Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-94-290/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-18
Bylos Nr.
AN2-94-290/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02226-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurgis Kiškis (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK
Kategorijos
  • 19.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-94-290/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02226-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20.; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą dėl A. P. apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria netenkintas jos skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2019 m. spalio 21 d. priimto nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucija 2019 m. spalio 21 d. priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal A. P. pareiškimą dėl bendraturčio V. L. savavališkų veiksmų, dėl to, kad jis tyčia pažeidė jos teisę naudotis rūsio patalpomis, ant rūsio durų pakabino štangą su drabužiais, prie durų pastatė sunkius daiktus, dėl ko ji negali pateikti į jai priklausančias rūsio patalpas. Nutarimą priėmęs vyresnysis tyrėjas pažymėjo, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog pati A. P. tinkamai nevykdė teismo nutarties, t. y. neįsirengė atskiro įėjimo į rūsio patalpas, nepasidarė praėjimo į savo tolimesnį rūsį, todėl nėra galimybės nustatyti, ar V. L. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio normą ir tyčia savavaldžiavo. Be to, tyrimo metu V. L. drabužius patraukė, todėl tolimesnis tyrimas buvo baigtas, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties.

Šalies argumentai

2. Nesutikdama su tokiu nutarimu, A. P. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydama Institucijos nutarimą panaikinti ir surinktą medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. 2019 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pareiškėjos skundas netenkintas ir nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas pažymėjo, kad V. L. veikoje nėra vieno iš būtinojo savavaldžiavimo požymio – tyčios, todėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimas yra netikslingas.

3. Skundu apygardos teismui A. P. prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti jos pareiškimą nagrinėti iš naujo, nes V. L. neteisėti veiksmai tęsėsi toliau.

3.1. Skunde ji nurodė, kad su V. L. yra gyvenamojo namo bendraturčiai. Gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarka tarp jų nustatyta taikos sutartimi, kurią patvirtino Kauno apylinkės teismas 2004 m. vasario 9 d. priimta nutartimi. Pagal taikos sutartį priimto įsipareigojimo ji neįvykdė ir atskiro įėjimo į rūsį neįsirengė, nes tam yra objektyvios priežastys. Iki 2019 m. ji nekliudomai naudojosi įėjimu į savo rūsio patalpas. 2018 m. pabaigoje dėl neaiškių priežasčių V. L. tyčia pažeidė jos teisę naudotis rūsio patalpomis – ant jos rūsio patalpos pakabino štangą, pastatė sunkius daiktus, dėl to ji negali patekti į jai teismo paskirtas rūsio patalpas ir naudotis jose esančiais daiktais. Nors Institucijos priimtame nutarime nurodyta, kad V. L. patraukė ant štangos sukabintus drabužius, tačiau ji vis tiek negali patekti į savo rūsį, kadangi pakabinta štanga kliudo atidaryti duris. Ji raštu kreipėsi į V. L. ir prašė, kad atlaisvintų praėjimą, tačiau jis į tai nekreipia dėmesio, grasina, kad visiškai uždarys įėjimą į rūsį. Šiuo metu V. L. savo grasinimą įvykdė ir į rūsio patalpas įstatė duris, dėl to ji visiškai negali patekti į rūsį. Skunde taip pat nurodoma, kad ji yra senyvo amžiaus, todėl neįstengia pakelti štangą, liesti svetimus daiktus, taip V. L. naudojasi jos bejėgiškumu ir visaip savavaldžiauja jos atžvilgiu. Dar skunde nurodo, kad V. L. veiksmai buvo tyčiniai, kadangi buvo atlikti aktyvūs veiksmai - ant durų pakabinta štanga, ant jos drabužiai, taip pat, durys užstatytos sunkiais daiktais. Mano, kad tokiais veiksmais V. L. siekia, kad ji pasidarytų sau atskirą įėjimą į rūsį, tačiau ir siekdamas šios tikslo, V. L. turėjo laikytis įstatyme nustatytos tvarkos.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato viršininkė prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. A. P. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). A. P. nesutinka su Institucijos sprendimu nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl V. L. galimai vykdomo savavaldžiavimo, neleidžiant naudotis jai priklausančiu rūsiu, todėl apygardos teismas patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

7. Išnagrinėjus visą teismui pateiktą bylos medžiagą nustatyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso keliems bendraturčiams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2004 m. vasario 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovų V. L., E. R., A. R. ir atsakovės A. P., kuria buvo nustatyta naudojimosi turtu tvarka. Ši sutartis, inter alia, sudaryta tokiomis sąlygomis: atsakovė A. P. naudojasi rūsio patalpomis (duomenys neskelbtini), ieškovas V. L. naudojasi rūsio patalpomis (duomenys neskelbtini), A. R. ir E. R. naudojasi rūsio patalpa (duomenys neskelbtini). Taip pat V. L. sutiko, kad atsakovė A. P. jam nuosavybės teise priklausančioje rūsio patalpoje Nr., (duomenys neskelbtini) įsirengtų 0,50 kv. m. ploto praėjimą iš savo patalpos (duomenys neskelbtini) į patalpą (duomenys neskelbtini), taip pat, kad atsakovė įsirengtų atskirą įėjimą iš namo išorinės dalies į rūsio (duomenys neskelbtini) patalpą. A. P. kaimyną V. L. administracinėn atsakomybėn nori patraukti už tai, kad jis tyčia pažeidė jos teisę naudotis rūsio patalpomis – ant jos rūsio patalpos durų pakabino štangą su drabužiais, pastatė sunkius daiktus, dėl ko ji negali patekti į jai paskirtas patalpas. Dėl V. L. veiksmų Institucija administracinę teiseną dėl nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, nutraukė. Nesutikdama su priimtu sprendimu, A. P. nurodė, kad V. L. veikė neteisėtai, nes neleisdamas naudotis jai priklausančia nuosavybe, jis savavaldžiavo ir ignoravo įstatymuose numatytą tvarką.

8. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl to neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas, vertindami byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikę įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinę netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinę įrodymų visumos. Kaip tik iš Institucijos nutarimų ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad juose visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas ir Institucija, ar pripažinti, kad jų sprendimuose išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie nagrinėjamą situaciją yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo bei Institucijos padarytų išvadų šiuo klausimu.

10. Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

11. Kaip jau minėta, šioje byloje nustatyta, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso bendraturčiams ir yra valdomas vadovaujantis teismo nutartimi nustatyta bendraturčių turto naudojimo tvarka. Pritariant apeliacinio skundo argumentams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Visgi, nagrinėjamu atveju apklaustas V. L. nurodė, kad A. P. naudodavosi praėjimu į savo rūsį per jo patalpas ir jis to nedrausdavo. Pastebėjęs, kad kaimynė savo rūsiais nesinaudoja, jis savo rūsio dalyje laikė daiktus, vėliau buvo atvežti mirusios žmonos motinos drabužiai, kurie laikinai buvo pakabinti prie pat įėjimo į kaimynės rūsį. Sužinojęs kaimynės pretenzijas, jis drabužius patraukė. Pastebėtina, kas daiktai, kuriuos A. P. įvardina kaip trukdančius jai patekti į rūsį, buvo pastatyti V. L. priklausančioje teritorijoje. Be to, iš pateiktų nuotraukų matyti, kad minėti daiktai nėra mechaniškai įrengti, juos įmanoma perkelti į kitą vietą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Esant tokioms aplinkybėms, V. L. apklausos protokole pateiktas paaiškinimas, kad daiktus rūsyje laikė įgyvendindamas savo kaip bendraturčio teises, o ne siekdamas apsunkinti kaimynės patekimą į rūsį, nėra paneigti. Nors iš tiesų, senyvo amžiau žmogui gali būti sunku pakelti kai kuriuos daiktus, tačiau šis faktas savaime negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 518 straipsnį. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, aktyvūs veiksmai pastatant daiktus šalia A. P. priklausančio rūsio durų, neabejotinai yra tyčinio veikimo išraišką, tačiau, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl savavaldžiavimo, turi būti nustatyta tyčia ne atlikti fizinius veiksmus, o savavaldžiauti, t. y. savavališkai vykdyti tikrą ar tariamą teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos.

12. Esant tokioms aplinkybėms, įžvelgti savavaldžiavimo požymių nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. L. jau daugiau nei 15 metų leidžia naudotis savo rūsio praėjimu, o pati A. P. per visą šį laiką nesiėmė jokių veiksmų siekiant įsirengti taikos sutartyje minimą atskirą įėjimą. Kartu pažymėtina, kad esant sutartiniams civiliniams teisiniams santykiams administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta ir vykdoma. Tuo pačiu atmestini skundo teiginiai, jog ji nedalyvavo apžiūrint rūsio patalpas. Pažymėtina, kad jos dalyvavimas atliekant šį proceso veiksmą nėra privalomas.

13. Kartu skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien tik asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais). Tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Teismo vertinimu, aukščiau nurodyti V. L. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina A. P. interesų, neleidžia skundžiamą teismo nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai jų nepaneigia.

14. Apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nei keisti, nei tuo labiau naikinti skundžiamos apylinkės teismo nutarties apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Apygardos teismo nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

TeisėjasJurgis Kiškis