Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ovidijaus Vasiliausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2008 m. vasarą (tiksli data nenustatyta), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriaus R. G. gavęs naudojimuisi automobilį VW ,,Touran GP Higline“ 2.0 TDI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 81 000 Lt vertės, kurį buvo įsigijusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus R. G. pagal 2007-10-08 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, žodiniu susitarimu įsipareigojęs R. G. mokėti lizingo davėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizinguojamas sumas bei persirašyti šį automobilį savo vardu, iki 2009 m. liepos 17 d. mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „(duomenys neskelbtini) “, sumokėdamas 9 101.70 Lt, automobilį laikė savo namo kieme adresu (duomenys neskelbtini) , o vėliau šį svetimą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – automobilį, pagrobė, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15002.14 eurų (51 799.39 Lt) žalą, t. y. šiais savo veiksmais buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.Kauno apylinkės teismas, priimdamas V. R. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad išanalizuotų kaltinamojo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismui neleidžia prieiti kategoriškos išvados, kad V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Taip pat konstatavo, kad, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, byloje nėra neabejotinų duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti konkretų vagystę padariusį asmenį ar asmenis. Kaltinime nurodytos išvados, kad automobilį pagrobė V. R., negali būti grindžiamos aplinkybėmis, jog automobilis galimai dingo po to, kai juo naudojosi V. R. ir tuo, kad šis automobilis nerastas.Apeliaciniame skunde prokuroras prašo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti V. R. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Skunde prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismo V. R. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.