- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- eI-2222-535/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00473-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- F. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės, Violetos Balčytienės, dalyvaujant pareiškėjui F. D., jo atstovui Michail Parchimovič, atsakovo atstovei Jurgitai Pašin, vertėjai Ingridai Kisieliūtei viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas F. D. prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. (15/5-11)11U-000701(15/5-5)4U-52/(15/4-1)7U-2 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Rusijos Federacijos piliečiui F. D.“ bei priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas F. D. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: panaikinti Migracijos departamento prie LR VRM 2019-01-16 sprendimą Nr.(15/5-11)11U-000701(15/5-5)4U-52/(15/4-1)7U-2 bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas 2019-01-16 Sprendimu nusprendė panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi, neišduoti leidimo nuolat gyventi ir uždrausti trejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką bei (faktiškai) visą Šengeno erdvę. Su šiuo Sprendimu pareiškėjas nesutinka, prašo jį panaikinti. Pareiškėjas nurodo, kad jis prašė išduoti (pratęsti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 str. 1 d. 5 punkto ir 45 str. numatytu pagrindu - teisėta veikla. Ši teisėta veikla yra darbas UAB „Baltfin“ ir jos valdymas (jis yra Bendrovės direktorius ir kartu vienintelis jos akcininkas). Atitinkamai, Įstatymo 45 str. 1 d. 1 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis Įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laika dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju - turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Pareiškėjas nurodo, kad apie reikalavimą, jog Bendrovėje turi dirbti Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems turi būti mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, jis žinojo ir pats jo nebuvo pažeidęs tiek nagrinėjant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi suteikimo, nei iš karto po leidimo laikinai gyventi suteikimo. Pareiškėjas nurodo, kad priešingai, negu teigia atsakovas, jo nurodomų darbuotojų pareiškėjas neatleido - visi jie išėjo iš Bendrovės savo pačių noru. Tai įrodo visų atsakovo nurodomų darbuotojų prašymai išeiti iš darbo. Pats jis neketino darbuotojų atleisti, prašė pasilikti, nes per darbo laiką Bendrovėje jie dirbo gerai, o pati Bendrovė veikė pelningai. Bendrovė verčiasi keleivių vežimu (bendradarbiauja su tokiomis taksi platformomis kaip TaxiFy, Yandex ir kt. ). Taksi rinkoje šiuo metu yra didelė konkurencija, todėl kvalifikuotų vairuotojų trūksta, tai yra dar vienas veiksnys, kuris rodo, kad jis neturėjo jokių ketinimų atleisti darbuotojų, nes žinojo, kad pakeisti jų kitais iš karto nepavyks. Faktą, kad pareiškėjas neketino atleisti darbuotojų, įrodo ir tai, kad darbuotojams traukiantis iš Bendrovės , jis iš karto pradėjo ieškoti kitų darbuotojų, kreipėsi į taksi platformas. Atsakovas, kaltindamas pareiškėją darbuotojų atleidimu gavus leidimą laikinai gyventi, siekia sudaryti įspūdį, jog Bendrovė iš tikrųjų yra fiktyvi, t.y. įsteigdamas ar įsigydamas ją pareiškėjas siekė ne vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 straipsnio 6 d.). Atsakovas nėra nuoseklus ir prieštarauja pats sau, nes per penkis metus jis ne vieną kartą nuodugniai tikrino tiek pareiškėją, tiek Bendrovę, ir teisėtos veiklos joje pagrindu jau kelis kartus yra išdavęs jam leidimą laikinai gyventi. Atsakovui buvo pateiktos sutartys, sąskaitos, išrašai iš bankų sąskaitų bei kiti dokumentai, kurie rodė, kad Bendrovė ne tik atitinka formalius Įstatymo 45 str. 1 d. 1 punkte nustatytus reikalavimus, bet ir realiai vykdo veiklą. Pareiškėjas pateikė teismui dokumentus, kurie įrodo, kad Bendrovė yra realiai veikianti įmonė: eismo įvykių deklaracijas, policijos medžiagą, išmokos aktą. Nurodo, kad jeigu Bendrovė, užsiimanti keleivių pervežimu, būtų fiktyvi įmonė ir neveiktų, eismo įvykių savo istorijoje ji nebūtų turėjusi; leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje - jeigu Bendrovė, užsiimanti keleivių pervežimu, būtų fiktyvi įmonė ir neveiktų, šių leidimų, kurioms gauti reikia atitikti nustatytus reikalavimus, ji irgi nebūtų turėjusi; pažymas apie įvairiais laikotarpiais turimus darbuotojus , užsakymų suvestinę. Darbuotojų kiekis svyravo nuo kelių iki 14, kas daug kartų viršija formalius Įstatymo 45 str. 1 d. 1p. reikalavimus. Pareiškėjas teikė ir skelbimus apie darbuotojų paiešką, vėliau vairuotojų ieškojo per taksi platformas valdančias įmones. Pareiškėjas pateikė teismui ir kitus įrodymus, kurie, jo nuomone, patvirtina, jog Įmonės veikla nebuvo fiktyvi: priedą mokėjimo kortelių aptarnavimo sutarties Nr. EKS2017-764 ; montavimo aktus; 2016 -10-25 patikros sertifikatą (dėl taksometro); 2018 -09-28 informacinių ir reklamos paslaugų sutartį Nr. 180928 . LITEKO duomenimis, Bendrovė dalyvavo byloje, susijusioje su eismo įvykiu, Nr. 11-325-1038/2016, kas irgi įrodo veiklos (keleivių vežimas) realumą. Atsakovo teiginys, jog Bendrovė yra fiktyvi, nes išdavus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, jis iš karto neva pats atleido visus darbuotojus, neatitinka tikrovės ir pateiktų įrodymų. Atsakovas nurodo, kad 2018-08-22 pareiškėjas pateikė atsakovui darbo sutartis su A. J., M. A. ir R. A., kuriose nėra jokių žymų, kad šie darbuotojai būtų atleisti iš darbo, o 2018-12-19 Sodros informacinėje sistemoje buvo rasti duomenys, kad jų darbo santykiai su Bendrove nutrūko dar 2018 -08-01. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas pateikė jam tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklą ir jos darbuotojų darbo sąlygas siekdamas apgaulės būdu gauti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas nurodo, kad dėl finansinių žinių neturėjimo pats prie Sodros informacinės sistemos nesijungia, pamatęs šį kaltinimą , jis susisiekė su Bendrovės buhaltere ir paprašė išsiaiškinti, ar iš tikrųjų Sodros informacinėje sistemoje yra nurodyta, kad darbo santykiai su šiais darbuotojais nutrūko 2018-08-01. Buhalterei patvirtinus šią informaciją, jis davė nurodymą sutvarkyti Sodros informacinėje sistemoje įrašus taip, kad jie atitiktų tikrovę, ir padengti įsiskolinimą. Jis nedelsiant susisiekė su buvusia Bendrovės buhaltere Ž. S. ir paklausė, kodėl į Sodros informacinę sistemą ji įvedė duomenis, jog darbo santykiai su minėtais darbuotojai nutrūko 2018 -08-01, jeigu savo prašymais jie prašė atleisti juos nuo 2018-08-31. Buhalterė nurodė, kad nurodymą dėl darbo santykių pabaigos dienos ji gavo iš pareiškėjo telefonu (ji dirba kitose patalpose ir bendravo su ja paprastai telefonu) bei jai pasigirdo, kad sako „rugpjūčio pirma", o ne „rugpjūčio trisdešimt pirma". Kadangi bendravo rusų kalba, kuria jis kalba su dideliu akcentu, mano, kad taip galėjo būti iš tikrųjų nes jokio intereso veikti prieš Bendrovę ji neturėjo. Jis negalėjo buhalterei nurodyti, kad darbo santykiai pasibaigė 2018 -08-01, nes darbuotojai prašė atleisti juos nuo 2018 -08-31, ką patvirtina jų prašymai atleisti iš darbo. Jokių ketinimų paankstinti darbo santykių pabaigos dienos pareiškėjas neturėjo, kadangi tai būtų teisės aktų pažeidimas ir komplikuotų jo migracinę padėtį, nes jis pats jau po 2018 -08-01 teikė darbo sutartis su šiais darbuotojais atsakovui. 2018-08-22, kada, pasak atsakovo, pareiškėjas pateikė jam darbo sutartis su A. J., M. A. ir R. A., jie iš tikrųjų ir dirbo. Pareiškėjas nurodo, kad jis neteikė tikrovės neatitinkančios informacijos, o neteisingi įrašai Sodros informacinėje sistemoje atsirado ne dėl jo kaltės, o dėl trečiojo asmens klaidos.
Pareiškėjas nurodo, kad Bendrovė nėra fiktyvi, o tikrovės neatitinkančios informacijos atsakovui jis neteikė. Atsakovas neturėjo teisėto pagrindo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką trejų metų laikotarpiui. Tvarkos 11.1 punktas numato, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika. Atsakovas Sprendimu nurodo, kad nenustatyta, jog pareiškėją su Lietuvos Respublika reikšmingi socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai. Tvarkos 11.1 punktas kalba apskritai apie ryšius, o ne apie reikšmingus ryšius, todėl atsakovas nepagrįstai plečiamai aiškina teisės aktus. Pareiškėjas nurodė, kad jis turi įsigijęs nuosavybės teise butą Lietuvos Respublikoje, yra aktyvus namo gyventojų bendruomenės narys; išlaikęs lietuvių kalbos egzaminą; išlaikęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų įstatymą ; per Bendrovę įsigijęs tris žemės sklypus Lietuvos Respublikoje, iš kurių du skirti pastatams statyti; virš penkių metų nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Priešingai, negu teigia atsakovas, pareiškėją sieja su Lietuvos Respublika socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai. Todėl net ir konstatavus tariamą Bendrovės fiktyvumą bei tikrovės neatitinkančios informacijos teikimą, priimant sprendimą dėl draudimo atvykti jam į Lietuvos Respubliką turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes. Tvarkos 11.2 punktas numato, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama ir į tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas ir užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Tokių aplinkybių jo atveju nebuvo, tačiau atsakovas Sprendime tuo nesivadovavo. Tvarkos 49.2 punktas nurodo, kad priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti, atsižvelgiama į draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti. Atsakovą suklaidino trečiojo asmens per klaidą suvesti duomenis į Sodros informacinę sistemą. Ši situacija jokiais būdais negali būti prilyginama situacijai, kai pats užsienietis sąmoningai meluoja ar tyčiniais veiksmais klaidina migracijos pareigūnus ar tarnautojus. Nurodo, kad ši aplinkybė, taip pat prieš tai paminėti jo ryšiai su Lietuvos Respublika bei „migracinių nuobaudų" neturėjimas praeityje neleidžia pritaikyti maksimalią sankciją - draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką net trejų metų laikotarpiui. Toks draudimas, esant paminėtoms aplinkybėms, visiškai neatitinka VAĮ 3 straipsnio 2 ir 3 punktuose įtvirtintų objektyvumo ir proporcingumo principų.
Vertinant draudimą atvykti ir apsigyventi įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, tai neigiamai atsilieps ne tik pareiškėjui, bet ir tretiesiems asmenims - jo tėvams nuolat gyvenantiems Nyderlanduose. Tai yra senyvo amžiaus žmonės (mamai 73 metai, tėvui 85 metai), kuriems dažnai reikalinga pagalba ir priežiūra. Faktiškai įvedamas draudimas atvykti į Šengeno erdvę jų sūnui gali sukelti jiems sunkių nepatogumų, labai neigiamai atsiliepti jų psichologinei ir fiziologinei būklei. Pareiškėjas skunde nurodo, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikia ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis). Sprendimas minėtų reikalavimų neatitinka, atsakovas, savo Sprendime vertindamas su pareiškėju ar Bendrove susijusias aplinkybes, nenurodo, kad jos neabejotinai įrodo Bendrovės fiktyvumą, bet leidžia manyti (o ne žinoti), jog veikla nėra reali. Pareiškėjo paaiškinimus atsakovas galėjo gauti anksčiau, tačiau jokių paklausimų dėl papilomos informacijos jis nesiuntė, o į apklausą jo net nekvietė. Sprendime atsakovas vengia griežtai ir kategoriškai konstatuoti vienas ar kitas aplinkybes, kas rodo, kad pats atsakovas nėra tikras dėl savo daromų išvadų pareiškėjo ir Bendrovės atžvilgiu. o.
Gero administravimo kodekso, patvirtinto 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), 14 str. numato, jog valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebūtina, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį, jei prieš tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta. Remiantis Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija gero administravimo principas apima teisę būti išklausytam, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalis „a" punktas).
Atsakovo surinktų duomenų visuma nepatvirtina pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo bei sąlygų, sąžiningo jo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, taigi nesudaro pagrindo konstatuoti , kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir fiktyviai vykdo veiklą.
Atsiliepimas
Atsakovas - Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) su skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2018-04-10 pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - leidimas laikinai gyventi) tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Baltfin“ (toliau - Bendrovė), kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau - Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU) dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju - turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, įmonės vadovas ir uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalis 1 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju - turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.
Pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių galėtų būti atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi pagal tuo metu turėtus duomenis nenustatyta, todėl 2018 m. rugpjūčio 30 d. Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. Tuo pagrindu, pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba išdavė leidimą laikinai gyventi LT7446432, galiojantį iki 2020 m. rugsėjo 13 d. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1,21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu leidimas gautas apgaulės būdu. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte - jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Migracijos departamentui vykdant užsieniečių kontrolę, 2018-12-19 Sodros informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjo valdomą bendrovę bei šios įmonės darbuotojus. Patikrinus duomenis apie bendrovėje dirbančius asmenis, buvo nustatyta, kad bendrovėje buvo įdarbintas tik vienas darbuotojas - pareiškėjas, turintis leidimą laikinai gyventi. Taip pat nustatyta, kad bendrovės darbuotojas M. A., gim. (duomenys neskelbtini), buvo atleistas (duomenys neskelbtini); R. A., gim. (duomenys neskelbtini); A. A., gim. (duomenys neskelbtini); A. J., gim. (duomenys neskelbtini); Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas konstatuoti, kad bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, tai yra bendrovės darbuotojų bendrai gaunamas darbo užmokestis nesudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, už 2018 m. II ketvirtį paskelbtas šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio dydis sudarė 918,80 €, taigi du tokius dydžius sudaro 1837,60 €. Kadangi pareiškėjo valdomoje bendrovėje darbuotojų, atitinkančių imperatyvius Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus įdarbinta nėra, vadinasi darbuotojų pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bendras darbo užmokesčio fondas sudaro 0 €, kas buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas bei jo valdoma bendrovė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, be to, jų neatitiko ir prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu, tačiau dėl pareiškėjo apgaulės šie duomenys prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu Migracijos departamentui nebuvo žinomi: prieš pat priimant sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, 2018-08-29 iš Sodros informacinės sistemos buvo paimtas aktualiausių duomenų apie bendrovės darbuotojus ir jų gaunamą darbo užmokestį išrašas, kuriame nurodoma, kad 2018-08-29 14:47 Sodros duomenimis, bendrovėje buvo įdarbinti šie darbuotojai: M. A., R. A., A. A., pareiškėjas, A. J., Ž. S., o, vykdant užsieniečių kontrolę, 2018-12-19 Sodros informacinėje sistemoje patikrinus tuos pačius duomenis apie bendrovės darbuotojus, buvo nustatyta, kad darbuotojų atleidimo faktas Sodrai buvo deklaruotas atgaline data, palaukus, kol pareiškėjas įsiformins leidimą laikinai gyventi, t. y. 2018-12-19 Sodros informacinės sistemos išraše apie bendrovės darbuotojus nustatyti duomenys, kad M. A., R. A., A. J. buvo atleisti iš bendrovės dar 2018-08-01. Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo gautas apgaulės būdu. Pareiškėjas su ginčijamu sprendimu nesutinka ir skunde nurodo, kad jis darbuotojų neatleido, o jie išėjo savo noru. Pažymi, kad Migracijos departamentas, kaltindamas pareiškėją darbuotojų atleidimu gavus leidimą laikinai gyventi, siekia sudaryti įspūdį, kad bendrovė yra fiktyvi. Taip pat nurodo, kad Migracijos departamentas yra nenuoseklus ir prieštarauja pats sau, kadangi pareiškėjui ne kartą buvo išduotas leidimais laikinai gyventi. Atsakovas nesutinka su šiais teiginiais. Nurodo, kad aplinkybės, kokiomis darbuotojai nebedirba bendrovėje, t. y., ar jie buvo atleisti, ar jie išėjo savo noru, yra nesvarbios. Esminis faktas yra tas, kad darbuotojai bendrovėje nebedirba ir todėl bendrovė neatitinka Įstatyme nustatytų imperatyvių sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjas nurodo, kad jam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas ne vieną kartą, todėl galima pagrįstai teigti, kad pareiškėjui turėjo būti žinomi Įstatymo keliami reikalavimai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Įstatymo 40 str. 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes, t. y., kad bendrovėje nėra dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, nors tokią pareigą turėjo. Įstatymo 45 str. 1d. 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. LVAT savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad įmonė, teisėtos veiklos vykdymo kurioje pagrindu užsienietis prašė išduoti leidimą laikinai gyventi, nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų, pagrįstai panaikina užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi (LVAT 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5317-415/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2909-492/2018, 2018 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2946-575/2018 ir kt.). Be to, LVAT 2018 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA- 2860-1062/2018 pažymėjo, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata yra imperatyvi, todėl Migracijos departamentas, nustatęs minėtas aplinkybes, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. LVAT, nagrinėdamas analogiškas bylas, konstatavo ne tik tai, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad užsieniečio įmonė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, turi pareigą panaikinti leidimą laikinai gyventi, bet ir tai, kad priežastys, dėl kurių užsieniečio įmonė nebeatitinka šių reikalavimų (pvz., dėl sunkumų ieškant naujų darbuotojų) Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui (taigi, ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymui) neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi vien neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (LVAT 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017, 2018 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3048-438/2018 ir kt.). Faktas, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi kiekvienas pateiktas prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo yra vertinamas pagal naujai pateiktus duomenis. Ginčijamu sprendimu Migracijos departamentas taip pat nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau - leidimas nuolat gyventi), vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą gyventi, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi ir atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi, todėl turėjo būti išspręstas pareiškėjo tolesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas. Įvertinus visas reikšmingas su pareiškėju susijusias aplinkybes, Migracijos departamentas priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti j Lietuvos Respubliką 3 metams ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 1 ir 3 dalis trejus metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą savanoriško išvykimo terminą. Atsakovas nurodo, kad ginčijamu sprendimu nėra konstatuota, kad įmonė yra fiktyvi. . Ginčijame sprendime buvo nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl to, apgaulės būdu, jis gavo leidimą laikinai gyventi. Kai Migracijos departamentas nagrinėjo pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas įvairiais būdais siekė įrodyti Migracijos departamentui, kad jo valdoma bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y. bendrovėje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius. Siekdamas įrodyti minėtą aplinkybę, 2018-08-22, 2018-08-23, 2018-08-27 ir 2018-08-28 atvykęs į Migracijos departamentą pareiškėjas pateikė A. J. darbo sutartį su Bendrove, kurioje nėra padaryta jokių žymų, kad A. J., būtų atleistas iš darbo. Taip pat pateikė ir R. A. bei M. A. darbo sutartis su bendrove, kuriose taip pat nebuvo padaryta jokių žymų apie tai, kad šių darbuotojų darbo sutartys būtų nutrauktos. 2018-12-19, patikrinus duomenis Sodros informacinėje sistemoje apie bendrovę darbuotojus, rasti įrašai, kad R. A., M. A., ir A. J. iš bendrovės buvo atleisti 2018-08-01, t. y. dar gerokai iki to laiko, kuomet pareiškėjas Migracijos departamentui teikė minėtų darbuotojų darbo sutartis ir įrodinėjo aplinkybes dėl darbuotojų gaunamo darbo užmokesčio dydžio. 2018-08-27 pareiškėjas Migracijos departamentui papildomai pateikė dokumentus, paaiškinančius, kodėl bendrovės darbuotojui A. J. 2018 m. birželio 19 - liepos 17 d. nebuvo mokamas darbo užmokestis. 2018-08-24 bendrovė dėl A. J. pateikė Sodrai elektroninį prašymą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo už 2018 m. birželio-liepos mėnesius, nurodė, kad tai buvo A. J. nemokamos atostogos, tačiau tuo metu nepateikė patikslinančių duomenų, kad A. J. iš darbo bendrovėje yra atleistas nuo 2018-08- 01. Taigi, pareiškėjas teikė duomenis apie A. J. kaip bendrovės darbuotoją, tačiau Migracijos departamentui nieko nenurodė apie tai, kad A. J. iš darbo bendrovėje yra atleistas 2018-08-01, kas yra žinoma iš 2018-12-19 Sodros informacinės sistemos išrašo. Visi šie duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas sąmoningai Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą, šios įmonės darbuotojų darbo sąlygas, jiems mokamą darbo užmokesčio dydį siekdamas apgaulės būdu gauti leidimą laikinai gyventi ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje bei visoje Šengeno erdvėje. Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi galiojo nuo 2018-09-13, o jau visai netrukus - 2018 m. rugsėjo 24-25 dienomis iš bendrovės yra atleidžiami ir visi likę, išskyrus jį patį, darbuotojai, o jau 2018-10-02 pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjo pagrindinis tikslas, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, buvo ne siekis vykdyti teisėtą veiklą bendrovėje, o tik gauti leidimą laikinai gyventi ir taip legalizuoti savo buvimą iki kol jis įgis teisę kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi, taigi, jis siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, kas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas su tokiomis Migracijos departamento išvadomis nesutinka ir skunde teigia, kad įrašai Sodros informacinėje sistemoje apie R. A., M. A., ir A. J. atleidimą 2018 m. rugpjūčio 1 d. atsirado ne dėl jo kaltės, bet dėl trečiojo asmens, t. y. bendrovės buhalterės Ž. S. klaidos. Pažymi, kad jis negalėjo buhalterei nurodyti atleisti minėtus darbuotojus atgaline data, kadangi darbuotojai pateikė prašymus atleisti juos nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., ir pateikė minėtų darbuotojų prašymus dėl atleidimo teismui. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų teismui matyti, kad R. A. ir M. A. pateikė prašymą juos atleisti iš darbo 2018-08-27, o A. J.-2018- 08-28. Kaip minėta anksčiau, pareiškėjas Migracijos departamentui teikė papildomus dokumentus apie minėtų darbuotojų darbą bendrovėje 2018-08-27 ir 2018-08-28. Taigi, teikdamas papildomus dokumentus, pareiškėjui jau turėjo būti žinoma, kad 2018-08-31 bendrovėje nebedirbs 3 darbuotojai ir, kad bendrovė nebeatitiks imperatyvių Įstatymo reikalavimų leidimui laikinai gauti, tačiau pareiškėjas šios informacijos Migracijos departamentui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas ginčijame sprendime padarė pagrįstą išvadą konstatuodamas, kad pareiškėjas sąmoningai Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą, šios įmonės darbuotojų darbo sąlygas, jiems mokamą darbo užmokesčio dydį siekdamas apgaulės būdu gauti leidimą laikinai gyventi ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje bei visoje Šengeno erdvėje. Pareiškėjo atveju nustatyta esant Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtintų Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, 6.2 (nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės), 6.12 (nustatoma, kad užsienietis, kuris pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą, per pastarųjų 5 metų laikotarpį, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi, neatitiko imperatyvių Įstatymo reikalavimų, nustatytų šiam konkrečiam leidimo laikinai gyventi gavimo pagrindui, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi), 7 (užsienietis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir kitos aplinkybės (leidimo nuolat gyventi išdavimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra vertinamas pastarųjų 5 metų laikotarpis) punktuose nustatytiems pagrindams. Migracijos departamento vertinimu, faktinės bylos aplinkybės leido daryti pagrįstą išvadą dėl pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės. Pareiškėjas nesilaikė imperatyvių Įstatymo normų, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Toks pareiškėjo elgesys praeityje leidžia daryti pagrįstas išvadas dėl realios ir akivaizdžios nelegalios migracijos grėsmės ateityje. Pareiškėjas yra bendrovės direktorius, leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas teisėtos veiklos šioje įmonėje pagrindu, taigi būtent pareiškėjui teko pareiga rūpintis šios įmonės veikla, užtikrinti, kad ši įmonė atitiktų imperatyvius Įstatymo reikalavimus viso pareiškėjo turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. Leidimas nuolat gyventi suteikė užsieniečiui daugiausia teisių lyginant su kitomis teisėto užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikomis formomis. Sprendimas išduoti tokį leidimą iš esmės reiškė, kad Lietuvos Respublika leidžia atitinkamam užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai, suteikia jam išskirtinį statusą, itin priartinantį šį užsienietį prie Lietuvos Respublikos piliečio teisinio statuso. Leidimas nuolat gyventi galėjo būti išduodamas tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams ir kruopščiai patikrinus, ar yra visos reikiamos sąlygos išduoti tokį leidimą ir nėra pagrindų, dėl kurių leidimą atsisakytina išduoti. Minėtos aplinkybės taip pat reiškia, kad išduodant leidimą nuolat gyventi užsieniečiui galėjo būti keliami aukštesni reikalavimai ir taikomos griežtesnės sąlygos nei išduodant laikiną leidimą gyventi, vizą ar kitu teisiniu pagrindu leidžiant atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką ir joje būti. Vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į LVAT išaiškinimus, kad išduodant leidimą nuolat gyventi užsieniečiams gali būti keliami aukštesni reikalavimai ir taikomos griežtesnės sąlygos nei išduodant kitus dokumentus (pvz., leidimą laikinai gyventi, vizą), t. y. gali būti griežtai reikalaujama atitikti Įstatymo reikalavimus. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir jų vertinimo tvarką, nustato Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau - Tvarka). Tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Pagal Tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Įvertinus dokumentų nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui (užsienietis leidimą laikinai gyventi gavo apgaulės būdu bei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės), tai, kad nenustatyta, kad pareiškėjas su Lietuvos Respublika sietų šeiminiai, ryšiai ar reikšmingi socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai, vadovaujantis Tvarkos 14 punktu pareiškėjui buvo nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Migracijos departamento sprendimas, priimtas siekiant užkardyti galimai neteisėtą užsieniečio migraciją, nes jis nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir apsigyvenimą, nėra neproporcinga ar nepateisinama priemonė. Valstybė turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jos teritoriją ir jų buvimą joje. EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (pvz., 2012 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Bajsultanov prieš Austriją), o valstybėms narėms yra palikta teisė pačioms reguliuoti užsieniečių atvykimo j šalį, gyvenimo šalyje ir išsiuntimo iš šalies tvarką. Migracijos departamentas, įvertinęs, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę, yra pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis, o pareiškėjui nepateikus jokių savo patikimumą ir sąžiningumą patvirtinančių dokumentų, veikdamas savo kompetencijos ribose, vadovaudamasis nacionaliniais teisės aktais, priėmė sprendimą uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 10 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, neteisėtos migracijos prevencija ir kontrolė - vienas migracijos politikos tikslų, o Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybių (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 punktai).
Šalies argumentai
Pareiškėjas turi teisę pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Migracijos departamentui išbraukti jo duomenis iš Sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką ir šiame prašyme nurodyti visas, jo vertinimu, reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau - Taisyklės), 16—171 punktais duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš Sąrašo ar sutrumpintas draudimas jam atvykti į Lietuvos Respubliką laikas Migracijos departamento sprendimu, jeigu Migracijos departamentui pateikiamas motyvuotas rašytinis užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš Sąrašo arba motyvuotas rašytinis valstybės institucijos arba įstaigos siūlymas išbraukti duomenis apie užsienietį iš Sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką. Migracijos departamente toks pareiškėjo prašymas išbraukti jo duomenis iš Sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką gautas nebuvo. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jo tėvai gyvena Nyderlandų Karalystėje, pažymėjo, kad 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 265/2010, iš dalies keičiančio Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir Reglamentą (EB) Nr. 562/2006 (OL 2010 L 85, p. 1), 1 straipsnis nustato Šengeno konvencijos 25 straipsnio pakeitimą. Šengeno konvencijos 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai valstybė narė ketina išduoti leidimą gyventi, ji sistemingai vykdo paiešką Šengeno informacinėje sistemoje. Kai valstybė narė nagrinėja, ar išduoti leidimą gyventi užsieniečiui, kuriam pagal duotą perspėjimą draudžiama atvykti, ji pirmiausia konsultuojasi su perspėjimą davusia valstybe nare ir atsižvelgia į jos interesus; leidimas gyventi išduodamas tik dėl labai svarbių priežasčių, ypač dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų. Kai leidimas gyventi išduodamas, perspėjimą davusi valstybė narė perspėjimą atšaukia, bet atitinkamą užsienietį gali įtraukti į savo nacionalinį neįleidžiamų asmenų sąrašą. Šengeno konvencijos 25 straipsnio 3 dalis nustato, kad 1 ir 2 dalys taikomos ir ilgalaikėms vizoms. Pažymi, kad panašios nuostatos įtrauktos ir į Įstatymą, kurio 26 straipsnio 7 dalis nustato, kad Migracijos departamentas konsultuoja kitas Šengeno valstybes dėl leidimo gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui, kai įspėjimą dėl jo neįsileidimo yra pateikusi Lietuvos Respublika. Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi, įspėjimas dėl neįsileidimo centrinėje Šengeno informacinėje sistemoje atšaukiamas. Jeigu Šengeno valstybės kompetentingos institucijos spręstų klausimą dėl leidimo gyventi ar ilgalaikės vizos pareiškėjui išdavimo ir pradėtų konsultacijas su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, Migracijos departamentas svarstytų galimybę išbraukti pareiškėjo duomenis iš C. SIS. Atitinkamai, jeigu kita Šengeno valstybė išduotų pareiškėjui leidimą gyventi, įspėjimas dėl neįsileidimo centrinėje Šengeno informacinėje sistemoje būtų atšaukiamas. Pareiškėjui pageidaujant vykti į konkrečią šalį, būtent ši valstybė, įvertinusi visą informaciją, atlikusi tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose reglamentuotas procedūras, priimtų sprendimą dėl leidimo išdavimo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl leidimo gyventi konkrečioje valstybėje išdavimo. Atsakovas taipogi nurodė, kad teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos Migracijos departamentui informuoti užsienietį, kad jis privalo laikytis jam nustatytų pareigų, kadangi Įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyta, kad užsieniečiai, gyvendami Lietuvos Respublikoje, turi bendrą pareigą laikytis teisės aktų jiems nustatytų pareigų, inter alia, turi atitikti Įstatymo keliamus reikalavimus. LVAT praktikoje taip pat pažymėta, kad „Tvarkos aprašo XI skyriuje „Leidimo laikinai gyventi panaikinimas“ neįtvirtinta Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų“ (2016 m. liepos 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A- 3992-858/2016). Nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas, įvertinus duomenų visumą ir patikrinimo medžiagą, surinkti duomenys vertintini kaip pakankami spendimui priimti, o be to, pareiškėjas turėjo galimybę teikti įrodymus. Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas, išsamiai išnagrinėjęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo Migracijos departamento sprendimo išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė, prašydami pilnai patenkinti, atsakovo atstovė prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019-01-16 Sprendimo Nr.(15/5-11)11U-000701(15/5-5) 4U-52(15/4-1)7U-2 pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas F. D. yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Byloje nustatyta, kad 2018-04-10 pareiškėjas F. D., tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Baltfin“ , kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo ( ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14000Eur- užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, įmonės vadovas ir uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi , galiojantį kelionės dokumentą, kitus dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (red., galiojusi nuo 2018-01-01) 40 str.1d.5p. bei 45str.1d.1p. nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. Įstatymo 40str.1d. nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus, šio Įstatymo 40str.1d.5p. nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti veikla pagal Įstatymo 45 str. nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas , jeigu jis atitinka Įstatymo 45 str.1d.1p., 26str.1d.1-6p. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 str.1d. nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. 2018-08-30 Migracijos departamentas , vadovaudamasis Įstatymo 40 str.1d.5p. ir 45 str.1d.1p. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2018-09-13 Vilniaus apskrities VPK migracijos valdyba išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi LT7446432, galiojantį iki 2020-09-13. Migracijos departamentas vykdė užsieniečių kontrolę ir 2018-12-19 Sodros informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo valdomą bendrovę UAB „Baltfin“ ir šios įmonės darbuotojus. Patikrinus duomenis apie UAB „Baltfin“ dirbančius asmenis, buvo nustatyta, kad šiuo metu bendrovėje yra įdarbintas tik vienas darbuotojas - F. D., turintis leidimą laikinai gyventi. Taip pat nustatyta, kad UAB „Baltfin“ darbuotojas M. A., gim. (duomenys neskelbtini), buvo atleistas 2018-08-01; R. A., gim. (duomenys neskelbtini), - 2018-08-01; A. A., gim. (duomenys neskelbtini), - 2018-09-24; A. J., gim. (duomenys neskelbtini), - 2018-08-01; Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), - 2018-09-25. Atsakovas Sprendime konstatavo, kad UAB „Baltfin“ neatitinka Įstatymo 45 str. 1d. 1 p. nustatytų imperatyvių reikalavimų, tai yra UAB „Baltfin“ darbuotojų bendrai gaunamas darbo užmokestis nesudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, už 2018 m. II ketvirtį paskelbtas šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio dydis sudarė 918,80 Eur, taigi du tokius dydžius sudaro 1837,60 Eur. Kadangi pareiškėjo valdomoje UAB „Baltfin“ darbuotojų, atitinkančių imperatyvius Įstatymo 45 str. 1d. 1p. reikalavimus įdarbinta nėra, vadinasi darbuotojų pagal Įstatymo 45 str. 1d.1p. reikalavimus bendras darbo užmokesčio fondas sudaro 0 Eur, kas yra pagrindas konstatuoti, kad F. D., bei jo valdoma bendrovė šiuo metu neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 str. 1 d. 1p. nustatytų reikalavimų, be to, jų neatitiko ir prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu, tačiau dėl F. D. apgaulės šie duomenys prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu Migracijos departamentui nebuvo žinomi: prieš pat priimant sprendimą pakeisti F. D. leidimą laikinai gyventi, 2018-08-29 iš Sodros informacinės sistemos buvo paimtas aktualiausių duomenų apie UAB „Baltfin“ darbuotojus ir jų gaunamą darbo užmokestį išrašas, kuriame nurodoma, kad 2018-08-29 14:47 Sodros duomenimis, UAB „Baltfin“ buvo įdarbinti šie darbuotojai: M. A., gim. (duomenys neskelbtini), R. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), F. D., A. J., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), o, vykdant užsieniečių kontrolę, 2018-12-19 Sodros informacinėje sistemoje patikrinus tuos pačius duomenis apie UAB „Baltfin“ darbuotojus, buvo nustatyta, kad darbuotojų atleidimo faktas Sodrai buvo deklaruotas atgaline data, palaukus, kol F. D. įsiformins leidimą laikinai gyventi, t. y. 2018-12-19 Sodros informacinės sistemos išraše apie UAB „Baltfin“ darbuotojus nustatyti duomenys, kad M. A., gim. (duomenys neskelbtini), R. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), buvo atleisti iš UAB „Baltfin“ dar 2018-08-01. Atsakovas nurodė, kad F. D. leidimas laikinai gyventi buvo gautas apgaulės būdu.
Sprendime nurodyta, kad kuomet Migracijos departamentas nagrinėjo F. D. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, jis įvairiais būdais siekė įrodyti Migracijos departamentui, kad jo valdoma UAB „Baltfin“ atitinka Įstatymo 45 str. 1d.1p. reikalavimus, t. y. UAB „Baltfin“ visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius. Siekdamas įrodyti minėtą aplinkybę, 2018-08-22 atvykęs į Migracijos departamentą F. D. pateikė A. J., gim. (duomenys neskelbtini), darbo sutartį su UAB „Baltfin, kurioje nėra padaryta jokių žymų, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), būtų atleistas iš darbo UAB „Baltfin“. Taip pat 2018-08-22 F. D. pateikė ir R. A., gim. (duomenys neskelbtini), bei M. A., gim. (duomenys neskelbtini), darbo sutartis su UAB „Baltfin“, kuriose taip pat nebuvo padaryta jokių žymų apie tai, kad šių darbuotojų darbo sutartys būtų nutrauktos. 2018-12-19, patikrinus duomenis Sodros informacinėje sistemoje apie UAB „Baltfin“ darbuotojus, rasti įrašai, kad R. A., gim. (duomenys neskelbtini), M. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš UAB „Baltfin“ buvo atleisti 2018-08-01, t. y. dar gerokai iki to laiko, kuomet F.D. M. departamentui teikė minėtų darbuotojų darbo sutartis ir įrodinėjo aplinkybes dėl darbuotojų gaunamo darbo užmokesčio dydžio. 2018-08-27 F.D. M. departamentui papildomai pateikė dokumentus, paaiškinančius, kodėl UAB „Baltfin“ darbuotojui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 19 - liepos 17 d. nebuvo mokamas darbo užmokestis. 2018-08-24 UAB „Baltfin“ dėl A. J. pateikė Sodrai elektroninį prašymą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo už 2018 m. birželio-liepos mėnesius, nurodė, kad tai buvo A. J. nemokamos atostogos, tačiau tuo metu nepateikė patikslinančių duomenų, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš darbo UAB „Baltfin“ yra atleistas nuo 2018-08-01. Atsakovas sprendime nurodo, kad F. D. teikė duomenis apie A. J. kaip UAB „Baltfin“ darbuotoją, tačiau Migracijos departamentui nieko nenurodė apie tai, kad A. J. iš darbo UAB „Baltfin“ yra atleistas 2018-08-01. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, atsakovas konstatavo, kad F. D. sąmoningai Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Baltfin“ veiklą, šios įmonės darbuotojų darbo sąlygas, jiems mokamą darbo užmokesčio dydį siekdamas apgaulės būdu gauti leidimą laikinai gyventi ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje bei visoje Šengeno erdvėje. F. D. leidimas laikinai gyventi galioja nuo 2018 - 09-13, o jau 2018 m. rugsėjo 24-25 dienomis iš UAB „Baltfin“ yra atleisti ir visi likę, išskyrus jį patį, darbuotojai, o jau 2018-10-02 F. D. pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Šios aplinkybės rodo, kad F. D. pagrindinis tikslas siekiant gauti leidimą laikinai gyventi buvo ne siekis vykdyti teisėtą veiklą UAB „Baltfin“, o tik gauti leidimą laikinai gyventi ir taip legalizuoti savo buvimą iki kol jis įgis teisę kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi. Jis siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, kas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti F. D. nelegalios migracijos grėsmė. F. D. atveju nustatyta esant Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtintų Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, 6.2 (nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės), 6.12 (nustatoma, kad užsienietis, kuris pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą, per pastarųjų 5 metų laikotarpį, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi, neatitiko imperatyvių Įstatymo reikalavimų, nustatytų šiam konkrečiam leidimo laikinai gyventi gavimo pagrindui, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi), 7 (užsienietis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir kitos aplinkybės (leidimo nuolat gyventi išdavimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra vertinamas pastarųjų 5 metų laikotarpis) punktuose nustatytiems pagrindams. Įstatymo 40 str. 5d. nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas gi atsakovo apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 str. 1 d. 7 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45str.1d. 1, 2¹ ar 2² p. nustatytų reikalavimų. Įstatymo 50 str. 1 d. 1 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu leidimas gautas apgaulės būdu. Įstatymo 50 str. 1 d. 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 str. 1 d. 2 punkte nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Įstatymo 35 str. 1 d. 12 punkte - jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. F. D. 2018 m. spalio 2 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 str. 1 dalies 8 punkte nustatytu leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindu. Kartu su šiuo prašymu, kuriame nurodė, kad pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdamas leidimą laikinai gyventi, jis pateikė iki 2020-12-24 galiojantį (duomenys neskelbtini) piliečio pasą (duomenys neskelbtini) , iki 2020-09-13 galiojantį leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) , pažymėjimus apie išlaikytus valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus LVK Nr. (duomenys neskelbtini) , LVP Nr. (duomenys neskelbtini), LUMINOR banko sąskaitos išrašą, dokumentą, patvirtinantį sumokėtą teisės aktų nustatyto dydžio valstybės rinkliavą už prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimą.
Teismas daro išvadą, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi įvertino, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, nustatytas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pagal Įstatymo 2 str. 15 dalį leidimas nuolat gyventi - dokumentas suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Šį leidimą gyventi užsienietis gali gauti, jeigu atitinka vieną iš Įstatymo 53 str. išdėstytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 str. 1 dalies 1-3 punktuose nustatytas sąlygas. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi. Taigi, Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas esant dviem sąlygoms - jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos 5 metus (1) ir turėjo leidimą laikinai gyventi (2). Leidimą nuolat gyventi išduodant šiuo pagrindu, užsieniečio pragyventas laikotarpis apskaičiuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Įstatymo 53 straipsnio 3 dalis). Pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių (Įstatymo 53 straipsnio 10 dalis). Pagal Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau - Aprašas), 37 punktą, apskaičiuojant, atsižvelgus į Įstatymo 53 straipsnio 9 dalį, Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą pragyventą laikotarpį ir nustatant tai, ar užsienietis nebuvo išvykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikui, ilgesniam, negu nurodyta Įstatymo 53 straipsnio 10 dalyje, įvertinami, be kita ko, šie duomenys apie užsienietį: laikotarpis, kuriuo gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikoje dirbtas laikotarpis; kelionės dokumente esančios valstybių sienų kirtimo žymos, įrašai apie gyvenamąją vietą užsienio valstybėje ir kiti įrašai bei žymos; vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną duomenys, užfiksuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) informacinėje sistemoje; sveikatos priežiūros Lietuvos Respublikoje esančioje sveikatos priežiūros įstaigoje ir / ar Lietuvos Respublikoje gaunamų išmokų ar socialinių pašalpų mokėjimo laikotarpis; pateiktų dokumentų duomenys ir kita informacija, apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos padalinio ir / ar Migracijos departamento gauta vykdant savo funkcijas.
Pareiškėjas formaliai pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdamas leidimą laikinai gyventi, tačiau šis užsienietis, jo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Baltfin“, t. y. bendrovės, kuriai vadovauja, veiklą, šios bendrovės darbuotojų darbo sąlygas, jiems mokamą darbo užmokesčio dydį, bei darbuotojų atleidimą, tokiu būdu siekdamas apgaulės būdu gauti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo sąmoningus veiksmus, teikiant tikrovės neatitinkančius duomenis, patvirtina ir tai, kad 2018-09-13 išdavus jam leidimą laikinai gyventi, 2018 m. rugsėjo 24-25 dienomis iš UAB „Baltfin“ buvo atleisti visi, išskyrus patį pareiškėją, darbuotojai. Taip pat darbuotojai buvo atleidžiami ir atgaline data, t. y. F.D. M. departamentui 2018-08-22 teikė darbuotojų darbo sutartis, siekdamas įrodyti, jog bendrovėje yra įdarbinti ir dirba darbuotojai, nors tuo metu jam turėjo būti žinoma, jog darbuotojai bus atleisti, nurodant atgalinę jų atleidimo datą - 2018-08-01. Sutiktina su atsakovo išvada, jog F. D. pagrindinis tikslas, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, buvo ne siekis vykdyti teisėtą veiklą UAB „Baltfin“, o tik gauti leidimą laikinai gyventi ir taip legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje iki įgis teisę pateikti prašymą dėl leidimo nuolat gyventi. Lietuvos migracijos politikos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, yra įtvirtinta, jog siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina vykdyti išankstinę neteisėtos migracijos kontrolę, efektyviai naudojant vizų išdavimo sistemą; teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.1 ir 22.3.3 p.). Atsakovas pagrįstai nurodė sprendime, kad kyla pagrįstų abejonių dėl F. D. tikrojo tikslo ir sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje bei konstatavo, kad siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi užsienietis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis tam, kad jam būtų išduotas leidimas laikinai gyventi ir jis įgytų teisę pateikti prašymą dėl leidimo nuolat gyventi. Pareiškėjas siekė ir siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, siekiant įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje. Atsakovas sprendime pagrįstai nurodė, jog nagrinėjant F. D. prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes ir remiantis Kriterijų aprašu, nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti F. D. nelegalios migracijos grėsmė: užsienietis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 p.); nustatoma, kad užsienietis, kuris pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą, per pastarųjų 5 metų laikotarpį, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi, neatitiko imperatyvių Įstatymo reikalavimų, nustatytų šiam konkrečiam leidimo laikinai gyventi gavimo pagrindui, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi (6.12p.); nustatoma, kad užsienietis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla, dirbti, mokytis Lietuvos Respublikoje ir kitos aplinkybės (leidimo nuolat gyventi išdavimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra vertinamas pastarųjų 5 metų laikotarpis) (7 p.). Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo, kaip UAB „Baltfin“ direktoriaus, t. y. asmens, kuris organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius , elgesys praeityje leidžia daryti pagrįstas išvadas dėl realios ir akivaizdžios šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės ateityje. Sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi reiškė, kad Lietuvos Respublika leidžia atitinkamam užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai, suteikia jam išskirtinį statusą, priartinantį užsienietį prie Lietuvos Respublikos piliečio teisinio statuso. Leidimas nuolat gyventi galėjo būti išduodamas tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams ir kruopščiai patikrinus, ar yra visos reikiamos sąlygos išduoti tokį leidimą ir nėra pagrindų, dėl kurių leidimą atsisakytina išduoti. Išduodant leidimą nuolat gyventi užsieniečiams gali būti keliami aukštesni reikalavimai ir taikomos griežtesnės sąlygos nei išduodant kitus dokumentus (pvz., leidimą laikinai gyventi, vizą), t. y. gali būti griežtai reikalaujama atitikti Įstatymo reikalavimus. Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama EŽTT praktikoje. Taip pat EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės. Kaip seka iš bylos medžiagos, pareiškėjas savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje buvo deklaravęs nuo 2013- 08 -16 iki 2018-08-21 ir nuo 2018-09-19 yra deklaravęs iki šiol. Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką nustatantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas kriterijų, kuriais remiantis nustatoma asmens gyvenamoji vieta, nereglamentuoja. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis atitiktų kurį nors kitą Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą, o atsakovas, įvertinęs turimus duomenis ir išnagrinėjęs turimus dokumentus, taip pat nenustatė minėtame straipsnyje nustatytų kitų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų. Pagal Įstatymo 35 str. 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti leidimą nuolat gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, išduoti leidimą nuolat gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė,, kad pareiškėjo keliama nelegalios migracijos grėsmė yra susijusi su didesnės visuomenės interesų pažeidimu ir atsisakymas išduoti jam leidimą nuolat gyventi yra proporcinga priemonė. Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi ir neišduoti leidimo nuolat gyventi F. D. bei pagrįstai ir teisėtai išsprendė jo tolesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą. Pagal Įstatymo 125 str. 1 d. 2 punktą, sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi. Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima Migracijos departamentas, policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Valstybės sienos apsaugos tarnyba), o jo įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (Įstatymo 127 straipsnio 6 dalis). Tvarką, reglamentuojančią sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, grąžinimo į užsienio valstybę ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras (Įstatymo 127 straipsnio 7 dalis). Pagal Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. IV- 429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Grąžinimo aprašas) 7 punktą, užsienietis grąžinamas į užsienio valstybę - kilmės valstybę arba tranzito valstybę pagal Europos Sąjungos sudarytas sutartis dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos), arba kitą užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti ir kuri sutinka jį priimti, - kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė. Sprendimą dėl grąžinimo priima: policijos įstaiga, kurios aptarnaujamoje teritorijoje užsienietis yra ar gyvena arba yra sulaikytas, suimtas, jam skirtas administracinis areštas arba jis atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę (Grąžinimo aprašo 20.1 papunktis); Valstybės sienos apsaugos tarnybos vardu - Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūrinis padalinys, kurio aptarnaujamoje teritorijoje užsienietis yra ar gyvena arba yra sulaikytas (Grąžinimo aprašo 20.2 papunktis). Pagal Įstatymo 133 str. 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir jų vertinimo tvarką, nustato Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka. Tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Pagal Tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Atsakovas tinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti leidimą laikinai gyventi F. D. (užsienietis leidimą laikinai gyventi gavo apgaulės būdu bei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, tai, kad nenustatyta, kad F. D. su Lietuvos Respublika sietų šeiminiai ryšiai ar reikšmingi socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai, vadovaujantis Tvarkos 14 punktu F. D. nustatė 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas, atitinkantis Tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai (toliau - C.SIS) teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 133 str. 7 ir 8 d.). Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau - Taisyklės), 11¹ punktą, duomenys iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau - SIS II reglamentas) 24 ar 25 straipsnyje nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas - kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais - draudimu apsigyventi - remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. Atsakovas pagrįstai įvertino tas aplinkybes, jog F. D. uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, dėl to, kad jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, kad šis užsienietis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į Šengeno erdvę ir apgaulės būdu siekti legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje bei visoje Šengeno erdvėje. Draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, šis tikslas pasiekiamas tik įvedant perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 11¹ p., iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo pateikti Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamame Sprendime nėra konstatuota, jog pareiškėjo Bendrovė yra fiktyvi, priešingai Sprendime pagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl to, apgaulės būdu jis gavo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti aplinkybę, jog jo valdoma bendrovė atitinka Įstatymo 45str.1d.1p. reikalavimus, 2018-08-22, 2018-08-23, 2018-08-28 atsakovui pateikė A. J. darbo sutartį, kurioje nebuvo padaryta jokių žymų apie tai, kad jis būtų atleistas iš darbo; pateikė R. A. ir M. A. darbo sutartis su Bendrove, kuriose nebuvo žymų apie šių sutarčių nutraukimą. Patikrinus Sodros duomenis 2018-12-19 apie Bendrovės darbuotojus rasti įrašai, kad šie asmenys atleisti iš darbo dar 2018-08-01, nors pareiškėjas teikė atsakovui dokumentus 2018-08-27, paaiškinančius, kodėl A. J. 2018m. birželio 19-liepos 17 nebuvo mokamas darbo užmokestis. Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi galiojo nuo 2018-09-13, o 2018 rugsėjo 24-25d. buvo atleisti visi darbuotojai, išskyrus pareiškėją, kuris 2018-10-02 pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi. Teismui pareiškėjas pateikė dokumentus, iš kurių seka, kad R. A. ir M. A. pateikė prašymą juos atleisti iš darbo 2018-08-27, o A. J. – 2018-08-28. Pareiškėjas atsakovui teikė papildomus dokumentus 2018-08-27 ir 2018-08-28, tačiau informacijos atsakovui , jog 2018-08-31 bendrovėje nedirbs 3 darbuotojai, kad Bendrovė neatitiks imperatyvių Įstatymo reikalavimų leidimui laikinai gyventi gauti, nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausta liudytoja Ž. S. paaiškino, kad dirbo pareiškėjo įmonėje buhaltere, nurodė, kad ji pateikė pranešimus Sodrai apie darbuotojų atleidimą, jai telefonu pareiškėjas nurodė atleisti 3 darbuotojus, ji išgirdo datą netiksliai- nuo 208-08-01, nors turėjo būti nuo 2018-08-31, įsakymų dėl darbuotojų atleidimo ji neturėjo. Liudytoja paaiškino, kad nuo 2018-08-25 įmonėje nebuvo veiklos ir žmonių, pajamos per mėnesį sudarė apie 1000Eur, įmonė savo ofiso neturėjo.
Laikytina, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai atsakovui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą, šios įmonės darbuotojų darbo sąlygas, jiems mokamą darbo užmokesčio dydį siekdamas apgaulės būdu gauti leidimą laikinai gyventi ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje. Tas faktas, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi kiekvienas pateiktas prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo yra vertinamas pagal naujai pateiktus duomenis. Ginčijamu Sprendimu atsakovas taip pat nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES, vadovaudamasis Įstatymo 35str.1d. 2 (užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės) ir Įstatymo 35str. 1d. 12p. (užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą gyventi, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė). Kadangi pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi ir atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi, atsakovas išsprendė ir jo tolesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą, uždrausdamas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams ir įvesdamas į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.1987/2006 24str.1 ir 3 dalis trejus metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą savanoriško išvykimo terminą. Sutinkamai su Įstatymo 133str.1d. užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Tvarkos 14p. užsieniečiui , kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50str.1d.1,2 (pagal 35str.1d. 2 arba 8p.), 3 punkte arba 54str.1d.1p. nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Šį nustatytą draudimo atvykti laikotarpį teismas vertina kaip proporcingą, atitinkantį Tvarkoje nustatytus kriterijus. Atsakovo sprendimas, priimtas siekiant užkardyti galimai neteisėtą užsieniečio migraciją, nes jis nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir apsigyvenimą, nėra neproporcingas. Valstybė turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jos teritoriją ir jų buvimą joje (LVAT 2015-02-26 nutartis adm.byloje byloje Nr.A-3053-756/2015).Sutiktina ir su atsakovo pozicija, jog jeigu kita Šengeno valstybė išduotų pareiškėjui leidimą gyventi, įspėjimas dėl neįsileidimo centrinėje Šengeno informacinėje sistemoje būtų atšaukiamas. Pareiškėjui pageidaujant vykti į konkrečią šalį (šiuo atveju Nyderlandai, kur gyvena pareiškėjo tėvai), būtent ši valstybė, įvertinusi visą informaciją, atlikusi tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose reglamentuotas procedūras, priimtų sprendimą dėl leidimo išdavimo. Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas nepažeidė gero administravimo principų, neatlikdamas pareiškėjo apklausos, nes teisės aktuose nėra įtvirtinta tokia atsakovo pareiga. Migracijos departamentas išsamiai, detaliai išnagrinėjo visas bylos faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą 2019-01-16 Sprendimą, kurio panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88str.1p.). Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos (ABTĮ 40str.1d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo F. D. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.