- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- A-2573-261/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00989-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys, Laimutis Alechnavičius, Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- H. R.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus pataisos namai
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus pataisos namai, dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas H. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. kovo 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės 2 385 Eur turtinei žalai atlyginti; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) paįvairinti meniu (b. l. 1–3).
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. prasidėjus krizei buvo iš meniu išimtos ryžių, grikių košės bei jautiena. Be to, meniu buvo skurdus, vaisių apskritai niekada nebuvo duodama. Valgyti kiekvieną dieną perlines, kvietines arba miežines kruopas buvo nepakeliama, todėl kas mėnesį nuo 2009 m. liepos mėnesio iki 2014 m. pareiškėjas turėdavo apie 150 Lt (45 Eur) išleisti maistui. 2014 m. pasibaigus krizei, košės buvo grąžintos, bet nebuvo grąžintas į meniu jautienos guliašas. Be to, nuo 2014 m. į meniu buvo įtraukta labai daug pieno produktų, kurių pareiškėjas nevartoja, taip pat pieniškų dešrelių, kurios neturi jokio kaloringumo. Pareiškėjas paaiškino, kad šviežių agurkų gavo vos tris ar keturis kartus per beveik 3 metų laikotarpį. Pareiškėjas nurodė, kad kasdien negauna pakankamo kalorijų kiekio, meniu nekeičiamas iš esmės metai iš metų. Be to, nėra suteikiamas darbas, kad būtų galima nusipirkti įvairesnio maisto, vaisių.
3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinę žalą kildina iš viso kalinimo laikotarpio (nuo 2008 m. liepos 23 d. iki 2017 m. kovo 21 d.), nes visus šiuos metus, pasak pareiškėjo, jis turi valgyti tą patį maistą. Dėl to šis maistas pareiškėjui jau yra šlykštus. Pareiškėjo nuomone, vertimas metai iš metų valgyti tą patį prilygsta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, nes negauti vaisių ir daržovių prilygsta bausmei, o pareiškėjas bausmę jau yra gavęs.
4. Pareiškėjas prašo įpareigoti Kalėjimų departamentą paįvairinti meniu, kad būtų duodami vaisiai, šviežios daržovės, taip pat sudaryti tokį meniu, kad reikalui esant vienus produktus (pvz. pieno) pakeistų pagal kaloringumą kitais, o žuvis, kad būtų tiekiama nuvalyta, bent jau nuo pagrindinio kaulo.
Atsiliepimas
5. Kalėjimų departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–17). Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas.
6. Kalėjimų departamentas paaiškino, kad valgiaraščius parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Pasak Kalėjimų departamento, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Kalėjimų departamento nuomone, teisės aktai pažeisti nebuvo, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinę žalą.
Šalies argumentai
7. Kalėjimų departamentas taip pat paaiškino, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl piniginių išmokų skyrimo, kuriame buvo užduotas klausimas ir dėl nuteistųjų valgiaraščio prieškriziniu ir pokriziniu laikotarpiu. Kalėjimų departamentas į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai. Atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas, Kalėjimų departamento nuomone, negali būti tenkintas.
Atsiliepimas
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus pataisos namai atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 45–47).
9. Vilniaus pataisos namai nurodė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. gruodžio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. su prašymais dėl įdarbinimo į Vilniaus pataisos namų administraciją nesikreipė. Vilniaus pataisos namų nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl pareiškėjui tariamai padarytos žalos, t. y. pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnymo iš valstybės). Vilniaus pataisos namai pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių Vilniaus pataisos namų galimai neteisėtų veiksmų.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 62–66).
Šalies argumentai
11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs senaties terminą reikalavimams, kildinamiems iš laikotarpio nuo 2008 m. liepos 23 d. iki 2014 m. kovo 26 d. Teismas praleisto senaties termino neatnaujino ir atmetė pareiškėjo reikalavimus, kildinamus iš šio laikotarpio.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš laikotarpio nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2017 m. kovo 21 d.
13. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento 2016 m. vasario 26 d. raštas, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo skundą, yra informacinio, aiškinamojo pobūdžio ir savaime pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teismas sprendė, kad pareiškėjas prašė informacijos ir jam ji buvo suteikta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Kalėjimų departamento atsakymo panaikinti neprašo, tačiau iš atsakymo turinio kildina žalą.
14. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs nė vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.
III.
15. Pareiškėjas H. R. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui dėl meniu pakeitimo krizės metu 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 2 385 Eur turtinės žalos atlyginimą, kitos dalies nenagrinėti (b. l. 72–73).
16. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su senaties taikymu. Pareiškėjas paaiškina, kad apie pažeistas teises sužinojo tik 2016 m. vasario 26 d., kai gavo iš Kalėjimų departamento atsakymą į savo skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Iki tol pareiškėjas nurodo, kad negalėjo pagalvoti, jog taip gali vykti, kad pareigūnai gali manipuliuoti įstatymais. Be to, senaties terminas, negali būti suėjęs dar besitęsiančiai veikai, nes jautienos guliašas ir kotletai iki šiol nėra grąžinti.
17. Pareiškėjas paaiškina, kad būtent dėl to turėjo neplanuotų išlaidų, t. y. parduotuvėje tekdavo pirkti maistą, nes buvo neįmanoma valgyti kiekvieną dieną tas pačias košes. Jautiena buvo pakeista chemiškai apdorota vištiena, todėl dar neaišku, kokia žala buvo padaryta organizmui.
18. Pasak pareiškėjo, valstybė yra įsipareigojusi visiškai išlaikyti nuteistuosius ir valstybės finansinė padėtis negali įtakoti nuteistojo maisto, tačiau šiuo atveju taip buvo ir tuo, pareiškėjo nuomone, buvo grubiai pažeidžiami įstatymai.
Atsiliepimas
19. Kalėjimų departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 76–78).
20. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, rėmėsi naujausia teismų praktika. Pasak Kalėjimų departamento, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose. Kalėjimų departamentas pažymi, kad visi pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamo maitinimo, atlyginimo priteisimo.
22. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo, be žalos atlyginimo priteisimo, taip pat prašė įpareigoti Kalėjimų departamentą paįvairinti valgiaraščius. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo priteisti pareiškėjo nurodytą žalos atlyginimą, o kitos skundo dalies nenagrinėti.
23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priteisti pareiškėjui jo nurodomą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
24. Pareiškėjas tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atsiradimą sieja su netinkamu maitinimu Vilniaus pataisos namuose, kai maitinimas buvo tiekiamas pagal Kalėjimų departamento patvirtintus valgiaraščius. Pareiškėjas pažymi, kad valgiaraščiuose nustatytas nuteistųjų maitinimas yra labai skurdus, t. y. metai iš metų patiekiami tie patys produktai ir tie patys patiekalai. Be to, didelę dalį maisto valgiaraščiuose sudaro pieno produktai ir patiekalai iš šių produktų, o pareiškėjas minėtų produktų nevartoja.
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pareiškėjo reikalavimus atlyginti turtinę žalą, kilusią nuo 2009 m. liepos mėnesio iki 2014 metų, atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams pareikšti. Pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik 2016 m. vasario 26 d. (kai gavo iš Kalėjimų departamento atsakymą dėl maitinimo). Pareiškėjas tvirtina, kad anksčiau negalėjo numatyti, kad valstybės pareigūnai gali manipuliuoti įstatymais. Šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, nes pareiškėjas apie galimą savo teisių pažeidimą galėjo (ir turėjo) suvokti tada, kai ėmė nebegauti tų maisto produktų, kuriuos gaudavo anksčiau (ryžių, grikių, jautienos). Pareiškėjas skunde paaiškino, kad turtinę žalą patyrė dėl to, kad turėjo nusipirkti įvairesnio maisto (vaisių). Iš šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės matyti, kad pareiškėjui jau tuomet turėjo būti aišku, kad jam galimai yra tiekiamas nepilnavertiškas ir (ar) nepakankamai įvairus maitinimas, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai 3 metų ieškinio senaties terminio pradžios momentą siejo su šių pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių pradžia. Atitinkamai, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo praleido ieškinio senaties terminą ir šį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl minėtos priežasties atmetė.
26. Prašomą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš laikotarpio nuo 2008 m. liepos 23 d. iki 2017 m. kovo 21 d. Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas taip pat sieja su, pareiškėjo nuomone, netinkamu maitinimu, todėl šiuo atveju taip pat pareiškėjas galėjo (ir turėjo) apie galimą savo teisių pažeidimą suvokti tuo metu, kai jis, pareiškėjo nuomone, pasireiškė. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2017 m. kovo 27 d. (b. l. 10), konstatuotina, kad reikalavimams kildinamiems iš laikotarpio nuo 2008 m. liepos 23 d. iki 2014 m. kovo 26 d. pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad terminas nebuvo praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, todėl teisėtai ir pagrįstai praleisto termino neatnaujino ir nagrinėjo pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš laikotarpio nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2017 m. kovo 21 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
27. Pareiškėjas, kaip minėta, nurodė, kad neturtinę žalą (kančią) jis patyrė dėl to, kad buvo verčiamas visą laiką valgyti tą patį maistą, negavo reikalingų vaisių ir daržovių. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu teisingai nurodė, kad valgiaraščiai yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad maitinimas jam buvo tiekiamas pagal patvirtintus valgiaraščius. Pareiškėjo argumentai, kad jam trūko vaisių ir daržovių nereiškia, kad mitybos specialistų sudaryti valgiaraščiai neatitiko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad nuteistieji maistą turi gauti pagal fiziologines mitybos normas. Taigi, Kalėjimų departamento neteisėti veiksmai (neveikimas) šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nenustatyti teisėtai ir pagrįstai.
28. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dar ir dėl to, kad jam nebuvo užtikrintas reikiamas kalorijų kiekis, nes sudarytuose valgiaraščiuose buvo daug pieno produktų, kurių jis nevartoja. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius (dietinio maitinimo) valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo ar pataisos įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados (žr., pvz., 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-474-261/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2018 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1125-662/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, susijusius su negalėjimu vartoti pieno produktų, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų skirtas specialus (dietinis) maitinimas, kuriame pieno produktai būtų pakeisti kitais, kad būtų užtikrintos fiziologinės mitybos normos. Tokių duomenų nenurodė ir pareiškėjas. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į pataisos įstaigą su prašymu skirti jam dietinį maitinimą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas negali vartoti pieno produktų, o pataisos įstaiga tokį pareiškėjo prašymą atsisakė tenkinti. Pažymėtina, kad tokiu atveju sprendimą priima pati įstaiga, kurioje yra laikomas asmuo, o ne Kalėjimų departamentas, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu taip pat teisėtai ir pagrįstai Kalėjimo departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo) nekonstatavo.
29. Nesant viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju – Kalėjimų departamento) neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo H. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.