Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2022-03-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-57-1007/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-14
Bylos Nr.
II-57-1007/2022
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00633-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Daiva Domeikienė (pirm.)
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-57-1007/2022Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00633-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Agnei Ačienei,

ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui Donatui Miliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio nutarimas priimtas – A. K. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-9526-2021 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-9526-2021 A. K. nubaustas 550 eurų bauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 526 straipsnio 3 dalyje, padarymą, tai yra dėl to, jog jis 2021 m. rugpjūčio 13 d. 18.00 val. (duomenys neskelbtini), ekstremaliosios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, laikotarpiu, būdamas parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų” (toliau ir –Sprendimas) 1 punkto 1.1 papunkčio reikalavimų. Taip pat nesilaikė Sprendimo 2 punkto reikalavimų.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. K. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-9526-2021 (toliau ir – Skundžiamas nutarimas) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

2.1. Skunde nurodė, jog su Skundžiamas nutarimas neteisėtas. Teismų praktikoje (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-161-992/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-954/2021 ir kt.) pripažįstama, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Civilinės saugos įstatymo (toliau ir – CSĮ) ir kitų civilinę saugų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. CSĮ 1 straipsnyje reglamentuota, kad šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje, o 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. Tuo tarpu CSĮ 3 straipsnis pateikia baigtinį civilinės saugos sistemą sudarančių subjektų sąrašą, į kurį pareiškėjas nepatenka. Be to, pareiškėjas taip pat nepatenka į CSĮ 19 straipsnyje pateiktą civilinės saugos sistemos pajėgų sąrašą, kuris taip pat yra baigtinis. Pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu ir kokia apimtimi pareiškėjas, kaip specialusis subjektas, yra atsakingas už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Pareiškėjas, nėra civilinės saugos sistemos subjektas, taip pat pareiškėjas nepriklauso ir civilinės saugos sistemos pajėgoms, kurios, kaip nurodyta CSĮ 19 straipsnio 1 dalyje, yra skirtos gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti ekstremaliosios situacijos židinyje. Apibendrindamas pareiškėjas nurodė, kad jis neatitinka ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjekto (specialiojo subjekto) požymių, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas nutarimas vien tik šiuo aspektu negali būti laikomas teisėtu, todėl yra naikintinas.

2.2. Nurodė, jog CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas įpareigoja gyventojus vykdyti ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo (toliau ir – ESOV) teisėtus nurodymus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti. Taigi, įstatymas įpareigoja gyventojus vykdyti ne bet kokius ESOV nurodymus, o tik tuos ESOV nurodymus, kurie yra teisėti, taip pat įstatymas įpareigoja gyventojus vykdyti tik tuos teisėtus ESOV nurodymus, kurie yra reikalingi ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti. Iš to seka, kad, visų pirma, turi būti nustatyta, ar ESOV sprendimas, įpareigojantis gyventojus uždarose prekybos (paslaugų teikimo) vietose dėvėti kaukes, yra teisėtas, o taip pat turi būti įrodyta, kad pareiškėjas šį sprendimą (įpareigojimą) privalėjo vykdyti, kadangi jis yra reikalingas ekstremaliajam įvykiui, ekstremaliajai situacijai likviduoti. Pasisakant dėl Institucijos priimtame ir pareiškėjo skundžiamame nutarime nurodyto ESOV sprendimo 2 punktu gyventojams nustatyto įpareigojimo (ne)teisėtumo, ypatingas dėmesys atkreiptinas į ESOV sprendimo preambulę, kurioje nurodomi teisės aktai, vadovaujantis kuriais yra priimtas aptariamas ESOV sprendimas. Taigi, ESOV sprendimo preambulėje, visų pirma, nurodoma, kad šį sprendimą ESOV priėmė vadovaudamasis CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, kurie nustato atitinkamas pareigas gyventojams, kita vertus aptariamos CSĮ teisės normos nereglamentuoja ESOV kompetencijos, t. y. šios teisės normos nenustato ESOV teisės priimti vienokius ar kitokius sprendimus (duoti nurodymus gyventojams). ESOV sprendimo preambulėje taip pat nurodoma, kad šį sprendimą ESOV priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau ir – ŽULPKĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kita vertus šiame įstatyme – ŽULPKĮ, ESOV net nėra nurodytas (nėra minimas), todėl ESOV, priimdamas sprendimus, net neturi teisės vadovautis ŽULPKĮ, kadangi šis teisės aktas nesuteikia ESOV absoliučiai jokių kompetencijų. Kiti ESOV sprendimo preambulėje nurodyti teisės aktai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 1503 „Dėl valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“, taip pat nenustato ESOV įgaliojimų ribų. Tokiu būdu, vieninteliu ESOV sprendimo preambulėje nurodytu teisės aktu, kuris dar galbūt galėtų pateisinti ESOV sprendimo 2 punktu nustatyto įpareigojimo gyventojams teisėtumą, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. papunktis nustatantis, kad paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Tačiau pažymėjo, kad aptariamo Vyriausybės nutarimo 3.1.1. papunkčiu Vyriausybė delegavo ESOV nustatyti ,,ūkinės veiklos apribojimo priemones“ (žr. to paties nutarimo 3.1. papunktį). Iš to seka, kad ESOV, priimdamas aptariamą sprendimą, turėjo ir galėjo nustatyti tik tas priemones, kurios yra nukreiptos į ūkinės veiklos vykdytojus, bet ne į ūkinės veiklos nevykdančius gyventojus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad ESOV sprendimo 2 punktu nustatytas įpareigojimas (nurodymas) jokios ūkinės veiklos nevykdantiems gyventojams dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes yra neteisėtas. Kitaip tariant, toks įpareigojimas (nurodymas) negali būti aiškinamas ir suprantamas kaip „ūkinės veiklos apribojimo priemonė“.

2.3. Nurodė, jog aptariamo Vyriausybės nutarimo 3.1.1. papunkčiu Vyriausybė delegavo ESOV nustatyti asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, tačiau, kaip matyti iš ESOV sprendimo turinio, šiame ESOV sprendime nėra nustatyta, kokiomis sąlygomis ir tvarka gyventojai yra aprūpinami nosį ir burną dengiančiomis kaukėmis. Tai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad nosį ir burną dengiančios kaukės paties ESOV sprendimu nėra pripažintos būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Pasisakant dėl to, ar ESOV sprendimo 2 punktu nustatytas įpareigojimas (nurodymas) dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes pareiškėjui yra privalomas, kadangi jis (ESOV nurodymas) yra reikalingas ekstremaliajai situacijai likviduoti, visų pirma, pažymėjo, kad pareiškėjas nėra asmuo, kuris dalyvauja likviduojant ekstremaliąją situaciją, taip pat nėra tas asmuo, kuris būtų paskirtas dalyvauti šalinant ekstremaliosios situacijos sukeltus padarinius, pareiškėjas taip pat nėra tas asmuo, kuris yra paskirtas atlikti būtinas užduotis, būtinas ekstremaliajai situacijai likviduoti. Kaip jau minėta, ESOV yra valstybės tarnautojas (politikas), kuris paskiriamas vadovauti civilinės saugos sistemos pajėgoms, kurios likviduoja ekstremaliąją situaciją ir (ar) šalina ekstremaliosios situacijos sukeltus padarinius, kita vertus (tas taip pat skunde buvo minėta) pareiškėjas nepriklauso civilinės saugos sistemos pajėgoms, todėl ESOV nurodymus, vadovaujantis pirmiau pristatytu teisiniu reguliavimu, pareiškėjas privalėtų vykdyti tik tuo (vieninteliu) atveju, jei pareiškėjui CSĮ 17 straipsnio nustatyta tvarka būtų nustatytos (pavestos) ekstremaliajai situacijai likviduoti ir (ar) jos sukeltiems padariniams šalinti būtinos užduotys, arba ESOV, vadovaudamasis CSĮ 28 straipsniu, duotų pareiškėjui šiame įstatymo straipsnyje eksplicitiškai nustatytus įpareigojimus. Kita vertus aptariamu ESOV sprendimo 2 punktu nustatytas įpareigojimas gyventojams dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes niekaip nekoreliuoja su CSĮ 28 straipsniu ESOV nustatyta kompetencija. Apibendrinus pirmiau nurodytus teisinius argumentus ir paaiškinimus, pažymėta, kad civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, tuo tarpu viešojoje teisėje vadovaujamasi priešingu principu – „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, todėl CSĮ nesant aiškiai įtvirtintos ESOV teisės priimti aptariamo ESOV sprendimo 2 punkte nurodyto pobūdžio nurodymus (įpareigojimus) gyventojams, ESOV neturi teisinio pagrindo gyventojams (taigi ir pareiškėjui) duoti kokius nors nurodymus, susijusius su tuo, ką gyventojas turi dėvėti atvykdamas į viešą prekybos vietą, kuri, be kita ko, CSĮ nustatyta tvarka net nėra paskelbta (pripažinta) ekstremaliosios situacijos židiniu (CSĮ 2 straipsnio 10 dalis) ir (ar) ŽULPKĮ nustatyta tvarka nėra paskelbta (pripažinta) nuolatiniu užkrečiamosios ligos židiniu (ŽULPKĮ 2 straipsnio 38 dalis).

2.4. Nurodė, jog ANK 526 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę už CSĮ ir kitų civilinę sausą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą. CSĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, jog ESOV yra civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Ši definicinė teisės norma, aiškinant ją sistemiškai su CSĮ 3 straipsnyje pateiktu baigtiniu civilinės saugos sistemą sudarančių subjektų sąrašu, atskleidžia tai, kad ESOV yra civilinės saugos sistemos subjekto (šiuo konkrečiu atveju – Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskirtas valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, tačiau ESOV nėra savarankišku civilinės saugos sistemos subjektu. Be to, ši definicinė teisės norma taip pat atskleidžia tai, kad ESOV funkcija yra vadovauti civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Pratęsiant tai, pažymėta, kad civilinės saugos sistemai priklausančių subjektų kompetencija civilinės saugos srityje yra reglamentuota CSĮ II skyriuje (9 – 141 straipsniuose). Sisteminė šį įstatymo skyrių sudarančių teisės normų analizė suteikia pagrindą daryti išvadą, kad civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimas ir/ar jų priėmimas yra priskirtas ribotam, konkrečiai šiame įstatyme nurodytam, subjektų ratui: 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybei (CSĮ 9 straipsnis), 2) Vidaus reikalų ministrui (CSĮ 10 straipsnio 2 dalies 3 punktas), 3) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui bei jam pavaldžioms įstaigoms (CSĮ 12 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kita vertus jokia CSĮ teisės norma nesuteikia ESOV kompetencijos (įgaliojimų) priimti civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų, todėl, pareiškėjo vertinimu, ESOV turi teisę priimti tik administracinius sprendimus (teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei), būtinus konkrečiai ekstremaliajai situacijai likviduoti, bet ne norminius administracinius aktus (viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei), reglamentuojančius civilinę saugą. Taigi atsižvelgiant į tai, kad ANK 526 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, o ESOV, pareiškėjo vertinimu, neturi teisės priimti civilinę saugą (bendrąja prasme) reglamentuojančių norminių administracinių aktų, o tik administracinius sprendimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti, skunde aptariamas ir šioje byloje taikomas ESOV sprendimas turi būti traktuojamas kaip administracinis sprendimas, bet ne kaip civilinę saugą reglamentuojantis teisės aktas. Todėl pareiškėjo atsakomybė už ESOV sprendimo 2 punkte nurodyto įpareigojimo nevykdymą ANK 526 straipsnio pagrindu negali kilti ir dėl šios priežasties (b. l. 2–5).

Atsiliepimas

3. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti. Jame nurodė, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nustačius visas reikšmingas bylos aplinkybes, ištyrus visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgus į byloje esančių duomenų visumą (b. l. 9–10).

4. Į teismo posėdį skundą pateikęs asmuo – A. K. neatvyko, apie teismo posėdį, jo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas A. K. prašymas skundą nagrinėti jam nedalyvaujant, pranešimas, kad į teismo posėdį atvykti negalės.

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovas Donatas Milius, nurodė, jog remiantis teismų formuojama praktika, šioje byloje veika turėtų būti perkvalifikuota iš ANK 526 straipsnio 3 dalies į 45 straipsnio 4 dalį. Teismų praktika įvairi, negali pasakyti, kaip šioje byloje nuspręs teismas, tačiau institucija teismui teikia prašymą dėl perkvalifikavimo. Prašydamas perkvalifikuoti veiką vadovaujasi pirmos instancijos apylinkės teismo nutartimis, bet konkrečių bylų nurodyti negali. Motyvas perkvalifikavimui tas, jog reikia remtis kitų teismų nutartimis, kitų motyvų neturi. Sutinka, jog yra pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021-06-30 sprendimo Nr. V-1563 2 punktas, 1.1 papunktis. Jog šis teisės aktas yra norminis teisės aktas ir yra priimtas vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, Civilinės saugos įstatymo 15 str. 2 d. 1 p. ir 4 p., kuris įgalina Sveikatos apsaugos ministrą priiminėti teisės aktą. Šis aktas reglamentuoja Civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių aktų laikymąsi. Gali būti, kad už šio norminio teisės akto pažeidimus atsakomybė turėtų būti taikoma pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį ir galbūt institucijos prašymas yra nepagrįstas. Domėjosi teismų praktika, bet galbūt ji jau yra pasikeitusi. Institucijos vertinimu pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas ir fizinis asmuo. Buvo keliamas klausimas, ar operacijų vadovas yra įgaliotas taikyti Civilinės saugos įstatymo nuostatas, nes perskaičius teismų sprendimus, buvo pasisakyta, kad operacijų vadovas nėra įgaliotas taikyti Civilinės saugos įstatymo nuostatas, nes jomis gali remtis ir savo nutarimus išleisti gali tik Vyriausybė arba Seimas. Institucijos nuomone, priimant 2021-06-30 teisės aktą, operacijų vadovas jau buvo įgaliotas Vyriausybės nutarimu. Sprendimas šiai dienai yra galiojantis ir neginčijamas, o abejonės buvo kilusios iki tol.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistu.

5. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.

7. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog A. K. nubaustas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį dėl to, jog 2021 m. rugpjūčio 13 d. 18.00 val., ekstremaliosios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, laikotarpiu, būdamas parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai, ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų” 1.1 papunkčio ir 2 punkto reikalavimų.

8. Iš Skundo matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. faktinių aplinkybių, jog 2021 m. rugpjūčio 13 d. 18.00 val., būdamas parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, neginčija. Tačiau nurodo, jog Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, nes jis neatitinka ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjekto (specialiojo subjekto) požymių, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo (toliau – VLESVOV) Sprendimo Nr. 1563 2 punktas yra neteisėtas, jis nėra atsakingas už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

Žemesnės instancijos teismas

9. ANK 526 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo 500 Eur iki 1 500 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 500 Eur iki 6 000 Eur. ANK 526 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.

10. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų” 1.1 papunkčio ir 2 punkto reikalavimus.

10.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 (teisės aktas, galiojęs nuo 2021-07-01 iki 2021-08-16) 1.1. papunkčiu paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų (toliau – paslaugos) veiklos vykdymą organizuojantys subjektai ar administracijos įpareigoti laikytis šių sąlygų: užtikrinti, kad paslaugų veiklos vykdymo vietose uždarose erdvėse paslaugų teikėjai (darbuotojai) dėvėtų medicinines veido kaukes arba respiratorius, o vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai, paslaugų gavėjai (toliau – paslaugų gavėjai) dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukė). Reikalavimas dėvėti kaukes netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

10.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 2 punktu nuspręsta įpareigoti vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

11. Iš Sprendimo preambulės matyti, kad teisės aktas priimtas vadovaujantis: 1) CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais; 2) ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu; 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 152) 3.1.1. papunkčiu; 4) Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“; 5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ bei siekiant užtikrinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevenciją.

12. Pagal CSĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021-08-12 iki 2021-09-01) 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo; vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, o neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais.

12.1. Pagal CSĮ 1 straipsnį šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje. Pagal CSĮ 6 straipsnio 1 dalies 8 punkte reglamentuotas civilinės saugos sistemos veikimo visuotinio privalomumo principas, reiškiantis, jog civilinės saugos priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir gyventojams. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 17 punktą, gyventojas yra fizinis asmuo, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje.

13. ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad ir fiziniai asmenys privalo pagal savo kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones.

14. Vyriausybės Nutarimo Nr. 152 (akto redakcija, galiojusi nuo 2021-07-20 iki 2021-08-16) 3.1.1. punkte nustatyta viena iš valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonių – ūkinės veiklos apribojimo priemonė, jog paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, išskyrus šio nutarimo 3.1.2 papunktyje nurodytus atvejus (šios išimtys šioje byloje nėra reikšmingos).

15. Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021-07-31) 20 punkte nurodyta, kad Valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jos padarinių šalinimo organizavimą.

16. CSĮ 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas – civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Taigi, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas (įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, kurio veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija) (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 punktas). Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo priimtas Sprendimas yra norminis administracinis teisės aktas, nes jis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskirtus norminio administracinio akto požymius: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą, įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Tai, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai yra norminiai administraciniai teisės aktai, matyti ir iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7-552/2021, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tikrino eilę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, kaip norminių administracinių aktų, teisėtumą.

17. Taigi, apibendrinant anksčiau nurodytas teisės normas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės valstybės operacijų vadovu paskirtas sveikatos apsaugos ministras, vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1. punktą, 2021 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą Nr. V-1563, kurio 2 punktas įpareigojo vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis sprendimas Nr. V-1563 administracine tvarka nenuginčytas, bylai aktualiu laikotarpiu buvo galiojantis ir vykdytinas, nusižengimo padarymo dieną nustatantis asmenims pareigą uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Teismo vertinimu, šis sprendimas ANK 526 straipsnio 3 dalies prasme yra „kitas civilinę saugą reglamentuojantis teisės aktas“, o VLESVOV Sprendimo Nr. 1563 2 punkte nustatytas įpareigojimas yra privalomas visiems fiziniams asmenims, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėto įpareigojimo nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį. Pagal teismų praktiką ANK 526 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, jog asmuo nesilaikė reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims.

18. Minėta, jog A. K. neginčija faktinių aplinkybių, jog 2021 m. rugpjūčio 13 d. 18.00 val., būdamas parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, todėl, teismo vertinimu, jo kaltė padarius ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nekelia abejonių, administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, tačiau iš Skundžiamo nutarimo šalintina faktinė aplinkybė, jog A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų” 1.1 papunkčio reikalavimus, kadangi šia teisės norma nustatomi įpareigojimai paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų (toliau – paslaugos) veiklos vykdymą organizuojantiems subjektams ar administracijoms, o ne fiziniams asmenims, nustatant, jog A. K. nesilaikė VLESVOV Sprendimo Nr. 1563 2 punkto reikalavimų. Teismo nuomone, minėtas Skundžiamo nutarimo trūkumas nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti, nes iš Skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suvokė ir žinojo, kokio konkretaus civilinę saugą reglamentuojančio teisės akto nuostatas jis pažeidė, jo teisė į gynybą nebuvo apribota, A. K. skunde iš esmės ginčijo būtent tik šio teisės akto 2 punkto teisėtumą.

19. ANK 526 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta bauda asmenims nuo 500 Eur iki 1 500 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 500 Eur iki 6 000 Eur. Matyti, jog skundžiamu nutarimu, nustačius lengvinančią aplinkybę, jog asmuo anksčiau nebuvo baustas už analogišką nusižengimą, nenustačius sunkinančių aplinkybių, A. K. paskirta 500 Eur minimali bauda. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas A. K. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą, arba švelnesnę administracinę nuobaudą, arba administracinės nuobaudos iš viso neskirti. Skundžiamu nutarimu paskirtos baudos dydis nustatytas teisingai, todėl Skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

20. Pažymėtina, jog šioje byloje teismas nesivadovavo A. K. skunde nurodyta teismų praktika: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-161-992/2021 ir Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-954/202, kadangi skunde nurodytų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms, teismų sprendimai nesukurti analogiškose bylose. Lyginant su šia nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, skiriasi administracinėn atsakomybėn traukiami subjektai, taip pat šių subjektų pareigų turinys ekstremalios situacijos metu ir kitos svarbios aplinkybės. Tačiau vadovaujasi teismų precedentais, sukurtais Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-731-369/2021, teisminio proceso Nr. 4-68-3-01927-2021-5; Klaipėdos apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-44-360/2022, teisminio proceso Nr. 4-06-3-1153-2021-8 ir kt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Asmens, dėl kurio nutarimas priimtas – A. K. – skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-9526-2021 palikti nepakeistą, nustatant, jog A. K. nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Daiva Domeikienė