Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2021 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-3111-2021.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) 2021 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-3111-2021 V. M. pripažintas kaltu dėl to, jog 2021 m. balandžio 19 d., apie 19.30 val., žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), metalinėje talpoje degino nepavojingas atliekas, taip padarydamas aplinkai žalą, kuri įvertinta 100 Eur, iki bylos nagrinėjimo datos aplinkai padaryta žala geranoriškai nebuvo atlyginta. Šiais savo veiksmais V. M. buvo pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos oro apsaugos įstatymo) 20 straipsnio 2 dalį bei padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 242 straipsnio 1 dalyje. Už administracinio nusižengimo padarymą V. M. paskirta 60 Eur dydžio bauda.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmetė V. M. skundą. Teismas nutartyje nustatė, kad būtent V. M. tam nepritaikytoje talpoje degino klijuotos, dažytos ir impregnuotos medienos atliekas ir taip teršė aplinką bei orą (deginimo metu klijai, dažai ir impregnantas išskiria kenksmingas medžiagas). V. M. nurodyti procesiniai trūkumai buvo ištaisyti bylą nagrinėjant teisme. Jam paskirta minimali 60 Eur dydžio bauda įvertinta kaip teisinga ir proporcinga.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Nesutikdamas su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais ir išvadomis, apeliantas nurodo, kad nors nutartyje teigiama, kad buvo gautas skundas dėl to, kad jis savo sklype kiekvieną vakarą degina atliekas, tačiau tokie teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi sklypas, kuriame buvo deginama mediena, jam nepriklauso (tai yra šalia gyvenančių kaimynų sklypas), todėl nelogiška neva jis kiekvieną vakarą ateina į svetimą sklypą ir kūrena medieną. Tai, kad minėtas teismo teiginys yra neteisingas, teisme gali patvirtinti šalia (duomenys neskelbtini), gyvenantys kaimynai Ž. ir D. Č. bei kitų aplinkinių namų gyventojai.

3.2. ANK 242 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už teršalų išmetimą į aplinkos orą viršijant leidime nustatytus į atmosferą išmetamo teršalų kiekio normatyvus ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas teršalų išmetimo į aplinkos orą sąlygas arba teršalų išmetimą į aplinkos orą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus teršalų išmetimo į aplinkos orą aplinkos apsaugos normatyvus ar kitus teršalų išmetimo į aplinkos orą reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išmesti į aplinkos orą teršalus nereikalingas. Šio straipsnio dispozicijoje teršalų išmetimo į aplinkos orą veiksmai suformuluoti kaip alternatyvūs, tačiau institucijos nutarime formaliai nurodyta, kad „metalinėje talpoje buvo deginamos nepavojingos atliekos“, todėl iš nutarime pateikto kaltinimo apeliantui nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais jis pažeidė ANK 242 straipsnio 1 dalies nuostatas.

3.3. Siekiant išsiaiškinti nusižengimo objekto požymius, ANK 242 straipsnio 1 dalies normos dispozicija nukreipia į kitus norminius teisės aktus. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad savo veiksmais apeliantas pažeidė Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias draudimą deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose, vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ir šiame straipsnyje nurodytas išimtis. ANK 242 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė būtent už teršalų išmetimą į aplinkos orą, o nutarime konstatuojama, kad buvo deginamos nepavojingos atliekos. „Teršalai“ ir „nepavojingos atliekos“ yra dvi skirtingai įstatymuose apibrėžtos sąvokos. Aplinkos oro apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžiant teršalų sąvoką nurodoma, kad teršalai – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai arba turtui. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymo) 2 straipsnio 49 dalį nepavojingosios atliekos – visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingosioms atliekoms. Vadovaujantis aukščiau nurodytais apibrėžimais, apeliantui nesuprantama, kokiais kriterijais vadovaujantis, saugioje geležinėje statinėje deginamos medinės lentos ir malkos buvo priskirtos nepavojingoms atliekoms ir pagal kokius kriterijus apelianto veiksmai traktuojami kaip teršalų išmetimas į aplinkos orą. Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, šios aplinkybės neanalizavo. Tai, kad mediena atitinka atliekų sąvoką, konstatuota tik remiantis aplinkybe, kad lentos ir malkos buvo sudėtos netvarkingai (nutarties 6 lapas). Apeliantas skunde pažymi, kad asmenys šiomis lentomis ir malkomis žiemą apšildo namą, tai, kad jos sudėtos netvarkingai, yra žmonių pasirinkimas, kaip laikyti savo daiktus, tačiau medžiagų laikymo būdas negali būti vertinamasis kriterijus nustatant, ar medžiaga yra atlieka ar ne.

3.4. Skunde apeliantas tvirtina, kad statinėje degė medinės lentos ir malkos, tai nebuvo dažyta ar kitais būdais apdirbta mediena, kaip teigiama nutartyje. Tokių medžiagų toje vietoje nebuvo, ką patvirtina ir portale tvarkaumiesta.lt ((duomenys neskelbtini)) pateiktas atsakymas. Aplinkybę, kad toje vietoje nebuvo jokių kitų medžiagų, išskyrus neapdirbtas medines lentas ir malkas, konstatavo ir tą pačią dieną prieš šį incidentą atvažiavę Miesto tvarkymo aplinkos apsaugos skyriaus atsakingi pareigūnai. Visgi bylą nagrinėjęs apylinkės teismas nebandė aiškintis šios aplinkybės, o selektyviai rėmėsi vien įvykio vietoje buvusių pareigūnų parodymais bei tų pačių pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais. Nebuvo apklausti nei (duomenys neskelbtini) sklype esančio namo gyventojai, nei kiti šalia gyvenantys kaimynai. Apeliantas sutinka, kad jis neturėjo jokių artimų sąsajų su atvykusiais pareigūnais, tačiau vienintelis jo kaltės įrodymas visgi negali būti vien šių pareigūnų, kurie nurodo apeliantui priešingą poziciją, parodymai. Negalima netirti kitų įrodymų, o šiuo atveju nebuvo apklausti Miesto tvarkymo aplinkos apsaugos skyriaus atsakingi asmenys, kurie prieš visą incidentą matė visas medžiagas sukrautas krūvoje, taip pat kaimynai, kurie tvarkė kiemą ir puikiai matė tai, kas buvo palikta, o būtent, neapdirbtos malkos ir lentos, kuriomis žiemą apšildomas namas. Pažymima, kad šiuo metu šios gulėjusios medinės medžiagos jau yra sudėtos ir paruoštos žiemai kūrenimui ir namų apšildymui.

3.5. Dėl nutartyje nurodytos aplinkybės, kad jis atsisakė bendradarbiauti su pareigūnais, įvykio vietoje neprisistatė ir nepateikė asmens dokumentų, skunde pažymima, kad vien tai, jog apeliantas atsisakė prisistatyti ir pateikti asmens dokumentus, nepatvirtina jo kaltės, padarius ANK 242 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Čia apeliantas darsyk pabrėžia neįžvelgęs jokio pavojaus dėl to, kad metalinėje statinėje buvo kūrenamos malkos ir kelios medinės lentos, kurias užkūrė ne jis, todėl reikalaujant pristatyti nesuprato, kodėl turi tai daryti. Pažymi, kad pats yra pareigūnas, todėl į kiekvieną situaciją stengiasi žiūrėti atsakingai. Jokių procesinių dokumentų nėra gavęs, dažnai vyksta į užsienį, į darbines komandiruotes, dėl ko nebūna namuose, todėl teismo pateikta išvada, kad jis tyčia neatsiėmė procesinių dokumentų, yra subjektyvus teiginys, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.

4. Aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog apygardos teismui tenkanti pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Nagrinėjamu atveju apeliantas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 242 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą asmuo buvo nubaustas pagrįstai.

6. ANK 242 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už teršalų išmetimą į aplinkos orą viršijant leidime nustatytus į atmosferą išmetamo teršalų kiekio normatyvus ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas teršalų išmetimo į aplinkos orą sąlygas arba teršalų išmetimą į aplinkos orą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus teršalų išmetimo į aplinkos orą aplinkos apsaugos normatyvus ar kitus teršalų išmetimo į aplinkos orą reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išmesti į aplinkos orą teršalus nereikalingas. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl siekiant išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, yra aktualios ir kitų įstatymų nuostatos. Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog draudžiama deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose, vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ir šiame straipsnyje nurodytas išimtis. To paties įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teršalai – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai arba turtui.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta tai, kad 2021 m. balandžio 19 d., apie 19.30 val., žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), metalinėje talpoje buvo deginamos atliekos. Apeliantas savo kaltę ginčija, pirmiausia tvirtindamas, jog buvo deginamos ne atliekos, o kūrenama mediena, be to, tai ne jis užkūrė ir degino medieną, apeliantui neaišku, kokiais kriterijais remiantis jo veiksmai buvo pripažinti kaip teršalų išmetimas į orą.

8. Pirmosios instancijos teismas metalinėje talpoje degintas ir aplink šią talpą buvusias medienos plokštes ir lenteles priskyrė atliekoms. Anot apelianto, tokia išvada yra neteisinga, pagrįsta tik tuo, kad plokštės ir lentos buvo sudėtos netvarkingai. Jokių kitų kriterijų, leidžiančių konstatuoti, jog buvo deginamos būtent atliekos, nenurodyta, o rėmimasis tik tuo, kad žmonės pasirinko netvarkingai laikyti savo daiktus, yra aiškiai nepakankamas argumentas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime padaryta išvada dėl deginamų lentų ir malkų priskyrimo atliekoms. Nustatyta, kad lentos ir plokštės buvo laikomos nesaugomos, lengvai prieinamoje vietoje, netaikant fizinių ar techninių apsaugos priemonių, kaip teisingai pažymėta, buvo sukrautos netvarkingai. Pats apeliantas savo oficialiai pateiktoje užklausoje portale www.tvarkaumiesta.lt ((duomenys neskelbtini)) visus be išimties sklype netvarkingai laikomus daiktus, taip pat ir aptariamas lentas bei plokštes, įvardija šiukšlėmis. Nors sklype laikytos lentos ir plokštės, pasak apelianto, žiemą yra panaudojamos namo apšildymui, sprendžiant iš anksčiau paminėtų aplinkybių visumos, sklypo savininkai nebuvo suinteresuoti nurodytų daiktų išsaugojimu, dėl ko pirmosios instancijos teismo išvada dėl medienos priskyrimo atliekoms yra teisinga.

9. Skundžiamame institucijos nutarime ir pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatyta, kad apeliantas degino atliekas. Nors apeliantas šią aplinkybę neigia, tačiau tai patvirtina byloje surinkti įrodymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, patikrinimas įvykio vietoje buvo atliktas gavus pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), gyvenantis kaimynas kiekvieną vakarą statinėje degina atliekas, sklinda nemalonus kvapas, dūmai. Trijų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnų (Indrės Balnionytės, Valdo Kižio ir Ernesto Kirvelaičio) pasirašytame apžiūros akte užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) asmuo kieme „bačkoje“ degino klijuotos medienos plokštes, dažytą medieną, kitas dažytas ir impregnuotas medienos atliekas. Kitą dieną po patikrinimo surašytame tarnybiniame pranešime Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė I. Balnionytė nurodė, kad atvykus į vietą asmuo vis dar krovė atliekas į metalinę talpą. Be to, šis asmuo žodžiu paaiškino norėjęs sutvarkyti šalia jo sklypo esančią teritoriją, kadangi jo netenkino tvarka kaimynystėje, dėl ko jis nusprendė atliekas sudeginti. Siekiant tinkamai ištirti bylos aplinkybes, minėta vyriausioji specialistė buvo apklausta kaip liudytoja pirmosios instancijos teisme. Čia I. Balnionytė dar kartą patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją. Be to, ji aiškiai parodė atpažįstanti posėdyje dalyvavusį apeliantą kaip asmenį, atlikusį aukščiau aptartus veiksmus (lentų ir plokščių krovimą į talpą ir deginimą). Pažymėtina, kad neturima duomenų, jog su šia pareigūne ar kitais patikrinime dalyvavusiais pareigūnais (V. Kižiu, E. Kirvelaičiu) apeliantą sietų kokie nors santykiai, nėra pagrindo manyti, kad apeliantas galėjo būti apkalbėtas. Juolab, kad apeliantui nepalankius paaiškinimus I. Balnionytė teisme davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apeliantas degino medienos atliekas. Nors byloje nėra duomenų, kas šias atliekas padegė, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad apelianto atsakomybei pagal ANK 242 straipsnio 1 dalį tai įtakos neturi.

10. Skunde apeliantas pažymi, jog statinėje degė medinės lentos ir malkos, tai nebuvo dažyta ar kitais būdais apdirbta mediena, o įvykio vietoje apskritai nebuvo jokių kitų medžiagų nei neapdirbta mediena ir malkos. Tokie teiginiai yra paneigti byloje surinkta medžiaga. Iš apžiūros akto, tarnybinio pranešimo ir I. Balnionytės parodymų teisme darytina išvada, jog apeliantas degino klijuotos, dažytos ir impregnuotos medienos plokštes bei lenteles. Be to, byloje esančioje nuotraukoje aiškiai matyti ant dalies medinių plokščių ir lentelių esantys dažų likučiai. Kaip nurodyta į bylą pateiktoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuomonėje dėl galimybės naudoti medienos apdirbimo pramonės liekanas šilumai gaminti, tyrimai patvirtino, kad buitiniuose katiluose deginti klijuotą medieną yra labai pavojinga. Nesudarius reikiamų deginimo sąlygų, išmetamosiose dujose anglies monoksido (smalkių) koncentracija net 15 kartų buvo didesnė nei išmestose iš pramoninio katilo. Šiuo atveju klijuotos, dažytos ir impregnuotos medienos atliekos būtent ir buvo deginamos ne pramoniniame katile, o kieme šalia gyvenamųjų namų pastatytoje statinėje, taigi aiškiai netinkamomis sąlygomis. Pažymėtina, jog pačios savaime klijuotos, dažytos ir impregnuotos medienos atliekos nėra pavojingos, tačiau dėl vykstančio šių medžiagų degimo proceso į aplinkos orą išmetami teršalai, pvz., jau minėtas anglies monoksidas (smalkės) ir taip daroma žala aplinkai.

11. Taigi apibendrinus konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina apelianto kaltę padarius ANK 242 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nors skunde apeliantas atskirai neišdėsto argumentų dėl paskirtos baudos, tačiau teismas pažymi, kad jam buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda (šiuo atveju sankcijos ribos siekia nuo 60 iki 300 Eur). Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių apeliantui būtų pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šią nutartį panaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.