Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Čeplinsko, Rūtos Palubinskaitės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,

viešame teismo posėdyje atnaujinus apeliacinį procesą žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų Ž. Š. ir S. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1066-717/2010 pagal ieškovo L. L. patikslintą ieškinį atsakovams Ž. Š. ir S. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas sprendimą grindė LR CK 6.538 str., reglamentuojančiu įmonės nuomos sutarties formą, tokiu būdu neteisingai nurodė teisinį ieškinio pagrindą.Teismas visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių ir neįvertino byloje esančių įrodymų, kadangi tyrė ir vertino tik tas aplinkybes, kurios patvirtina ieškovo nurodytą versiją, nors ir nesant byloje tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovas apeliantams pateiktame pareiškime dėl išsikeldinimo ir išsiregistravimo neužsimena apie apeliantų įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 29 d., jokių pretenzijų apeliantams nereiškė, nesiėmė jokių teisinių veiksmų dėl nuomininkų įspėjimo dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų, todėl byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovo reikalavimą. Be to, šalių sudarytame 2009 m. rugsėjo 10 d. buto perdavimo akte šalys nurodė viena kitai pretenzijų neturinčios, todėl ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį.Teismo sprendimas nenuoseklus ir prieštaringas, kadangi sprendimo aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse nurodytos skirtingos datos, nuo kada apeliantai pradėjo gyventi nuomojamame bute. Be to, nesant byloje tai patvirtinančių įrodymų, teismas konstatavo buvus šalių susitarimą dėl apeliantų pareigos mokėti mokesčius už komunalines paslaugas.Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškinio pagrindas ir dalykas prieštarauja vienas kitam, t.y. nors ieškovas prašo priteisti iš apeliantų nuomos mokestį, tačiau iš nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad tarp šalių nuomos teisiniai santykiai ieškinio pareiškimo metu neegzistavo. Be to, teismas nevertino aplinkybių, susijusių su nuomos sutarties nesudarymu ir nuomos sutarties nebuvimu. Ieškovui vengus sudaryti rašytinę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, šalims jos nesudarius dėl ieškovo kaltės, ieškovui tenka neigiamų pasekmių atsiradimo rizika, dėl ko net ir tuo atveju, jei apeliantai nebūtų sumokėję nuomos mokesčio, ieškovas neturėtų teisės reikalauti jį priteisti nesudarytos sutarties pagrindu.Ieškovui teigiant tarp šalių egzistavus sutartinius nuomos teisinius santykius ieškovas nepateikė ne tik šalių sudarytos rašytinės sutarties, bet ir verslo liudijimo, suteikiančio teisę ieškovui verstis gyvenamųjų patalpų nuoma. Be to, ieškovas neįrodė esminių gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygų, t.y. sąlygų dėl nuomos mokesčio dydžio, nuomos mokesčio mokėjimo terminų ir kt., kadangi ieškovo nurodytos aplinkybės skiriasi, jis savo parodymuose šiuo klausimu yra nenuoseklus ir nesąžiningas, dėl ko jo interesai neturėtų būti ginami.Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog ieškovas savo reikalavimui pagrįsti remiasi ieškovo vienašališkai užpildytu ir pasirašytu Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktu, kuris tarp šalių susiklosčiusiems santykiams netaikytinas, nes jį pasirašyti turi nuomos mokesčio skaičiavimus atlikęs savivaldybės gyvenamųjų patalpų administratorius ir gyvenamosios patalpos nuomininkas, dėl to jis neturi jokios įrodomosios galios.Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų ir žalos dydžio, todėl ieškinys turėjo būti atmestas, nes teismo sprendimu patenkinus ieškovo ieškinį ieškovo neteisėti veiksmai buvo įteisinti, nesąžininga sutarties šalis neteisėtai praturtėjo ir jai dėl to netaikyta jokia atsakomybė.Teismas sprendime nepasisakė dėl apeliantų reikalavimo išreikalauti iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškovo pajamų deklaracijos už 2004 – 2006 metus, todėl pažeidė LR CPK 265 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą, jog teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų.Spręsdamas ieškovo atstovavimo byloje išlaidų priteisimo klausimą teismas nesivadovavo rekomendacijomis dėl rekomenduojamo atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad ieškovo atstovės darbo vieta yra visai šalia teismo, kuriame buvo nagrinėjam byla, iš apeliantų ieškovui priteistos atstovavimo išlaidos yra per didelės.

Nors apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas sprendimą priėmė byloje nesant įrodymų, pagrindžiančių ieškovo reikalavimus, tačiau patys apeliantai pripažino aplinkybes, susijusias su jų šeimos apsigyvenimu ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, nuomos mokesčio dydžiu, buto remonto išlaidų įskaitymu į nuomos mokesčio sumą, taip pat jų įsipareigojimu mokėti mokesčius už komunalines paslaugas ir susidariusia skola AB „Kauno energija“, o tų aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais, įrodinėti nereikia.Apeliantai teigia negavę raštiško įspėjimo dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, tačiau šalys bendravo telefonu, asmeniškai, o nuo 2007 metų apeliantams vengiant mokėti nuomos mokestį, apeliantai vengė bendrauti ir susitikti su ieškovu, vengė priimti jo siunčiamus laiškus ir pranešimus, į jo laiškus bei raginimus neatsakinėjo.Apeliacinio skundo argumentai dėl nuomos sutarties nesudarymo ar nuomos teisinių santykių tarp šalių neegzistavimo nereikšmingi, kadangi nustatyta, jog apeliantai, vengdami vykdyti savo prievoles, ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute gyveno iki 2009 m. rugsėjo 1 d., todėl tarp šalių buvo susiklostę faktiniai nuomos teisiniai santykiai, o nuomos sutartis tarp fizinių asmenų gali būti ir nerašytinė.Buto perdavimo akte esanti pastaba, jog šalys viena kitai pretenzijų neturi, buvo parašyta apelianto reikalavimu įvertinant perduodamo buto būklę, tačiau ji nepatvirtina apeliantų atsiskaitymo su ieškovu fakto, nes apeliantai ir bylos nagrinėjimo metu nepatvirtino, kad yra apmokėję įsiskolinimą už buto nuomą ir mokesčius už komunalines paslaugas.Apeliantų reikalavimas išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškovo pajamų deklaraciją už 2004 – 2006 metus yra nepagrįstas, prašomi išreikalauti duomenys nereikšmingi nagrinėjamoje byloje, kadangi iki 2007 metų apeliantai nuomojamame bute gyveno už atliktą remontą, o nuo 2007 metų nuomos mokesčio nemokėjo.Apeliantams nepateikus įrodymų apie jų tinkamą įsipareigojimų mokėti mokesčius už buto nuomą ir suteiktas komunalines paslaugas ginčo laikotarpiu vykdymą, teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisingu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą, į tai, kad apeliantai naujų įrodymų ar argumentų dėl skundžiamo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo ir 2011 m. vasario 9 d. Kauno apygardos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepateikė, bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Civilinėje byloje ginčo dėl to, jog apeliantų šeima nuo 2004 metų iki 2009 m. rugsėjo 1 d. gyveno ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), nekyla, tačiau iš esmės byloje yra kilęs ginčas dėl šalis nuo 2007 metų pradžios iki 2009 m. rugsėjo 1 d. siejusių teisinių santykių pobūdžio bei apeliantų pareigos atlyginti ieškovui nuostolius, patirtus dėl jų naudojimosi ieškovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis.

Dėl nuomos teisinių santykių tarp šalių egzistavimo

Sprendžiant dėl to, ar šalis laikotarpiu nuo 2007 m. pradžios iki 2009 m. rugsėjo 1 d. siejo gyvenamųjų patalpų, nuosavybės teise priklausančių ieškovui, esančių adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), nuomos teisiniai santykiai, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino remdamasis tarp šalių sudaryta neterminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, teismui padarius išvadą, kad tarp ieškovo ir apeliantų buvo sudaryta žodinė neterminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią apeliantai turėjo mokėti ieškovui po 250 Lt nuomos mokesčio bei susimokėti už komunalinius patarnavimus, kuriais jie pasinaudojo. Pažymėtina, kad ši teismo išvada laikytina pagrįsta tik tuo aspektu, kai sprendžiama dėl šalis siejusių santykių iki 2007 metų pradžios. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir faktai, kad apeliantai pripažino buvus sudarytą tarp jų ir ieškovo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, faktišką šios nuomos sutarties sąlygų vykdymą, tarp jų ir mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimą, pagrįstai leidžia teigti tarp šalių egzistavus nuomos teisinius santykius laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2007 m. pradžios. Tačiau pats ieškovas nurodė, jog nuomos teisiniai santykiai tarp šalių nutrūko nuo 2007 m. pradžios apeliantams nustojus mokėti nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas, o ir apeliantai, teigdami, kad tarp šalių nuomos teisiniai santykiai ieškinio pareiškimo metu neegzistavo pripažino, kad tarp šalių nuomos teisiniai santykiai nutrūko 2007 m. pradžioje. Nors ieškovo nurodytos aplinkybės dėl šalis siejusių teisinių santykių pobūdžio laikotarpiu nuo 2007 m. pradžios iki 2009 m. rugsėjo 1 d. yra nenuoseklios, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas teigė tarp šalių nuomos teisinius santykius nutrūkus 2007 m. pradžioje; į tai, kad ieškovas ieškinį reiškė dėl negautų pajamų ir mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo; į tai, kad apeliantai neigia tarp šalių egzistavus nuomos teisinius santykius; spręstina, kad laikotarpiu nuo 2007 m. pradžios iki apeliantams atlaisvinant ieškovui nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, apeliantai jomis naudojosi be teisinio pagrindo, nesant ieškovo sutikimo, savavališkai, o ne egzistuojant nuomos teisiniams santykiams tarp šalių. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantų argumentu, kad ieškovo pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas ta apimtimi, kuria ieškinio reikalavimas kildinamas iš nuomos teisinių santykių, prieštarauja vienas kitam, nes apeliantai pagrįstai nurodė, kad ieškovas prašo priteisti iš apeliantų nuomos mokestį, tačiau spręstina, kad tarp šalių nuomos teisiniai santykiai ieškinio pareiškimo metu neegzistavo. Apeliacinės instancijos teismui laikant, kad nuomos teisiniai santykiai tarp šalių nutrūko dar 2007 metų pradžioje, nurodytos aplinkybės yra pagrįstos, tačiau nesudaro pagrindo naikinti iš esmės pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Nesutiktina su apeliantų argumentu, jog apeliacinės instancijos teismui laikius, kad šalių nesieja nuomos teisiniai santykiai ginčo laikotarpiu ir nusprendus palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas išėjo už apeliacinio skundo ribų, savo iniciatyva pakeitė ieškinio pagrindą. Teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo naikinimas vien tuo pagrindu, kad teismas netinkamai apeliantų pareigą atlyginti ieškovui padarytą žalą kildino iš nuomos teisinių santykių, negali būti pateisinamas, prieštarautų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principams, kadangi pagrįstai apeliacinės instancijos teismas 2011 m. vasario 9 d. nutartyje nurodė, jog net ir tuo atveju, jei ieškovo ieškinio pagrįstumas būtų vertintas dėl negautų pajamų ir mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo, priimtinas sprendimas būtų toks pats. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl apeliantų nurodytų argumentų, susijusių su nuomos sutarties nesudarymu ir nuomos sutarties nebuvimu, ieškovo rašytinės nuomos sutarties ir verslo liudijimo, suteikiančio teisę verstis gyvenamųjų patalpų nuoma, nepateikimu, gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties esminių sąlygų neįrodymu plačiau nepasisako, kadangi sprendžiant, kad tarp šalių nuomos teisiniai santykiai nutrūko 2007 metų pradžioje, nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės sprendžiant skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Civilinėje byloje nesant ginčo dėl to, jog apeliantų šeima nuo 2004 metų iki 2009 m. rugsėjo 1 d. gyveno ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl negautų pajamų pareikštas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.; apeliacinio skundo argumentas dėl netiksliai skundžiamame sprendime nurodytos datos, nuo kada apeliantai apsigyveno nuomojamame bute, kaip neturintis reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nevertintinas ir dėl jo taip pat nepasisakytina. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai konstatavo buvus šalių susitarimą apeliantams apmokėti ir mokesčius už komunalines paslaugas. Pažymėtina, kad faktinis apeliantų elgesys nuomos sutarties laikotarpiu mokant mokesčius už komunalines paslaugas patvirtina buvus tarp šalių tokį susitarimą, kadangi apeliantai pripažino mokėdavę už suteiktas komunalines paslaugas. Be to, vėlesnis naudojimasis gyvenamosiomis patalpomis, o kartu ir teikiamomis komunalinėmis paslaugomis bei nesumokėjimas už jas lėmė nuostolių atsiradimą, kadangi būtent ieškovas esant įsiskolinimui už komunalines paslaugas jį apmokėjo. Taigi, atsakovai pageidauja, kad už jų gyvenimą (patirtas komunalinių paslaugų išlaidas – už suvartotą elektros energiją, vandenį, šildymo išlaidos) ieškovo bute apmokėtų pats ieškovas, o tai akivaizdžiai prieštarautų geros moralės, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, kuriais kolegija, spręsdama šį ginčą taip pat vadovaujasi. Taigi, kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai tenkino ieškinį priteisdamas įsiskolinimo sumas už komunalines paslaugas, nes akivaizdu, kad jas turi apmokėti tas, kuris jomis naudojosi.

Dėl ieškovo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo apeliantams be ieškovo sutikimo gyvenant jam nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose

Apeliantams pripažinus, kad jie ieškovui nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose gyveno iki 2009 m. rugsėjo 1 d., nesant tarp šalių sudarytos nuomos sutarties ar nesant kito teisėto pagrindo, ieškovui teigiant apeliantus gyvenus jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose be jo sutikimo, spręstina dėl ieškovo teisės reikalauti iš atsakovų nuostolių, patirtų dėl negautų pajamų iš minėtų gyvenamųjų patalpų nuomos, atlyginimo.

Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi žala pripažįstama ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuomininko pareiga pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Be to, minėto straipsnio 2 dalyje numatyta nuomotojo teisė reikalauti iš nuomininko, vėluojančio grąžinti nuomojamą daiktą, nuomos mokesčio už visą laikotarpį, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei nuostolių atlyginimo.

Laikant, kad tarp šalių nuomos teisiniai santykiai pasibaigė 2007 metų pradžioje, o apeliantams nuomotas gyvenamąsias patalpas ieškovui perdavus tik 2009 m. rugsėjo 10 d., spręstina dėl teisinio pagrindo apeliantams naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis egzistavimo. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantų motyvą, jog tarp šalių nuo 2007 metų pradžios atsirado gyvenamųjų patalpų panaudos teisiniai santykiai, ieškovui kategoriškai neigiant nuomos teisinių santykių transformavimąsi į panaudos teisinius santykius. Ieškovui teigiant, jog apeliantai jam nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose gyveno nesant jo sutikimo, savavališkai, šalių nesiejant panaudos ar nuomos teisiniams santykiams, pasibaigus nuomos teisiniams santykiams apeliantams negrąžinant ieškovui gyvenamųjų patalpų, darytina išvada, kad dėl tokių apeliantų neteisėtų veiksmų ieškovas pagrįstai patyrė nuostolių ne tik kad sumokėdamas už apeliantams gyvenant ginčo bute faktiškai suteiktas komunalines paslaugas, bet ir dėl to, kad jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų negalėjo išnuomoti kitiems asmenims, dėl ko negavo prašomų priteisti iš apeliantų negautų pajamų. Teisėjų kolegijos manymu, net ir sprendžiant ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą dėl negautų pajamų ir mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo, spręstina, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra pagrįstas, todėl pagrįstai buvo patenkintas. Pažymėtina, kad visos sąlygos tenkinti ieškovo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo yra. Apeliantams neteisėtai gyvenant ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose ieškovas negalėjo jų išnuomoti kitiems asmenims, o apeliantams nemokant jokio mokesčio už naudojimąsi minėtomis gyvenamosiomis patalpomis, ieškovas nepagrįstai negavo pajamų, kurias galėjo gauti iš nuomos teisinių santykių nuomodamas jam nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pažymėtina, kad nors ieškovas ir nepagrįstai prašomai priteisti sumai pagrįsti rėmėsi jo vienašališkai užpildytu ir pasirašytu Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktu, kuris tarp šalių susiklosčiusiems santykiams netaikytinas, tačiau pateiktas įrodymas patvirtina ieškovo galimybę gauti bent jau tokio dydžio minimalias pajamas iš gyvenamųjų patalpų nuomos. Ir nors apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad butą būtų nuomojęs kitiems asmenims ir būtų gavęs 150 Lt mėnesinio nuomos mokesčio, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliantams nuomojant butą iš ieškovo nuomos mokestis buvo 250 Lt per mėnesį, o po kelių metų pakilo iki 300 Lt, spręstina, kad prašoma priteisti negautų pinigų suma už buto nuomą yra reali ir pagrįsta. Apeliantai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu būtų mokėję ieškovui už naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog atlygino ieškovui šio AB „Kauno energija“ sumokėtus komunalinius mokesčius, neįrodžius naudojimosi ieškovui priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis teisinio pagrindo, laikytina, kad ieškovas dėl neteisėtų apeliantų veiksmų patyrė nuostolių, kuriuos apeliantai privalo atlyginti. Negalima sutikti su apeliantų teiginiu, jog ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį tik dėl to, jog šalių sudarytame 2009 m. rugsėjo 10 d. buto perdavimo akte šalys nurodė viena kitai pretenzijų neturinčios. Teisėjų kolegijos manymu, sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog šiuo atveju buvo kalbama tik apie pretenzijų nebuvimą dėl perduodamo buto būklės, kadangi šiuo atveju nebuvo sprendžiamas nuostolių atlyginimo klausimas, o tik perduodamos gyvenamosios patalpos, dėl ko toks įrašo apie pretenzijų nebuvimą išplėstinis aiškinimas būtų nelogiškas ir nepagrįstas. Be to, pažymėtina, kad ši nuostata, kaip nurodė ieškovas, buvo įrašyta atsakovo prašymu, todėl toks šios nuostatos traktavimas laikytinas tik palankiu atsakovui siekiant išvengti atsakomybės. CPK 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsisakymas kreiptis į teismą negalioja, todėl bet kokios nuostatos, kuri leistų teigti ieškovui atsisakius savo pažeistas teises ginti teisme, įtvirtinimas nebūtų pripažįstamas kaip ieškovo atsisakymas kreiptis į teismą.

Dėl netinkamos materialinės teisės normos nurodymo skundžiamame sprendime

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamame sprendime yra nurodyta nuoroda į CK 6.538 straipsnį, reglamentuojantį įmonės nuomos sutarties formą, dėl ko, apeliantų teigimu, teismas neteisingai nurodė teisinį ieškinio pagrindą. Tačiau pažymėtina, jog teismas iš esmės savo sprendimą grindė ne šioje teisės normoje įtvirtintomis nuostatomis, kas leistų manyti teismą galimai suklydus nurodant konkretų CK straipsnį. Tačiau net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad teismas sprendimą grindė neteisinga materialinės teisės norma, reguliuojančia tarp šalių esantį materialinį teisinį santykį, teisėjų kolegija sprendžia, kad klaidingas materialinės teisės normos nurodymas sprendime nėra pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Taip pat teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pagal CPK 332 straipsnį tenkinti apeliantų prašymą ir priimti atskirąją nutartį dėl kreipimosi į Kauno apskrities VMĮ dėl ieškovo patraukimo administracinėn atsakomybėn, kadangi mokesčių pateikimo tvarkos pažeidimų bei mokesčių vengimo klausimai nebuvo šios civilinės bylos apeliacinio skundo nagrinėjimo objektas.

Dėl kitų aukščiau neaptartų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nepasisakytina. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo, nors priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai konstatavo ginčo laikotarpiu tarp šalių egzistavus nuomos teisinius santykius, todėl apeliantų prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartį netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas prašė priteisti iš apeliantų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 300 Lt. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas, todėl atmetus apeliantų prašymą jos priteistinos ieškovui lygiomis dalimis iš kiekvieno iš apeliantų po 150 Lt. Bylinėjimosi išlaidos apeliantams, atsižvelgiant į tai, kad jų prašymas netenkintas, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantų prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarties panaikinimo atmesti.

Priteisti ieškovui L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), iš atsakovų Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), ir S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), po 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.