Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-09-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-29371-534/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-30
Bylos Nr.
e2YT-29371-534/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23257-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Pareiškėjas
UAB „Gelvora“
Kategorijos
  • 3.4.4.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-29371-534/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23257-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.20 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo mėn. 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,Sekretoriaujant K.Pečiukaitienei,

Žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Gelvora“ pareiškimą dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą turto paveldėtojui atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Gelvora“ pareiškime nurodo, kad 2017-04-05 Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2462-985/2017 tenkino UAB „Gelvora“ ieškinį ir priteisė iš L. K. skolą pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį. (duomenys neskelbtini) L. K. mirė. Nurodo, kad skolininko artimieji, antstolis nepranešė apie skolininko mirtį, todėl negalėjo kreiptis su kreditoriniais reikalavimais. Nurodo, kad nemanė kreiptis dėl skolos išieškojimo į notarą ar teismą, nes buvo įsitikinę, kad tai nereikalinga biurokratija, užtenka antstolio vykdomo išieškojimo. Pareiškėjas buvo pakankamai rūpestingas, aktyvi, sąžininga, dėmėjosi skolininku.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepime neprieštarauja termino atnaujinimui, nes išieškojimą vykdo antstolė, apie vykdomą skolos išieškojimą turėjo būti įpėdiniams žinoma pagal Antstolių informacinę sistemą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 skelbia: „Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tinkamais kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo būdais pripažįstami ne tik tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įvardyti būdai, bet ir tokie teisiškai reikšmingi veiksmai bei faktai, atlikti arba įvykę įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastą bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimą. <...> teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra AIS duomenų gavėja, todėl, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi. Toks aiškinimas nepaneigia kasacinio teismo praktikos dėl valstybės statuso paveldėjimo procese, o tik šią praktiką plėtoja ir atitinka įstatymų leidėjo tikslus įtvirtinant valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę bei civilinių teisinių santykių stabilumo principą tuo aspektu, kad valstybės interesas perimti paveldėtą turtą yra lygiavertis kreditoriaus teisėtam lūkesčiui gauti savo reikalavimų, kurių pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir kurie vykdomi priverstine tvarka, patenkinimą.“ ??? ??? Iš pateiktų įrodymų – testamentų registro išrašo, vykdomojo rašto kopijos, kitų rašytinių įrodymų ir šalių rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad 2017-04-05 Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2462-985/2017 tenkino UAB „Gelvora“ ieškinį ir priteisė iš L. K. skolą pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį, sprendimas įsiteisėjo, buvo išduotas vykdomasis raštas. Skolininkas L. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Pareiškėjas apie skolininko mirtį sužinojo praėjus terminui pareikšti įpėdiniams kreditorinius reikalavimus. Nurodo, kad pareiškėjo įmonė didelė, skolininkų yra daugybė, pareiškėjas neturi galimybių kas kartą nustatyti skolininkų duomenų. Faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, yra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas., pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 5.63 str. 1 ir 4 dalimis, pareiškimą tenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 576-578 straipsniais teismas

nutaria:

Atnaujinti terminą 3 mėnesiams UAB „Gelvora“, j.a.k.125164834, pareikšti kreditorinius reikalavimus (duomenys neskelbtini) mirusiosios L. K., a.k(duomenys neskelbtini) įpėdiniams, priėmusiems palikimą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis