Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-524-1109/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-524-1109/2019Nutartis · 2019-12-20Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
II-524-1109/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02226-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Pareiškėjas
A. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-524-1109/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02226-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.4; 21.11.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Deimantei Lekavičiūtei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. P.,

nedalyvaujant institucijos - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Š. J. 2019 m. spalio 21 d. nutarimo – nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos (ROIK: 19107138026) teiseną, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Š. J. 2019 m. spalio 21 d. nutarimu nepradėta administracinio nusižengimo bylos (ROIK: 19107138026) teisena V. L. atžvilgiu nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, sudėties.

A. P. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Š. J. 2019 m. spalio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 19107138026) nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, pateikė skundą dėl nutarimo panaikinimo ir grąžinimo institucijai iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2019 m. spalio 4 d. pareiškimą dėl V. L. neteisėtų veiksmų.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, kad jai nuosavybės teisėmis priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kita namo dalis priklauso V. L., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Kauno m. apylinkės teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartimi buvo nustatyta, jog ji pati turėjo įsirengti įėjimą į jai paskirtas naudotis rūsio patalpas. Iki šiol atskiro įėjimo į rūsio patalpas neįsirengė, nes su kaimynu gyveno draugiškai ir kaimynas to nereikalavo.

Pareiškėja skunde pažymi, kad praėjus 14 metų, 2018 m. pabaigoje, dėl neaiškių aplinkybių bendraturtis V. L. tyčia pažeidė jos teisę naudotis rūsio patalpomis: ant jos rūsio patalpos durų pakabino štangą su drabužiais, pastatė sunkius daiktus, dėl ko ji neturi galimybių patekti į jai teismo paskirtas patalpas. Dėl šių V. L. veiksmų jai padaryta materialinė ir moralinė žala, rūsio patalpose liko daiktai, kurie jai reikalingi kasdieniniame gyvenime, todėl mano, kad V. L. jos atžvilgiu savavaldžiauja.

Skunde pareiškėja nesutinka su tuo, kad, kaip nurodoma policijos nutarime, V. L. nutraukė neteisėtus veiksmus – prie policijos pareigūno patraukė ant štangos sukabintus drabužius. Pažymi, jog neaišku kas darė nuotraukas, pareiškėjos į apžiūrą policijos pareigūnas nekvietė, taip pat pareigūnas nepatikrino, ar ji gali patekti į patalpas, nes faktiškai atidaryti duris trukdo štanga, ant kurios sukabinti drabužiai. Jos nenuėmus, durų atidaryti neįmanoma. Pareiškėja skunde pažymi, kad 2019 m. spalio 18 d. gavo V. L. grasinimą, jog po mėnesio visiškai uždarys įėjimą į rūsį ir ji galės patekti į savo rūsio patalpas tik padarius atskirą įėjimą iš lauko pusės. Kadangi yra senyvo amžiaus – 82 metų, mano, tokiu būdu kaimynas naudojasi jos bejėgiškumu ir savavaldžiauja.

Atsiliepimas

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK 2019 m. gruodžio 3 d. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skunde išdėstytais argumentais. Pareiškėja A. P. skunde nurodo, kad nuosavybės teisėmis priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), kita namo dalis priklauso V. L. gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Kauno m. apylinkės teismas 2004 m vasario 9 d. nutartimi nustatė, jog pareiškėja A. P. pati turėjo įsirengti įėjimą į teismo paskirtas rūsio patalpas. Pareiškėja pati nurodo, kad atskiro įėjimo į rūsio patalpas neįsirengė, kaip buvo nurodyta teismo nutartyje. 2004 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo teisėja R. R. civilinėje byloje Nr. 2-630/2004 priėmė nutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovė A. P., adresu (duomenys neskelbtini), įsirengtų atskirą įėjimą iš namo išorinės dalies į rūsio patalpą „R-4“ bei įsirengtų bendro naudojimo sklype dengtus laiptus išorinėje dalyje įėjimui į jos patalpas antrame namo aukšte, tačiau iki šios dienos A. P. teismo nutarties neįvykdė. Esant šioms aplinkybėms, institucija mano, kad Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK Veiklos skyriuje priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos yra pagrįstas, teisėtas, nešališkas, todėl prašoma A. P. skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą.

Teismo posėdžio metu skundą padavusi A. P. skundą palaikė jame nurodytais motyvais, paaiškino, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, pareigūnas nutarimą priėmė nesigilinęs į aplinkybes, jos nekvietė į apžiūrą, neaišku kieno darytos nuotraukos. Ji norėtų, kad būtų atidarytas praėjimas į jos sandėliuką, nes šiuo metu ten yra užkrauta ir ji negali patekti. Prašo tenkinti jos skundą ir perduoti policijai tirti iš naujo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Š. J. nurodė, kad jis atliko tyrimą pagal pareiškėjos skundą, pats buvo nuvykęs į įvykio vietą, fotografavo. Vieną kartą prieš V. J. apklausą, antrą kartą – po apklausos praėjus dviem dienoms. Mano, kad tuo metu duris buvo galima atidaryti ir praeiti. Jo vertinimu, pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog atsisakyta pradėti administracinių nusižengimų bylos teiseną, nes nėra galimybės nustatyti ar V. L. padarė ANK 518 straipsnyje numatytą nusižengimą ir tyčia savavaldžiauja.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus, pareiškėjos paaiškinimus, liudytojo parodymus, rašytinę medžiagą, konstatuoja, jog pagrįstai atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Priimant sprendimą pradėti ar nepradėti teisenos, svarbu nustatyti ir įvertinti tai, ar iš tiesų buvo įvykis, turintis administracinio nusižengimo požymių. Jei toks įvykis buvo, ar yra administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjau atveju pagrįstai atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes akivaizdu, jog V. L. veikoje nėra vieno iš būtinojo savavaldžiavimo požymio – tyčios.

ANK 518 straipsnyje numatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Kita vertus, už savavaldžiavimą taip pat gali būti taikoma ir civilinė, drausminė ar net baudžiamoji atsakomybė, priklausomai nuo veiksmų pobūdžio ir kilusių padarinių. Pažymėtina, jog savavališki veiksmai įgyvendinant tam tikrą teisę dažnai atliekami esant skirtingų interesų sandūrai, t. y. civiliniam ginčui, kurio sprendimo pagrindus ir būdus nustato civilinės teisės normos, todėl sprendžiant, kokia teisinės atsakomybės rūšis asmeniui kyla, kiekvienu konkrečiu atveju, būtina įvertinti padarytos veikos pobūdį bei skirtingų teisės šakų normų veiksmingumą atkuriant pažeistas teises.

Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad, tikslinant įvykio aplinkybes, buvo apžiūrėtos patalpos, padarytos fotonuotraukos ir apklaustas V. L., kuris nurodė, kad pati pareiškėja nesilaiko 2004 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo nutarties – neįsirengė atskiro įėjimo į rūsio patalpas, nepasidarė praėjimo į savo tolimesnį rūsį, naudojasi praėjimu per jo valdą. Faktiškai A. P. naudojosi tik vienu rūsiu, o kitais dviems rūsiais nesinaudojo, todėl jis savo patalpoje padėjo vamzdį, ant kurio laikinai sukabino drabužius, tačiau, sulaukus pretenzijų iš kaimynės, drabužius patraukė (užfiksuota papildomai apžiūrėjus patalpą). Kadangi tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja A. P. tinkamai nevykdė teismo nutarties, t. y. neįsirengė atskiro įėjimo į rūsio patalpas, nepasidarė praėjimo į savo tolimesnį rūsį, todėl nėra galimybės nustatyti, ar V. L. pažeidė ANK 518 straipsnio normą ir tyčia savavaldžiauja. Be to, nurodyta, jog tyrimo metu V. L. drabužius patraukė ir panaikino pareiškėjos reiškiamas pretenzijas, todėl tikslinga tolimesnį tyrimą baigti, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties.

Iš pareiškėjos pareiškimo, jos paaiškinimo, skundo argumentų, liudytojo V. L. parodymų, fotonuotraukų matyti, jog tam, kad A. P. galėtų naudotis vienu iš savo sandėliukų ji turi pereiti per V. L. priklausančią patalpą. Šioje patalpoje V. L. kaip teisėtas jos savininkas ir valdytojas naudojasi šiomis patalpomis ir saugo įvairius daiktus. Vienoje iš nuotraukų taip pat matyti, jog skersai pareiškėjos sandėliuko durų yra padėtas vamzdis, ant kurio sukabinti rūbai, į pareiškėjos sandėliuko duris atremta žoliapjovė, ant žemės padėti kiti įvairūs daiktai. Šie daiktai iš tiesų galimai pareiškėjai sudaro nepatogumų patekti į jos sandėliuką, tačiau surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog tai nėra tyčinė V. L. veika.

Kaip V. L. nurodė, A. P. naudojosi tik vienu sandėliuku, kitais dviem nesinaudojo, todėl jis laikinai padėjo vamzdį, ant kurio sukabino drabužius. Taip pat matyti, jog po išsakytų pretenzijų V. L. dalį daiktų patraukė – nukabino drabužius.

Sprendžiant dėl tyčios buvimo, svarbu atsižvelgti ir įvertinti ir tai, jog pati A. P. pripažino, jog nevykdo 2004 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo nutarties – neįsirengė atskiro įėjimo į rūsio patalpas, nepasidarė praėjimo į savo tolimesnį rūsį ir jau 15 metų naudojasi paties V. L. geranoriškumu ir į savo sandėliuką patenka per V. L. valdą. Be to, iš fotonuotraukų matomi daiktai nėra itin sunkūs, tai kilnojami daiktai, kuriuos galima gana paprastai pakelti ir patraukti. Suprantama, jog pareiškėjai dėl amžiaus yra sunkiau tai padaryti, tačiau šis faktas savaime nepatvirtina, jog tokiu būdu pareiškėjai akivaizdžiai tyčia suvaržoma jos teisė patekti į savo sandėliuką.

Esant šioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad V. L. geranoriškai daugiau nei dešimtmetį leidžia pareiškėjai naudotis savo patalpomis, kad pareiškėja galėtų patekti į savo sandėliuką, kad pati A. P. nevykdo 2004 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi prisiimtų įsipareigojimų, neįsirengė atskiro įėjimo į rūsio patalpas, nepasidarė praėjimo į savo tolimesnį rūsį, naudojasi V. L. geranoriškumu, V. L., paaiškėjus pareiškėjos pretenzijoms, ėmėsi priemonių pašalinti nepatogumus, ir dalinai juos pašalino, darytina išvada, jog V. L. veikoje akivaizdžiai nėra tyčios realizuoti savo kaip patalpos savininko teisę naudotis šia patalpa ir sandėliuoti daiktus, pažeidžiant CK 1.137 straipsnio nuostatas ir pareiškėjos teisę patekti į jai priklausančią patalpą.

Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną V. L. atžvilgiu dėl ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo, nes jo veikoje akivaizdžiai nėra vieno būtinųjų šio nusižengimo požymių – tyčios. Nustačius, jog nėra vieno iš būtinųjų sudėties požymių, administracinio nusižengimo teisenos pradėjimas yra netikslingas. Todėl

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Š. J. 2019 m. spalio 21 d. nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Š. J. 2019 m. spalio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19107138026 palikti nepakeistą ir A. P. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė