- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- e2-41689-1099/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35083-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- Seesam Insurance AS
- Atsakovas
- O. T.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Seesam Insurance AS, veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei O. T. dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Seesam Insurance AS, veikianti per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės O. T. 219,86 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys teisme priimtas 2019 m. lapkričio 21 d.; atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2019 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai.
3. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.
5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikianti per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 2019 m. gegužės 7 d. su R. K. sudarė turto draudimo sutartį (draudimo polisas Nr. 220 0092035/2019), kuria apdraudė R. K. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas); draudimo laikotarpis nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. R. K. informavo ieškovę, kad 2019 m. birželio 3 d. Butas buvo užlietas ir jam padaryta žala. Gavus pranešimą, buvo užvesta žalos byla Nr. 19/220-0684, apžiūrėtas apdraustas Butas, padarytos vandens apliejimo sukeltos žalos foto fiksacijos. Ieškovė, pripažinusi šį įvykį draudžiamuoju ir įvertinusi žalos dydį, dėl šio draudiminio įvykio 2019 m. birželio 19 d. išmokėjo R. K. 219,86 Eur dydžio draudimo išmoką. Iš Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolo nustatyta, kad apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš aukščiau esančio buto adresu (duomenys neskelbtini).
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.
7. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). CK 6.266 straipsnyje įtvirtina statinio savininko (valdytojo) griežtąją atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Šiuo atveju civilinės atsakomybės sąlygos yra nekilnojamojo turto valdytojo neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
8. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybėmis teisėmis nuo 1998 m. liepos 13 d. priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Iš 2019 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto savivaldybė rašto Nr. 1.35-19/3199 nustatyta, kad nurodyto buto valdymas nuomos sutarties pagrindu yra perduotas O. T.; tai patvirtina pateikta 2005 m. kovo 23 d. nuomos sutartis. Atsakovė nuomos sutartimi įsipareigojo butą remontuoti (sutarties 2.3 punktas), keisti sanitarinės technikos įrenginius (sutarties 2.3.5 punktas), apmokėti avarijų įvykusių dėl atsakovės kaltės likvidavimo išlaidas (sutarties 4.4 punktas). Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į atsakovę su pretenziją Nr. R 19-0495, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis).
9. Kadangi nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą atlygino ieškovė, išmokėdama 219,86 Eur draudimo išmoką, ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingą asmenį O. T.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 219,86 Eur žalos atlyginimo (CK 6.1015 straipsnis, 6.266 straipsnis).
10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (219,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
11. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
12. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, nes neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės Seesam Insurance AS, veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Seesam Insurance AS, veikiančiai per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, j. a. k. 302677744, 219,86 Eur (du šimtus devyniolika eurų 86 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (219,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.