Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Indrės Zubavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas, paskutinis teistumas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį galutine 9 (devynerių) ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme (iš laisvės atėmimo vietos paleistas lygtinai 2020 m. liepos 1 d. likus 8 (aštuonių) mėnesių ir 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmei, teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 05.10 val., adresu Vilniaus g. 29, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepakluso teisėtam ir aiškiai išreikštam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos M. M. reikalavimui atsitraukti, greitosios medicinos pagalbos darbuotojams apžiūrint sužeistą merginą, ir netrukdyti greitosios medicinos pagalbos darbuotojų darbui, dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį tyrėjai M. M. į kairįjį skruostikaulį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino statutiniam valstybės tarnautojui.

Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. S. savo kaltę pripažino iš dalies, nes neprisimena visai įvykio aplinkybių, galimai galėjo suduoti, bet tuo pačiu ir neprisimena, kas vyko, gal ir net nesmūgiavo. Nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 01.00 val. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus klube „Bardakas“, adresu Vilniaus g. 22, Vilniuje. Gėrė klube alkoholinius kokteilius, išgėrė apie 7-8 kokteilius. Apie 05.00 val. jis su broliu M. S. išėjo iš klubo ir nuėjo link Gedimino prospekto. O jo žmona V. S. išėjo iš klubo anksčiau, nes jie su ja susipyko. Eidamas link Gedimino prospekto, pamatė ant šaligatvio gulinčia savo žmoną, jai kraujavo galva, o tiksliau pakaušis, jis priėjo prie jos ir kažkas pradėjo jį traukti nuo jos, jis nekreipdamas dėmesio į aplinkinius vis bandė prie jos atgal prieiti, o jį vis kažkas traukė atgal. Ar jis kam nors smūgiavo neprisimena, aplinkui tik prisimena buvo daug žmonių, ar tarp jų buvo policijos pareigūnai neprisimena. Tačiau neatmeta to fakto, kad galėjo suduoti, tačiau mano, kad jeigu ir buvo suduotas smūgis jis tikrai nebuvo tikslinis ir kažkaip nukreiptas prieš policijos pareigūnę. Žaloti nieko tikrai nesiruošė. Dėl to, kad buvo stipriai neblaivus daug įvykio aplinkybių neprisimena. Po kažkiek laiko buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 05.10 val., adresu Vilniaus g. 29, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui atsitraukti ir leisti greitosios medicinos pagalbos darbuotojams apžiūrint jo žmoną V. S. ir netrukdyti greitosios medicinos pagalbos darbuotojų darbui, taip pat sutinka, kad dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį policijos pareigūnei į kairįjį skruostikaulį ir tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino statutiniam valstybės tarnautojui. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Atlygino žalą policijos pareigūnei 100 Eur ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai irgi atlygino žalą. Prideda kvitą dėl žalos apmokėjimo policijos pareigūnei. Prašo bylą baigti baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. nurodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjas, jo funkcijos yra viešosios tvarkos užtikrinimas, reagavimas į teisės pažeidimus pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus budėtojo nurodymą. 2023 m. rugsėjo 30 d. dirbo naktinėje pamainoje, kartu su to paties skyriaus tyrėja M. M.. Dirbo skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu V1743, buvo uniformuoti. Apie 04.45 val. gavo budėtojo nurodymą reaguoti į pranešimą ROIK 012300049718 dėl to, kad Vilniuje, Vilniaus g. 29, prie baro „La Bira“ vyksta muštynės. Atvykus nurodytu adresu šalia „La Bira“ naktinio klubo, buriavosi daug žmonių. Ant šaligatvio sėdėjo moteris, kurios veidas buvo kruvinas. Buvo nustatyta, kad tai V. S.. Netoliese stovėjo keletas vyrų, iš kurių vienas apsirengęs tamsios spalvos rūbais, trumpais plaukais, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus. Atvykus greitajai pagalbai, ši ėmė suteikinėti pagalbą nukentėjusiai, o miniai prasiskirsčius, jis nuėjo į „La Bira“ klubą, norėdamas peržiūrėti vaizdo kameras. Tuo metu, kieme stovintys žmonės elgėsi ramiai, todėl jo kolegė M. M. liko lauke viena. Abu turėjo radijo ryšį, sutarė, kad jei kas nutiktų, bendraus per radijo ryšį. Po kelių minučių, išgirdo kaip M. M. kviečia jį per raciją, ji nurodė, kad jai reikalinga pagalba, kad jai ką tik trenkė. Nedelsdamas atbėgo iki tos vietos, kur stovėjo porininkė. Pamatė, kad praeivis (nepažįstamas vyras) ir jo porininkė yra sulaikę anksčiau minėtą tamsiai apsirengusį vyriškį. M. M. jam papasakojo, kad kol buvo viduje, minėtas vyriškis trukdė dirbti įvykio vietoje esantiems medikams, komentavo jų darbą, keikėsi ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, M. M. pareikalavo jo pasitraukti į šalį ir netrukdyti dirbti, tačiau jis neklausė ir toliau elgėsi agresyviai, neadekvačiai. Porininkė, dar mažiausiai du kartus įspėjo minėtą asmenį, jog dėl teisėtų reikalavimų nevykdymo, kad yra numatyta atsakomybė, tačiau, vyriškis į porininkės išsakytus reikalavimus nereagavo, priešingai – ėmė kalbėti su ja nepagarbiai, klausė pareigūnės „Kas tu čia tokia? Ko čia jam, aiškini necenzūrinis žodis“. Tuo metu, vyriškis, užsimojo dešine ranka ir delnu (o gal riešo vidine dalimi) sudavė M. M. į kairią veido pusę stiprų smūgį. Po to, šalia buvęs vyriškis (praeivis), kartu su M. M. sulaikė pareigūnei pasipriešinusį asmenį. Buvo pasitelkta kitų pareigūnų pagalba ir asmuo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus patalpas, o M. M. buvo pristatyta į Žalgirio ligoninę, kur jai, kaip žino, buvo nustatytas sumušimas. Įvykis užfiksuotas jų BODY kameromis. Kaip minėjo, jis pats įvykio nematė, tiesiog papasakojo tai, ką jam pasakojo M. M..

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. M. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėja. 2023 m. rugsėjo 30 d. dirbo naktinėje pamainoje kartu su to paties skyriaus tyrėju A. K.. Minėtą dieną, apie 04.45 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus gavo budėtojo nurodymą reaguoti į įvykį adresu Vilniuje, Vilniaus g. 29, prie baro „La Bira“, kadangi ten vyko muštynės. Atvykus nurodytu adresu šalia „La Bira“ naktinio klubo, buriavosi daug žmonių. Ant šaligatvio sėdėjo moteris, kurios veidas buvo kruvinas. Buvo nustatyta, kad tai V. S.. Netoliese stovėjo keletas vyrų, iš kurių vienas apsirengęs tamsios spalvos rūbais, trumpais plaukais, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo J. S.. Atvykus greitajai pagalbai, ši ėmė suteikinėti pagalbą nukentėjusiai, o miniai prasiskirsčius jos kolega A. K. nuėjo į „La Bira“ klubą, o ji liko lauke. Įvykio vietoje vyras, kuris apsirengęs tamsios spalvos rūbais, trumpais plaukais, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo J. S., trukdė dirbti įvykio vietoje esantiems medikams, komentavo jų darbą, elgėsi neadekvačiai, buvo akivaizdžiai neblaivus, keikėsi. Tuomet ji pareikalavo jo pasitraukti į šalį ir netrukdyti dirbti ir paprašė jo atsitraukti padaryti daugiau vietos, kad medikai galėtų dirbti, tačiau jis jai pasakė, kad ji čia jam neaiškins neklausė ir toliau elgėsi agresyviai, neadekvačiai. Netrukus jis buvo įspėtas, kad dėl teisėtų reikalavimų nevykdymo yra numatyta atsakomybė ir jam gali tekti važiuoti į policijos įstaigą, tačiau į tai jis nereagavo. Netrukus maždaug apie 05.10 val. po jos išsakytų pastabų ir reikalavimų J. S. užsimojo dešine ranka ir delnu sudavė jai į kairią veido pusę stiprų smūgį, po to ji pajuto fizinį skausmą. Po smūgio sudavimo šalia buvęs vyriškis (praeivis), padėjo jai sulaikyti pasipriešinusį asmenį. Buvo pasitelkta kitų pareigūnų pagalba ir J. S. pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus patalpas. Dėl fizinio skausmo sukėlimo ji tą pačią dieną kreipėsi į gydymo įstaigą, o būtent, į Žalgirio klinikas, kur jai buvo nustatytas veido sumušimas. Į valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė, kadangi negavo siuntimo. Dėl minėto įvykio nedarbingumas jai nebuvo suteiktas. Civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo pateiks, žalą vertina 100 Eur.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. L. 2023 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 05.10 val., adresu Vilniaus g. 29, Vilnius, J. S. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjai M. M.. Tarnybos metu, uniformuotai policijos pareigūnei pareikalavus J. S. atsitraukti, šis tyčia, dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį M. M. į kairįjį skruostikaulį, tokiu būdu sukeldamas pareigūnei fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų, M. M. pristatyta į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikas. Sužalojimai tikslinami.

2023 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti Bodycam vaizdo įrašai. Matoma, kad tarnybinis automobilis privažiuoja, sustoja, iš jo išlipa du pareigūnai ir eina link žmonių minios. Prie sėdinčių ant asfalto trijų merginų, prie kurių stovi vyras (kaip vėliau paaiškėjo – J. S.) pareigūnai sustojo. Matosi, kad viena mergina sužalota galvos srityje, aplink daug kraujo. Pareigūnė įrašinėjo sužalotos merginos duomenis, nustatyta, kad tai yra V. S.. Greitu metu pasirodo greitosios pagalbos paramedikai, tuomet J. S. prisėda prie merginų ir neduoda prieiti paramedikams arčiau. Prie įtariamojo pribėgo vyras tamsiai apsirengęs, trumpais kirptas, su akinukais, kuris bando atitraukti J. S. nuo sėdinčių moterų, pastarasis bando priešintis, bet užleidžia vietą medikams. Medikai apžiūri merginą. Tuomet įtariamasis bando artintis prie sėdinčių merginų, pareigūnė savo ranka bando atitraukti vyrą nuo merginų, aiškino vyrui, kad reikia duoti kuo daugiau vietos, kad medikai normaliai apžiūrėtų, įtariamasis jai tada sako nieko jam neaiškinti, pareigūnė atsako jam, kad jis važiuos į komisariatą, po tokių jos žodžių matoma, kai įtariamasis smogė pareigūnei, tačiau į kurią vietą nesimato (smogimas įvyksta 03.41 min). Kažkas pradeda rėkti „ejj, eee, Jūra“, o ankščiau aprašytas vyras su akinukais atitraukia įtariamąjį J. S. ir suima jo rankas už nugaros. Pareigūnė tuomet kviečia pagalbos per raciją, nurodydama, kad jai ką tik trenkė per veidą. Kol vyras su akiniais laiko įtariamąjį J. S., pareigūnė pastarajam uždeda antrankius. Matoma, kad šalia stovi dar vienas pareigūnas, kartu su pareigūne jie veda įtariamąjį J. S. prie tarnybinio automobilio, sodino į laikino sulaikymo patalpas. Kai ji sodina į laikino sulaikymo kamerą, jis atsiprašo pareigūnės. Po to pareigūnai eina link greitosios pagalbos automobilio. Matoma, kad į greitosios pagalbos automobilį medikai sodino sužalotą moterį, pareigūnas prašo servetėlių, paduoda jas pareigūnei. Pareigūnė vėliau pareiškia, kad tuoj jai pradės tinti žandas, pareigūnas prašo medikus paduoti ką nors šalto pareigūnei. Medikai paduoda. Vėliau pareigūnai grįžta prie tarnybinio automobilio, jiems grįžtant pasitinka dar vienus pareigūnus, pareigūnė jiems sako pabaigti įforminti įvykį, nes pati važiuoja į Žalgirio ligoninę. Vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašo trukmė – 14:24 min. Kitame vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnas su pareigūne tarnybiniu automobiliu išvažiuoja iš įvykio vietos. Jiems važiuojant pareigūnei kažkas skambino, bendraudama telefonu pareigūnė pasakojo apie tai, kad jai trenkė į veidą, nurodo, kad ji priėjo prie nukentėjusiosios merginos, atvyko medikai ir šalia merginų stovėjo vaikinas, kuris neduodavo medikams normaliai prieiti prie nukentėjusiosios ir ji paprašė atsitrauki, tačiau vaikinas nurodė jai nieko jam neaiškinti, o jai dar kartą paprašius atsitraukti, vaikinas „iš nieko iš rankos trenkė tiesiai per veidą“. Daugiau nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė – 10.30 min.

VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad M. M. buvo nustatytas patinimas kairiame skruoste, kliniškai ir radiologiškai skruostikaulio lūžimo nestebima.

2023 m. lapkričio 15 d. apžiūros protokole nurodyta, kad specialistas K. Z. pagal apžiūrai pateiktus M. M. VšĮ „Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos“ medicinos dokumentų išrašą/siuntimą Nr. LA-23-43396/1030-61351, pateikė išvadą, kad kūne mechaninių sužalojimų nekonstatuota. Pateiktuose medicinos dokumentuose nurodytas patinimas sužalojimų nevertinamas, kadangi audinių patinimas yra nespecifinis uždegimo, ne traumos požymis.

Alkotesterio kvito duomenimis, kaltinamajam J. S. 2023 m. rugsėjo 30 d. buvo nustatytas 2,09 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – tai fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, Nr. 2K-495/2012, Nr. 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, Nr. 2K-229/2014, Nr. 2K-147-489/2023).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad J. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Nors kaltinamasis J. S. pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, nurodydamas, kad daugelio įvykių jis tinkamai neprisimena, tačiau vėliau apklaustas, detalizavo ir neginčijo, kad 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 05.10 val. adresu Vilniaus g. 29, Vilniuje, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui atsitraukti ir leisti greitosios medicinos pagalbos darbuotojams apžiūrėti jo žmoną V. S. bei netrukdyti greitosios medicinos pagalbos darbuotojų darbui. Jis neginčijo, kad dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį policijos pareigūnei į kairįjį skruostikaulį ir tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą bei tokiu būdu pasipriešino statutiniam valstybės tarnautojui. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos, įvykio vietoje buvusios ir kaltinamojo veiksmus tiesiogiai mačiusios nukentėjusiosios M. M. parodymai bei pagal pastarosios pagalbos prašymą į įvykio vietą atskubėjusio policijos pareigūno A. K. parodymai. Nukentėjusioji M. M. nurodė, kad atlikdama darbines funkcijas, gavo iškvietimą vykti adresu Vilniuje, Vilniaus g. 29, prie baro „La Bira“, kadangi ten vyko muštynės. Atvykusi į įvykio vietą, ji pamatė ant šaligatvio sužeistą moterį, kuriai atvykusi greitoji pagalba pradėjo teikti pagalbą. Matė, kaip šalia buvęs vyras, kuris kaip vėliau nustatė buvo J. S., trukdė dirbti įvykio vietoje esantiems medikams, komentavo jų darbą, elgėsi neadekvačiai, buvo akivaizdžiai neblaivus, keikėsi, todėl ji pareikalavo J. S. pasitraukti į šalį ir netrukdyti dirbti, paprašė jo atsitraukti padaryti daugiau vietos, kad medikai galėtų dirbti, tačiau jis jai pasakė, kad ji čia jam neaiškins neklausė ir toliau elgėsi agresyviai, neadekvačiai. Jis buvo įspėtas, kad dėl teisėtų reikalavimų nevykdymo pasekmių, tačiau apie 05.10 val. po jos išsakytų pastabų ir reikalavimų, užsimojo dešine ranka ir delnu sudavė jai į kairią veido pusę stiprų smūgį, po to ji pajuto fizinį skausmą. Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu pateiktus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes atkartojęs ir pagal jos pagalbos prašymą į įvykio vietą atskubėjęs policijos pareigūnas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad kolegė M. M. jam per raciją pranešė, jog kaltinamasis J. S. dešine ranka jai sudavė per veidą ir prašė pagalbos. Be kita to, šių proceso dalyvių pateiktus ir tarpusavyje sutampančius parodymus patvirtina ir byloje esantys pareigūnų įvykio vietoje turėtų vaizdo kamerų įrašai, kuriuose yra užfiksuota, kaip kaltinamasis smogė pareigūnei – nukentėjusiajai M. M., dėl ko ji skundėsi skausmais. Galiausiai, faktą, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtina ir pastarosios kreipimasis į gydymo įstaigą, kurio metu jai buvo nustatytas patinimas kairiajame skruoste.

Visi teismo anksčiau aptarti ir sugretinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurių įrodomąja reikšme teismas neturi pagrindo abejoti, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. S. jam inkriminuotu laiku ir vietoje panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ir tokius savo veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad J. S. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Be kita ko, byloje neginčijamai įrodyta ir tai, kad kaltinamasis jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės viso baudžiamojo proceso metu neginčijo pats kaltinamasis, ją patvirtina ir 2023 m. rugsėjo 30 d. alkotesterio kvito duomenis, iš kurių matyti, kad J. S. buvo nustatytas 2,09 promilių neblaivumas.

Taigi, byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis J. S. 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 05.10 val., adresu Vilniaus g. 29, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepakluso teisėtam ir aiškiai išreikštam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos M. M. reikalavimui atsitraukti, greitosios medicinos pagalbos darbuotojams apžiūrint sužeistą merginą, ir netrukdyti greitosios medicinos pagalbos darbuotojų darbui, dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį tyrėjai M. M. į kairįjį skruostikaulį, ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir tokiu būdu, t. y. panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino statutiniam valstybės tarnautojui.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Nukentėjusiajai M. M. 2023 m. gruodžio 19 d. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Už nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas valstybės tarnautojo veiklai, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį pavojingumą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad J. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta, kad kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau kaip buvo minėta ankstesnėje šio teismo baudžiamojo įsakymo dalyje, baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte). Ši aplinkybė viso baudžiamojo proceso metu kaltinamajam buvo žinoma, pastarasis jos pats neginčijo, todėl pagrindo jos nepripažinti teismas nenustatė. Be kita ko, teismas, įvertinęs duomenis apie kaltinamojo ankstesnį teistumą – paskutinis apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu buvo priimtas 2013 m. birželio 10 d. dėl sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, paskiriant galutinę 9 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (bausmę atlikęs), pripažįsta, kad kaltinamasis J. S. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui – tai yra esant recidyvistui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors kartotinai ši aplinkybė, prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nebuvo nurodyta, tačiau įvertinus kaltinamojo teistumo fakto nurodymą minėtame procesiniame dokumente, ko pasėkoje ir paties kaltinamojo žinojimą apie šią aplinkybę, pripažintina, kad nėra pagrindo jos nepripažinti pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. S. yra darbingo amžiaus, dirbantis pagal individualią veiklą, praeityje yra ne kartą teistas, taip pat yra baustas administracine tvarka, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – viešuosius darbus. Kita vertus, įvertinus kaltinamojo asmenybę – ne vienkartinį teistumą, nusikalstamos veikos padarymą esant kelioms jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, teismo vertinimu prokurorės pasiūlyta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės trukmė, laikytina per trumpa, todėl kaltinamajam J. S. skirtina 9 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį išdirbti 20 valandų visuomenės labui, kuri atitiks kaltinamojo asmenybę bei veikos pobūdį.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę.

Kaltinamasis J. S., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. rugsėjo 30 d., 05.15 val. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., 20.08 val., t. y. vieną dieną. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas šis jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos 100 Eur neturtinės žalos. Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 23,02 Eur žalos atlyginimo.

BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Atsižvelgiant į nukentėjusiosios M. M. ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimus dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo, procesas dėl šių subjektų pareikštų civilinių ieškinių nutrauktinas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamajam J. S. laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. S. 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, į paskirtos viešųjų darbų bausmės laiką įskaityti J. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 30 d., 05.15 val. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., 20.08 val., t. y. vieną dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo atvykimo atlikti viešųjų darbų bausmę dienos.

Procesą dėl M. M. civilinio ieškinio dėl 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 23,02 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14–18 straipsniai;

2. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui;

3. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė) paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir jo paties pageidavimą;

4. Nuteistojo išdirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką tol, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

6. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

7. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.