Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-69-319/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-01-18Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2017-04-20Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2017-12-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-18
Bylos Nr.
1-69-319/2017
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00715-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Nukentėjusysis
M. J., R. G.
Kaltinamasis
J. P.
Advokatai
Valerijus Karpovas, Rasa Kalkaus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-69-319/2017Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00715-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.1.2.8; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 1.1.7.2.7; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas,sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei,nukentėjusiesiems M. J., R. G. ir jo atstovei advokatei Rasai Kalkauskienei,kaltinamajam J. P. ir jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. P., gim. (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis AB ,, (duomenys neskelbtini) “, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis J. P., 2014 m. liepos 20 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) 9, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su M. J. metu, tyčia šiam ne mažiau kaip 2 kartus sudavė kumščiu į galvos sritį, ir padarė nukentėjusiajam M. J. muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. P., 2015 m. gegužės 15 d. apie 16.20 val., viešoje vietoje – bare, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų – baro lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje, pažeisdamas viešąją tvarką, t. y. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir tuo demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, sutrikdydamas baro įprastą darbo tvarką, baro lankytojų bei darbuotojų rimtį, esant menkaverčiai dingsčiai, paėmęs baro kiemo teritorijoje rastą akmenį ir įėjęs į baro patalpas, tyčia metė akmenį nukentėjusiajam R. G. į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujosruvas po abiejų akių obuolių junginėmis, su dešinės pusės momenkaulio – smilkinkaulio ir vidurinės kaukolės pamato duobės lūžimu, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinę smilkininę sritį, taip dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė R. G. sveikatą.

M. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymas

Kaltinamasis J. P. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad 2014 m. liepos 20 d. vakare kartu su broliu D. bare, esančiame (duomenys neskelbtini) , gėrė alkoholį ir prie jų, užėjęs į barą, prisėdo iš matymo pažįstamas M. J. su kuriuo pradėjo konfliktuoti, nors anksčiau su juo konfliktų nebuvo. Apie 22 val., barui užsidarius, jie trise ėjo lik parduotuvės „(duomenys neskelbtini)”. Netoli parduotuvės tarp jo ir nukentėjusiojo vėl kilo žodinis konfliktas, nukentėjusysis jį puolė, bandė suduoti ranka smūgį, tačiau jis atsitraukė ir šiam sudavė rankomis du smūgius į galvą ir šis parkrito ant asfalto. Su broliu nukentėjusįjį nutempė ir paguldė ant žolės. Prisirinko žmonių, kažkas iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir policiją, kuri jį ir sulaikė. Pripažįsta, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, ikiteisminio tyrimo metu su nukentėjusiuoju buvo susitaikęs.

Nukentėjusysis M. J. parodė, kad su kaltinamuoju J. P. pažįstami iš matymo, geriau pažinojo šio brolį D. 2014 m. liepos 20 d. apie 22 val., išgėręs tris butelius alaus vyko į draugo A. gimtadienį ir taksi automobiliu sustojo prie parduotuvės nusipirkti alkoholio. Išėjus iš parduotuvės, gatvėje, jis pajuto smūgį ar kelis į pakaušį ir atsipeikėjo tik klinikose. Jis nematė kas jam sudavė smūgius. Nosis galėjo lūžti kuomet jis jau buvo praradęs sąmonę. Prieš tai jis bare nebuvo ir su niekuo nekonfliktavo. Ikiteisminio tyrimo metu su kaltinamuoju susitaikė, civilinio ieškinio nereiškia, nes iš draudimo gavo 1000 Lt išmoką.

Liudytoja D. P. parodė, kad 2014 m. liepos 20 d, apie 23 val., gatvėje išgirdo triukšmą ir pažiūrėjusi pro kambario langą pamatė, kad prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, stumdosi trys ar keturi vyrukai, tarp jų buvo viena moteris. Pradžioje jie stumdėsi, tada pradėjo muštis ir prie gyvenamojo namo tvoros nukritusį vyrą pradėjo spardyti, tačiau nepamena kuris jį spardė. Ji, pravėrusi kambario langą, matė kaip parkritusį ir karkiantį vyriškį du vaikinai nutempė link jos namo ant pievos. Šiuos vaikinus, vėliau kažkas iš ten susirinkusių žmonių, nurodė kaip brolius. Ji iškvietė policiją ir greitąją. Išbėgusi į lauką matė, kad tas vyras buvo gyvas. Neužilgo atvažiavo greitoji pagalba ir policija, kuri išsivežė vieną, nukentėjusįjį tempusį vaikiną, o greitoji išvežė nukentėjusįjį.

Liudytojas M. P. parodė, kad 2014 metais dirbo Kauno AVPK Patrulių rinktinėje, šiuo metu policijos sistemoje nedirba. Liudytojas neprisiminė nagrinėjamo įvykio aplinkybių, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti. M. P. parodė, kad 2014 m. liepos 20 d. apie 22.15 val., radijo ryšiu gavo pranešimą apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) , prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ yra mušamas žmogus. Nuvykus nurodytu adresu, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pamatė gulintį sumuštą vyriškį. Vyriškis buvo sąmoningas, prisistatė esantis M. J., bei paaiškino, kad jį sumušė trys vaikinai, kurie jam buvo pažįstami iš matymo. Taip pat nurodė jį sumušusių vaikinų požymius. Sužeistam vyriškiui iškvietė greitąją medicininę pagalbą, o su kolega išvyko ieškoti minėtų asmenų. Netoli parduotuvės, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pamatė du neblaivius vyriškius, kurie atitiko M. J. apibūdinimą ir šiuos sulaikę pristatė į Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariatą. Apie įvykį surašė tarnybinius pranešimus. Įvykio vietoje asmenų, galėjusių matyti įvykį, nematė (t. 1, b. l. 86). Liudytojas M. P. šiuos parodymus patvirtino.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2342/14(02) matyti, kad nukentėjusiajam M. J. konstatuota muštinė žaizda dešinio antakio srityje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai pavojaus nukentėjusiojo gyvybei nesukėlė. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio M. J. sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų laikotarpiui. Muštinė žaizda dešinio antakio srityje galėjo susidaryti tiek nukentėjusiajam nugriuvus neblaivioje būklėje, tiek smūgio į dešinio antakio sritį pasekoje. Nosies kaulų lūžis griuvimui nebūdingas. Lengvas galvos smegenų sukrėtimas galėjo išsivystyti nuo bet kurio aukščiau aprašyto trauminio poveikio (t. 1, b. l. 76).

Iš 2016 m. sausio 6 d. akistatos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, siekiant pašalinti prieštaravimus, suvedus į akistatą nukentėjusįjį M. J. ir liudytoją D. P., šis, patvirtindamas savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2014 m. liepos 20 d. apie 22 val. su broliu J. P. sėdint baro, esančio (duomenys neskelbtini), pavėsinėje į barą užėjo neblaivus pažįstamas M. J., kuris prisėdo prie jų staliuko ir pradėjus kalbėtis su J.apie šio sugyventinę M. M., kuri anksčiau gyveno su M. J., susiginčijo. Barui užsidarius jie trise nuėjo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Einant J. su M. toliau ginčijosi ir šis bandė suduoti J., tačiau šis smūgio išvengė ir M. sudavė du smūgius kumščiu į veidą. M. nuo suduotų smūgių parkrito ant asfalto. Abu su J. M., kuris tuo metu buvo praradęs sąmonę, nutempė ant žolės. Iškviesta greitoji pagalba M. išsivežė, o J. policijos pareigūnai sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Nukentėjusysis M. J. parodė, kad atvažiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, nusipirkti alkoholio, nes ruošėsi važiuoti pas draugą A. Tuo metu jis buvo išgėręs apie 5-6 butelius alaus. Parduotuvėje nusipirko alaus ir brendžio butelį. Išėjęs iš parduotuvės sustojo prie sankryžos pasižiūrėti ar nėra automobilių ir pajuto smūgį į pakaušį arba į veidą iš šono. Kas vyko toliau jis neatsimena, greičiausiai prarado sąmonę ir atsibudo ligoninėje. Kas jam sudavė smūgius nematė ir J. P. nepažįsta. M. M. pažįsta, nes anksčiau su ja draugavo (t. 1, b. l. 93-95).

Iš 2016 m. sausio 14 d. akistatos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, siekiant pašalinti prieštaravimus, suvedus į akistatą kaltinamąjį J. P. ir nukentėjusįjį M. J., šis, patvirtindamas savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės nurodė tokias pat aplinkybes kaip ir akistatoje su kaltinamojo broliu D. P.. Kaltinamasis J. P. iš esmės patvirtino brolio D. P. parodymus, nurodydamas, kad nukentėjusįjį pažinojo iš matymo, trise bare gėrė alų, vėliau iš jo išėjus, kilus konfliktui, nukentėjusysis jam bandė suduoti smūgį, tačiau jis smūgio išvengė ir šiam sudavė rankomis du smūgius į veidą. Parkritusį ant asfalto nukentėjusįjį nutempė ant žolės ir paguldė. Atvažiavusi greitoji medicininė pagalba išvežė nukentėjusįjį į ligoninę, o jį sulaikė policijos pareigūnai (t.1, b. l. 96-98).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 837(t. 2, b.l. 25) matyti, kad 2014 m. liepos 20 d., 22.40 val., kaltinamajam J. P. nustatytas 2,78 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teismas, patikrinęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo J. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis kaltę pilnai pripažino, nurodydamas, kad nukentėjusįjį pažinojo iš anksčiau, su šiuo apsižodžiavo bare, o vėliau, einant gatve, tarp jų vėl kilo konfliktas ir M. J. sudavė du smūgius kumščiais į veidą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo brolis D. P., kuris buvo kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju įvykio metu, atsisakė duoti parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu akistatos tarp jo ir nukentėjusiojo metu jis patvirtino kaltinamojo parodymus apie vykusį konfliktą ir apie tai, kad ginčas tarp šių asmenų kilo dėl merginos, su kuria nukentėjusysis anksčiau draugavo, o įvykio dieną su ja jau draugavo J. P.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis M. J. neigė šias aplinkybes nurodydamas, kad bare nebuvo, o išėjus iš parduotuvės, gatvėje jam kažkas iš už nugaros sudavė smūgį į pakaušį ir jis prarado sąmonę. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu davė tokius pat parodymus. Liudytoja D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji pro kambario langą matė kelis besistumdančius jaunuolius, matė, kaip vieną iš jų, jau parkritusį ant asfalto, du vaikinai nutempė tarp automobilių. Liudytojas M. P., policijos pareigūnas, taip pat patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis jau buvo sąmoningas, pasakė savo vardą ir pavardę, bei nurodė jį sumušusių asmenų požymius, pagal kuriuos jis su kolega sulaikė kaltinamąjį ir jo brolį. Taigi šie įrodymai neabejotinai patvirtina kaltinamojo ir jo brolio D. parodymus, apie asmeninius kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykius, konflikto pradžią ir paties nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nukentėjusysis buvo neblaivus, vėliau, po patirto sveikatos sutrikdymo, buvo praradęs sąmonę, todėl jis galėjo ir suklysti aiškindamas prieš jį padaryto nusikaltimo aplinkybes. Aptartoje specialisto išvadoje, konstatuota, kad nukentėjusiajam padarytas nosies kaulų lūžis griuvimui nebūdingas, ir tai, įvertinus minėtų liudytojų parodymus, patvirtina, kad konflikto metu kaltinamasis sudavė du smūgius kumščiais nukentėjusiajam į galvos veido sritį ir dėl to šiam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio M. J. sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis J. P. tyčia suduodamas smūgius kumščiais nukentėjusiajam į galvą suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali būti padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai ir sąmoningai leido tai žalai atsirasti. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. P. veiksmuose yra visi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Nukentėjusysis M. J. civilinio ieškinio nepareiškė.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys patenkintinas pilnai. Iš byloje pateikto civilinio ieškinio ir pridėtų dokumentų (t. 1, b. l. 81-82) matyti, kad nukentėjusysis M. J. dėl padaryto sužalojimo VŠĮ Kauno klinikose buvo gydomas nuo 2014 m. liepos 20 d. iki 2014 m. liepos 21 d., ir už šias paslaugas ligonių kasa, minėtai medicinos įstaigai, sumokėjo 113, 94 Eur. Civilinis ieškovas atlyginęs kaltinamojo J. P. tyčiniais veiksmais padarytą žalą susijusią su gydymo išlaidomis turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteista minėtos gydymo išlaidos (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.).

R. G. sunkaus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarko pažeidimas

Kaltinamasis J. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015 m. gegužės 15 d. kartu su nėščia žmona ėjo pasivaikščioti ir apie 13 val. užsuko į barą pažaisti biliardo. Tuo metu bare buvo barmenė, vyresnio amžiaus pora, V., V. S. ir neblaivus R. G.. Jis bare išgėrė 0, 3 l talpos bokalą alaus, giros ir buvo užlipęs į antrą aukštą pažaisti bilijardo. Išėjus į kiemą parūkyti R. G. pradėjo prie jo kabinėtis, bandė pagriebti jį už rankos, vaikėsi aplink stalą, tačiau smurtinių veiksmų jo atžvilgiu nukentėjusysis neatliko. Vėliau, patalpos viduje, stovint su žmona prie baro, R. G. pagrasino suduoti žmonai į pilvą. Jis supyko ir išėjęs į lauką pasiėmęs ant žemės gulėjusį, dviejų kumščių dydžio, akmenį, grįžo prie durų ir jas pravėręs, užsikabinęs koja už slenksčio, netyčia, akmeniui išslydus iš rankos, metė jį į R. G.. Akmuo pataikė nukentėjusiajam, kuris tuo metu buvo pasilenkęs, į galvą. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka pilnai, dėl neturtinės žalos mano, kad ieškinys per didelis. Pagal sutartį šiuo metu atlygina žalą ligonių kasai.

Nukentėjusysis R. G. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, geriau pažįsta jo brolį. Į barą, būdamas su draugu išgėręs 0.5 l degtinės, jis užėjo apie 12.30 val., o apie 13 val. į barą atėjo kaltinamasis su nėščia moterimi. Tuo metu jis sėdėjo prie baro ir išgėrinėjo. Kavinės viduje buvo barmenė, dar viena moteris ir du vyriškiai. Priėjusi kaltinamojo draugė jo paprašė cigaretės ir jis pasakė, kad „moteris nėščia, laukiasi vaiko, bare su cigaretėmis vaikšto, ne bare vieta“. Kitų, šią moterį įžeidžiančių žodžių, nesakė. Tuo metu kai šiai pasakė pastabą kaltinamojo šalia nebuvo ir su šiuo nekonfliktavo ir nepamena, kad kavinės kieme būtų vaikęsis kaltinamąjį aplink stalą. Jis matė, kad ši moteris cigarečių prašė ir iš kitų kavinės lankytojų. Vėliau į kavinę užėjo jo pažįstamas S. V., kuriam pasiūlė alaus, tačiau šis atsisakė ir kalbėjosi su į kavinę užėjusi vyriškiu. Jis, kavinėje išgėręs 3 bokalus alaus ir apie 300 g degtinės, sėdėdamas prie staliuko prisnūdo ir išgirdo žodžius „atsargiai“. Į galvą pajuto trinktelėjimą, akyse aptemo ir sąmonę atgavo tik klinikose, kuriose ir buvo gydomas. Po įvykio dar ir dabar nelabai gerai jaučiasi, gydytojai minėjo, kad pasekmės liks visam gyvenimui. Gydymosi metu ligoninėje sunkiai judėjo, buvo sutrikusi visa koordinacija, vėliau buvo reabilitacijoje. Apie pusantro mėnesio buvo nedarbingas, po to - dalinai darbingas, negalėjo vairuoti. Gėrė vaistus ir vitaminus. Palaiko civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, žala jam neatlyginta, todėl prašo civilinį ieškinį patenkinti.

Liudytojas S. V. parodė, kad 2015 m. gegužės 15 d. apie 16. 30 val., važiuodamas pro barą, esantį (duomenys neskelbtini) sustojo, nes norėjo pasikalbėti su pažįstama barmene L. Užėjęs į barą sutiko L., kuri kalbėjosi su pažįstama V. Š., o už staliuko netoli baro sėdėjo girtas jo pažįstamas R. Su R. pasikalbėjo, pasiūlė šį parvežti namo, tačiau jis atsisakė. Jiems bekalbant, iš antro baro aukšto nusileido jo pažįstamo sugyventinė G., kuri buvo neblaivi ir pradėjo kabinėtis prie jo ir R. Tuo metu iš antro aukšto nulipęs kaltinamasis pradėjo reikšti pretenzijas dėl tariamo jų kabinėjimosi prie G. ir pasikvietė S. Jis pažinojo S., todėl šiam pasiūlė išsivesti neblaivę sugyventinę. Jam stovint prie baro, o nukentėjusiajam sėdint prie staliuko, visi išėjo į kiemą išsivesdami ir G. Tuo metu bare nėščios moters jis nematė. Neužilgo prasivėrė baro lauko durys ir jis pamatė atskriejantį akmenį, kuris pataikė R. į pakaušį ir šis parkrito ant grindų. Atsisukęs jis pamatė prie durų slenksčio stovintį kaltinamąjį, bandė jį vytis, tačiau nepavijo. Jis iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Bare jis prabuvo apie 20 minučių iki nukentėjusiojo sužalojimo.

Liudytoja V. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. 2015 m. gegužės 15 d. po pietų ji užėjo į barą pasikalbėti su jame dirbusia pažįstama L. V.. Baro antrajame aukšte lankytojai žaidė bilijardą, o pirmajame aukšte prie staliuko, netoli baro, sėdėjo iš matymo pažįstamas R. Vėliau į barą užsukęs pažįstamas S. trumpai pakalbėjo su R. ir L. V.. Ji matė kaip nuo antro aukšto laiptais nusileido jai pažįstamas S. su savo neblaivia sugyventine G. ir kaltinamasis. Ji negirdėjo, kad tarp G. ir R., o vėliau tarp šio ir kaltinamojo būtų vykęs žodinis konfliktas. Neužilgo S. su sugyventine ir kaltinamasis išėjo iš baro. Ji, kalbėdama su L., buvo nusisukusi nuo durų ir nematė kaip buvo mestas akmuo į nukentėjusįjį ir tik surikus L., ji atsisukusi pamatė nuo durų nubėgantį kaltinamąjį, o ant grindų sužalota galva gulintį R.. S. iškvietę greitąją medicininę pagalbą, o ji tuo metu buvo prie R. Vėliau matė, kad į barą buvo užėjusios kaltinamojo draugė ir dar viena mergina.

Liudytojas V. S. parodė, kad su sugyventine G. P., būdami neblaivūs, užėjo į barą, kuriame dažnai lankydavosi, nes šis yra netoli jų namų, ir išgėrė degtinės bei alaus. Bare buvo keletas žmonių tarp kurių buvo neblaivus nukentėjusysis, kurį pažinojo iš matymo, ir J. P.. Jis su sugyventine buvo pirmajame baro aukšte, buvo užlipę ir į antrąjį aukštą pažaisti bilijardą. Sugyventinė su niekuo iš baro lankytojų nekonfliktavo, nepamena, ar nukentėjusysis galėjo kabinėtis prie jo ir J. P., bei šio žmonos. Vėliau G. pradėjo pykinti, jai pasidarė bloga, todėl nuvedė ją į namus. Jis nematė ar jam išeinant iš baro paskui jį išėjo J. P.. Neužilgo grįžęs į barą pamatė ant grindų gulintį nukentėjusįjį su praskelta galva ir atvykusius medikus. Nukentėjusysis yra konfliktiška asmenybė, išgėręs garsiai kalba, tačiau su juo anksčiau konfliktų nebuvę.

Ekspertė Zofija Makšimaitė teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateiktą specialisto išvadą. Ji nurodė, kad nukentėjusiojo neapžiūrėjo ir tyrimą atliko pagal jai pateiktus medicininius dokumentus. Konstatuotos kraujosruvos akių vokuose galėjo atsirasti nuo poveikio į smilkinkaulį, nors smūgis buvo suduotas į šoną. Nukentėjusiajam nustatytas dešinės pusės vidurinės kaukolės pamato duobės lūžimas yra sunkus sužalojimas, siejamas su pasekmėmis. Sužalojimai ant rankų galėjo atsirasti nukentėjusiajam nukritus ant grindų, kiti sužalojimai buvo priežastiniame ryšyje nuo padaryto sužalojimo.

Liudytoja M. P. (M.) parodė, kad 2015 m. gegužės 15 d. apie pietus su vyru J. P. užėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini) , pažaisti biliardo. Tuo metu ji buvo apie 7 mėnesį nėščia. Bare tuo metu buvo barmenė, prie baro buvo moteris, du vyriškiai, toliau nuo baro sėdėjo nukentėjusysis, kurio anksčiau nepažinojo ir kuris gėrė alkoholį. Vėliau vyras su nukentėjusiuoju buvo išėję parūkyti ir ji matė, kai šis paėmęs vyrui už drabužių skverno, papurtė, tačiau J. išsilaisvino, matėsi, kad nukentėjusysis priešiškai nusiteikęs, pradėjo prie visų kabinėtis, vartojo necenzūrinius žodžius. Jai taip pat nukentėjusysis pagrasino, kad duos į pilvą ir ši pagimdys vaiką. Kažkuriuo tai laiku jie sėdėjo prie staliuko kartu su V. S. ir jo žmona G., tačiau ar šie girdėjo tokius nukentėjusiojo žodžius, nežino. Norėdama išvengti triukšmo užlipo į bare esantį antrąjį aukštą ir neužilgo išgirdusi garsą pamanė, kad kažkas nukrito. Nusileidusi į pirmąjį aukštą pamatė ant grindų kraujuota galva gulintį nukentėjusįjį. Tuo metu savo vyro nematė. Išsigandusi parėjo namo ir namuose rado grįžusį J., kuris pasakė, kad R. prie jo kabinėjosi, norėjo jį pagąsdinti, todėl į jį metė akmenį, bet neapskaičiavo ir netyčia pataikė šiam į galvą.

Liudytojas R. S. parodė, kad 2015 m. gegužės 15 d. trumpam buvau užėjęs į barą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Bare buvo didelė girtų žmonių kompanija, du jaunuoliai ir mergina sėdėjo prie stalo, R. sėdėjo prie baro, tačiau jis, būdamas stipriai išgėręs nenusėdėjo vietoje, elgėsi iššaukiančiai, agresyviai bare buvusių jaunuolių, tame tarpe kaltinamojo ir jo merginos atžvilgiu, tačiau šie nebuvo agresyviai nusiteikę nukentėjusiojo atžvilgiu. Bare jis pasikalbėjo su L. V. ir po 10-15 minučių išėjo. Vakare jam paskambinusi L. pasakė, kad buvo sužalotas R.

Liudytoja A. T. parodė, kad ji, 2015 m. gegužės 15 d. dirbo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos skubios pagalbos specialiste. Tą dieną pagal iškvietimą vyko į barą, esantį (duomenys neskelbtini), kur vyriškiui akmeniu buvo sužalota galva. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, agresyvus dėl išgerto alkoholio, rėkė, pyko ant to kas į jį paleido akmenį. Apžiūrėjus nukentėjusiojo galvą matėsi ties smilkiniu įlinkimas. Nukentėjusįjį, su bare buvusių vyriškių pagalba, užkėlė ant neštuvų ir greitosios pagalbos automobiliu nuvežė į klinikas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja L. V. apklausta nebuvo ir, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo perskaityti. Iš šių parodymų matyti, kad L. V. 2015 m. gegužės 15 d. dirbo R. D. įmonėje barmene. Darbą pradėjo 8.00 val., dirbo viena, be jos daugiau darbuotojų nebuvo. Baras, kuris randasi (duomenys neskelbtini) įkurtas prie pat gyvenamojo namo esančiame garaže. Pirmame aukšte yra stalas ir baras, kur galima nusipirkti gėrimų, antrame aukšte yra biliardas. Baro kieme stovi stalai su kėdėmis. Apie 12 val. į barą atėjo kompanija, kurioje buvo R., V., G. kurių pavardžių nepamena ir J. P.. Jie visi iš pradžių sėdėjo kieme, vartojo alkoholinius gėrimus. R. ir J. P. visą dieną konfliktavo, R. nepatiko, kad J. geria alkoholinius gėrimus už svetimus pinigus. Konfliktas buvo tik žodinis, jokių muštynių ar susistumdymo nebuvo. Apie 16 val. į vidų atėjo R. ir atsisėdo prie staliuko apžergęs suolą. Jis sėdėjo šonu pasisukęs į barą. Prie baro tuo metu stovėjo V. Š. ir S. V.. Ji sėdėjo ant kėdės už baro. Po barą į antrą aukštą ir atgal vaikščiojo V. ir G. Kažkuriuo momentu ji pamatė į barą įbėgantį J. P., kuris rankose turėjo akmenį, maždaug keturių kumščių dydžio ir metė į Ričardui į galvos dešiniąją pusę. R. iškarto nukrito kniūbsčias ant grindų, iš jo galvos bėgo kraujas. R. buvo sąmoningas, bandė keltis. Metęs akmenį J. P. iš karto pabėgo. Iš baro išėjo ir V. su G. S. V. dar bandė vytis J. P., tačiau nepavijo. Grįžęs S. V. paskambino bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė greitąją pagalbą. Prie R. tuo metu buvo V. Š. ir vykdė medikų nurodymus. Atvykusi greitoji pagalba R. išsivežė. Akmenį ji kurį laiką dar laikė, tačiau kadangi niekas neatvyko ir apie įvykį nesidomėjo, jį išmetė (t. 1, b. l. 168-169).

Liudytoja L. V. papildomos apklausos metu parodė, kad pirmos apklausos metu nepaminėjo, kad bare dar buvo ir V. sūnus V., tačiau jis pačio įvykio tikrai nematė, nes antrame baro aukšte žaidė biliardą, o bet to vėliau būdamas neblaivus prie stalo miegojo. O šiuo metu, kiek žino, V. yra išvykęs iš Lietuvos. Taip pat ir visi kiti to įvykio dalyviai buvo neblaivūs, išskyrus S. V. ir V. Š., jie vieninteliai buvo blaivūs. Ar tą dieną bare buvo J. P. sugyventinė M., ji šiuo metu tiksliai nebepamena, nors Moniką pažįsta ir žino, kad tuo metu M. laukėsi, buvo paskutiniai nėštumo mėnesiai, tačiau, kadangi po įvykio praėjo nemažai laiko, todėl tiksliai negali pasakyti, ar tą kartą M. buvo bare. Taip pat gali tvirtai pasakyti, kad atėjęs į barą R. nebuvo sužalotas, t. y. ant jo kūno, veido nebuvo jokių sužalojimų. Taip pat R. daugiau niekas jokių smūgių nesudavė, išskyrus tą vienintelį smūgį akmeniu į galvą, kurį metė J.. Tuo metu kai J. į R. metė akmenį bare buvo ji, S. V. ir V. Š.. Visi kiti buvo baro kieme, gal dar kažkas iš jų buvo baro antrame aukšte, tačiau dabar tiksliai nepamena (t. 1, b. l. 176-177).

Iš 2015 m. liepos 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 114-120) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (R. D. įmonei priklausantis baras).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2454/2015(02) konstatuota, kad nukentėjusiajam R. G. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujosruvomis po abiejų akių obuolių junginėmis, su dešinės pusės momenkaulio – smilkinkaulio ir vidurinės kaukolės pamato duobės lūžimu, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinę smilkininę sritį, kuriam chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, odos nubrozdinimai dešinės plaštakos krumplių srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2015 m. gegužės 15 d. Dešinės pusės vidurinės kaukolės pamato duobės lūžimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje (t. 1, b. l. 136-137).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 170-175) matyti, kad liudytoja L. V. (baro darbuotoja), patvirtindama savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini) , parodė bare vietą kur sėdėjo nukentėjusysis R., kuomet kaltinamasis J. P., būdamas tarpduryje, metė į nukentėjusįjį akmenį, kuriose vietose stovėjo kiti baro lankytojai, parodė vietą kieme iš kurios kaltinamasis galėjo pasiimti akmenį, kuriuo metė į nukentėjusįjį.

Iš 2015 m. liepos 10 d. dokumentų pateikimo protokolo (t. 2, b. l. 1-5) matyti, kad nukentėjusysis R. G. pateikė medicininių dokumentų kopijas dėl patirto sužalojimo.

Iš 2015 m. liepos 21 d. rašto (t. 2, b. l. 16) matyti, kad VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis pateikė greitosios medicininės pagalbos kvietimo adresu (duomenys neskelbtini) , pacientui R. G. pokalbio garso įrašą. 2015 m. rugpjūčio 14 d. apžiūros protokole užfiksuota VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties garso įrašų, kuriuose užfiksuota, 2015 m. gegužės 15 d. 16.19 val. kvietimas pagalbos pacientui R. G., stenograma (t. 2, b. l. 19-24).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis J. P. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. G. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką.

Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tuo at­ve­ju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys pa­da­riniai yra dės­ningi ir iš anks­to numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar ne­tie­­sio­gi­ne tyčia (BK 15 str.). Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7/2013, 2K-62/2014, 2K-383-895/2015).

Kaip matyti iš kaltinamojo J. P. parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu jis kaltę pripažino iš dalies, ir iš esmės neneigė, kad baro kieme rastu akmeniu metė į nukentėjusįjį ir šį sužalojo. Tai padarė iš pykčio, nes nukentėjusysis, būdamas neblaivus, prie jo kibo, koliojo necenzūriniais žodžiais, bare buvusiai nėščiai žmonai pagrasino suduoti į pilvą. Tokius kaltinamojo parodymus, dėl konflikto su nukentėjusiuoju, iš dalies patvirtino šio žmona M. P. (M.), liudytojas R. S., kuris buvo trumpam užėjęs į barą, bei baro darbuotoja L. V., kuri nurodė, kad nukentėjusysis R. G. buvo neblaivus ir kabinėjosi prie baro lankytojų, tačiau jis nebuvo agresyvus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad į minėtą barą kaltinamasis, nukentėjusysis, V. S. su savo sugyventine G. užėjo apie pietus ir jame išbuvo iki įvykio, t. y. 16.20 val. Liudytojos L. V. parodymais patvirtinta, kad visi asmenys minėtu laikotarpiu vartojo alkoholinius gėrimus ir girdėjo kaip nukentėjusysis reiškė pretenzijas kaltinamajam, tačiau konfliktų nebuvo. Liudytoja taip pat patvirtino, kad kaltinamojo žmoną M. pažįsta, tačiau kartu su kaltinamuoju jos bare nematė. Nukentėjusysis R. G. taip pat nurodė, kad kaltinamojo žmonos atžvilgiu jokių užgauliojančių žodžių nesakė ir jos neįžeidinėjo. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S. taip pat nepatvirtino, kad įvykio dieną nukentėjusysis įžeidinėjo kaltinamojo žmoną ir iš esmės, dėl girtumo, negalėjo tvirtai nurodyti, ar ji iš vis tą dieną buvo bare, tačiau nurodė, kad nukentėjusysis kabinėjosi prie baro lankytojų. Taigi šių aplinkybių visuma patvirtina, kad nukentėjusysis, būdamas neblaivus, kabinėjosi prie kaltinamojo, tačiau konfliktinės situacijos nebuvo, baras nebuvo uždarytas, baro darbuotoja L. V. pretenzijų nukentėjusiajam įvykio dieną neturėjo. Kaip matyti iš liudytojų S. V. ir V. Š. parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, jie į barą užėjo, kuomet nukentėjusysis jau sėdėjo baro viduje prie stalo ir, būdami blaivūs, bare buvo iki nusikaltimo padarymo. Liudytojai patvirtino, kad tuo metu nukentėjusysis niekam jokios grėsmės nekėlė, su niekuo nekonfliktavo. Šių liudytojų buvimą bare patvirtino L. V.. Minėti liudytojai matė, kaip iš antro aukšto nulipo laiptais girta G., kuri pradėjo kabinėtis prie S. V. ir nukentėjusiojo. S. V. pakvietė V. ir šis išvedė sugyventinę iš baro, o tuo metu kaltinamasis pradėjo jiems reikšti pretenzijas ir neužilgo išėjo iš baro į kiemą. S. V., V. Š. ir L. V. ir nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamojo nėščios žmonos M. nematė ir šios bare tuo metu nebuvo. Taigi šiais liudytojų, kurie bare buvo blaivūs ir nesuinteresuoti bylos baigtimi, parodymai iš esmės paneigė kaltinamojo aiškinimus, kad nukentėjusysis, prieš nusikaltimo padarymą, įžeidinėjo jo sugyventinę, grasindamas suduoti į pilvą, ir liudytojos M. M. parodymus, kad jos atžvilgiu nukentėjusysis būtent sakė šiuos žodžius ir kad, ji nusikaltimo padarymo metu buvo baro antrajame aukšte ir vėliau matė sužalotą nukentėjusįjį. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis M. M. atžvilgiu minėtų žodžių nesakė, jos neįžeidinėjo, kaltinamasis to girdėti negalėjo ir teismas atmeta, kaltinamojo aiškinimą, kad jis labai supyko dėl šių grasinimų jo žmonos atžvilgiu. Liudytojai L. V. ir S. V. matė tarpduryje stovintį kaltinamąjį J. P. ir link nukentėjusiojo, kuris sėdėjo prie stalo, skriejantį akmenį, kuris pataikė šiam į galvą. Kaip jau minėta, kaltinamasis nurodė, kad jis sužaloti nukentėjusiojo nenorėjo, ir kojai užsikabinus už slenksčio akmuo išslydo ir pataikė nukentėjusiajam į galvą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo durų iki stalo, už kurio sėdėjo nukentėjusysis, yra apie 3 m. atstumas. Taigi iš rankos išslydės, tokio (minėtas) dydžio akmuo, negalėjo nuskrieti tris metrus ir pataikyti nukentėjusiajam į galvą, todėl teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis akmenį į nukentėjusįjį metė tyčia. Aptartoje specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės, kurias specialistė patvirtino ir teismo posėdžio metu, bei aukščiau aptartos aplinkybės, patvirtina, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis negalėjo ne­su­prasti, jog tokiais veiksmais kelia pa­vo­jų R. G. svei­katai, ir numatė, šiais veiksmais nukentėjusiajam gali būti padaryti svei­katos sužalo­ji­mai, tarp jų ir sunkūs, ir nors tokių pasekmių tiesiogiai ir nesiekė, buvo joms abe­jin­gas, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 str. 3 d.). Nukentėjusysis su kaltinamuoju ankščiau pažįstami nebuvo, bare žodiniai konfliktai tarp jų vyko neilgą laiko tarpą ir nesant realiai konfliktiniai situacijai, buvo mažareikšmė dingstis, kuria pasinaudodamas, pasitelkdamas visiškai neadekvatų reagavimo būdą – pasiimdamas kieme rastą akmenį ir mesdamas jį į J. P. sunkiai sutrikdė šio sveikatą. Esant šioms aplinkybėms, teis­mas kons­tatuoja, jog J. P. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo R. G. veikdamas neapibrėžta tyčia, todėl jo padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas pasekmių atžvilgiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Konstatuotina, kad J. P. veiksmai atlikti viešoje vietoje dėl menkavertės priežasties, demonstruojant niekinamą požiūrį į aplinkinius. Kaltinamojo elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, kas leidžia daryti išvadą, jog J. P. paskatos buvo chuliganiškos. Tokie argumentai pagrindžia kaltinamojo J. P. veikos kvalifikavimą ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes šis, tokiais tyčiniais aktyviais veiksmais ,viešojoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė baro įprastą darbo tvarką, baro lankytojų ir darbuotojų rimtį.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. G. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam J. P. ir prašo iš šio priteisti 94, 36 Eur turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nukentėjusiojo R. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintinas pilnai. Byloje pateikti vaistų pirkimo kvitai (t. 2, b. l. 148-151) patvirtina, kad nukentėjusysis vaistams įsigyti išleido 94,36 Eur. Teismo vertinimu tokios išlaidos buvo būtinos gydymui. Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo J. P. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Taigi, vertinant J. P. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiojo R. G. sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajam buvo diagnozuotas dešinės pusės momenkaulio – smilkinkaulio ir vidurinės kaukolės pamato duobės lūžimas, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinę smilkininę sritį. Neabejotina, kad nukentėjusysis dėl to ilgą laiką (iki pusės metų) jautė skausmą, patyrė nepatogumus, diskomfortą, sumažėjo bendravimo galimybės, negalėjo vairuoti automobilį, sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol.

Be abejo, atsižvelgtina ir į kaltinamojo finansavimo šaltinius, bei turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas. Kaltinamasis J. P. pradėjo dirbti tik nuo 2016 m. lapkričio 25 d., savo turto neturi, su šeima, kurioje auga mažametis vaikas, gyvena pas tėvus. Taigi šiuo metu jos galimybės atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą yra pakankamai ribotos. Tačiau pažymėtina, kad kaltinamojo turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Įvertinus minėtas aplinkybes teismas mano, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma mažintina iki 8 000 Eur, nes būtent tokios neturtinės žalos priteisimas atitiktų protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str. 1 d., 6.248 str., 6.249 str. 1 d., 6.250 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2015 m. rugsėjo 7 d., Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1470,85 Eur dydžio civilinį ieškinį kaltinamajam J. P. dėl R. G. gydymosi išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 142-144). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė teismui Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties kopiją iš kurios matyti, kad kaltinamasis per 42 mėnesius turi sumokėti Kauno teritorinei ligonių kasai 1 470,85 Eur žalos atlyginimo, kiekvieną mėnesį įmokėdamas po 35,03 Eur. Byloje pateikti kvitai patvirtina, kad kaltinamasis sutartinius įsipareigojimus vykdo ir byloje nėra įrodymų, kad ši sutartis nutraukta.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusi­kal­timams užkirtimas) išskirtas bausmės teisingumo tikslas. Teismo paskirta bausmė turi atitikti du rei­ka­la­vi­mus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Vado­vau­da­ma­sis BK 54 straipsnio 2 dalimi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos vei­kos pobūdį ir pavojingumo laips­nį – kal­ti­na­mojo J. P. padaryti du nusikaltimai priskiriami prie nesunkių (BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d.) ir vienas nusikaltimas (BK 135 str. 2 d. 8 p.) priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 str. 3, 6 d.). Kaltinamasis J. P. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 35-38). Nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau nuo 2016 m. lapkričio 25 d. dirba AB ,, (duomenys neskelbtini)“, yra vedęs (santuoka registruota 2016-02-26; t. 2, b. l. 157) ir šeimoje augina mažametį vaiką – dukrą gim. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 158). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajam padarius pirmesnį nusikaltimą, jo atžvilgiu byla buvo nutraukta jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. J., tačiau nepraėjus nė metams kaltinamasis vėl padarė daug sunkesnį smurtinį nusikaltimą ir tai rodo, kad jis linkęs smurtauti. Psichikos sveikatos centre UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotas nuo 2011 m. sausio 24 d. (diagnozė F41.0) paskutinį kartą lankėsi 2014 m. rugsėjo 1 d. (t. 2, b. l. 47). Dėl tokių aplinkybių atlikus tyrimą Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Specialisto išvadoje Nr. 93TPK-802 konstatuota, kad J. P. nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios jis negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, duoti apie tai parodymus, taip pat nenustatyta tokio laipsnio psichikos sutrikimų, kurie galėtų trukdyti ginti savo teise ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 62). Kaltinamasis priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 2, b. l. 52).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs vieną nusikaltimą (M. J. sužalojimas) ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Po šio nusikaltimo padarymo kaltinamajam J. P. buvo nustatytas 2,78 promilių apsvaigimas alkoholiu, kas atitinką sunkų girtumo laipsnį. Kaltinamasis nurodė, kad įvykio vakarą gėrė alko­ho­linius gėrimus ir, kad būdamas blaivus nebūtų nusikaltęs, todėl teismas spren­džia, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl šią aplinkybę pripažįsta sunkinančia kaltinamojo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaip matyti iš kaltinamojo J. P. parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad bare išgėrė tik 0, 3 l talpos bokalą alaus, bei girios ir girtas nebuvo. Tačiau bylos nagrinėjimo metu apklausti aukščiau minėti liudytojai ir nukentėjusysis R. G. nurodė, kad kaltinamasis bare buvo neblaivus. Nors byloje ir nėra patikrinimo dėl girtumo duomenų, nes kaltinamasis iš įvykio vietos pabėgo, tačiau minėtų asmenų parodymai tai neabejotinai patvirtina ir teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis J. P. ir šį nusikaltimą padarė neblaivus, ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui, todėl ši aplinkybė pripažintina sunkinančia kaltinamojo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybės (dėl R. G. sužalojimo) mano, kad nusikaltimo padarymui neturėjo įtakos nukentėjusiojo R. G. elgesys ir šį elgesį negalima laikyti provokuojančiu ir atitinkamai laikyti kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 6 p.).

BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje numatytos kelios alternatyvios bausmės, o BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje nu­matyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dviejų iki dvylikos metų. Kaltinamajam paskirtinos bausmės sankcijų ribose. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, už BK 284 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą - laisvės apribojimo bausmė. Nustatant bausmės dydį pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas atsižvelgia į minėtas, bei faktines bylos aplinkybes ir mano, kad kaltinamajam turi būti paskirta bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Paskirtinos bausmės subendrintinos, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 ir 2 punktus, nes yra ideali nusikaltimų sutaptis ir padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, mano, kad kaltinamojo J. P. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje numatytų nuostatų ir jam skirti švelnesnę bausmę (BK 135 str. 2 d. 8 p.).

Kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bus pradėta vykdyti paskirta bausmė.

Daiktiniai įrodymai - 2 kompaktiniai diskai CD-R su VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje fiksuotais garso įrašais ir Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriuje fiksuotais garso įrašai, paliekami prie baudžiamosios bylos (BPK 94 str. 3 d.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Kauno skyrius pateikė pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (t. 3, b. l. 29, 32). Pažymose nurodyta, jog vals­tybės ga­rantuojamos teisinės pagalbos J. P. išlaidos sudaro 222,92 Eur, o išlaidos susiję su nukentėjusiajam R. G. suteiktos teisinės pagalbos (atstovė advokatė R. Kalkauskienė) pagal tarnybos sprendimą, sudaro 150,54 Eur. Nurodytos išlaidos laikyti­nos proceso išlaidomis, susijusiomis su advokatų dar­bo ap­mo­kėjimu (BPK 103 str. 6 p.). Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalies ir 106 straipsnio 2 dalies teismas, priimdamas nuosprendį, pripažinęs kal­ti­namąjį kaltu, turi teisę nu­spręsti iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iš­lai­das, susidariusias dėl bū­ti­no gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsi­žvelg­damas į kaltinamojo turtinę pa­dėtį, gali šių išlaidų iš jo nepri­teisti ar jų dydį sumažinti. Įvertinęs tai, kad kaltinamasis J. P. pradėjo dirbti tik nuo 2016 m. lapkričio 25 d. ir byloje nėra įrodymų apie kokias nors kitokias jo pa­ja­mas ir turtą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pa­gal­bos tar­nybos tu­rė­tos minėtos išlaidos advo­kato ir nukentėjusiojo atstovo advokato pa­gal­bai apmokėti iš J. P. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprend ž i a:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmes:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - terminuotą laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą - terminuotą laisvės atėmimą trejiems metams.pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais paskirtas bausmes apimti, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą trejiems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Civilinį ieškinį patenkinti.

Priteisti iš J. P. 113, 94 Eur Valstybinei ligonių kasai gydymo išlaidų už M. J. gydymą (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš J. P. 94, 36Eur R. G. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. P. 8 000 Eur R. G. neturinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus: du kompaktinius diskus palikti prie bylos.

Nepriteisi iš J. P. Valstybės garantuojamos teisinės pa­gal­bos tar­nybos Kauno skyriaus tu­rė­tų išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Rimas Švirinas