- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- e2-26774-631/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20768-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- Y
- Advokatai
- Vytautas Zenevskis, Tomas Lileikis
- Kategorijos
- 1.1.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.2.9.1Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovui V. B., ieškovo atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui, atsakovo Y direktoriui V. Š., advokatui Tomui Lileikiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui Y dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu nurodydamas, kad nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. dirbo pas atsakovą pagal darbo sutartį vyriausiojo programuotojo pareigose su nustatytu 3290 Eur atlyginimu per mėnesį. 2019 m. balandžio 25 d. buvo iškviestas pas įmonės vadovą ir jam buvo pranešta, kad nuo 2019-04-25 16 val. bus atjungta galimybė naudotis darbo kompiuteriu, jungtis prie vidinių sistemų, naudotis el.paštu ir pan., t.y. praktiškai nušalinamas nuo darbo. 2019 m. balandžio 29 d. pirmadienį jam atvykus į darbą, darant psichologinį spaudimą (grasinant, kad bus atleistas dėl darbuotojo kaltės), jam buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu tą pačią dieną pasirašant darbdavio parengtą siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir patį susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo. Ieškovas nurodo darbdaviui paaiškinęs, kad nėra atsigavęs nuo patirto šoko dėl nušalinimo nuo pareigų prieš savaitgalį, bei kad jam reikia daugiau laiko susipažinti ir apsvarstyti pateiktą siūlymą, arba kad atsakovas jam aiškiau nurodytų, kokios yra jo pretenzijos dėl atliekamų darbo funkcijų bei sudarytų galimybę koreguoti darbo kokybę arba elgesį, tačiau darbdavys nesutiko, atmetė ieškovo prašymus ir pasiūlymus, nurodęs, jog jam nesutinkant su darbo sutarties nutraukimu šalių susitarimu, jis bus atleistas dėl darbuotojo kaltės, o priežastis bus nurodyta esant poreikiui. Jautęsis sugniuždytas ir morališkai palaužtas dėl neteisybės ir patiriamo psichologinio spaudimo, buvo priverstas pasirašyti tiek pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo, tiek ir patį susitarimą dėl darbo sutartis nutraukimo šalių susitarimu. Kai kreipėsi į darbo ginčų komisija, komisija pripažino, kad nors psichologinis spaudimas ir buvo, bet jis nebuvo toks stiprus, kad ieškovas nebūtų galėjęs atsisakyti pasirašyti dokumentą dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovas vertina atleidimą iš darbo Darbo kodekso 54 str. pagrindu kaip neteisėtą, įstatymas pasiūlymo apsvarstymui numato penkias darbo dienas, o atsakovas sudarė tokią situaciją, kad jis būtų kuo greičiau atleistas, t.y. pirma užkirto kelią naudotis darbo priemonėmis ir vykdyti darbo sutartį, o vėliau jam nebuvo duota visiškai laiko apsvarstyti pateiktą pasiūlymą dėl darbo santykių nutraukimo. Ieškovas nurodo, jog darbdavys jį pažemino kaip sąžiningą ir lojalų įmonės darbuotoją. Nurodo, jog jam nebuvo laiko įvertinti darbdavio pasiūlymą ir jo sutikimas susiformavo ir buvo nulemtas išimtinai dėl darbdavio veiksmų, atliktų pasiūlymo pateikimo dieną, jam nebuvo laiko pasiūlymą apsvarstyti ar pateikti savo pasiūlymą, Atsakovas pasiūlymą pateikė nepaisydamas DK 24 straipsnio nuostatų veikti sąžiningai ir nepiktnaudžiauti teise. Ieškovas nurodo savo teisių užtikrinimui daręs telefonu pokalbio su vadovu garso įrašą, kuris turi būti priimtas kaip leistinas įrodymas, nes kitomis įrodinėjimo priemonėmis jis negalėtų įrodyti jam daryto psichologinio spaudimo. Atsakovas atleido ieškovą naudodamas neteisėtą psichologinę įtaką, todėl toks atleidimas turi būti pripažintas neteisėtu, ieškovas grąžintas į darbą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (el.b.l.1-3, t.I).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu ir laiko, kad susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo yra teisėtas. Atsakovas pažymėjo, kad kreipdamasis į teismą ieškovas modifikavo savo reikalavimus, nebeprašydamas neturtinės žalos atlyginimo ir nenurodydamas pagrindu susitarimo neteisėtumo, kad nebuvo siūloma kompensacija už nekonkuravimą. Atsakovo vertinimu, šios aplinkybės pagrindžia, kad tikrasis ieškovo tikslas nėra grįžti į darbą, o tiesiog prisiteisti didesnę išeitinę išmoką. Tą parodo ir bandymai atsakovui su ieškovu susitarti taikiai, tačiau ieškovas užsiprašė per didelės pinigų sumos ir derybos nebuvo sėkmingos. Atsakovas nesutinka su ieškiniu. Susitarimas atspindi tikrąją šalių valią dėl darbo sutarties nutraukimo bendru sutarimu. Atsakovo vertinimu, ieškovas nepatyrė jokio psichologinio spaudimo. Ieškovas 2019-04-29 vedė racionalias derybas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Darbo kodekso 59 straipsnį (su 6 VDU išmoka). Be to, jei būtų patyręs, abejotina, ar ieškovas norėtų grįžti į buvusį darbą. Nurodomas psichologinio spaudimo patyrimo faktas yra antagonistinis prašymui grąžinti į darbą. Atsakovo darbo veikla grindžiama pasitikėjimu, pozityviu socialiniu mikroklimatu. Neaišku, kaip ieškovas, jausdamas skriaudą, vėl turėtų įsilieti į kolektyvą. Atsakovas teigia, jog problemų kėlė ne tik ieškovo elgesys su kolegomis, bet ir jo nekokybiškas darbas, dėl kurio atsakovas patyrė nuostolių. Atsakovas vykdė projektą (LDB EESSI projektas) iš sutarties, sudarytos viešųjų pirkimų būdu. Perkančiajai organizacijai nutraukus ją dėl atsakovo kaltės, atsakovas rizikuotų būti įtraukas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, kas draustų jam dalyvauti bet kokiuose viešuosiuose pirkimuose trejus metus. Valdydamas šią riziką, atsakovas privalėjo įtraukti į projektą kokybiškai dirbantį subjektą. Tam pasitelktas subrangovas ir dar vienas specialistas. Atsakovas nebegalėjo pasitikėti ieškovu kaip specialistu dėl jo atsisakymų vykdyti tam tikra užduotis, nuolatiniu pastabų (nepagrįstų) išsakymu, kritika kitiems projekte dirbantiems žmonėms ir t.t. Atsakovas stengėsi sudaryti sąlygas ieškovui pasitaisyti, buvo kalbėta su žmogiškųjų išteklių vadove, projekto vadovu bei ieškovu, bandyta ieškovą perkelti į kitą projektą, 2019 m. vasario 4 d. įvyko pokalbis tarp direktoriaus V. Š. ir ieškovo dėl ieškovo nekokybiško darbo ir jo elgesio. Nepaisant įdėtų pastangų, 2019 m. kovo 28 d. vėl spręstas konfliktas dėl ieškovo prastos darbo kokybės, elgesio. Atsakovo vadovas, įvertinęs problemų su ieškovu tęstinumą, taip pat atsižvelgdamas į komandos implikacijas, jog neišsprendus problemų su ieškovu, yra rizika prarasti kitus vertingus komandos narius, inicijavo 2019 m. balandžio 25 d. susitikimą su ieškovu. Susitikimo metu aptarta visa susiklosčiusi situacija ir buvo vedamos derybos dėl sprendinių. Ieškovas nurodė, jog jis pageidautų nutraukti darbo santykius pagal Darbo kodekso 59 straipsnį. Kadangi ieškovas dirbo sąlyginai trumpą laiką (apie aštuonis mėnesius), 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmokos dydis atsakovui finansiškai buvo nepriimtinas. Atsakovas paaiškino ieškovui, kad jam nurodytas netinkamas elgesys ir nekokybiškas darbas sudaro pagrindą nutraukti Darbo sutartį Darbo kodekso 58 straipsnio pagrindu (dėl darbuotojo kaltės). Tačiau Y yra socialiai atsakinga, tvari darbovietė, todėl atsakovas pasiūlė išspręsti situaciją susitarimu. Drausminės nuobaudos taikymas nebūtų naudingas ir ieškovo tolimesnei karjerai. Ieškovas susitikimo metu nesutiko priimti jokio sprendimo. Prašė laiko pagalvoti. Pats ieškovas nurodė, kad nori pagalvoti iki pirmadienio (t.y. iki 2019 m. balandžio 29 d.), atsakovas sutiko. Atsakovas savo iniciatyva leido ieškovui kitą darbo dieną (2019 m. balandžio 26 d.) neiti į darbą iš viso ir laiką skirti pasvarstymui. Ieškovas šia galimybe pasinaudojo. Ieškovas ir atsakovas, kaip aptarė, susitiko po trijų dienų, t.y. 2019 m. balandžio 29 d. Šalys šio susitikimo metu ir pasiekė bendrą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Atitinkamai sudarytas Susitarimas. Kadangi Darbo kodekso 54 str. 1 dalis įpareigoja raštu išreikšti ir pasiūlymą dėl nutraukimo susitarimu, toks dokumentas pateko į susitarimo paketą. Susitarimu sutarta, kad atsakovas ieškovui sumoka 4 241 EUR kompensaciją (išmokėta po mokesčių – 2 565,81 EUR). Įvertinus ieškovo darbo stažo trukmę iki 1 metų, nutraukiant darbo sutartį kitais pagrindais (pvz., pagal DK 57 str.), jam priklausytų 0,5 VDU išmoka. Taigi sutarta išmoka, atsakovo vertintina, kaip akivaizdžiai priimtina ir naudinga pačiam ieškovui. Ieškovas gautos išmokos nėra grąžinęs, nors su Susitarimu nesutinka. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentais, kad jam buvo daromas koks nors spaudimas ar grasinama atleisti iš darbo. Ieškovas pateikia iškraipytus faktus. Darbo sutarties pasibaigimas šalių susitarimu Darbo kodekse sukonstruotas kaip galintis įvykti bet kurios iš šalių iniciatyva. Taigi, derybos kyla vienos iš šalių iniciatyva. Iniciatyvai turi būti priežastis. Atsakovo vidinė valia siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu susiformavo dėl ieškovo nuolatinės netinkamo darbo kokybės, nesutarimų su projekto komanda. Susitikimų metu atsakovas įvardijo ieškovui tokias aplinkybes. Natūralu, kad alternatyvus atsakovo veiksmų kelias nepasiekus susitarimo būtų taikyti Darbo kodekso 58 straipsnį. Atsakovo nurodymas ieškovui, kad darbdavys gali inicijuoti DK 58 straipsnio taikymą, negali būti laikomas spaudimu, kadangi tokią galimybę suteikia įstatymas ir tam būtų rimtas pagrindas (ieškovo elgesys pažeidė darbo sutarties 8.1.2 punktą (laikytis darbo drausmės ir etikos normų; savo darbą, o taip pat visus darbdavio bei jo įgalioto asmens nurodymus atlikti laiku ir tinkamai), 8.1.3 punktą (savo pareigas vykdyti sąžiningai, dorai, rūpestingai). Išviešintas ketinimas pasinaudoti teise negali būti laikomas spaudimu. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo teiginiais, kad nebuvo suteikta laiko jam apsvarstyti darbdavio pasiūlymą. Derybos dėl darbo sutarties pasibaigimo buvo pradėtos 2019-04-25 (ketvirtadienį). Jų metu ieškovas pasakė, kad negali nuspręsti ir jam reikia daugiau laiko apmąstyti. Abi šalys sutarė, kad prie klausimo grįš pirmadienį 2019-04-29. Atsakovas 2019-04-25 susitikimo metu leido ieškovui kitą dieną 2019-04-26 neiti į darbą – įvertinti pasiūlymą. Atsakovas laikosi nuomonės, kad davė tiek laiko svarstyti, kiek norėjo pats ieškovas. Ieškovui buvo suteikta laiko įvertinti pirmojo susitikimo metu išdėstytą pasiūlymą. Pats ieškovas derėjosi ir dėl išmokos dydžio. Konkrečiai, kaip nurodoma ir ieškovo pateiktuose garso įrašų tekstuose, ieškovas siūlė atleisti jį pagal Darbo kodekso 59 straipsnį. Ieškovui abu susitikimai su darbdavio vadovu nebuvo netikėti. Atsakovo veiksmai negali būti laikomi spaudimu ir atitinka abiejų šalių valią. Ieškovas, nors ir ginčija Susitarimą, tačiau faktiškai jį vykdo – priėmė ir pasiėmė sutartas pinigų sumas, jų nėra grąžinęs. Pasisakydamas dėl nušalinimo nuo darbo be pagrindo, atsakovas nurodo, jog nelaiko, kad ieškovas buvo nušalintas nuo darbo. Ieškovui buvo apribota prieiga prie konfidencialios informacijos, siekiant užkirsti kelią galimam neteisėtam jos pasisavinimui ar atskleidimui. Ieškovas yra prisiėmęs konfidencialumo įsipareigojimą. Atsakovas veikia informacinių technologijų programinės įrangos kūrimo (modifikacijų, vystymo, priežiūros) srityje. Darbas yra intelektualus ir grindžiamas sukaupta kompetencija, žiniomis ir patirtimi. Tokia informacija yra komerciškai jautri (jos pagrindu konkuruojama) ir yra konfidenciali. Konfidencialumo įsipareigojimu ieškovas įsipareigojo saugoti konfidencialią informaciją ir nenaudoti jokiais kitais nei darbo tikslais. Be to, atsakovas gali bet kada pareikalauti grąžinti konfidencialią informaciją (ar laikmenas, kuriose ji yra) (nebūtinai tik pasibaigus darbo santykiams. Atsakovas nurodo tokiu būdu užkirtęs kelią pakenkti atsakovo verslui, įskaitant, bet neapsiribojant, neištrinti, nesunaikinti daromų/atliktų darbų. Atsakovas patikslina, kad 2019-04-29 ieškovas nebuvo nušalintas nuo darbo, dar ketvirtadienį su juo buvo sutarta, jog pirmadienį pratęs pokalbį dėl darbo santykių tolimesnės eigos, darbo sutarties nutraukimo. Be to, tiek už 2019-04-26, tiek už 2019-04-29 buvo mokamas darbo užmokestis, todėl negalima laikyti, kad ieškovas patyrė dėl to kokią žalą. Atsakovas prašo atmeti tiek pagrindinį reikalavimą, tiek išvestinį dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą. Atsakovo žiniomis, ieškovas dirba kitoje darbovietėje, todėl niekaip negalėtų būti tenkinamas jo reikalavimas grąžinti į darbą. Atsakovas prašo kritiškai vertinti ieškovo pateiktus garso įrašus, atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką tais klausimais. Kita vertus, garso įrašų darymas tik parodo ieškovo pasirengimą situacijai, veikimą iš anksto apgalvojus kitus žingsnius, kas patvirtina, kad ieškovas nepatyrė nei šoko, nei sutrikimo ir apeliacija į tokią būseną yra deklaratyvi (el.b.l.118-129, t.I).
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko reikalavimus, išdėstytus ieškinyje, nurodė, jog sėkmingai dirbo atsakovo bendrovėje, jam priekaištų dėl darbo nebuvo, o vykdant projektus, kad jis išsakydavo tam tikras pastabas, kritiką kolegoms ar projekto vadovės darbui, tai negali būti vertinama kaip kokie pažeidimai. 2019 m. balandžio 25 d. pokalbis su atsakovo vadovu jam buvo staigmena, kad buvo informuotas, jog bus atleistas iš darbo, nesitikėjo. Pokalbį įrašė atsitiktinai, o kitą pokalbį įrašinėjo, kad turėtų įrodymų savo teisių gynybai. Pažymėjo, kad jo darbo vieta jau buvo ruošiama kitam specialistui. Šiuo metu ieškovas nurodė dirbantis kitoje bendrovėje, bet teismui pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, nori būti grąžintas į ankstesnį darbą.
Ieškovo atstovas pažymėjo, kad darbdavys nesilaikė DK 54 straipsnyje numatytos atleidimo iš darbo procedūros, buvo daromas psichologinis spaudimas, jau buvo susiformavusi darbdavio valia atleisti ieškovą. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo vadovas V. Š. paaiškino, kad nuo pat V. B. darbo pradžios buvo susidurta su problemomis dėl jo negebėjimo sutarti su kolegomis, sudėtingo bendravimo, nekonstruktyvaus klausimų ir problemų išsakymo, nesilaikymo subordinacijos projekto darbe ir pan. Siekiant integruoti ieškovą į kolektyvą, rasti išeitį bendrom pastangom, jis buvo perkeltas dirbti į kitą projektą, kad jį galėtų kuruoti seniau dirbantis specialistas ir galėtų įvertinti visą situaciją. Tačiau ši priemonė negelbėjo, ieškovas nepritapo, buvo perkeltas atgal, problema buvo esminė ta, kad ieškovas nesugebėjo dirbti komandoje, ne vienas kolektyvo narys grasino, jog išeis iš darbo, jei teks dirbti kartu su V. B. Problemą reikėjo spręsti, todėl su ieškovu buvo kalbama, 2019-04-25 pokalbis nebuvo pirmas, tačiau jo metu jau konkrečiai buvo paaiškinta, kad tenka svarstyti jo išėjimo iš darbo pas atsakovą variantus, kad būtų abiem pusėm priimtinom sąlygom. Ir toks susitarimas buvo pasiektas. Jokiu būdu negalima laikyti, kad jam buvo daromas koks nors spaudimas, jam tiesiog buvo paaiškintos visos opcijos, be to, pats ieškovas turėjo savus pasiūlymus dėl darbo santykių nutraukimo, tačiau jo variantas išeiti su šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine atsakovui buvo nepriimtinas, nes ieškovas nebuvo išdirbęs ir metų. Atsakovas laiko, kad su ieškovu darbo sutartis buvo nutraukta abiem pusėm priimtinom sąlygom, kurias ieškovas tikrai suprato, turėjo laiko įvertinti, niekas jo nevertė pasirašyti susitarimo, jis tą padarė pats, tuo pačiu turėjęs galimybę perskaityti ir įvertinti, ką pasirašo. Be to, po darbo sutarties nutraukimo, ieškovas susirado darbą toje pačioje srityje veikiančioje bendrovėje, kuri su atsakovu turi bendradarbiavimo santykių, vadinasi, jis neišėjo tokiomis sąlygomis, pagal kurias kitiems darbdaviams ieškovas galėtų kelti nepasitikėjimą. Su ieškovu darbo santykiai buvo nutraukti aptartu abiejų šalių susitarimu, kuris yra galiojantis ir nėra pagrindo ieškinio tenkinimui.
Atsakovo atstovas pažymėjo, kad susitarimas atspindi tikrąją šalių valią, nes buvo deramasi dėl kompensacijos dydžio, ieškovas aiškiai suprato galimus darbo sutarties nutraukimo variantus ir jokio spaudimo nejautė. Galimybės ieškovui grįžti į darbą nėra, nes jis jau dirba kitoje bendrovėje ir net geresnėmis sąlygomis, nei pas atsakovą, o jei būtų tenkinami ieškovo reikalavimai, kompensacija turėtų būti mažinama, nes kas buvo sutarta, buvo išmokėta. Taip pat atkreipė dėmesį į pokalbių garso įrašus, kad jie pateikti teismui kitokia apimtimi, nei darbo ginčų komisijai. Prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 472, kurios pagrindu ieškovas priimtas į vyriausiojo programuotojo pareigas (el.b.l. 5-11, t.I). 2019-04-29 darbdavys pateikė rašytinį pasiūlymą ieškovui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (el.b.l.15, t.I). Šį pasiūlymą tą pačią 2019-04-29 ieškovas priėmė, patvirtindamas tai savo parašu. Pasiūlymu išdėstytas darbdavio siūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 2019-04-29 (šią dieną laikant paskutine darbo diena) ir nutraukus darbo sutartį bus išmokėtas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, papildoma kompensacija, lygi 4241 Eur priskaitytai sumai, o išskaičius mokesčius, bus pervesta 2565,81 Eur. Kartu su pasiūlymu buvo pateiktas ir darbdavio paruoštas 2019-04-29 susitarimas dėl darbo santykių nutraukimo, kuriame išdėstytos jau pačios susitarimo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu sąlygos, o būtent, kad darbo sutartis nutraukiama pagal Darbo kodekso 54 straipsnio 1 dalį nuo 2019-04-29 (šią dieną laikant paskutine darbo diena), nurodytas susitarimas, kad darbuotojui bus išmokėtas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, papildoma kompensacija, lygi 4241 Eur priskaitytai sumai, o išskaičius mokesčius - 2565,81 Eur; nurodyta apie darbuotojo pareigą paskutinę darbo dieną grąžinti darbdaviui visas duomenų laikmenas ir darbdavio materialines vertybes (el.b.l.16, t.I).
Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos, šis susitarimas pasiektas po vykusių žodinių pokalbių 2019-04-25 ir 2019-04-29 tarp darbdavio vadovo V. Š. ir ieškovo V. B.
Byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo Darbo kodekso 54 straipsnio (šalių susitarimu) teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal Darbo kodekso 54 straipsnyje nustatytą darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarką, bet kuri darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Jei šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas.
Pagal Darbo kodekso 54 straipsnį, svarbu, kad susitarimas būtų išreikštas raštu ir jame būtų išreikšta darbo sutarties šalių valia dėl esminių sutarties nutraukimo sąlygų. Kai darbo sutarties šalys sudaro raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, preziumuojama, jog darbuotojas sutiko su darbdavio pasiūlytomis sąlygomis ir derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų yra pasibaigusios, todėl toks susitarimas šalims yra privalomas ir turi būti vykdomas.
Dispozityvumo principas darbo teisėje reiškia, kad šalys turi teisę susitarti dėl sutarties nutraukimo, sutarties nutraukimo sąlygų. Darbuotojas yra laisvas išreikšti savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo ir, nesutikdamas su darbdavio pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, turi teisę nepasirašyti susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo. Kai darbo santykių šalys pasirašo susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, laikytina, kad darbuotojas sutiko su darbo sutarties nutraukimu ir darbdavio išdėstytomis sąlygomis, todėl toks susitarimas šalims yra privalomas. Toks aiškinimas pateikiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2004; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2005, 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007).
Ieškovas įrodinėja, kad darbdavys jam darė psichologinį spaudimą, todėl jis ir pasirašė savo valios neatitinkantį darbdavio pasiūlymą ir darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu.
Kaip ne kartą pasisakyta teismų praktikoje, darbuotojo valia dėl darbo santykių pasibaigimo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-174/2013). Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas (ieškovas), kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2004). Darbuotojo valios formavimasis svarbus ne tik nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu (kaip cituojamose bylose), bet ir išreiškiant valią nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, ypač, kai tokį pasiūlymą pateikia priešinga darbo santykių šalis – darbdavys.
Ieškovas aplinkybes, kad jo valią sutikti su darbdavio pasiūlymu šalių susitarimu nutraukti darbo santykius įtakojo darbdavys, jo vadovas, darydamas psichologinį spaudimą, įrodinėja savo slapta padarytais pokalbių įrašais: vienas darytas 2019 m. balandžio 25 d. (ketvirtadienį), kai darbdavys pasiūlymą dėl darbo santykių nutraukimo išreiškė žodžiu, ir kitas darytas 2019 m. balandžio 29 d., kai vyko pokalbis tarp ieškovo ir darbdavio vadovo dėl galutinių susitarimo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu sąlygų (el.b.l.17-35).
Pagal Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalį, garso įrašas gali būti įrodinėjimo priemonė, jeigu jis padarytas nepažeidžiant įstatymų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jurisprudencijoje dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo yra pasisakęs dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-1406/2002; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. L. v. UAB „VP Market“, bylos Nr. 3K-3-643/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. T. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-271/2006). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kiekvienu konkrečiu atveju turi tirti garso įrašo padarymo aplinkybes, aiškintis, kuriam tikslui, kur, koks įrašas buvo daromas ir kaip jis naudojamas. Kasacinio teismo yra pripažįstama, jog apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010; kt.).
Nors byloje esantys pateikti garso įrašai ieškovo buvo padaryti be kitos šalies sutikimo, tačiau jie padaryti ieškovo darbo vietoje, juose užfiksuoti tik ieškovo ir atsakovo – darbdavio atstovų tarpusavio pokalbiai dėl darbo santykių tęstinumo ir nutraukimo su ieškovu galimybių. Atsakovo direktorius iš esmės neginčijo įrašytų pokalbių turinio. Šalys teismo posėdžio metu turėjo galimybę šiuos įrašus komentuoti, bei pateikti savo vertinimą dėl jų. Teismas pateiktus garso įrašus, jų iššifruotas ieškovo pateiktas stenogramas (su tam tikrais savo komentarais) pripažįsta kaip leistinus įrodymus, tačiau juos vertina kartu su teismo posėdyje šalių duotais žodiniais paaiškinimais ir kita rašytine bylos medžiaga (CPK 177 str., 185 str.).
Apibendrindamas pateiktų pokalbių garso įrašų turinį teismas konstatuoja, kad juose nėra nustatyta jokių aplinkybių, konkrečių tezių ar veiksmų, galinčių leisti daryti išvadą, kad ieškovui buvo daromas psichologinis spaudimas. Pokalbiai atskleidžia, kad tarp ieškovo ir atsakovo vadovo vyko konstruktyvi ilga diskusija dėl darbo santykių su ieškovu nutraukimo. Atsakovo vadovas ieškovui išdėstė visas aplinkybes, dėl kokių priežasčių jam siūloma nutraukti darbo santykius, bei kartu pasiūlė pateikti ieškovui savo pasiūlymą (2019-04-25 pokalbio metu). Po savaitgalio vykęs pirmadienį 2019-04-29 pokalbis atskleidė, kad ieškovas per svarstymui suteiktą laiką vertino visas galimybes dėl darbo santykių nutraukimo, pats pateikė darbdaviui pasiūlymą nutraukti darbo sutartį DK 59 str. pagrindu (darbdavio valia), vadinasi, puikiai suvokdamas, kad toks darbo sutarties nutraukimas jam finansiškai būtų naudingiausias (šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka). Tačiau darbdaviui nesutikus minimu pagrindu svarstyti darbo sutarties nutraukimo, šalys toliau tarėsi dėl kitų sąlygų, kuriomis būtų nutraukta darbo sutartis su ieškovu. Atsakovo vadovas neslėpdamas ir nedarydamas jokių neteisėtų veiksmų ar grasinimų, aiškiai atskleidė ieškovui, kad jo darbu, ypatingai jo komunikavimu, nekorektišku elgesiu yra nepatenkinta didelė dalis kolektyvo, nėra grįžtamojo ryšio komandoje; darbdavys iš esmės dėl to ir ėmėsi svarstymų su ieškovu nutraukti darbo santykius. Tą patį akcentavo ir atsakovo vadovas teismo posėdžio metu, kad kai kurie kvalifikuoti darbuotojai buvo pasirengę išeiti iš darbo, jei nebus išspręsta problema su ieškovu, nes nematė tolesnės galimybės su juo dirbti komandoje.
Taigi, teismas, pripažindamas, kad šalys svarstė ieškovo negebėjimą integruotis darbui komandoje, sėkmingai dirbti kolektyvinį darbą projekte, visas ieškovo elgesio aplinkybes ir priežastis, to negali vertinti, kaip darbdavio piktnaudžiavimo teise ar nesąžiningo veikimo, nebendradarbiavimo (DK 24 straipsnis). Priešingai, darbdavys, veikdamas visos pelningai veikiančios ir turinčios eilę kvalifikuotų darbuotojų bei vykdančios svarbius viešuosius projektus įmonės vardu, siekė rasti optimaliausią sprendimą priimtiniausiomis abiem pusėms sąlygomis dėl ieškovo darbo santykių nutraukimo, jam niekaip nesugebant prisitaikyti prie komandinio darbo bei trikdant pradėtų projektų vykdymą, komunikuojant su kolegomis ir projekto vadove, darant neetiškas pastabas, atsisakant atlikti tam tikras užduotis, nenorint prisiimti atsakomybės už veiksmus, siekiant ją permesti kitiems. Tos aplinkybės ieškovui ir buvo atskleistos pokalbių metu, kalbant apie tai, kokie variantai galimi, ieškovui nesutinkant šalių susitarimu nutraukti darbo sutartį, kad galimas ir DK 58 straipsnis, dėl darbuotojo kaltės. Iš vienos pusės, atsakovas ieškovui nenurodė, už kokių konkrečiai darbo pareigų pažeidimą dėl jo kaltės jo būtų prašoma pasiaiškinti ar būtų atleistas, iš kitos pusės, vadinasi, ieškovas, teigdamas darbdavio atstovams, kad nieko jo atžvilgiu nėra fiksuota, nebuvo psichologinio spaudimo įtakoje, nes aiškiai suprato, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais pagrindais darbdavys galėtų su juo nutraukti darbo sutartį. Teismas neturi pagrindo vertinti ieškovo pokalbių su darbdaviu metu darbdavį darius ieškovui psichologinį spaudimą. Priimtini ir pagrįsti atsakovo argumentai, kad atsakovui matant netinkamą elgesį ir nekokybišką darbą, atsirado priežastis nutraukti darbo sutartį su ieškovu dėl jo kaltės. Tačiau darbdaviui neturint siekio bausti ieškovą, atleidinėti diskriminaciniu pagrindu, o norint abipusio kompromiso keliu rasti išeitį, pirmiausia buvo siūloma nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir tai negali būti vertinama, kaip neteisėti veiksmai ar kaip psichologinis spaudimas.
Be to, iš šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad rašytinį pasiūlymą ir susitarimą, abu dokumentus ieškovui pateikė personalo specialistė, ne pats vadovas, ieškovui tai tikrai nebuvo siurprizas, nes apie darbo santykių pasibaigimą buvo diskutuojama nuo 2019 m. balandžio 25 d., jis pats prašė laiko pagalvojimui, tą laiką ir gavo. 2019 m. balandžio 29 d. pasiūlymas ir susitarimas taip pat nebuvo ieškovui pateikti iš pat ryto atėjus pas vadovą, o buvo paruošti tik vėliau, jau po to, kai ieškovas su vadovu aptarė visus variantus dėl darbo santykių užbaigimo.
Vertintina, kad ieškovas, balandžio 29 d. atėjęs su pasiūlymu atsakovui dėl darbo santykių nutraukimo DK 59 straipsnio pagrindu, buvo apsvarstęs visus variantus, tad turėjo būti susipažinęs ir su DK 54 straipsnio 3 dalimi, jog gali neatsakyti į pasiūlymą iki 5 darbo dienų. Pagaliau, net ir nežinodamas ar neprisimindamas įstatymo nustatyto tokio termino, turėjo galimybę vis tiek jo nepasirašyti, nes iš esmės, psichologinio spaudimo niekas jam nedarė, tik išaiškino aplinkybes ir priežastis, kodėl darbdavys teikia jam siūlymą nutraukti darbo santykius.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad ieškovas savo valia priėmė darbdavio pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir tokį susitarimą pasirašė nesant atsakovo spaudimo, todėl ieškovo ieškinys atmetamas, nenustačius nei darbdavio neteisėtų veiksmų atleidimo procedūrose, nei daryto psichologinio spaudimo.
Teismas plačiau nepasisako dėl ieškovo nušalinimo nuo darbo, laisvos dienos suteikimo 2019-04-26, apribojimo dirbti su darbo priemonėmis, nes šios aplinkybės byloje neturi sprendžiamosios reikšmės. Dėl ieškovo nebuvimo 2019-04-26 darbe nebuvo pažeistos jo teisės. Iš pačių pokalbių tarp ieškovo ir atsakovo vadovo matyti, kad jam buvo suteikta poilsio diena, duotas laikas įvertinti ir apsvarstyti žodžiu parreikštą pasiūlymą nutraukti darbo santykius, pats darbdavio vadovas tai pasiūlė, ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis už tą dieną.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš ieškovo, nors jis ir atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui priteisimo, tačiau neatleistas nuo advokato, advokato padėjėjo pagalbai skirtų išlaidų apmokėjimo. Atsakovo atstovas pateikė į bylą įrodymus apie atsakovo turėtas 968 Eur išlaidas (el. b. l. 168-169, t.I). Teismas vertina, jog išlaidos yra pagrįstos, neviršijančios Rekomendacijų nustatytų dydžių, todėl priteisiamos iš ieškovo atsakovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str., 98 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas
NUSPRENDŽIA:
ieškovo V. B. ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo atsakovui Y atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Y, j.a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.