Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1059-230/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-18
Bylos Nr.
2A-1059-230/2013
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01916-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Atsakovas
V. J.
Ieškovas
R. Z.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1059-230/2013Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01916-2012-5
Pirmosios instancijos teisėja Banga Bartkienė
Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.14; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-598/2013 pagal ieškovės R. Z., atstovaujamos įstatyminės atstovės J. P., ieškinį atsakovui V. J., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei materialinio išlaikymo priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti, kad atsakovas V. J. yra jos nepilnametės dukters L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nustatyti nepilnametės dukters L. Z. gyvenamąją vietą iki R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), sulauks pilnametystės kartu su ieškovės įstatymine atstove J. P., priteisti iš atsakovo dukters L. Z. išlaikymui po 500 Lt dydžio periodinį kasmėnesinį materialinį išlaikymą nuo pareiškimo teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, bei materialinio išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo 2012-05-27 iki pareiškimo padavimo dienos, pavedant priteistomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti iki ieškovės pilnametystės jos įstatyminei atstovei J. P., o nuo 2013-04-02 - vaiko motinai R. Z.. Ieškinyje nurodė, kad R. Z. su atsakovu artimai draugavo nuo 2011 m. liepos mėnesio. Ieškovei pastojus, atsakovas pradžioje šią žiną priėmė palankiai, o vėliau, atsakovui pradėjus jos šalintis, jų santykiai nutrūko. 2012 m. gegužės 27 d. gimė L. Z.. Atsakovas tėvystės vaiko atžvilgiu nepripažino, vaiko nelankė, paramos bei išlaikymo vaikui neteikė. Nustačius atsakovo tėvystę vaiko atžvilgiu, prašė priteisti materialinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 500 Lt, nurodė, kad vaiko išlaikymui išleidžia apie 900 Lt. R. Z. gauna nedidelę 239,09 Lt pašalpą, todėl ją išlaiko jos mama J. P..

Atsakovas sutiko su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo, t. y. pripažino, kad jis yra ieškovės dukters Lėjos tėvas. Nesutiko mokėti dukters išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį, nes tokių pajamų neturi, sutiko išlaikymui mokėti po 300 Lt per mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino, kad V. J. yra nepilnametės L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. Z. yra atsakovo V. J. duktė. Nustatė nepilnametės L. Z. gyvenamąją vietą iki 2013 m. balandžio 2 d. kartu su J. P., o nuo 2013 m. balandžio 2 d. – su vaiko motina R. Z.. Priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai L. Z. kas mėnesį mokant po 500 Lt, bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. vasario 11 d. iki L. Z. pilnametystės. Priteisė iš atsakovo nepilnametės L. Z. naudai 4250 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2012-05-27 iki 2013-02-11. Pavedė priteistomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise iki 2013 m. balandžio 2 d. ieškovės įstatyminei atstovei J. P., o nuo 2013 m. balandžio 2 d. - vaiko motinai R. Z..

DNR ekspertizės duomenimis buvo nustatyta, kad atsakovas V. J. yra vaiko L. Z. tėvas. Atsakovas, remdamasis šios ekspertizės išvada, pilnai pripažino save L. Z. tėvu. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, atsakovo sutikimą, ir remdamasis DNR ekspertizės akto išvada, tenkino ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Teismas nustatė, kad mažametė L. Z. nuo gimimo gyvena su savo motina jos įstatyminės atstovės motinos J. P. namuose, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių nekilo. Todėl teismas, įvertinęs tai, kad vaiko motina sprendimo priėmimo metu buvo nepilnametė ir savarankiškai negalėjo užtikrinti vaiko gyvenamosios vietos ir jo išlaikymo, atsižvelgdamas į mažametės L. P. interesus, jos gyvenamąją vietą iki vaiko motinos pilnametystės – 2013-04-02 nustatė kartu su ieškovės įstatymine atstove J. P., o nuo 2013-04-02 vaiko gyvenamąją vietą nustatė su vaiko motina R. Z..

Spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą kad šalių turtinė padėtis nėra vienoda. Ieškovė yra nepilnametė, moksleivė, todėl ji neturi savarankiškų pajamų, išskyrus gaunamą 239,09 Lt dydžio našlaičio pensiją. Rūpintis dukra ir ją išlaikyti padeda ieškovės motina, kuriai laikinai paskirta mažametės globa. Kadangi ieškovė yra nepilnametė, todėl augindama mažametį vaiką, neturi galimybės savarankiškai dirbti ir gauti atitinkamai su tuo susijusias pajamas. Atsakovas yra darbingas, dirba Kauno apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje ir UAB „Architektūra ir dizainas“, jo bendros pajamos - apie 2000 Lt. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad atsakovas yra A. S. universiteto neakivaizdinių studijų studentas ir per metus už studijas privalo sumokėti apie 3 120 Lt mokestį, ir nurodė, kad ši aplinkybė nėra esminė, kadangi pirmumas teikiamas įsipareigojimų ir prievolių nepilnamečio vaiko atžvilgiu vykdymui. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas studijuoja paskutiniame penktame kurse, todėl mokestis už studijas nebus ilgalaikis. Teismas nustatė, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto taip pat neturi. Nors ieškovės nurodytas minimalus vaiko poreikių dydis - 900 Lt neviršija nustatyto optimalaus kriterijaus - vienos minimalios mėnesio algos (MMA), kurios dydis šiuo metu yra 1 000 Lt, tačiau teismas sprendė, kad ieškovės pateikti išlaidų minimaliems vaiko poreikiams paskaičiavimai, atsižvelgiant į vaiko amžių bei šalių turtinę padėtį, kai dirba tik atsakovas, yra per dideli. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, būdamas darbingas ir sveikas bei gaudamas didesnes negu minimalus darbo užmokestis pajamas, privalo teikti vaikui didesnį materialinį išlaikymą negu ieškovė, kurios galimybės turėti savarankiškų pajamų yra ribotos dėl jos amžiaus. Todėl teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo 500 Lt dydžio išlaikymą mažametei dukrai yra pagrįstas. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo materialinio išlaikymo mažametei dukrai įsiskolinimą - 4 250 Lt už laikotarpį nuo jos gimimo 2012 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo priėmimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo dukters Lėjos išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, neatsižvelgė į apelianto ribotas galimybes teikti priteisto dydžio išlaikymą. Nurodo šiuos skundo argumentus:

1) Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teiginį, kad ji vaiko išlaikymui skiria 900 Lt kas mėnesį. Sveiko ir be jokių specialių poreikių kūdikio išlaikymui tokios sumos nereikia. Teismas nesivadovavo CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei abiejų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, ir nepagrįstai orientuojasi tik į CK 6.461 straipsnyje nustatytus kriterijus. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu yra reikalinga ir tiek, kiek tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

2) Teismas nepagrįstai rėmėsi 2004 metais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota nuostata, jog vaiko materialinio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už minimalią mėnesinę algą. Tuo metu, kai MMA buvo 400 Lt, tokia nuostata buvo teisinga. Dabar nustatytas MMA 1 000 Lt vaiko materialiniam išlaikymui yra aiškiai perteklinis, be to, realus darbo užmokestis ir yra tik tokio dydžio, kurį visą reiktų atiduoti vaiko išlaikymui. Mano, kad vaiko išlaikymui pilnai pakanka 800 Lt per mėnesį, todėl abu tėvai vaiko išlaikymui turėtų skirti lygiomis dalimis po 400 Lt.

3) Pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismas konstatavo, kad ieškovė yra nepilnametė, todėl neturi savarankiškų pajamų, išskyrus gaunamą 239,09 Lt našlaičio pensiją, tačiau visiškai neįvertino į tai, kad ieškovė po mėnesio jau bus pilnametė, yra sveika ir darbinga, todėl turės visas galimybes dirbti ir gauti pajamas. Kartu teismas aplinkybės, jog apeliantas mokosi ir už mokslą moka 3 120 Lt mokestį, nelaikė esmine, nes apeliantas mokosi 5 kurse ir šis mokestis nebus ilgalaikis. Tokiu būdu vertindamas šias aplinkybes teismas taiko dvigubus standartus, juolab, kad po šių studijų seks 2 ar 3 metus trunkančios magistro studijos.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą pašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundas nepagrįstas byloje nustatytais duomenimis ir aplinkybėmis. Apeliantas nesutinka su ieškovės nurodyta vaiko poreikiams tenkinti reikalinga suma, tačiau pats detalizuoto vaikui reikalingų vieno mėnesio išlaidų paskaičiavimo nėra pateikęs. Todėl pagrįstu išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi pripažintina teismų praktikoje taikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalyje įtvirtina nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią algą. Apeliantas teigia, kad teismas vadovavosi neaktualia kasacinio teismo nuostata dėl MMA. Tačiau kasacinio teismo nutartyje, kuria apeliantas remiasi, kaip tik ir pasakyta, kad negalima priteisti daugiau nei būtina ir tiek, kiek objektyviai leidžia šalių turtinė padėtis. Byloje nustatyta, kad atsakovas gauna apie 2 000 Lt atlyginimą, yra sveikas ir darbingas, jauno amžiaus, kitų išlaikytinių neturi, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas, objektyvus ir atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir šalių lygiateisiškumo

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Kasacinio teismo praktikoje suformuota, kad teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010 ir kt.). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

Apeliantas nesutinka, kad vaiko materialinio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 1 000 Lt, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. suformuota nuostata neatitinka šių dienų realijų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl orientacinio kriterijaus, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, grindžiamo minimalios mėnesinės algos dydžiu, nors ir yra suformuota 2004 m., tačiau ja remiamasi ir vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse. Be to, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, konstatavo, jog atsižvelgiant į vaiko amžių ir šalių turtinę padėtį, kai dirba tik viena iš šalių, ieškovės nurodytas išlaidų minimaliems vaiko poreikiams tenkinti dydis (apie 900 Lt) yra per didelis. Kadangi atsakovas teigia, kad vaiko išlaikymui pilnai pakanka 800 Lt per mėnesį, darytina išvada, jog apelianto pozicija dėl išlaikymo apimties iš esmės neprieštarauja apylinkės teismo padarytoms išvadoms.

Atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei abiejų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, šių reikalavimų nepažeidė ir pagrįstai nustatė, kad ieškovė, būdama nepilnametė ir moksleivė, neturi darbinių pajamų, be to, augina mažametę dukrą, jos pajamos - 239,09 Lt našlaičio pensija (b. l .7-8, 13, 68-69), ieškovė su dukra gyvena pas savo motiną. Tuo tarpu atsakovas, nors registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, tačiau jis gauna apie 2 000 Lt darbinių pajamų per mėnesį (b. l. 38, 70-72), jokių kitų išlaikytinių neturi. Todėl akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Todėl negalima daryti išvados, kad buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Atsakovas teigia, kad šalių lygiateisiškumo principas buvo pažeistas dėl to, kad teismas nevienodai įvertino kai kurias su šalių turtine padėtimi susijusias aplinkybes, o būtent, kad buvo atsižvelgta į tai, kad ieškovė yra nepilnametė, todėl neturi darbinių pajamų, nors pilnametystė netrukus sukaks (t. y. ieškovė jau yra pilnametė), tačiau nevertino atsakovo galimų išlaidų, jam siekiant magistro studijų. Šie atsakovo argumentai atmestini, kadangi ieškovė net jai ir tapus pilnamete dėl mažametės dukros priežiūros neturės galimybių tuoj pat įsidarbinti ir gauti darbines pajamas, o atsakovo tolimesnės galimybės studijuoti pirmiausia turi būti derinamos su prioritetiniu vaiko interesų ir poreikių tenkinimu (CK 3.3 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vertindamas atsakovo turimus (ir būsimus) įsipareigojimus, jam siekiant aukštojo mokslo, nesuteikė jiems prioritetinės reikšmės, ir pagrįstai pirmumo teisę atidavė vaiko poreikių tenkinimui.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pagrįstumas. Todėl teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Ieškovės įstatyminė atstovė J. P. turėjo 300 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 96), kurios ir priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės įstatyminei atstovei J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Nijolia Indreikienė