Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus skyriaus atstovui Leonardui Urbanovič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-3111-2021 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) 2021 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-3111-2021 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 242 straipsnio 1 dalyje. Jam paskirta 60 EUR bauda. V. M. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. balandžio 19 d., apie 19.30 val., žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), metalinėje talpoje degino nepavojingas atliekas, taip padarydamas aplinkai žalą, kuri įvertinta 100 EUR, iki bylos nagrinėjimo datos aplinkai padaryta žala geranoriškai nebuvo atlyginta. Tokiais veiksmais V. M. pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį.

Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu V. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), šalia gyvenantys kaimynai visiškai ignoruoja jų pastangas gyventi švarioje aplinkoje ir visiškai netvarko savo sklypo, kuris nėra aptvertas tvora. Ne kartą kalbėjo su kaimynais apie šią problemą ir jie buvo raginami susitvarkyti savo sklypą, taip pat neteršti bendro naudojimo kelio, tačiau jie nereaguoja. Nebuvo aišku, kas atsakingas už sklypo sutvarkymą, šiukšlių išvežimą, kadangi namas priklauso ne vienam savininkui. Siekiant išspręsti šią problemą ne kartą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją, taip pat apie šią problemą 2021 m. kovo 26 d. rašė internetiniame portale „tvarkaumiesta.lt“. 2021 m. balandžio 19 d., atvykę įgalioti asmenys spręsti problemą, apie kurią rašė portale, apžiūrėjo kaimynų aplinką ir paaiškino, kad sklype jokių atliekų nėra. Sklype esančias medines paletes, malkas ir lenteles, institucijos atstovų teigimu, reikėjo tvarkingai sudėti. Oficialus atsakymas buvo pateiktas ir portale tvarkaumiesta.lt ((duomenys neskelbtini)). Tą dieną sutikęs vieną iš namo gyventojų (nei vardo, nei pavardės nežino), prašė sutvarkyti kiemą ir pravažiavimą. Po kiek laiko pastebėjo, kad kaimynė renka nuo kelio mažas medžio lenteles ir malkas, buvo pastatyta geležinė, nedidelės talpos (apie 90 m aukščio, 50 cm pločio) statinė, kurioje sukrautos medinės lentelės ir malkos buvo uždegtos. Kadangi šalia yra jo medinė tvora, kuri skiria jų žemės sklypus, o medžio atraižas deginęs asmuo niekada neatrodė atsakingas, stokoja socialinių įgūdžių, nepasitraukė nuo degančios statinės. Pats į degančią statinę nieko nemetė. Galbūt vengdama jo, kadangi nuolat ją moralizavo dėl netvarkomos aplinkos, kaimynė pasitraukė jam nežinoma kryptimi, todėl liko stovėti vienas. Jam stovint, prie sklypo privažiavo institucijos pareigūnai, kurie pradėjo reikšti pretenzijas dėl statinėje degančios ugnies, teigdami, kad jis degina atliekas ir nuodingas medžiagas. Liepė užgesinti statinėje kūrenamas lentas ir malkas, tačiau to daryti nesutiko, kadangi nesuprato, dėl kokių objektyvių priežasčių tai turėtų padaryti. Šiuo atveju apskritai nebuvo klausta ir gilintasi, kas geležinėje statinėje dega, kas ugnį užkūrė, net nežiūrėta į degančią statinę ir visiškai neanalizuota esama situacija. Įvykio vietoje buvo teigiama, kad jis degina lakuotas medžiagas, tačiau nesutiko (ir nesutinka) su šiais teiginiais, kadangi statinėje kūrenosi malkos ir kelios nedidelės lentos, kurias užkūrė ne jis. Pats tik stovėjo prie geležinės statinės, kurioje buvo deginamos malkos ir lentelės. Tai, kad į statinę buvo metamos būtent tokios rūšies medžiagos pats matė ir tą gali patvirtinti. Stovėjo ir prižiūrėjo, kad neužsidegtų jo namo tvora. Stovėdamas pamaišė degančią medieną, kad greičiau viskas sudegtų. Atvykusiems pareigūnams pasakė, kad prižiūri degančią ugnį ir tai padarė labai nedetalizuodamas savo veiksmų, be to, niekas daugiau nieko ir neklausė. Apsiribojo tuo, kad jis stovėjo prie degančios statinės ir šalia buvusių palečių bei malkų fotonuotraukomis, kaip pagrindiniais jo kaltės įrodymais. Saugodamas savo ir kitų asmenų turtą negalėjo palikti degančios ugnies, nemano, jog deginamas medis teršia orą. Net ir bendroje medinių palečių krūvoje nebuvo nei vienos kitokios rūšies medžiagų, tik malkos, smulkios lentos ir medinės paletės, kurios nebuvo apdirbtos jokiomis medžiagomis, ką konstatavo ir tą pačią dieną, prieš šį incidentą, atvažiavę Miesto tvarkymo aplinkos apsaugos skyriaus atsakingi asmenys. Įvykio vietoje daugiau jokios aplinkybės tirtos nebuvo, oro tarša nematuota, nebuvo paimti jokie kūrentų medžiagų mėginiai, padarytos tik kelios bendros palečių krūvos nuotraukos. Be to, Miesto tvarkymo aplinkos apsaugos skyriaus atsakingiems asmenims buvo minėta, kad šiomis paletėmis, malkomis ir lentomis žiemą yra apkūrenamas namas, tačiau tame jokios problemos įžvelgta nebuvo, konstatuojant, kad žala nedaroma. Pažymėjo, kad nutarime formaliai nurodyta, jog „metalinėje kilpoje buvo deginamos nepavojingos atliekos“, todėl iš pateikto kaltinimo nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais pažeidė ANK 242 straipsnio 1 dalies nuostatas, kokia žala buvo padaryta, kokiais metodais remiantis ta žala buvo apskaičiuota, be to, nėra gavęs nei pranešimo apie būtinybę atlyginti žalą, nei jokio pranešimo apie jo atžvilgiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą. Nebuvo kviestas nagrinėjant bylą, jam nebuvo suteikta teisė būti išklausytam ir paaiškinti visas šios bylos aplinkybes. ANK 242 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė būtent už teršalų išmetimą į aplinkos orą, o nutarime konstatuojama, kad buvo deginamos nepavojingos atliekos. Atkreipė dėmesį, kad „teršalai“ ir „nepavojingos atliekos“ yra dvi skirtingai įstatymuose apibrėžtos sąvokos. Nesupranta, kokiais kriterijais vadovaujantis, saugioje geležinėje statinėje, deginamos medinės lentos ir malkos buvo priskirtos nepavojingoms atliekoms ir pagal kokius kriterijus jo veiksmai traktuojami kaip teršalų išmetimas į aplinkos orą. Tai, jog šalia buvo palečių krūva, nepatvirtina aplinkybės, jog geležinėje statinėje degė paletės. Deginama mediena apžiūrėta nebuvo, jokie mėginiai įvykio vietoje paimti nebuvo, tarša specialiais įrenginiais nematuota. Vien kūrenamos malkos ir neapdoroto medžio lentelės negali sukelti žalos gamtai, priešingu atveju būtų uždrausta lauke kūrenti lauko kepsnines, kadangi tokia mediena kūrenama ir lauke gaminant maistą (b. l. 2-3).

Atsiliepimu į skundą Aplinkos apsaugos departamentas prašė palikti skundžiamą nutarimą galioti ir skundo netenkinti. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 19 d. telefonu buvo gautas pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini), kaimynas kiekvieną vakarą statinėje degina atliekas. Sklinda nemalonus kvapas ir dūmai. Tiriant gautą pranešimą buvo nuvykta nurodytu adresu. Atsakomybėn traukiamas asmuo atvykus pareigūnams buvo aptiktas kraunantis minėtas atliekas į metalinę talpą bei atsisakė nurodyti savo tapatybę ir užgesinti laužavietę. Jo tapatybę nustatė atvykę policijos pareigūnai, o laužavietę užgesino priešgaisrinė tarnyba. Atliekas deginęs asmuo paaiškino, kad norėjo sutvarkyti šalia jo sklypo esančią teritoriją, nes jo netenkino netvarka kaimynystėje, todėl atliekas nusprendė sudeginti. Atliekas deginęs asmuo atsisakė teikti bet kokį raštišką paaiškinimą. V. M. skunde pripažino, kad stovėdamas „pamaišė“ degančią medieną, kad greičiau viskas sudegtų. Nors jis nurodo, kad buvo deginamos, kūrenamos malkos ir neapdoroto medžio lentelės, iš bylos matyti, kad buvo deginamos klijuotos, dažytos ir impregnuotos medienos plokštės bei lentelės. Apžiūros aktu, tarnybiniu pranešimu ir fotonuotraukomis nustačius, kad buvo deginamos būtent klijuotos, dažytos ir impregnuotos medienos plokštes bei lentelės, bei, kad traukiamas atsakomybėn asmuo, būdamas prie pat laužavietės krovė atliekas į metalinę talpą, aktyviais veiksmais rūpinosi, siekė, kad šios atliekos sudegtų, taip norėdamas jų atsikratyti, buvo konstatuoti visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 242 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyvūs ir subjektyvūs požymiai. Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas deginti atliekas tiesiogiai susijęs su užkirtimu kelio aplinkos taršai. Šiuo atveju minėto draudimo nesilaikyta. V. M. savo skunde nurodė, kad kaimynai kieme pradėjo kaupti lentas ir malkas, jas netvarkingai dėlioti, kas ne tik gadino bendrą estetinį vaizdą į jų kiemo įvažiavimą, bet ir trukdė pravažiuoti, vėliau jas pradėjo deginti. Taigi, byloje nėra ginčo, jog buvo deginamos būtent atliekos. Iš byloje esančių fotonuotraukų aiškiai matomos deginamos medienos plokštės, kurioms pagaminti yra naudojami klijai. Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo išlygos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes atliekos buvo deginamos ne specialiai tam skirtame įrenginyje. Atkreipia dėmesį, kad įtvirtintas draudimas deginti atliekas, apima tiek pavojingas, tiek ir nepavojingas, t. y. bet kokias atliekas. Nors klijuotos, dažytos ir impregnuotos medienos plokštės bei lentelės tam tikrais atvejais gali būti laikomos ir nepavojingomis atliekomis, tačiau degimo metu deginami klijai, dažai ir impregnantas teršia orą ir tai pagal ANK 242 straipsnio 1 dalį užtraukia atsakomybę. Šiuo atveju nesudarius reikiamų degimo sąlygų, išmetamosiose dujose anglies monoksido (smalkių) koncentracija yra apie 15 kartų didesnė nei išmestose iš pramoninio katilo, kuriame palaikomos tinkamos degimo sąlygos, tai yra kai atliekos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose, su tam tikrais filtrais teršalų išmetimui ir pan., vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dalis iš medienos drožlių ar skiedrų pagamintų plokščių atraižų gali būti užterštos chloro junginiais, sunkiaisiais metalais ir kitomis cheminėmis medžiagomis. Anglies monoksidas (smalkės) tai itin toksiškos bespalvės ir bekvapės dujos, atitinkančios teršalų sąvokai, įtvirtintai Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Papildomai pažymėjo, kad Aplinkos ministerija yra patvirtinusi aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, pagal kurią, dėl deginamų atliekų visais atvejais skaičiuojama žala, net jei dėl objektyvių priežasčių mėginių ar išmestų teršalų kiekio nustatyti neįmanoma, bet kokiu atveju tuomet taikomas minimalus žalos aplinkos orui dydis - 100 EUR.

Teismo posėdyje V. M. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Parodė, kad atsiliepime į skundą nepagrįstai nurodoma, jog jis dėjo malkas į statinę ir jas degino. Savo kieme malkų ar kažko kito nedegino, statinėje jau degė malkos, o jis, kai pamatė, atėjo pažiūrėti. Pats malkų nedėjo, tik pamaišė jas, kai privažiavo pareigūnai. Viskas ir taip gražiai degė, nereikėjo net krauti ar maišyti, nelogiška būtų krauti malkas matant pareigūnams. Statinėje buvo deginamos paprastos lentos, kurios nebuvo impregnuotos, buvo deginamos malkos, o ne atliekos. Matė, kaip moteris vaikščiojo, rinko malkas ir dėjo jas į statinę. Ant tų lentų nesimatė nei dažų, nei lakų. Nuotraukose matosi, kokios malkos buvo deginamos. Medienos plokštės tik gulėjo šalia, jos ir dabar ten guli. Negali pasakyti, kokiu tikslu kaimynė degino tas malkas, su ja ne kartą buvo šnekėta, kad sutvarkytų savo kiemo aplinką. Prieš atvažiuojant pareigūnams ji išėjo namo, pareigūnai jos ieškojo, nerado, namo neįleido, o kadangi jis (V. M.) buvo šalia, jį buvo lengviau apkaltinti. Jau seniai susiduria su problemomis dėl kaimynų kiemo aplinkos, jie vežasi malkas šildymui, jos ir dabar ten yra. Kaip tik prieš tai buvo atvažiavusi seniūnė ir sakė, kad tai yra malkos ir jos nekenksmingos. Pats leidimo deginti malkas neturi, yra fizinis asmuo. Nemano, kad stovėjimas savo teritorijoje ir žiūrėjimas, kaip dega malkos yra pažeidimas. Kadangi degė šalia jo tvoros, kuri yra medinė, todėl ir pamaišė malkas, kad jos greičiau sudegtų, sakė kaimynei, kad baigtų deginti. Byloje esančioje nuotraukoje (b. l. 7) matosi jo tvora, statinė nėra toli tvoros, ugnis toli nueina, galėjo ir užsidegti.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė skundo netenkinti. Pažymėjo, kad šiuo atveju nekyla abejonių, jog buvo deginamos būtent atliekos. Pats atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad lentos trukdė jam pravažiuoti, buvo sudėtos netvarkingai ir jis ne kartą kreipėsi dėl to, bet niekas nereagavo. Nesvarbu, kad tai buvo sunešta kitų asmenų, tai buvo netvarkingai sudėta, žmonės neturėjo tikslo jų saugoti, kas atitinka atliekų sąvoką. Nesvarbu, kas uždegė, tačiau V. M. aktyviais veiksmais prisidėjo, rūpinosi ugnimi, kad visos atliekos sudegtų, dėliojo jas į tą metalinę statinę, todėl pagrįstai konstatuota, kad jis degino atliekas. Liudytojos I. B. tarnybiniame pranešime ir jos teisme duotuose paaiškinimuose užfiksuota, kad V. M. net ir atvykus pareigūnams dėjo į statinę dažytas lentas. Pagrindo abejoti liudytojais parodymais nėra, byloje nenustatyta, kad ji būtų suinteresuota apšmeižti atsakomybėn traukiamą asmenį. Iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 7) taip pat matosi, kad Aplinkos apsaugos pareigūnai užfiksavo pareiškėją stovintį su paruošta plokšte ir matosi, kad statinėje yra deginama būtent plokštė. ANK 424 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į Aplinkos apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, kuri nustato draudimą deginti atliekas, išlyga numatyta tik deginant atliekas specialiai pritaikytose įrenginiuose ir turint leidimą pagal kompetenciją. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad atliekos krūvoje buvo skirtingos, yra ir pavojingos. Deginant klijuotą medieną išsiskiria pavojingi teršalai, smalkės, kurių koncentracija yra 15 procentų didesnė, nei išmestose iš pramoninio katilo. Šiuo atveju atliekos buvo deginamos metalinėje statinėje, kuri nėra specialiai tam pritaikyta ir neatitinka specialių reikalavimų, todėl yra pagrindo teigti, jog teršalai eina į aplinką ir taip užteršia orą. Pabrėžė, kad atliekos skirstomos į pavojingas ir nepavojingas, plokštės, kai jos tiesiog guli, yra nepavojingos, tačiau jas deginant atsiranda poveikis klijams ir kitai jų sudėčiai, todėl net ir nepavojingas atliekas deginant užteršiamas oras. Dėl to pareiškėjui buvo surašytas protokolas pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį. Akivaizdu, kad V. M. bando išvengti atsakomybės, tą patvirtina ir tai, jog jo tapatybę pavyko nustatyti tik su policijos pareigūnų pagalba.

Liudytoja I. B. teisme parodė, kad pareiškėją atsimena. 2021 m. balandžio 19 d. buvo gautas pranešimas dėl galimo atliekų deginamo (duomenys neskelbtini). Su budinčiu kolega nuvyko į nurodytą vietą, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinti tų aplinkybių. Nuvykę nustatė, kad tame žemės sklype yra pastatyta metalinė „bačka“, prie jos stovėjo pareiškėjas ir vis dar krovė lenteles į „bačką“. Pati matė, kaip V. M., jiems privažiavus ir sustojus, pasilenkė, ėmė lentas ir jas mėtė į statinę. Jie išlipo, prisistatė, pasakė kad atvyko, nes gavo pranešimą dėl atliekų deginimo. Asmuo pasakė, kad jokių atliekų nedegina, kreipėsi į savivaldybę dėl kaimyninio sklypo sutvarkymo, nes jam negražu, netvarka ir panašiai, savivaldybė nesiėmė jokių veiksmų, o jis daro gerą darbą degindamas būtent šias atliekas. Pačioje statinėje ir prie pat jos matė (apžiūros akte užfiksuota), kad buvo deginamos medinės klijuotos ir dažytos lentelės, galbūt, buvo baldų atliekos, plokštės ir panašiai. Paprašė asmens pateikti asmens tapatybės dokumentą, jis pasakė, kad tokio neturi, yra benamis ir jokio dokumento nepateiks. Tada iškvietė policijos pareigūnus jo tapatybės nustatymui. Paprašė užgesinti laužavietę, tai padaryti asmuo ir vėl atsisakė, dėl to iškvietė priešgaisrinę tarnybą, kad užgesintų laužavietę. Atvykus pareigūnams, ugniagesiams ir ruošiantis gesinti laužą iš gretimo sklypo, galimai asmens sugyventinė, išbėgo su kibirais vandens ir sakė, - „nedarykit gėdos prieš kaimynus“. Ugniagesiai užgesino tą laužavietę, buvo nustatyta asmens tapatybė. Vietoje surašė tik apžiūros aktą ir pareigūnas pasirašė prie apžiūros akto, pareiškėjas atsisakė teikti bet kokius rašytinius paaiškinimus ir pasirašyti, todėl buvo informuotas, kad visi procesiniai dokumentai bus siunčiami jam registruotu paštu. Jų žiniomis visi laiškai grįžo neįteikti, nes buvo neatsiimti. Surašytas protokolas buvo siunčiamas tuo pačiu adresu ir grįžo atgal kaip neįteiktas, galimai, todėl, kad asmuo buvo įspėtas, jog visi procesiniai dokumentai jam bus siunčiami registruotu paštu, jis piktybiškai jų neatsiimdavo, nors turi tokią pareigą. Be to, pareiškėjui buvo skambinta telefonu, tačiau taip pat nepavyko susisiekti. Patvirtino, kad būtent V. M. krovė malkas į statinę, taip pat patvirtino, kad tiek statinėje, tiek ir prie jos bei kiek toliau, buvo sukrautos kaip iš drožlių padarytos lentos, skirtingų spalvų (baltos, pilkos), aiškiai matėsi, kad buvo termiškai apdorotos. Nuotraukoje užfiksuotas GPS įrenginys, nustatyti koordinates, kuriame sklype buvo atliktas veiksmas. Miesto ir miestelių teritorijose negalima deginti net žalių atliekų, kas leidžiama kaimuose. Mieste negalima deginti jokių atliekų, o jie užfiksavo, kad šiuo atveju buvo deginamos būtent komunalinės atliekos, impregnuota mediena. Į orą išmetama tarša nebuvo tuo metu užfiksuota, buvo nustatyta, kad deginamos atliekos. Aplinka buvo teršiama padegta mediena.

Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos žalos aplinkai paskaičiavimo akte nurodyta, kad 2021 m. balandžio 19 d., apie 20 val., patikrinimo metu nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), metalinėje talpoje buvo deginamos klijuotos, dažytos medienos atliekos. Sude­gintų atliekų kiekio nustatyti nepavyko. Vadovaujantis 2002 m. rugsėjo 9 d. Lietu­vos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.471 patvirtintos „Dėl aplinkai padary­tos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos“ 30 punktu, tais atvejais, kai jo­kiais būdais nėra įmanoma tiksliai nustatyti sudegintų atliekų kiekio ir išdegusio ploto diametras yra ne didesnis kaip 2 kvadrati­niai metrai, taikomas minimalus padarytos žalos aplinkos orui dydis – 100 EUR (b. l. 9).

Aplinkos apsaugos departamento apžiūros akte nurodyta, kad 2021 m. balandžio 19 d. iš Pranešimų priėmimo tarnybos buvo gautas pranešimas. Atvyko pranešime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), dėl galimo atliekų deginimo. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo kieme talpoje degino klijuotos medienos plokštes, dažytą medieną, kitas dažytos ir impregnuotos medienos atliekas. Iškviesta priešgaisrinė tarnyba laužavietę užgesino. Iškviesta policija atsakingo asmens tapatybės nustatymui. Atliekas deginęs asmuo atsisakė teikti paaiškinimą (b. l. 11).

Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiosios specialistės I. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 19 d., apie 19 val. buvo gautas pranešimas iš Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos dėl adresu (duomenys neskelbtini), galimai deginamų atliekų. Tiriant gautą pranešimą buvo atvykta į pranešime nurodytą vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nustatyta, kad žemės sklype, metalinėje talpoje, asmuo, kurio tapatybę nustatyti pavyko tik iškvietus policijos pareigūnus, degino nepavojingas klijuotos, dažytos ir impregnuotos medienos plokštes bei lenteles. Asmuo, kuris Inspekcijos pareigūnams atvykus į pranešimą vis dar krovė atliekas į metalinę talpą, prisistatyti ir užgesinti laužavietę atsisakė, todėl buvo iškviesta policija už šį aplinkosauginį pažeidimą atsakingo asmens tapatybės nustatymui, o iškviesta priešgaisrinė tarnyba laužavietę užgesino. Atliekas deginęs asmuo paaiškino, kad norėjo, sutvarkyti šalia jo sklypo esančią teritoriją, nes jo netenkino netvarka kaimynystėje, todėl atliekas nusprendė sudeginti. Taip pat paaiškino, kad ne kartą raštiškai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl atliekų sutvarkymo, tačiau ji iki šios dienos jokių veiksmų dėl atliekų sutvarkymo nesiėmė. Atliekas deginęs asmuo atsisakė teikti bet kokį raštišką paaiškinimą (b. l. 12).

Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso penkiems bendrasavininkams: E. T., D. J., (duomenys neskelbtini), K. A. ir O. P. (b. l. 8).

Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriuose užfiksuotas atliekų deginimas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Iš pateikto elektroninio laiško matyti, kad 2021 m. balandžio 19 d., apie 18.55 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešta, jog (duomenys neskelbtini), kaimynas gyvenantis nurodytu adresu kiekvieną vakarą statinėje degina atliekas, sklinda nemalonus kvapas. Pranešė kaimynė (b. l. 16).

Aplinko apsaugos departamento 2021 m. birželio 21 d. V. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-2013-2021 už ANK 242 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Protokole pažymėta, kad jis surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 4).

Skundas netenkintinas.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už teršalų išmetimą į aplinkos orą viršijant leidime nustatytus į atmosferą išmetamo teršalų kiekio normatyvus ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas teršalų išmetimo į aplinkos orą sąlygas arba teršalų išmetimą į aplinkos orą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus teršalų išmetimo į aplinkos orą aplinkos apsaugos normatyvus ar kitus teršalų išmetimo į aplinkos orą reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išmesti į aplinkos orą teršalus nereikalingas. Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose, vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ir šiame straipsnyje nurodytas išimtis. Minėto įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teršalai – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai arba turtui. Iš minėto teisino reglamentavimo matyti, kad draudimas deginti atliekas apima tiek pavojingų, tiek ir nepavojingų atliekų deginimą.

Byloje nustatyta, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), metalinėje talpoje buvo deginamos atliekos. Pareiškėjas patvirtino, kad kaimynai kieme kaupė lentas ir malkas, jos buvo sudėtos netvarkingai, žmonės neturėjo tikslo jų saugoti, kas atitinka atliekų sąvoką. Priešingai nei teigia pareiškėjas, iš byloje esančių fotonuotraukų, tarnybinio pranešimo, apžiūros akto ir liudytojos I. B. paaiškinimų nustatyta, jog buvo deginamos klijuotos, dažytos ir impregnuotos medienos plokštės bei lentelės. Teisme apklausta liudytoja I. B. patvirtino aiškiai mačiusi, jog tiek statinėje, tiek ir prie jos bei kiek toliau, buvo sukrautos iš drožlių padarytos lentos, skirtingų spalvų (baltos, pilkos), kurios buvo termiškai apdorotos. Nors savaime tokios atliekos gali būti laikomos nepavojingomis, kas konstatuota 2021 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime ir skundžiamame nutarime, tačiau, kaip nurodyta viešai Aplinkos ministerijos internetiniame tinklapyje skelbiamoje nuomonėje - degimo metu klijai, dažai ir impregnantas išskiria kenksmingas medžiagas, taigi, neabejotinai teršia aplinką ir orą.

Skundą pateikęs V. M. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo nepripažino, teigė, jog jis jokių atliekų nedegino ir nieko į metalinę statinę nemetė, o medžiagas surinko ir padegė kaimynė, kuri iki atvykstant pareigūnams pasišalino iš įvykio vietos. Visgi, šiuos pareiškėjo parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytoja I. B. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Aplinkos apsaugos pareigūnai atvyko gavę pranešimą dėl galimo atliekų deginamo (duomenys neskelbtini) mieste. Tą patvirtina ir tarnybinis pranešimas bei 2021 m. balandžio 19 d. elektroninis laiškas, kuriuo pranešta, jog kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kiekvieną vakarą statinėje degina atliekas. Nurodytu adresu atvykę Aplinkos apsaugos pareigūnai rado statinę su deginamomis atliekomis, o atsakomybėn traukiamas vis dar krovė atliekas į metalinę talpą. Liudytoja I. B. parodė pati mačiusi, kaip pareiškėjas kėlė nuo žemės plokštes ir jas metė į statinę, t. y degino atliekas. Patvirtino, kad V. M. įvykio vietoje pripažino, jog norėjo sutvarkyti šalia jo sklypo esančią teritoriją, todėl atliekas nusprendė sudeginti. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymais, nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių ji būtų šališka, suinteresuota nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį nebūto nusižengimo padarymu ar jam pakenkti. Analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė ir savo tarnybiniame pranešime, be to, tokios pat aplinkybės užfiksuotos ir apžiūros akte, kurį savo parašu patvirtino ir vyr. specialistas V. K. bei į įvykio vietą atvykęs vyr. tyrėjas E. K.. Be to, pareiškėjas tiek teisme, tiek ir skunde pripažino, jog stovėdamas pamaišė degančią medieną, kad viskas greičiau sudegtų, t. y. ne tik stovėjo ir stebėjo, kad dėl metalinėje statinėje degančios ugnies nekiltų pavojus jo ar kitų asmenų turtui, bet ir atliko aktyvius veiksmus. Negana to, kaip nurodyta 2021 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime – atsisakė ugnį užgesinti. Iš čia seka, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė, kad metalinėje statinėje buvusios atliekos sudegtų, todėl skundžiamame nutarime pagrįstai buvo konstatuota, jog jis degino atliekas. Atitinkamai, nustačius, jog V. M. atliekas degino, jo atsakomybei neturi reikšmės, kas atliekas padegė.

Byloje nekilo ginčo, kad medžiagos buvo deginamos tam specialiai nepritaikytame įrenginyje ir neturint jokio išduoto leidimo, ką pripažino ir pats pareiškėjas, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme numatytos išimtys dėl atliekų deginimo šiuo atveju netaikytinos. Pareiškėjo veiksmais padarytos žalos aplinkai dydis nustatytas pagal Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintas Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikas (tai matyti ir iš žalos aplinkai paskaičiavimo akto), todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, jog šiuo atveju nėra aišku, kaip buvo nustatytas žalos aplinkai dydis. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog V. M. pagrįstai patrauktas atsakomybėn už ANK 242 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo teiginiai, jog jis nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą, taip suvaržant galimybę teikti paaiškinimus. Vien ši aplinkybė savaime nepaneigia skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisme nurodyti trūkumai buvo pašalinti, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti paaiškinimus dėl nustatyto pažeidimo bei reikšti prašymus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad visi pranešimai atvykti administracinio nusižengimo protokolo surašymui (b. l. 14, 15), tiek ir pats protokolas (b. l. 13) V. M. buvo siunčiami jo skunde nurodytu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Jau pažeidimo fiksavimo dieną asmuo buvo informuotas, kad jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o dokumentai siunčiami registruotu paštu, tačiau visi dokumentai grįždavo neįteikti. Iš čia akivaizdu, jog pareiškėjas tyčia neatsiimdavo procesinių dokumentų. Jo nenorą bendradarbiauti su institucija patvirtina ir elgesys pažeidimo konstatavimo metu – atsisakė teikti paaiškinimus, prisistatyti, užgesinti ugnį, dėl ko teko kviesti policijos pareigūnus asmens tapatybės nustatymui, priešgaisrinė tarnyba.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad V. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Bylos nagrinėjimo teisme metu tokios aplinkybės taip pat nenustatytos. Duomenų apie administracinius baustumus nėra, Lietuvos tesimų informacinės sistemos LITEKO duomenimis asmuo nebaustas. Už ANK 242 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra nustatyta bauda nuo 60 EUR iki 300 EUR. Skundžiamu nutarimu V. M. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 60 EUR. Teismo vertinimu paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, neprieštarauja ANK 34 straipsnyje nustatytoms administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėms, paskirta įvertinus pažeidėjo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl jos keisti nėra pagrindo. Esant visoms išdėstytoms aplinkybėms pareiškėjo V. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. M. skundo netenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-3111-2021 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.