Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-08-24 · Administracinė byla Nr. I-3036-171/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-08-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-24
Bylos Nr.
I-3036-171/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00989-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
H. R.
Atsakovas
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3036-171/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00989-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 41; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjui H. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas H. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašo įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) paįvairinti meniu, nustatyti, ar pieniškos dešrelės atitinka fiziologines mitybos normas, ir priteisti 2 385 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškina, kad prasidėjus finansinei krizei buvo atsisakyta jautienos mėsos, sumažinta ryžių, grikių košių kiekis per mėnesį. Po krizės šių košių kiekis, išskyrus jautienos guliašą, buvo grąžintas. Finansinės krizės metu kiekvieną dieną pusryčiams, pietums ir vakarienei buvo tiekiamas tas pats maistas – bulvių košė, perlinės, miežinės arba kvietinės kruopos, rauginti agurkai, rauginti arba švieži kopūstai, burokėliai, garuose troškinta žuvis su kaulais. Vaisių valgiaraštyje niekada nebuvo. Mano, kad valgydamas tą patį maistą negauna pakankamai kalorijų. Pažymi, kad pieno ir jo produktų nevartoja nuo vaikystės, tačiau valgiaraštyje jų yra labai daug. Norėtų, kad pieniški produktai būtų pakeisti kitais tokio paties kaloringumo produktais, o žuvis būtų tiekiama nuvalyta nuo pagrindinio kaulo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją su prašymu leisti dirbti, kad galėtų nusipirkti vaisių, daržovių ar kitaip paįvairinti kasdienį maisto pasirinkimą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas.

Kiekvieną dieną valgyti kruopas buvo šlykštu, todėl teko pačiam pirkti maistą, dėl to patyrė finansinių nuostolių, taip pat turėjo riboti bendravimą, nes neužtekdavo pinigų vokams, popieriui, tušinukams ir pan.

Turtinę žalą patyrė per periodą nuo 2009 m. liepos mėnesio iki 2014 m. Neturtinę žalą kildina nuo 2008 m. liepos 23 d. iki 2017 m. kovo 21 d., nes tuo metu jam buvo šlykštu valgyti tą patį maistą.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį patenkinti. Paaiškino, kad apie jo teisių pažeidimus anksčiau nežinojo ir prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimas

Atsakovas bei atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 15–17) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji visuose tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjime maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (toliau – Mitybos normos), Kalėjimų departamento prie Lietuvos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės), taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintais valgiaraščiais, asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

Pažymi, kad valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Paaiškina, kad Kalėjimų departamente 2016 m. sausio 28 d. gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl piniginių išmokų skyrimo. Jame buvo keliamas klausimas ir dėl nuteistųjų valgiaraščio prieškriziniu ir pokriziniu laikotarpiu. Atsakyme pareiškėjui paaiškinta, kad, nuo 2008 m. prasidėjus krizei, nuteistųjų valgiaraščiuose buvo atsisakyta jautienos ir sumažinta grikių bei ryžių kruopų košių. Pasibaigus krizei, 2014 m. valgiaraščiuose grąžintos ryžių ir grikių kruopų košės, valgiaraščiuose paliktas tik guliašas iš jautienos širdžių, kita jautienos mėsa pakeista į kiaulieną. Mano, kad Kalėjimų departamentas į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką, todėl atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.

Prašo pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Atsakovų atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus pataisos namai atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėjas 2014-12-05–2017-08-18 į Vilniaus pataisos namų administraciją su prašymais įdarbinti nesikreipė.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl teisės valgyti įvairų maistą ribojimo ir dėl to kilusios turtinės ir neturtinės žalos bei dėl įpareigojimo paįvairinti meniu ir pieniškų dešrelių atitikties fiziologinėms mitybos normoms nustatymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio), atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovės atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (b. l. 15–17).

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2017 m. kovo 27 d. (žyma ant voko) (b. l. 10), nors, kaip pats nurodo, jo teisės galimai pažeidžiamos nuo 2008 m. liepos 23 d. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl galimai pažeistos teisės dėl maisto produktų ribojimo nuo 2008 m. liepos 23 d. iki 2014 m. kovo 26 d., nes paskutinė diena kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo minėtu laikotarpiu buvo 2014 m. kovo 27 d.

Pareiškėjas teismo posėdyje prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes apie savo teisių pažeidimus anksčiau nežinojo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nežinojimas apie galimybę savo teises ginti teisme nelaikytinas objektyvia ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-339-492/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo nurodytą ieškinio senaties termino praleidimo priežastį nelaiko svarbia, todėl jo prašymas atmestinas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie įrodytų, kad buvo svarbios priežastys, sutrukdžiusios jam kreiptis į teismą anksčiau, todėl atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ex officio (lot. iš pareigos) nėra pagrindo.

Taigi, pritaikius ieškinio senaties terminą, pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą (nuo 2009 m. liepos mėnesio iki 2014 m.) ir neturtinę žalą (2008-07-23–2014-03-26 laikotarpiu) atmestinas.

Nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimo klausimas nagrinėjamas dėl pareiškėjo nurodytų jo teisių pažeidimų laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2017 m. kovo 21 d.

Pareiškėjas prašo nustatyti, ar pieniškos dešrelės atitinka fiziologines mitybos normas.

Šis pareiškėjo prašymas atmestinas, nes administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta nustatyti juridinių faktų buvimą ar nebuvimą.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 19 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su skundu, kuriame prašė paaiškinti, kodėl nuo 2009 m. nuteistųjų valgiaraštyje neliko jautienos mėsos ir sumažintas grikių ir ryžių kruopų košių kiekis bei kodėl šie produktai negrąžinti į valgiaraštį (b. l. 20–21). Šis skundas pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti Kalėjimų departamentui (b. l. 19).

2016 m. vasario 26 d. Kalėjimų departamentas raštu Nr. 2S-1037 (b. l. 24–26), išnagrinėjęs minėtą pareiškėjo skundą, atsakė, kad, 2008 m. prasidėjus finansinei krizei, nuteistųjų valgiaraščiuose buvo atsisakyta jautienos mėsos ir sumažinta ryžių bei grikių kruopų košių, o krizei pasibaigus, 2014 m. valgiaraščiuose grąžintos ryžių ir grikių kruopų košės, paliktas tik guliašas iš jautienos širdžių, o kita jautienos mėsa pakeista į kiaulienos. Nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji visuose tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjime maitinami vadovaujantis Mitybos normomis, Maitinimo organizavimo taisyklėmis ir valgiaraščiais. Valgiaraščius, patiekalų receptūras ir jų technologinius aprašymus parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Jie yra subalansuoti ir atitinka mitybos normas. Taip pat nurodė, kad pagal mitybos normas nedirbančio vyro dienos maisto davinio kaloringumas turi būti 2 298 kcal, tačiau faktiškai pagal patvirtintus valgiaraščius yra 2 421 kcal, t. y. 124 kcal didesnis, nei nustatytas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.

Mitybos normoje nustatyta, kad nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, fiziologinė norma per parą turi siekti 2 298 kcal. Pagrindinės maisto medžiagos: 72 g riebalų, 72 g baltymų, iš jų gyvuliniai – 31 g, angliavandenių – 334 g, iš jų mono ir disacharidai – 88 g, vitaminai: A (mg), B1 (mg), B2 (mg), PP (mg), C (mg), E (mg), B12 (µg) – 0,2; 1,8; 1,7; 13,3; 42,8; 10; 3, mineralinių medžiagų: Na (g), K (g), Ca (g), Mg (g), P (g), Fe (mg) – 1,5; 2,5; 0,6; 0,4; 0,9; 10.

Iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintų valgiaraščių matyti, kad yra patvirtinti valgiaraščiai dirbantiems, nedirbantiems vyrams, dirbantiems, nedirbantiems vyrams vegetarams, taip pat dietinio maitinimo valgiaraštis.

Pareiškėjas, pagrįsdamas skundo reikalavimus, nurodo, kad kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją su prašymu leisti dirbti, kad galėtų nusipirkti vaisių, daržovių ar kitaip paįvairinti kasdienį maisto pasirinkimą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė Vilniaus pataisos namų Ūkio skyriaus 2017 m. rugpjūčio mėnesio pažymą, iš kurios matyti, kad pareiškėjas 2014-12-05–2017-08-18 laikotarpiu į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo nesikreipė. Kadangi pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, o teismui nėra pagrindo netikėti minėta pažyma, pareiškėjo šie argumentai atmestini.

Maitinimo organizavimo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad išimtiniais atvejais kalinimo įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, suderinęs (žodžiu) su Kalėjimų departamento administraciniu padaliniu, atsakingu už suimtųjų / nuteistųjų maitinimą, įsakymu gali patvirtinti laikiną, ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui, valgiaraštį, nepažeisdamas maisto produktų normos energinės vertės ir vadovaudamasis Maisto produktų, skirtų maitinti suimtuosius ir nuteistuosius, keitimo kitais produktais normomis. Pakeitimai galimi tik iš tos pačios maisto produktų grupės ir maisto produktų atsargų.

Pareiškėjas, kreipdamasis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su 2016 m. sausio 19 d. skundu, siekė gauti informaciją apie iš valgiaraščio išbrauktus maisto produktus (jautienos mėsą) ir sumažintus grikių, ryžių košių kiekius. Teismo nuomone, Kalėjimo departamento raštas 2016 m. vasario 26 d., kuriuo atsakyta į minėtą pareiškėjo skundą, yra informacinio, aiškinamojo pobūdžio ir savaime pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011 ir kt.).

Taigi, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus matyti, kad pareiškėjas informacijos prašė ir ji jam buvo suteikta.

Pažymėtina, kad pareiškėjas atsakovo atsakymo panaikinti neprašo, tačiau matyti, kad iš jo turinio, kuris jo netenkina, pareiškėjas kildina žalą.

Įvertinęs teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad viena pareiškėjo skundo dalis atmestina pritaikius ieškinio senatį, o likusi dalis atmestina, nes teismas nenustatė nė vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo H. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaIrena PaulauskienėDonatas Vansevičius