- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- e2A-2786-661/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00720-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- R. A., S. A.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. A. ir S. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, Kelmės rajono savivaldybės administracija, VĮ „Registrų centras“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir S. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. A. ir S. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti faktą, kad jie įgyjamosios senaties būdu yra įgiję bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai).
2. Nurodė, kad pareiškėjai 2015 m. kovo 26 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypus: 4,080 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 11,0216 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės sklype yra Nekilnojamojo turto registre neregistruoti statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos metai – 1941) ir tvartas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos metai – 1941). (duomenys neskelbtini) kaimų ūkinių knygų kopijose užfiksuoti įrašai apie S. V. (V.) namų ūkį ir jam priklausiusius pastatus – gyvenamąjį namą (statybos metai – 1941) ir tvartą (statybos metai – 1941). Pareiškėjai kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į statinius, kartu su prašymu pateikdami archyvinę medžiagą, tačiau šis pareiškėjų prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad pateikta archyvinė medžiaga nepatvirtina pareiškėjų nuosavybės teisių į statinius. Pareiškėjai nėra įgiję nuosavybės teisių į statinius sandorio ar paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, tačiau yra įgiję nuosavybės teisę į statinius pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėjai, įgiję nuosavybės teisę į žemės sklypą, t. y. nuo 2015 m. kovo 26 d., faktiškai valdo statinius: jais naudojasi, juos prižiūri, remontuoja, palaiko normalią jų būklę, dengia statinių išlaikymo ir eksploatavimo išlaidas. Pareiškėjai statinius valdo atvirai ir nepertraukiamai ir toks statinių valdymas tęsiasi jau daugiau kaip 10 metų, niekas kitas statinių nenaudojo ir nenaudoja. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2025 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 2D-8740 informavo pareiškėjus, kad ji neturi duomenų apie statinių neteisėtą statybą – institucija neturi duomenų, kad dėl statinių buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Kelmės rajono savivaldybės administracija 2025 m. balandžio 11 d. informavo, kad statiniai Kelmės rajono savivaldybei nepriklauso ir jokių teisių į juos neturi, į bešeimininkių statinių sąrašą nėra įtraukti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo neprieštaravo pareiškimo tenkinimui, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad pareiškimas galėtų būti patenkintas, tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas.
4. Suinteresuotas asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė neprieštaraujanti pareiškimo tenkinimui, prašė spręsti bylą teismo nuožiūra.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neturi duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų pareiškėjų nurodytas aplinkybes, jog yra visos (ar jų nėra) CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos, būtinos siekiant įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą pagal įgyjamąją senatį. Tarnybos nuomone, pareiškėjų prašymas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas.
6. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui, sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.
7. Kiti suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir S. V. atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškimas buvo patenkintas: nustatytas faktas, kad R. A. ir S. A. įgyjamąja senatimi įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į pastatus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); nurodyta, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nekilnojamojo daikto nuosavybės teisei įregistruoti.
9. Teismas nurodė, kad:
9.1. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjai S. A. ir R. A. nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą gyvenamąjį namą ir tvartą-daržinę nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nustatytų būdų. Tačiau per visą įgyjamosios senaties laikotarpį nuo valdymo pradžios (2015 m. kovo 26 d.) – gyvenamąjį namą ir tvartą-daržinę, esančius (duomenys neskelbtini), pareiškėjai S. A. ir R. A. valdo iki dabar (tai patvirtina ir pareiškėjų pateikti duomenys apie elektros energijos tiekimą pareiškėjos R. A. vardu nuo 2015 m. lapkričio 19 d., elektros energijos vartojimą minėtame gyvenamajame name, parengtą kadastrinių matavimų bylą).
9.2. Minėtą gyvenamąjį namą ir tvartą-daržinę pareiškėjai valdė virš dešimt metų. Pareiškėjai šį turtą valdė kaip savą ir nesislapstydami. Nėra duomenų, kad per laikotarpį nuo kada pareiškėjai valdė turtą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, ir šiuo metu nėra pretenduojančių į šį gyvenamąjį namą bei tvartą-daržinę. Nustatytina, kad pareiškėjai yra sąžiningi ir teisėti valdytojai. Įrodymų, kad gyvenamasis namas bei tvartas-daržinė nuosavybės teise priklausytų savivaldybei ar valstybei, nėra. Per visą daržinės valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjų valdomo gyvenamojo namo bei tvarto-daržinės niekas nėra pareiškęs. Apie teisme iškeltą civilinę bylą paskelbus 2025 m. balandžio 24 d. specialiame interneto tinklapyje adresu www.teismai.lt, per nustatytą terminą niekas nepateikė jokių prieštaravimų dėl pareiškimo ar pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis.
9.3. Nekilnojamojo daikto valdymas atitinka CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Taigi pareiškėjų pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 270 straipsnis, 533 straipsnis), nustatytina, kad pareiškėjai R. A. ir S. A. įgyjamąja senatimi įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į pastatus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
10. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (apeliantė) apeliaciniu skundu prašė Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Nurodė, kad pareiškėjai Statinius valdo trumpesnį nei 10 metų terminą, t. y. nėra įstatyme nustatytos būtinos turto įgijimo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį sąlygos – turto valdymo ne trumpesnį nei 10 metų laikotarpį. Nėra duomenų ar archyvinėje medžiagoje nurodyti S. V. (V.) asmeniniam ūkiui priskiriami statiniai yra būtent Žemės sklype ir yra išlikę. Statiniai, atsižvelgiant į jų medžiagiškumą, galėjo būti pastatyti ar perstatyti po 1956 metų, todėl statybos darbai turėjo būti vykdomi pagal teisės aktų reikalavimus. Gyvenamasis namas pagal www.geoportal.lt skelbiamas ortofoto nuotraukas buvo statomas 2000 – 2008 metais. Statinių statyba yra savavališka, todėl pareiškėjai negalėjo įgyti nuosavybės teisės į neteisėtu būdu pastatytus Statinius.
Atsiliepimas
12. Pareiškėjai R. A. ir S. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos visas pareiškėjų apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas; priimti naujai teikiamą rašytinį įrodymą – NTR išrašą su istorija.
13. Nurodė, kad apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentais, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas net neturėtų vertinti šių argumentų. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atsižvelgti į apeliacinio skundo argumentus, jie turėtų būti vertinami tik kaip deklaratyvūs teiginiai ir subjektyvios prielaidos, nepaneigiančios pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apie Statinių statybos laikotarpį, statybos teisėtumą, jų atvirą ir nepertraukiamą valdymą ir kitais pareiškimo tenkinimui reikšmingas aplinkybes. Todėl skundžiamas sprendimas yra paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
14. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė klausimą spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
16. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – informaciją iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos, duomenis iš www.geoportal.lt, tačiau neteikia prašymo apeliacinės instancijos teismui priimti šiuos rašytinius įrodymus.
17. CPK 314 str. numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Apeliantės pateikiami įrodymai – pirmosios instancijos teismui iš viso nebuvo teikiami, jų pateikimo būtinybės tik apeliacinės instancijos teismui apeliantė nepagrindė. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nepriima ir jais nesivadovauja.
19. Pareiškėjai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia naują įrodymą – NTR išrašą su istorija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjų argumentu, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo jau bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme: apeliantei apeliaciniame skunde iškėlus abejones dėl Statinių buvimo Žemės sklype, Pareiškėjams atsirado būtinybė pateikti naują netiesioginį įrodymą – NTR išrašą su istorija – patvirtinantį, kad ūkinėse knygose nurodytos šeimos galvos S. V. (V.) šeimos narys (sūnus) buvo V. V., kuriam ir buvo atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypą, su jame buvusiais ir esančiais ginčo Statiniais. Remdamasis CPK 314 str., apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima ir juo vadovaujasi.
Dėl skundžiamo sprendimo
Dėl Statinių valdymo trukmės
20. Apeliantė nurodo, kad pareiškėjai Statinius valdė trumpesnį nei 10 metų terminą, todėl nėra įstatyme nustatytos būtinos turto įgijimo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį sąlygos – turto valdymo ne trumpesnį nei 10 metų laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu nesutinka.
21. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui pateikė 2015 m. kovo 26 d. Pirkimo – pardavimo sutartį, kuria Pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypus: 4.080 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 11.0216 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau tekste šis žemės sklypas – Žemės sklypas) ir būtent šiame Žemės sklype yra ginčo Statiniai.
22. Pirkimo – pardavimo sutarties 7.2 punktas numato, kad ši sutartis kartu yra ir žemės sklypų priėmimo – perdavimo aktas, taigi pareiškėjų nuosavybėn buvo perduoti žemės sklypai, o jų valdymui buvo perduoti Žemės sklype esantys Statiniai.
23. Apeliantė nenurodo, kad Pareiškėjams sudarant 2015 m. kovo 26 d. Pirkimo – pardavimo sutartį, Žemės sklype nebuvo ginčo Statinių, ar kad juos valdė kiti asmenys. Taigi, pagrindinis rašytinis įrodymas, patvirtinantis Pareiškėjų ginčo Statinių valdymo pradžios momentą yra 2015 m. kovo 26 d. Pirkimo – pardavimo sutartis. Pažyma iš ESO patvirtina valdymo fakto tęstinumą ir nepertraukiamumą, tačiau ne valdymo pradžios momentą.
24. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai ginčo Statinius nepertraukiamai valdė daugiau negu 10 metų.
Dėl Statinių vietos ir išlikimo
25. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra duomenų ar archyvinėje medžiagoje nurodyti S. V. (V.) asmeniniam ūkiui priskiriami statiniai yra būtent Žemės sklype ir yra išlikę. Pažymėtina, kad apeliantė tik iškelia abejonę dėl ūkio knygose nurodytų statinių vietos ir išlikimo, tačiau nepateikia jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.).
26. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjų pateikti įrodymai – Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas su istorija, kiti duomenys patvirtina, kad archyvinėje medžiagoje nurodyti S. V. (V.) asmeniniam ūkiui priskiriami statiniai yra būtent Žemės sklype. Archyvinėje medžiagoje yra nurodyta, kad S. V. (V.) šeimos nariu yra nurodytas V. V. (V.), skirtingos gimimo datos (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše su istorija 4.5 punkte nurodyta, kad V. V., 1993 12 16 d. Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1994 02 03 Valdybos potvarkio Nr. 31 pagrindu buvo įgijęs nuosavybės teisę (t. y. jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos valdytą) Žemės sklypą.
27. Taigi, šie netiesioginiai įrodymai, kuriais paprastai ir yra įrodinėjama ypatingosios teisenos bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, patvirtina, kad archyvinėje medžiagoje nurodyti S. V. (V.) asmeniniam ūkiui priskiriami statiniai yra būtent Žemės sklype.
Dėl Statinių medžiagiškumo
28. Apeliantė Apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo, kad Statiniai, atsižvelgiant į jų medžiagiškumą, galėjo būti pastatyti ar perstatyti po 1956 metų, todėl statybos darbai turėjo būti vykdomi pagal teisės aktų reikalavimus.
29. Kaip minėta, pareiškėjai ginčo Statinius valdo nuo 2015 m. kovo 26 dienos, todėl neatmestina tikimybė, kad iki jiems pradedant statinius valdyti, per 80 metų Statinių eksploatavimo laikotarpį, stogo dangos keitimo ir panašūs statybos darbai galėjo buvo vykdomi, tačiau tokie statybos darbai net ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą yra laikomi paprastojo remonto darbais ir tokiems darbams nereikalingas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, STR 1.05.01:2017 Statybą leidžiantys dokumentai).
30. Dėl šios priežasties apeliantė, nepagrįstai, remdamasi tik ginčo Statinių išorės nuotraukomis, teigia, jog pagal panaudotas statybines medžiagas, Statiniai galėjo būti pastatyti tik po 1956 m.
Dėl Statinių statybos laikotarpio pagal iš www.geoportal.lt gautus duomenis
31. Apeliantė nurodo, kad Gyvenamasis namas pagal www.geoportal.lt viešai skelbiamus duomenis – ortofoto nuotraukas buvo statomas 2000 – 2008 metais. Teismas su tokiais argumentais nesutinka. Visų pirma, kaip jau minėta, tokie įrodymai turėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
32. Antra, iš šių žemėlapių fragmentų negalima identifikuoti, kokios vietovės, kokio žemės sklypo (Pareiškėjų nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo ar kitos teritorijos) fragmentai yra įkelti į apeliantės apeliacinį skundą. Be to, 1995 – 1999 m. ortofoto vaizdas yra nekokybiškas, itin žemos raiškos, jame neįmanoma identifikuoti jokių statinių ar jų dalių, todėl daryti kategoriškų išvadų apie statinių buvimą ar nebuvimą negalima.
33. Taigi pateikti ortofoto vaizdai skirtingais laikotarpiais nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčo Statiniai yra statyti kitais laikotarpiais nei nurodyta archyvinėje medžiagoje (ūkio knygose) ar kad šie Statiniai yra neišlikę.
Dėl Statinių statybos (ne)savavališkumo
34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčo Statiniai yra pastatyti ne anksčiau, kaip 1958 metais, tačiau toks teiginys yra grindžiamas tik prielaidomis.
35. Apeliantė, pati būdama statybos teisėtumo priežiūros institucija, nepateikė jokių įrodymų apie Statinių statybos neteisėtumą, o pareiškėjų pateikti įrodymai patvirtina, kad Statiniai yra statyti 1940 – 1941 metais, kuomet jų statybai nebuvo reikalingi nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas, nei jų registracija. Tik įsigaliojus 1949 01 15 Ministrų tarybos nutarimui Nr. 14 „Dėl tvarkos Lietuvos TSR miestų, kurortų ir vasarviečių statinių teisinės registracijos“ priėmimo, naujai statomiems ir pradėtiems eksploatuoti pastatams registracija tapo privaloma.
36. Apeliantė (t. y. institucija atsakinga už statybų priežiūrą ir jų teisėtumo kontrolę), 2025 m. balandžio 14 d. raštu patvirtino, kad ji neturi jokių duomenų, kad dėl ginčo Statinių būtų buvę surašyti administraciniai aktai ar priimti sprendimai dėl savavališkos statybos.
37. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nenustatė ginčo Statinių neteisėtos statybos požymių.
Dėl sąlygų konstatuoti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą
38. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas.
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
40. Įvertinęs bylos nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai konstatuota, jog egzistuoja visos įstatyme ir teismų praktikoje nustatytos sąlygos nustatyti faktą, kad Pareiškėjai yra įgiję nuosavybės teisę į Statinius: 1) Pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į Statinius kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. jie nėra Statinių savininkai; 2) Statiniai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) Pareiškėjai sąžiningai įgiję Statinius, juos sąžiningai valdo visą valdymo laiką; jie, tiek užvaldydami Statinius, tiek visą įgyjamosios senaties laiką yra įsitikinę, jog niekas neturi daugiau už juos teisių į Statinius, nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jiems Statinius nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką Statiniai buvo valdomi teisėtai; 5) visą valdymo laiką Statiniai buvo valdomi atvirai (CK 4.68 straipsnis); Pareiškėjai valdo ir valdė Statinius kaip savus nesislapstydami; 6) Statiniai valdomi nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką Statiniai buvo valdomi kaip savi, t. y. Pareiškėjai elgėsi kaip daikto savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomus Statinius; 8) valdymas tęsėsi ne trumpiau nei CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų terminas.
41. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjų pareiškimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir panaikinti skundžiamą sprendimą.
42. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, todėl teismas šio klausimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.