- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-09
- Bylos Nr.
- I-627-162/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- J.S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus vyriausiajai
- Advokatai
- Vytautas Mačiulskis
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, 2011 m. gruodžio 1 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei M.V. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-10-06 sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-191-11 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J.S. kreipėsi į teismą (b.l. 8-9), prašydamas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPB-191-11, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. B2-2063-479/2011.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2011 m. spalio 3 d. kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. B2-2063-479/2011. Prašyme teikė reikalavimą nušalinti tarnybos direktorių nuo jo prašymo nagrinėjimo. Tarnybos direktorius nusišalino nuo prašymo nagrinėjimo, pavesdamas tai atlikti Teisės skyriaus vedėjai, o jai nesant – ją pavaduojančiam valstybės tarnautojui. Prašymą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė teisės skyriaus vyriausioji specialistė M.V., tačiau sprendime nemotyvuoti M.V. įgaliojimai dėl kompetencijos pasirašyti sprendimą.
Teigia, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba netenkino prašymo nurodydama, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose ir tuo, kad pareiškėjas nėra civilinės bylos, kurioje prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą, proceso dalyvis. Pareiškėjas nesutinka su sprendimu. Tarnyba skundžiamame sprendime nurodė, kad jam 2010 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-435-10 suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-1298-676/2010, kurią teikia advokatas R.S. Pažymi tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas buvo užvilkintas dėl tarnybos veiksmų, nesuteikiant antrinės teisinės pagalbos; byla buvo pradėta nagrinėti tik 2008 metais, o sprendimas pirmosios instancijos teisme priimtas 2010 m. rugsėjo 3 d. Advokatas atmestinai paruošė tik apeliacinį skundą. Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka bylą išnagrinėjo 2011 m. rugsėjo 28 d., tačiau advokatas kasacinio skundo dar nesurašė, todėl daro išvadą, kad kasacinį skundą advokatas surašys atmestinai, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmes kaip netinkamai paruoštą. Teigia, jog iš esmės tai ne antrinės teisinės pagalbos teikimas, bet teisinės pagalbos teikimo sabotavimas ir kliento teisių pažeidimas. Pažymi, jog 2010 m. lapkričio 15 d. tarnybos sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1798-10 suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2S-1517-460/2010, kurioje padėtis analogiška. Antrinę teisinę pagalba paskirtas teikti advokatas R.S. kasacinio skundo įstatyme numatytais terminais nesurašė. Tarnybos 2011 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-489-11 suteikta antrinė teisinė pagalba, kurią paskirtas teikti minėtas advokatas. Šioje byloje kasacinio skundo padavimo terminas seniai praleistas, bet advokatas vis dar „teikia“ antrinę teisinę pagalbą. Nurodo, jog analogiška padėtis yra ir teikiant antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-730/2010, kurią teikti paskirtas advokatas R.S. Pareiškėjas teigia, kad jam iš esmės teikiama tik tariama antrinė teisinė pagalba. Pareiškėjas taip pat mano, jog tarnyba netinkamai nustatė aplinkybes dėl reikalavimo nepagrįstumo. Jis yra UAB (duomenys neskelbtini) savininkas ir prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje atstovaujant šią bendrovę.
Pareiškėjas J.S. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Lietuvos pašto siuntų paieškos duomenimis, pareiškėjui siųstas šaukimas įteiktas 2011 m. lapkričio 21 d. (b.l. 48, 49). Pareiškėjo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą teismo raštinėje gautas ir užregistruotas 2011 m. gruodžio 1 d. 10 val. (b.l. 56), t.y. po to kai teismas posėdį baigė, nuspręsdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b.l. 54-55). Pareiškėjas prašo atidėti teismo posėdį dėl pablogėjusios sveikatos būklės, tačiau sveikatos būklės pablogėjimo nepagrindė jokiais įrodymais (b.l. 37), todėl šis prašymas nėra kliūtimi bylą išnagrinėti iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotos tinkamai (b.l. 51). Atsiliepimu (b.l. 19-21) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti.
Atsiliepime Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodo, jog 2011 m. spalio 3 d. J.S. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. B2-2063-479/2011 dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto. Prašyme nurodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir savininkas, lėšų samdyti advokatą neturi, o antrinė teisinė pagalba reikalinga byloje pateikti atsiliepimą bei atstovauti teisme. Kartu prašė dėl interesų konflikto nuo prašymo nagrinėjimo nusišalinti tarnybos direktoriui. 2011 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-222 tarnybos direktorius nusišalino nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje nagrinėjant pareiškėjo J.S. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, ir pavedė Teisės skyriaus vedėjai, o jai nesant – ją pavaduojančiam valstybės tarnautojui, išnagrinėti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir priimti visus su šiuo prašymu susijusius sprendimus. 2011 m. spalio 3 d. tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. P-15 buvo paskyręs Teisės skyriaus vyriausiąją specialistę M.V. nuo 2011 m. spalio 3 d. nedarbingumo laikotarpiu pavaduoti Teisės skyriaus vedėją K.G.
Nurodo, kad pateikimo prašymo nagrinėjimo metu, tarnybos duomenimis, pareiškėjui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal galiojančius tarnybos sprendimus dar kitose keturiose civilinėse bylose. Visų skundžiamame sprendime išsamiai išvardintų sprendimų galiojimo terminai nebuvo pasibaigę. Pažymi, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 3 punkte yra numatyta pareiškėjo pareiga nedelsiant pranešti tarnybai ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos asmens teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Kadangi prašymų nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nei pagal vieną iš sprendimų pareiškėjas tarnybai nebuvo pateikęs, todėl tarnyba konstatavo, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui pagal visus keturis sprendimus yra teikiama, jeigu pareiškėjas parodys iniciatyvą ja naudotis. Teigia, kad šios aplinkybės buvo pagrįstas pagrindas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui negali būti teikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Iš pareiškėjo kartu su prašymu pateiktos Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2063-479/2011 matyti, kad šioje civilinėje byloje ieškovas yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, o atsakovė – UAB (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog atsižvelgusi į bylos proceso dalyvius, į tai, kad J.S. minėtoje byloje nėra proceso dalyvis, tarnyba padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas antrinės teisinės pagalbos prašė UAB (duomenys neskelbtini) interesais. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti fiziniai asmenys; minėtas įstatymas nenumato nei teisinio pagrindo, nei galimybės antrinę teisinę pagalbą civilinėse bylose teikti juridiniams asmenims, todėl pareiškėjo reikalavimas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, siekiant UAB (duomenys neskelbtini) interesais parengti atsiliepimą į ieškinį, atstovauti jai teisme, buvo akivaizdžiai nepagrįstas.
Tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė M.V. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (b.l. 52-53). Tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
Byloje nagrinėjamas pareiškėjo prašymas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) 2011 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPB-191-11, kuriuo jam nesuteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. B2-2063-479/2011.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011 m. spalio 3 d. (prašymas tarnyboje įregistruotas 2011 m. spalio 3 d. Nr.ATP-1862) pareiškėjas J.S. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. B2-2063-479/2011 (b.l. 22-26). Pareiškėjas nurodė, kad reikia paruošti atsiliepimą bei atstovauti pirmosios instancijos teisme, apeliacinėje ir kasacinėje instancijose. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (b.l. 27-29) bei Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-2063-479/2011 (b.l. 30).
Klaipėdos tarnyba 2011 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPB-191-11 (b.l. 33-34) atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. B2-2063-497/2011, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 4 straipsniu, 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, 7 dalies 4 punktu, t.y. dėl to, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose; taip pat dėl to, kad antrinė teisinė pagalba atstovaujant juridinį asmenį negali būti teikiama. Šiame sprendime Klaipėdos tarnyba nurodė, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui J.S. yra teikiama pagal šiuos tarnybos sprendimus:
1) 2010 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-435-10 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-1298-676/2010 dėl nuostolių atlyginimo. 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-43-10 tarnyba antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui teikti šioje byloje paskyrė advokatą R.S., o 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPF-21-11 pratęsė sprendimo Nr. (1.31.)-TPC-43-10 galiojimą iki 2012 m. kovo 28 d.;
2) 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1797-10 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2S-1517-460/2010 pagal jo prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje dėl nuostolių atlyginimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją kasacinės instancijos teisme. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas R.S.;
3) 2011 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-489-11 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2S-582-125/2011 kasacine tvarka apskundžiant Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją kasacinės instancijos teisme. Tarnyba 2011 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-46-11 antrinę teisinę pagalbą teikti šioje byloje paskyrė advokatą R.S.;
4) 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-658-11 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-730/2010 apskundžiant Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją kasacinės instancijos teisme. Tarnyba antrinę teisinę pagalbą teikti šioje byloje paskyrė advokatą R.S.
Skundžiamame sprendime pažymėta, kad pagal minėtus sprendimus antrinė teisinė pagalba yra tęsiama, todėl šiuo metu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose. Pabrėžta tai, kad prašymų nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal kurį nors iš šių sprendimų nėra gauta. Atsiliepime į skundą (b.l. 19-21) Klaipėdos tarnyba pažymėjo, jog pareiškėjo 2011 m. spalio 3 d. prašymo nagrinėjimo metu, tarnybos duomenimis, pareiškėjui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal galiojančius tarnybos sprendimus keturiose civilinėse bylose ir visų skundžiamame sprendime išvardintų tarnybos sprendimų galiojimo terminai nebuvo pasibaigę.
Faktines aplinkybes dėl pareiškėjui suteiktos antrinės teisinės pagalbos skundžiamame sprendime nurodytose bylose patvirtina byloje pateikti Klaipėdos tarnybos sprendimai (2010 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. (1.31.)-TPA-435-10, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. (1.31.)-TPA-1797-10, 2011 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. (1.31.)-TPA-489-11 ir 2011 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPA-658-11 – b..l. 35, 39, 40, 44-45), todėl būtina nustatyti, ar pagal minėtus sprendimus, kuriais rėmėsi atsakovė, antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nebuvo pasibaigęs ar nutrūkęs.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato, kad antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Antrinės teisinės pagalbos teikimas baigiasi, kai visa teisinė pagalba, kuriai teikti buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, yra suteikta. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kuomet antrinės teisinės pagalbos teikimas yra nutraukiamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė penkių teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-71/2011, išaiškino, kad antrinė teisinė pagalba baigiasi, kai visa teisinė pagalba, kuriai teikti buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, yra suteikta, arba kai ji yra nutraukiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.
Pateikta rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Klaipėdos tarnybos 2010 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-435-10 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-1298-676/2010 dėl nuostolių atlyginimo; 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-43-10 buvo pakeistas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, paskiriant šioje byloje antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui teikti advokatą R.S. (b.l. 36), o 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPF-21-11 Klaipėdos tarnyba pratęsė sprendimo Nr. (1.31.)-TPC-43-10 galiojimą iki 2012 m. kovo 28 d. (b.l. 37-38). Atsižvelgdama į tai, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal paminėtą sprendimą pratęstas iki 2012 m. kovo 28 d. bei tai, jog kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarties apskundimo padavimo terminas, nustatytas Civilinio proceso kodekso 345 straipsnio 1 dalyje, nėra pasibaigęs, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2010 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-435-10 pareiškėjui suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje Nr. 2-1298-676/2010 nėra nutrūkęs.
Klaipėdos tarnybos 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1797-10 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2S-1517-460/2010 dėl proceso atnaujinimo byloje dėl nuostolių atlyginimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją kasacinės instancijos teisme; antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas R.S. Minėto sprendimo 5 punkte nurodyta, kad sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą galioja iki 2011 m. lapkričio 20 d. Pareiškėjas skunde nurodo, kad minėtu sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba teikiama nebuvo, nes advokatas kasacinio skundo nustatytu terminu nesurašė. Pareiškėjas pageidavo kasacine tvarka apskųsti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį, kuria netenkintas jo atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nutarties panaikinimo, o minėta nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės duomenys nepatvirtina, kad civilinėje byloje Nr. 2S-1517-460/2010 yra surašytas kasacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties apskundimo. Nors kasacinio skundo padavimo terminas yra pasibaigęs, tačiau skundžiamo sprendimo priėmimo dieną nebuvo pasibaigęs Civilinio proceso kodekso 345 straipsnio 2 dalyje numatytas pareiškimo dėl praleisto kasacinio skundo termino atnaujinimo pateikimo terminas, taip pat nebuvo pasibaigęs sprendimo, kuriuo suteikta pareiškėjui antrinė teisinė pagalba minėtoje byloje, galiojimo terminas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja pareiškėjų pareigas, o viena iš jų – nedelsiant pranešti tarnybai ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos asmens teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (4 straipsnio 3 punktas). Minėta teisės norma įpareigoja pareiškėją pranešti tarnybai apie tai, jog antrinė teisinė pagalba jam kažkurioje iš bylų yra nebereikalinga, kad tarnyba antrinės teisinės pagalbos teikimą tokioje byloje galėtų nutraukti. Pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė duomenų apie tai, kad būtų informavęs atsakovę apie pasikeitusias aplinkybes dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo aptariamoje civilinėje byloje Nr. 2S-1517-460/2010.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog Klaipėdos tarnybos 2011 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-489-11 ir 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-658-11 paskirta antrinė teisinė pagalba neteikiama, nes kasacinio skundo padavimo terminai minėtose bylose yra praleisti.
Klaipėdos tarnybos 2011 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-489-11 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2S-582-125/2011 kasacine tvarka apskundžiant Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją kasacinės instancijos teisme. Šio sprendimo 5 punkte nurodyta, kad sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą galioja iki 2012 m. kovo 27 d. Antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirtas advokatas R.K., tačiau advokato prašymu jis pakeistas kitu advokatu: 2011 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-46-11 (b.l. 42-43) antrinę teisinę pagalbą teikti minėtoje byloje pareiškėjui paskirtas advokatas R.S. 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-658-11 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-730/2010 apskundžiant Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją kasacinės instancijos teisme; antrinę teisinę pagalbą teikti šioje byloje paskirtas advokatas R.S. Minėto sprendimo 5 punkte nurodyta, kad sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą galioja iki 2012 m. balandžio 20 d. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės duomenimis teisėjų kolegija nenustatė, kad aukščiau paminėtose bylose būtų pateikti kasaciniai skundai. Nors kasacinių skundų padavimo terminai yra pasibaigę, tačiau skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjui buvo išlikusi Civilinio proceso kodekso 345 straipsnio 2 dalyje numatyta kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo teisė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad pagal minėtus sprendimus antrinės teisinės pagalbos teikimas skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pasibaigęs arba nutrūkęs, nes sprendimai, kuriais suteikta antrinė teisinė pagalba galioja atitinkamai iki 2012 m. kovo 27 d. bei balandžio 20 d., nepateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų informavęs Klaipėdos tarnybą apie antrinės teisinės pagalbos nebereikalingumą minėtose bylose.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybinę teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama įstatymo, reglamentuojančio valstybinę teisinę pagalbą, nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11-12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Minėto įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą. Vienas iš tokių atvejų – aplinkybė, jog pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad minėto straipsnio 6 ir 7 dalys netaikomos antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, skundus ar pareiškimus privataus kaltinimo tvarka. Taigi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytą bylų skaičių (daugiau kaip trys bylos) neturi būti įtrauktos (išskyrus nurodytą išlygą) baudžiamosios ir administracinių teisės pažeidimų bylos. Skundžiamą sprendimą atsakovė grindžia ta aplinkybe, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui jo priėmimo metu buvo teikiama daugiau kaip trijose bylose. Įvertinus minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad analizuojant skundžiamo Klaipėdos tarnybos sprendimo, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu, pagrįstumą, turi būti nustatyta faktinė aplinkybė, jog pareiškėjui jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba daugiau kaip trijose bylose, į šį skaičių neįtraukiant baudžiamųjų ar administracinių teisės pažeidimų bylų. Aukščiau aptartais sprendimais nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama civilinėse bylose, taigi bylos, kuriose suteikta antrinė teisinė pagalba nepatenka į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 8 dalies taikymo sferą. Byloje nesant duomenų, kad antrinė teisinė pagalba nurodytose bylose būtų nutrūkusi ar pasibaigusi, preziumuojama, jog antrinė teisinė pagalba skundžiamame sprendime nurodytose bylose pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu buvo tęsiama, todėl egzistavo prielaidos taikyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktą, nes buvo šios normos dispozicijoje numatyta sąlyga – teisinė pagalba pareiškėjui buvo teikiama daugiau kaip trijose bylose.
Pažymėtina, kad ir tuo atveju, jei atsisakoma antrinę teisinę pagalbą teikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje 4 punkte nurodytu pagrindu, turi būti sprendime aptartos aplinkybės, ar antrinės teisinės pagalbos teikimas byloje nėra galimas net ir nustačius, kad antrinė teisinė pagalba jau teikiama daugiau kaip trijose bylose. Skundžiamame sprendime ši argumentacija pateikta, nurodant, jog antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų skaičius yra ribotas, todėl kuo didesniame bylų skaičiuje vienam asmeniui yra suteikiama antrinė teisinė pagalba (ir tokiu būdu didėjant advokatų darbo krūviui), tuo labiau mažėja kitų asmenų galimybės pasinaudoti greita ir efektyvia antrine teisine pagalba, o teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, išskyrus būtinąjį gynėjo dalyvavimą kaltinamojo teisėms ginti, nėra prigimtinė ar konstitucinė žmogaus teisė.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti ar teikimo nutraukimo turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju kruopščiai ištyrusi ir įvertinusi faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad vertinti, ar asmuo, kreipęsis dėl antrinės teisinės pagalbos, atitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu nustatytas sąlygas šiai pagalbai gauti, ar nėra šiuo įstatymu nurodytų aplinkybių antrinės teisinės pagalbos neteikti arba jos teikimą nutraukti, kiekvienu konkrečiu atveju yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta jos pareiga, kurią atliekant turi būti laikomasi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, nurodytų minėto įstatymo 3 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 3 punktą antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą. Pareiškėja teigia, jog jai realiai skundžiamo sprendimo priėmimo metu jokia teisinė pagalba nebuvo teikiama, nes advokatas Vytautas Mačiulskis buvo nusišalinęs nuo teisinės pagalbos jai teikimo.
Pareiškėjas skunde teigia, kad nėra patenkintas jo interesams atstovauti paskirto advokato paslaugomis, tačiau ta faktinė aplinkybė, ar advokatas R.S. tinkamai atliko savo pareigas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjo argumentas, kad Klaipėdos tarnyba, nustatydama bylų, kuriose jam yra teikiama antrinė teisinė pagalba, skaičių, privalėjo nustatyti, ar teisinė pagalba realiai teikiama, pripažintinas nepagrįstu. Paskirtojo advokato įgaliojimai ir pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą pasibaigia jei: 1) priimamas sprendimas dėl advokato pakeitimo; 2) priimamas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo; 3) visa teisinė pagalba, kuriai teikti buvo paskirtas advokatas, yra suteikta. Esant galiojančiam sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo preziumuojama, jog antrinė teisinė pagalba teikiama.
Teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos tarnyba skundžiamą sprendimą pagrįstai grindė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, numatančiu, kad tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui ji teikiama daugiau kaip trijose bylose.
Skundžiamu sprendimu pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą atsisakyta inter alia ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 6 dalies 1 punkto pagrindu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys <...>. Pareiškėjas kartu su prašymu Klaipėdos tarnybai pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį, kuria pratęstas atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Iš minėtos nutarties matosi, kad civilinėje byloje Nr. B2-2063-479/2011 ieškovu dėl bankroto bylos iškėlimo yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, atsakovu – UAB (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas J.S. minėtoje byloje proceso dalyviu nėra. Paminėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata imperatyviai numato, kad antrinę teisinę pagalbą gali gauti tik fiziniai asmenys; šis įstatymas nenumato teisinio pagrindo ir galimybės antrinę teisinę pagalbą gauti juridiniams asmenims, todėl pareiškėjo J.S. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurioje jis nėra proceso dalyviu, teisėtai įvertintas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.
Pareiškėjas abejoja, ar skundžiamą sprendimą priėmė tinkamas subjektas, pažymėdamas, jog sprendime Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės M.V. įgaliojimai nemotyvuoti.
Pareiškėjas nuo jo 2011 m. spalio 3 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjimo prašė nusišalinti Klaipėdos tarnybos direktorių R.V. Klaipėdos tarnybos direktorius 2011 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. V-222 (b.l. 32) 1 punktu nusišalino nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, nagrinėjant pareiškėjo prašymą; šio įsakymo 2 punktu pavedė Teisės skyriaus vedėjai, o jai nesant – ją pavaduojančiam valstybės tarnautojui, nagrinėti J.S. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (reg. Nr. ATP-1862) ir priimti visus su šiuo prašymu susijusius sprendimus. Kaip nurodyta įsakymo preambulėje, jis priimtas vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi bei siekiant išvengti tarnybos interesų konflikto ir užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo priėmimą.
Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (nei 1 ir 2 punktuose numatytų giminystės ryšių ar pavaldumo santykių), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus viešojo administravimo subjekto vadovas.
Kaip jau buvo minėta, skundžiamą sprendimą priėmė Teisės skyriaus vyriausioji specialistė, pavaduojanti teisės skyriaus vedėją M.V. Pateiktas Klaipėdos tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. P-15 „Dėl Teisės skyriaus vedėjos K.G. pavadavimo nedarbingumo metu“ (b.l. 31) įrodo, jog M.V. paskirta nuo 2011 m. spalio 3 d. nedarbingumo laikotarpio metu pavaduoti Teisės skyriaus vedėją K.G., todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamą sprendimą priėmė įgaliojimus turintis asmuo.
Skundžiamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jį priėmė tam įgalinimus turintis asmuo, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo J.S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.