirstos šalia aikštelės augančių medžių, kurie pagal projektą turėjo būti išsaugoti, pagrindinės šaknys. Atsakovas sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Panevėžio gatvės“ dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo. Automobilių stovėjimo aikštelė buvo įrenginėjama pagal paruoštą ir suderintą techninį projektą. Šiame techniniame projekte buvo numatyti žemės darbai, t.y. dirvožemio perstūmimas buldozeriu į krūvas 10 m atstumu ir išvežimas autotransportu, grunto kasimas ekskavatoriumi ir išvežimas autotransportu. UAB „ Panevėžio gatvės“ atliko automobilių stovėjimo aikštelės prie Beržų g. 41 įrengimo darbus, kuriuos bendrijos pirmininkas priėmė kaip atliktus bei pasirašė darbų atlikimo aktą. Nepasirašyti darbų atlikimo akto, tuo pagrindu, kad buvo nukirstos medžių šaknys, kurie turėjo būti išsaugoti, tuo metu nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių aplinkybių, kad nuvirtusios liepos būklė būtų kėlusi abejones darbų priėmimo metu. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus darbuotojai po įvykio buvo nuvykę ir nustatė, kad šalia naujai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės yra nuvirtusi liepa. Medžio stiebas ir laja buvo sveiki, todėl nebuvo jokių pagrįstų abejonių atsakovui pasirašant darbų atlikimo priėmimo aktą, kad medis buvo netinkamos būklės. Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pateikiamų fotonuotraukų matyti, kad buvo nukirstos medžio šaknys. Liudytojai R. S. ir R. R. patvirtino, kad jie apžiūrėjo medį po įvykio, medžio šaknys buvo nukirstos. Tačiau kaip nurodė liudytojas R. R., kitais metais medis būtų išauginęs papildomas šaknis, medžio šaknų sistema būtų sustiprėjusi. Iš pateikto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus želdinių apžiūros ir vertinimo akto, surašyto 2016-08-18, matyti, kad savivaldybės darbuotojai buvo nuvykę apžiūrėti nuvirtusią liepą. Apžiūros metu nustatyta, kad šalia naujai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės yra nuvirtusi liepa. Medžio virtimo priežastis nukirstos pagrindinės šaknys, vykdant aikštelės įrengimo darbus. Medžio stiebas ir laja sveiki. Nors pasirašant darbų priėmimo aktą, kai buvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, medžio būklė ir nekėlė abejonių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad automobilių stovėjimo aikštelė buvo įrenginėjama paliekant ten augusius medžius, tame tarpe ir ant ieškovų automobilio užgriuvusią liepą, aplink paliktus medžius buvo daromi bordiūrai, vis dėl to atsakovas turėjo pareigą atidžiau stebėti darbus, kurie buvo atliekami įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę. Atkreiptinas dėmesys, kad statybos rangos sutartyje numatyta, kad darbai pradedami 2015 m. gruodžio 1 d. o, baigiami -2016 m. gegužės 20 d. Kaip nurodė liudytojas R. R., medžių vegetacijos laikotarpis prasideda nuo kovo mėnesio. Todėl šiuo atveju, atsakovas turėjo vertinti ir šias aplinkybes, kad medžių vegetacijos laikotarpis prasideda anksčiau, nei buvo numatoma baigti įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Atliekant darbus medžių vegetacijos laikotarpiu, neabejotinai tokie darbai, kaip bordiūrų darymas aplink medžius, gali turėti įtakos medžių šaknų sistemai, šaknų sistemos stabilumui ir pan. Nors kaip nurodė atsakovas, jie pasamdė atlikti automobilių stovėjimo aikštelės darbus įmonę, turinčią pakankamai patirties šioje srityje ir atliekančią beveik visus tokio pobūdžio darbus mieste, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos prižiūrėti darbus, esant neaiškumui ar ginčytiniems klausimams įrenginėjant automobilių stovėjimo aikštelę, atsakovas turėjo pareigą išaiškinti bei įvertinti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos automobilio aikštelės eksploatacijai. Atsakovui nebuvo išduotas leidimas genėti medžius, kadangi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, tai rekomendavo atlikti medžių vegetacijos laikotarpiu. Tokiu atveju, atsakovas turėjo arba pakartotinai kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybę dėl medžių genėjimo vegetacijos laikotarpiu arba imtis kitų priemonių gauti leidimą dėl medžių genėjimo. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas negavo atsakymo iš Panevėžio miesto savivaldybės atsakymo dėl medžių genėjimo ir apie tai, kad buvo rekomenduojama medžius genėti jų vegetacijos laikotarpiu, neatleidžia atsakovo nuo pareigos būti rūpestingu ir atidžiu bei imtis visų priemonių, galinčių padėti išvengti žalos atsiradimo. Atsakovas nebuvo pakankama rūpestingas ir atidus šioje situacijoje, todėl jam kyla pareiga atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl nuvirtusio medžio. Be to, kaip nurodė liudytojas R. R., tokiu atveju, kai medžiai yra paliekami įrengiant aikšteles, atliekant žemės kasimo darbus, medžius galima išsaugoti užpilant medžių šaknis ir taip suteikiant jiems daugiau stabilumo. Tačiau negalima sutikti su ieškovų pozicija, kad dėl atsiradusios žalos yra tik atsakovo – Beržų g.41-ojo namo savininkų bendrijos kaltė. Iš byloje esančių pateiktų hidrometeorologijos tarnybos pažymų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 15 d. pūtė didelis ir gūsingas vėjas, 14.55 -15.05 val. vakarų vėjas staigiai sustiprėjo iki štorminio, vidutinis greitis 12 m/s, didžiausias vėjo gūsio greitis 22 m/s. Stiprūs ir gūsingas vėjas taip pat turėjo įtakos medžio nuvirtimui. Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašte nurodoma, kad 2016-08-15 tarnyba vyko į keletą iškvietimų ir tą dieną nuvirto šeši medžiai įvairiose miesto vietose. Stiprūs vėjo gūsiai taip pat turėjo įtakos medžio nuvirtimui. Nors ieškovai bylos nagrinėjimo metu atsisakė nuo ieškinio reikalavimų kitų atsakovų atžvilgiu, tačiau teismo nuomone, byloje nėra paneigta ta aplinkybė, kad medžio šaknys buvo nukirstos tuo metu kai buvo atliekami automobilių stovėjimo aikštelės įrenginėjimo darbai, todėl darytina išvada, kad žala atsirado ne tik dėl Beržų g.41-ojo namo savininkų bendrijos veiksmų, bet ir dėl stipraus vėjo bei kitų atsakovų veiksmų. Žalos atsiradimui turėjo įtakos ir pačių ieškovų veiksmai. Ieškovai nurodė, kad darbininkai, kurie atliko darbus automobilių stovėjimo aikštelėje, jiems buvo užsiminę, kad jie nestatytų automobilio po medžiu, kadangi medžio šaknys darbų metu buvo apkapotos. Apie galimus pažeidimus, atliekant darbus, ieškovai niekam nepranešė. Atkreiptinas dėmesys, jog automobilių stovėjimo aikštelėje yra daugiau vietų, kuriose galima statyti automobilį. Be to apie gūsingą vėją ir kilsiančią audrą yra pranešama. Tokiais atvejais, kai dėl tam tikrų gamtos reiškinių kyla pavojus gyventojų turtui, paprastai yra informuojama per masinio informavimo priemones, ieškovai tokių įrodymų, kad jiems nebuvo žinoma apie galimas orų sąlygas nepateikė, todėl šiuo atveju automobilio statymas po medžiu esant gūsingam vėjui, leidžia teigti, kad ir patys ieškovai nebuvo pakankamai rūpestingi. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ne vien tik atsakovo Beržų g.41-ojo namo savininkų bendrijos veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, šiuo atveju atsakovo kaltė vertinama išreiškiant ją procentais, t. y. 40 procentų, atitinkamai tenkinant ieškovų reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Tokia išraiška procentais nustatoma, atsižvelgiant į įvykio dieną buvusias oro sąlygas, pačių ieškovų elgesį ir kitų atsakovų veiksmus, kurie galimai galėjo turėti įtakos žalos kilimui.

Ieškovai prašė priteisti 2373 EUR žalos atlyginimo. Ieškovai savo reikalavimą grindė IĮ „L. K.“ pateikta preliminaria darbų sąmata. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, pateikė UAB „Meistritas“ darbų sąmatą 1686,99 EUR sumai. Ieškovai automobilį įsigijo 2016 m. birželio 4 d. už 1300 EUR.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui. Nukentėjusiojo asmens patirtų turtinių netekimų dydis nustatomas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės ( kaštų) nustatymas - vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos ( sunaikinimo metu ) fizinės būklės ir esamų ( sunaikinimo metu ) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturi realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais ( turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama kiek kainuotų atkurti esamos ( sunaikinimo ar sugadinimo metu ) fizinės būklės ir esamų ( sunaikinimo ar sugadinimo metu ) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2004; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

Kaip nurodė ieškovai bylos nagrinėjimo metu, automobilis šiuo metu nėra suremontuotas. Tiek ieškovai, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu teikė vertinimo ataskaitas. Atsižvelgiant į tai, kad IĮ „L. K.“ ir UAB „Meistritas“ vertinimo ataskaitos atliktos naudojant Audatex sistemą, atliekant analogiškus automobilio remonto darbus, kartu įvertinant dalių nuvertėjimą pagal grupes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovai automobilį įsigijo 2016 m. birželio 4 d. už 1300 EUR sumą, todėl šiuo atveju teismas, nustatydamas žalos dydį remiasi atsakovo pateikta UAB „Meistritas“ remonto sąmata. Atsakovas nesutiko, kad automobiliui buvo sugadinti veidrodėliai. Atsakovo nuomone, automobilio veidrodėliai buvo sugadinti vėliau, jau po įvykio, ką patvirtinta jų bendrijos narių darytos fotonuotraukos ir pačių ieškovų pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti automobilio veidrodėliai. Byloje pateiktose nuotraukose, kuriose užfiksuotas nuvirtęs medis, matyti tik veidrodėlis nuo keleivio pusės, kitos pusės veidrodėlio nematyti. Keleivio pusės veidrodėlio plastmasinės dalys pažeistos. Be to, ieškovas V. Ž., 2016-08-16 teikdamas prašymą Panevėžio miesto savivaldybei, nurodė, jog yra sugadinti abu automobilio veidrodėliai. Pažymėtina, kad atsakovo pateiktose fotonuotraukose nėra nurodytas laikas ir data kada šios nuotraukos darytos, todėl jas vertinti kaip įrodymą, leidžiantį neabejotinai teigti, kad veidrodėliai nebuvo sugadinti, nėra jokio pagrindo. Teismas neturi pagrindo abejoti darbais nurodytoje preliminarioje sąmatoje, nes automobilis buvo apžiūrėtas ir vertinti visi darbai, kuriuos bus privaloma atlikti, ieškovų pateiktos fotonuotraukos nepaneigia tos aplinkybės, jog veidrodėliai buvo apgadinti, todėl šiuo atveju žalos dydis vertinamas pagal visą remonto darbų sąmatą, neišskiriant ir veidrodėlių.

Kaip jau minėta anksčiau, kadangi žala ieškovams atsirado ne tik dėl atsakovo Beržų g.41-ojo namo savininkų bendrijos veiksmų, atitinkamai vertinant procentais žalos dydį, iš atsakovo priteistina keturiasdešimt procentų žalos atlyginimo, skaičiuojamo pagal UAB „Meistritas“ pateiktą remonto sąmatą – 675 EUR ( 1686,99x40:100=675 EUR).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos ieškovui priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai ( Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas, V. Ž., sumokėjo 71 EUR žyminio mokesčio. Taip pat ieškovai turėjo 420 EUR advokato atstovavimo išlaidų, 14,75 EUR už Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą. Kadangi yra patenkinta keturiasdešimt procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo Beržų g. 41-ojo namo savininkų bendrijos priteistina ieškovams 28,40 EUR žyminio mokesčio, 168 EUR advokato atstovavimo išlaidų bei 5,90 EUR už Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą.

Atsakovas, Beržų g. 41-ojo namo savininkų bendrija patyrė 802,80 EUR advokato atstovavimo išlaidų. Nors Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, kad atsakovui bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kilusios žalos atsiradimo yra ne tik atsakovo kaltė, todėl iš ieškovų priteistina keturiasdešimt procentų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų - 321 EUR, t.y. po 160,50 EUR iš kiekvieno ieškovo. Kadangi ieškovams V. Ž. ir J. Ž. yra priteista 202,30 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovui – Beržų g. 41-ojo namo savininkų bendrijai, o iš ieškovų V. Ž. ir J. Ž. yra priteista 321 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovui Beržų g. 41-ojo namo savininkų bendrijai, šios išlaidos įskaitomos. Lieka neįskaityta 118,70 EUR ( 321 EUR -202,30 EUR=118,70 EUR) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovų V. Ž. ir J. Ž.. Iš ieškovų priteistina po 59,35 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai.

Bylos nagrinėjimo metu, ieškovai atsisakė nuo reikalavimo atsakovų – Panevėžio miesto savivaldybės, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Panevėžio gatvės“ atžvilgiu. UAB „Panevėžio gatvės“ prašo priteisti jų patirtas advokato atstovavimo išlaidas, kurios sudaro 544,50 EUR, t.y. po 272,25 EUR iš kiekvieno ieškovo. Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovams, atsisakius nuo reikalavimo priteisti žalos atlyginimo iš atsakovo UAB „Panevėžio gatvės“ , byla šioje dalyje baigta nepriimant sprendimo. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, svarbią reikšmę turi kaltė ( atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įkaitytinai ir paduodant ieškinį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas taip pat turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ( Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis).

Ieškovai bylos nagrinėjimo metu tikslino pareikštą ieškinį, atsakovais traukdami ne tik Beržų g. 41-ojo namo savininkų bendriją, bet ir Panevėžio miesto savivaldybę ir Panevėžio miesto savivaldybės administraciją bei UAB „Panevėžio gatvės“. Klausant baigiamųjų kalbų, ieškovai atsisakė nuo ieškinio dėl žalos priteisimo iš atsakovų UAB „Panevėžio gatvės“, Panevėžio miesto savivaldybės ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos. Vertinant bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad liko nepaneigta ta aplinkybė, kad žalos atsiradimui galėjo turėti įtakos ir UAB „Panevėžio gatvės“ veiksmai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, priteistinos advokato atstovavimo išlaidos iš ieškovų mažintinos, priteisiant iš kiekvieno ieškovo po 100 EUR advokato atstovavimo išlaidų UAB „Panevėžio gatvės“ naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje yra 23 EUR. Šių išlaidų iš ieškovų priteistina keturiasdešimt procentų, t.y. 9,20 EUR, taip pat iš atsakovo Beržų g. 41-ojo namo savininkų bendrijos priteistina 9,20 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( Civilinio proceso kodekso 88,92,93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Beržų g.41-ojo namo savininkų bendrijos, kodas 248292580, 675 EUR ( šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ) žalos atlyginimo, ieškovams J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovų V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 59,35 EUR ( penkiasdešimt devynis eurus 35 ct. ) advokato atstovavimo išlaidų atsakovui – Beržų g. 41-ojo namo savininkų bendrijai, kodas 248292580.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Ieškovų, V. Ž. ir J. Ž. atsisakymą nuo ieškinio dėl žalos atlyginimo atsakovų – Panevėžio miesto savivaldybės, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gatvės“ atžvilgiu, priimti ir civilinę bylą dalyje dėl žalos atlyginimo pagal ieškovų V. Ž. ir J. Ž. ieškinį atsakovams Panevėžio miesto savivaldybei, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Panevėžio gatvės“ – nutraukti.

Išaiškinti ieškovams, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių , dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama ( Civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalis).

Priteisti iš ieškovų V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 100 EUR ( šimtą eurų) advokato atstovavimo išlaidų – atsakovo UAB“Panevėžio gatvės“, kodas 147026330, naudai.

Priteisti iš ieškovų V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 3,10 EUR ( tris eurus 10 ct. ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš atsakovo Beržų g.41-ojo namo savininkų bendrijos, kodas 248292580, 3,10 EUR ( tris eurus 10 ct. ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Rita Dambrauskaitė