Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, turintis neįgalumą, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išnykus teistumui laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. V. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, būtent: 2025 m. liepos 18 d. apie 20:10 val., gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. M. į veido sritį, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam A. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - poodinę kraujosruvą smakre.

Motyvuojamoji dalis

4.9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 839/2025(04) nurodyta, kad A. M. nustatyta poodinė kraujosruva smakre. A. M. nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš 3-5 paras iki 2025 m. liepos 23 d. apžiūros VTMT Šiaulių skyriuje. A. M. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių. A. M. nustatytas kūno sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu. A. M. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. M. nustatyto kūno sužalojimo padarymo galimybė ir griuviminės traumos metu nėra atmetama (1 t., b. l. 99–100).

6. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. V. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Anksčiau aptarti įrodymai, t. y. kaltinamojo G. V. visiškas prisipažinimas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo A. M., liudytojų L. K., J. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvada ir kita teisme ištirta bylos medžiaga patvirtina, jog G. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. M. į veido sritį, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam A. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - poodinę kraujosruvą smakre. G. V. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

7. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

8. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

10. Kaltinamasis G. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo G. V. teistumas išnykęs, todėl jis laikytinas neteistu (1 t., b. l. 113–117), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 118–128), nedirba (1 t., b. l. 129–131), Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (1 t., b. l. 132), jam nustatytas 50 proc. neįgalumo lygis (1 t., b. l. 133–134). Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamojo G. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti paskyrus vieną iš švelniausių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių - laisvės apribojimą, šios bausmės dydį (trukmę) nustatant mažesnį už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį (BK 48 str. 2 d.), netaikant intensyvios priežiūros bei parenkant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismo vertinimu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamajam G. V. negali būti skiriama švelniausia - viešųjų darbų bausmė, kadangi kaltinamasis nurodė, jog dėl sveikatos būklė viešųjų darbų atlikti negalėtų (BK 46 str. 1 d.).

11. Kaltinamasis kaltę pripažino, byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

12. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – VLK), ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 98,62 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo iš kaltinamojo G. V. (1 t., b. l. 50–56). Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog šį civilinį ieškinį pripažįsta, paaiškino, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos nėra atlyginęs. Už nukentėjusiajam suteiktas paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turtinė žala pagrįsta rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 54), nukentėjusiajam A. M. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos dėl kaltinamojo G. V. kaltais tyčiniais veiksmais padaryto sužalojimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Paminėtos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022). VLK civiliniame ieškinyje prašoma priteisti procesines palūkanas. Šis prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, VLK ieškinys tenkinamas ir iš kaltinamojo G. V. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteistina 98,62 Eur suma bei 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo priteistos sumos (98,62 Eur), nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

13. Nukentėjusiojo A. M. atstovas advokatas S. Šuminas ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2000,00 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 39–43). Nurodė, kad dėl nukentėjusiajam A. M. nustatyto sužalojimo, pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (nukentėjusysis be realios priežasties buvo užpultas kaimyno, smūgiuojama į galvą, gyvybiškai svarbią kūno dalį, smūgis pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei), nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, išgąstį, gėdą ir kitus negatyvius jausmus. Civiliniame ieškinyje pažymėta, jog A. M. buvo užpultas savo gyvenamojo namo kieme, kai G. V. dėl neaiškios priežasties A. M. kumščiu smūgiavo į galvos sritį. Po šio įvykio A. M. jaučia ne tik baimę, bet ir gėdos jausmą, pažeminimą ir kitas neigiamas emocijas. Tokiu nepagarbiu elgesiu buvo sumenkintas nukentėjusiojo orumas, pažeminta garbė, sukeltos neigiamos emocijos, kurios nukentėjusįjį lydi iki šios dienos. A. M. ir dabar baiminasi, kad tokie neprognozuojami ir neadekvatūs G. V. veiksmai nepasikartotų, kad nukentėjusysis ir vėl nebūtų užpultas savo gyvenamojo namo kieme. Nukentėjusysis baiminasi vienas išeiti iš namų ar grįžti namo, kad netikėtai ir vėl nebūtų užpultas G. V.. Todėl prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei A. M. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismo posėdžio metu, baigiamoje kalboje, nukentėjusiojo atstovas advokatas S. Šuminas pareikštą civilinį ieškinį palaikė, prašė tenkinti visiškai.

14. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

15. Byloje nustatyta, kad G. V. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam A. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - poodinę kraujosruvą smakre, šis kūno sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio metu. Neabejotina, jog dėl kaltinamojo smūgio nukentėjusiajam, šis per šį įvykį ir kurį laiką po to jautė fizinį skausmą, o tai, kad smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas viešoje vietoje – gyvenamojo namo kieme, matant kitiems asmenims, nukentėjusiajam sukėlė neigiamus dvasinius bei emocinius išgyvenimus, kaip jie nurodyti CK 6.250 straipsnyje, todėl nukentėjusiajam A. M. turi būti atlyginta jam padaryta neturtinė žala. Tačiau, kita vertus, nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jam buvo sukelti neatstatomi sveikatos sutrikimai, dėl kurių jo būklė ir šiuo metu būtų bloga, kad jis vis dar patiria kokias nors ypatingas pasekmes būtent dėl šio įvykio, kad iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė, apsunkintos jo galimybės bendrauti su aplinkiniais, užsiimti mėgstama veikla. Nors civiliniame ieškinyje ir nurodyta, kad nukentėjusysis bijo vienas išeiti iš namų ar grįžti namo, bijo būti užpultas kaltinamojo, tačiau byloje nenustatyta jokių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų nukentėjusiojo gyvenimo kokybę dabar ir ateityje. Teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, į teismų praktiką panašiose bylose, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo A. M. atstovo advokato S. Šumino pareikštą civilinį ieškinį tenkina iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo G. V. nukentėjusiajam A. M. 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmetama kaip neįrodyta. Civiliniame ieškinyje prašoma nukentėjusiojo A. M. naudai priteisti procesines palūkanas. Šis prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas – iš kaltinamojo G. V. priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo priteistos sumos (100 Eur), nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

16. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės Aldonos Jaugelienės 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimu, siekiant užtikrinti VLK ir nukentėjusiojo A. M. pareikštus civilinius ieškinius, 6 mėnesių terminui skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. V. piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 2098,62 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti. Neišieškoma suma (NS) – 450,00 Eur (1 t., b. l. 156–159). Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti, sumažinant jo mastą, atsižvelgus į priteistinus žalų atlyginimo dydžius – iki 198,62 Eur, iki visiško priteistinų civilinių ieškinių atlyginimo, nekeičiant kitų nutarime nurodytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų. Nuosprendžio dalis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo vykdytina skubiai, po nuosprendžio paskelbimo nuosprendžio nuorašai nedelsiant išsiųstini Turto arešto aktų registrui ir Akcinei bendrovei „Swedbank“.

17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, <...> turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

18. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011; Nr. 2K-155-511/2017).

19. Patirtoms atstovavimo išlaidoms pagrįsti į bylą buvo pateikti: 2025 m. rugsėjo 2 d. išankstinė sąskaitą serija ŠRL, Nr. 2025-09-02, kurioje nurodyta 4000,00 Eur suma už teisinių konsultacijų teikimą, civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime parengimą, atstovavimą nukentėjusiojo interesams ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, bei pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 15, 16). Pažymėtina, jog nei atstovo valandinis atlygis, nei kokios būtent ir kokios apimties teisinės paslaugos faktiškai buvo suteiktos nukentėjusiajam nėra nurodyta. Nukentėjusiojo atstovas baigiamoje kalboje argumentavo, jog nurodyta nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų suma neviršija „Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl toks reikalavimas yra pagrįstas. Teismas, nors ir sutikdamas su pastaruoju atstovu argumentu, vis tik sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų dydis nelaikytinas protingu ir proporcingu. Pažymėtina, jog kaltinamasis G. V. savo kaltės neneigė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, dėl ko baudžiamasis procesas buvo žymiai trumpesnis. Byla nebuvo sudėtinga, nukentėjusiojo atstovas advokatas S. Šuminas ikiteisminio tyrimo veiksmuose nedalyvavo, surašė tik civilinį ieškinį (iš 5 lapų), byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kuris truko 1 valandą 7 minutes, nukentėjusiojo atstovas advokatas teismo posėdyje dalyvavo nuotolinėmis vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis - programa „Zoom“. Be to, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 345 Eur, kaltinamajam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Taigi nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos yra per didelės ir neproporcingos bylos nagrinėjimo trukmei, jos sudėtingumui (nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo klausimai). Todėl teismo vertinimu nagrinėjamu atveju protingomis ir proporcingomis atstovavimo išlaidomis laikytina 800,00 Eur suma, kuri ir priteistina iš kaltinamojo G. V..

20. Kaltinamajam G. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t., b. l. 174–177).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią G. V. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir iš kaltinamojo G. V. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteisti 98,62 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus šešiasdešimt du euro centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos (98,62 Eur), nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo G. V. 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos (100 Eur), nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, A. M. naudai.

2025 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. V. piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško priteistų civilinių ieškinių civiliniams ieškovams A. M. ir Valstybinei ligonių kasai atlyginimo, sumažinant laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą – 198,62 Eur (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių eurų šešiasdešimt dviejų euro centų) sumoje, nekeičiant kitų nutarime nurodytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų.

Nuosprendžio dalį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo vykdyti skubiai, po nuosprendžio paskelbimo nuosprendžio nuorašą nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registrui ir aAkcinei bendrovei „Swedbank“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš G. V. priteisti nukentėjusiajam A. M. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) turėtų išlaidų, advokato paslaugoms apmokėti.

Kaltinamajam G. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

G. V. išaiškinti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat paskirti intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.