Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Ritai Pociuvienei, Svajonei Krakienei, dalyvaujant prokurorams Ingai Mačiulienei, Romui Gervaičiui, gynėjams advokatams Julijai Manako-Galminei, Juozapui Surbliui, Audronei Matiukienei, Daivai Ivanauskaitei, nukentėjusiajam A. P., civilinėms atsakovėms I. K., D. Ū., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje,

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio (10 klasių) išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), 1 kurse, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.;

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., teistas: 2014-07-15 pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., - laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str., 82 str. 2 d. 5 p., 87 str. 2 d. p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2014-11-11 pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., taikant 64¹ str., paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014-07-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str., 82 str. 2 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti mokslą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. 2016-02-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi (Nr. T-86-158/2016) paskirtas papildomas įpareigojimas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.;

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 1 kurso studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės 2014-08-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtinus 2014-07-23 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 33-1-00969-14 (2015-03-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi (Nr. T-162-144/2015) auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslus, pakeista į kitą auklėjamojo poveikio priemonę – į 40 val. nemokamų auklėjamojo poveikio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose įstaigose, kurie turi būti atlikti per 4 mėnesius, dirbant per mėnesį po 40 valandų nemokamo auklėjamojo poveikio darbų. 2015-08-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi (Nr. T-731-997/2015) minėta auklėjamojo poveikio priemonė pakeista kita - įspėjimu), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.,

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatorius, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K., A. J., E. K., V. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2015 m. rugsėjo 19 d. apie 8.00 val., veikdami bendrininkų grupėje viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams: prie (duomenys neskelbtini) namo pirmosios laiptinės, Klaipėdos m., V. S., priėjęs prie nukentėjusiojo A. P., sudavė kumščiu pastarajam į veidą, nukentėjusiajam išsigandus ir pradėjus bėgti, jį prie UAB „Balticum“ pastato, esančio Taikos pr. 101D, Klaipėdoje, V. S., A. J., E. K., E. K. pavijo, pargriovė ant žemės, po ko visi nukentėjusiajam sudavė smūgius kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami pastarajam daugybinius kūno sužalojimus – odos nubrozdinimus veide, kakle, nugaros ir dešinio žąsto sumušimus, sukėlusius nukentėjusiajam A. P. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu V. S., E. K., E. K. ir A. J., veikdami bendrai, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po to kai 2015 m. rugsėjo 19 d., apie 8.00 val., prie UAB „Balticum“ pastato, esančio Taikos pr. 101D, Klaipėdoje, buvo sumuštas A. P., jis, matant nukentėjusiajam, nuo žemės paėmė ir tokiu būdu atvirai pagrobė nukritusią A. P. priklausančią vyrišką rankinę - 9 eurų vertės, kurioje buvo: vyriška piniginė - 21 euro vertės, 400 eurų, asmens tapatybės kortelė, darbo pažymėjimas, AB „Swedbanko“ mokėjimo kortelė, nuolaidų kortelės (dokumentai ir kortelės, išduoti nukentėjusiojo A. P. vardu), mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy Alfa“ - 617 eurų vertės, ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu jis (V. S.) atvirai pagrobė A. P. priklausantį 1047 eurų vertės turtą.

Teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltinamasis E. K. kaltu neprisipažino. Jis nurodė, jog įvykio dieną buvo bare su visais kaltinamaisiais, šiek tiek išgėrė. Išėjus iš baro su kitais kaltinamaisiais ėjo kartu, kai sustojo prie namo, iš kurio išėjus vyrui, V. S. su pastaruoju šnekėjosi ir paskui pastūmė. Jis su kitais kaltinamaisiais vyrą vijosi, tačiau tik bėgo pasižiūrėti, kas įvyks. Jis pasivijęs nukentėjusiojo nemušė. Visą laiką buvo su kitais kaltinamaisiais, tačiau nukentėjusiajam nespyrė, nesmūgiavo ir jo neapiplėšė. Negali pasakyti, kodėl kiti kaltinamieji davė tokius parodymus, po įvykio su jais nebendrauja, jokių pinigų iš jų negavo. Prašo jį išteisinti.

2015-10-06 apžiūros protokolu apžiūrėti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- piniginė, „Swedbank“ mokėjimo kortelė, asmens tapatybės kortelė, darbo pažymėjimas, nuolaidų kortelės („Grūstė“, „Bonus Club“, „Mylimiausia“, „Bonus Card“), kurie po apžiūros grąžinti savininkui A. P. (t. 1, b. l. 24-27).

2015-10-07 apžiūros protokolu, dalyvaujant A. P., buvo apžiūrėta vyriška rankinė, (t. 1, b. l. 41-44).

2016-01-05 specialisto išvadoje Nr. G 13/2016(03) nurodyta, kad A. P. buvo nustatyti šie sužalojimai: daugybiniai kūno sumušimai – odos nubrozdinimai veide, kakle, nugaros ir dešinio žasto sumušimai. Nustatytus sužalojimus A. P. galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais – sumušant ar atsitrenkiant. A. P. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 73-74).

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu, visų kaltinamųjų kaltė įvykdžius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas pilnai įrodyta jų pačių parodymais bei aukščiau aptartų įrodymų visuma.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 str. 1 d. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str.1 d.). Bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 str. 1 d.). Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir pan. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-2018/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011).

Išnagrinėjus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, pripažįstama, jog kaltinamieji A. J., E. K., V. S. ir E. K., veikdami bendrininkų grupe, 2015 m. rugsėjo 19 d., būdami viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė nukentėjusiojo sumušimu, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.

Be kaltinamųjų A. J., E. K., V. S. pilno prisipažinimo, jų duotų parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, jų kaltę įrodo nukentėjusiojo A. P. parodymai, liudytojų D. G. ir V. S. parodymai, duoti teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada bei kita byloje surinkta rašytinė medžiaga. Nors kaltinamasis E. K. dėl nusikalstamos veikos pagal jam pareikštą kaltinimą dėl BK 284 str. 1 d. kaltu neprisipažino - neigė mušęs nukentėjusįjį A. P., jis pripažino tai, kad kaltinime nurodytu metu buvo bare su kitais kaltinamaisiais, gėrė alkoholinius gėrimus, išėjus iš baro su kitais kaltinamaisiais ėjo kartu prie nukentėjusiojo gyvenamosios vietos, kur pastarojo laukė. Jis taip pat pripažino, kad išėjusiam nukentėjusiajam V. S. trenkė. Kai nukentėjusysis pradėjo bėgti, V. S., A. J., E. K. ir jis pats nusivijo nukentėjusįjį. Šias paties E. K. nurodytas aplinkybes be kitų kaltinamųjų parodymų patvirtina ir liudytojai D. G. bei V. S..

Darytina išvada, kad E. K., nors ir neigia mušęs nukentėjusįjį, savo aktyviu dalyvavimu bendroje su kitais kaltinamaisiais veikoje, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. Jis žinojo, ko visi eina prie nukentėjusiojo namų ir ko ten laukia. Jis taip pat matė, kad vienas iš kaltinamųjų suduoda smūgį nukentėjusiajam, o pastarajam pradėjus bėgti, nusivijo jį. E. K. visoje šioje veikoje nebuvo pasyvus stebėtojas, kaip tai darė D. G. ar V. S., bet ir matydamas jau mušamą nukentėjusįjį, todėl pilnai suprasdamas savo bendrininkų kėslus, jį nusivijo kartu su kitais kaltinamaisiais. Visų šių sąmoningai įvykdytų E. K. veiksmų pakanka, kad jo veiką kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d., tačiau tai, kad E. K. nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo ir smurtą, įrodo ir nukentėjusiojo parodymai, kad nors jis nematė, kas jį konkrečiai mušė, tačiau mušė visi, kurie jį buvo pasiviję. O pasivijęs buvo ir E. K.. Be to, kaltinamieji E. K. ir A. J. (apklaustas ikiteisminio tyrimo metu), parodė, kad E. K. taip pat mušė nukentėjusįjį.

Kaltinamųjų A. J., E. K., V. S., E. K. įvykdyta veika dėl aukščiau aptartų motyvų kvalifikuotina pagal BK 284 str. 1 d.

Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d. (kasacinės nutartys Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013).

Nors kaltinamasis V. S. iš pradžių teisme ir neigė šios veikos padarymą, tačiau vėliau patvirtino, jog visiškai pripažįsta aplinkybes dėl „tašės“ (kaltinamajame akte nurodyta nukentėjusiojo rankinė), kad tokios aplinkybės galėjo būti. Išnagrinėti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. S. įvykdė atvirą vagystę po to, kai kaltinamajame akte nurodytu metu ir vietoje buvo sumuštas nukentėjusysis, pastarajam matant, jis nuo žemės paėmė ir tokiu būdu atvirai pagrobė nukritusią A. P. priklausančią vyrišką rankinę su joje buvusiais daiktais. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta konkrečiai kaltinamųjų E. K., E. K., A. J., nukentėjusiojo A. P., liudytojų D. G., V. S. parodymais, duotais teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, bei kita bylos rašytine medžiaga. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo V. S. veika kvalifikuotina ir pagal BK 178 str. 2 d.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)

Kaltinamųjų A. J., E. K., V. S. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., jie įvykdė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis E. K. įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.) būdamas nepilnametis, savo kaltės nepripažino, savo nusikalstamo elgesio kritiškai nevertina, neteistas, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl jam, kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas.

Kaltinamasis E. K. įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), būdamas nepilnametis, savo kaltę pripažino, elgesį vertina kritiškai, neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, atsižvelgiama į esančias atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl jam, kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas.

Kaltinamasis A. J. įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis - teistas už analogiško pobūdžio veiką, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, savo kaltę pripažino, atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, elgesį vertina kritiškai, dirba, atsižvelgiama į esančias atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl jam už nesunkų tyčinį nusikaltimą skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kuri bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu priimta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę (BK 64 str.).

Kaltinamasis V. S. įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), savo kaltę pripažino, elgesį vertina kritiškai, neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, atsižvelgiama į esančias atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, todėl jam, kaip pirmą kartą teisiamam už tyčinius nusikaltimus, skiriama su laisvės atėmimu nesusijusios laisvės apribojimo bausmės, kurios bendrintinos apėmimo būdu ir paskirtina subendrinta galutinė bausmė (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p.).

Nukentėjusysis A. P. savo pareikšto civilinio ieškinio atsisakė.

2015-11-26 Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 110,64 Eur žalos, patirtos gydant nukentėjusįjį A. P., atlyginimo (1 t., b.l. 82-84). Šis ieškinys pagrįstas, įrodytas E. K., E. K., V. S., A. J. kaltės įrodymais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamųjų solidariai.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį – šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

E. K. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems (1) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. paskirtą bausmę subendrinti su 2014-11-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems (1) metams ir aštuoniems (8) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. J. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir jį suimti. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo momento.

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti jį šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

E. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus ir nuteisti jį:

- pagal BK 178 str. 2 d. - vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, registruotis darbo biržoje ar dirbti;

- pagal BK 284 str. 1 d. – vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, registruotis darbo biržoje ar dirbti.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę - vienerius (1) metus ir du (2) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, registruotis darbo biržoje ar dirbti.

V. S. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų E. K. (pastarajam neturint savarankiškų lėšų, jam priklausančią dalį išieškoti iš jo įstatyminių atstovų), E. K., V. S., A. J. 110,64 Eur Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.