Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-25556-155/2017 pagal ieškovo V. V. ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui A. D.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui A. D. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka 2017-05-31 buvo įteiktas ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, t.y. asmeniškai atsakovui. Atsakovas nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, todėl atsirado CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas sprendimui už akių priimti. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas A. D. ieškovo V. V. naudai išdavė du neprotestuotinus vekselius bendrai 5800 EUR sumai (po 2900 EUR kiekvienas vekselis), pagal kuriuos atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti 2900 EUR sumą iki 2016-10-03 bei 2900 EUR sumą iki 2016-10-10. Ieškovas teismui nurodė, kad tai buvo paskola. Bylos duomenimis iki nustatyto vekseliuose termino atsakovas ieškovui minėtos sumos nesumokėjo. Pats ieškovas suėjus vekselio mokėjimo terminui vekselio nepateikė apmokėjimui, taip pat vekselio nepateikė per nustatytą terminą notarui, kad šis išduotų vykdomąjį įrašą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų šias sumas sumokėjęs ieškovui ir vėliau, atsakovas neginčijo ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių ir atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat neginčijo pačių vekselių (LR CPK 178 str.).

Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vertybinis popierius – vekselis - įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d.) . Paprastuoju (solo) vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 str. 4 d., ĮPVĮ 2 str. 4 d.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas.

LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselio įstatyme (toliau ĮPVĮ) 72 straipsnyje numatyti reikalavimų pateikimo senaties terminai nustato laiko tarpą, per kurį vekselio turėtojas gali pasinaudoti supaprastinta, būtent įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka, išieškant skolą iš vekselio davėjo. Nagrinėjamu atveju vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 str. 1 d.). Pasibaigus mokėjimo terminui per dvi darbo dienas turėjo būti įformintas protestas (ĮPVĮ 46 str. 3 d.). Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia ieškovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu pasibaigimo. Ieškovas šiuos terminus yra neabejotinai praleidęs, tai reiškia, kad vekselis tapo paprastu skolos rašteliu.

Teismas įvertinęs byloje pateiktą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, konstatuoja, kad išrašytas paprastasis vekselis iš esmės atitinka tokios rūšies vekselio rekvizitams keliamus reikalavimus (ĮPVĮ 77 str.).

Teismas, formaliai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad byloje esantis vekseliai, kaip skolos rašteliai, patvirtina, jog atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui bendrą 5800 EUR sumą pagal ginčo paprastuosius vekselius. Nors ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti skolą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 2A-253/2008).

Taigi ieškovas nesilaikė įstatymo nustatytos tvarkos, kad vekselio neapmokėjus, įsiskolinimą galėtų išieškoti ne ginčo tvarka. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia ir nepanaikina ieškovo teisės reikalauti iš atsakovo įvykdyti prievoles (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str., 47 str., 55 str., 72 str. 2 d., 79 str. 1 d. 3 p., 4 p., 8 p., 80 str. 1 d.).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.2-6.4 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Atsakovas paprastaisiais vekseliais besąlygiškai įsipareigojo iki 2016-10-03 ir 2016-10-10 sumokėti ieškovui bendrą 5800 EUR sumą, tačiau susitartu laiku prievolės neįvykdė, t.y. praleido prievolės įvykdymo terminą, tokiu būdu laikoma pažeidus prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkinamas, iš atsakovo priteisiama 5800 EUR skola.

Taip pat, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-23) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinas 174 EUR sumokėtas žyminis mokestis.

Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 121 EUR bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų parengimą teismui. Šias išlaidas grindžia UAB „FTB“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra už suteiktas paslaugas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto, 2015-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 yra nurodyta, jog CPK 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Nagrinėjamu atveju ieškovui teisines paslaugas teikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, tačiau UAB (duomenys neskelbtini). Įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patirtos 121 Eur bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl advokato ar advokato padėjėjo, o UAB (duomenys neskelbtini) teiktos teisinės pagalbos, teismas neturi teisinio pagrindo priteisti ieškovui 121 Eur išlaidų, sumokėtų UAB (duomenys neskelbtini) už suteiktą teisinę pagalbą.

Procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidos iš atsakovo nėra priteisiamos, atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, nes jos yra mažos, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai – 5800 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2017-05-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 174 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.