- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- AN2-44-360/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01153-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- B. Ž.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Klaipėdos miesto policijos komisariatas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos B. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-11-29 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021-09-20 nutarimu B. Ž. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalį 500 Eur bauda už tai, kad ji 2021-07-27 19.12 val. viešoje uždaroje erdvėje, t. y. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 152) 3.2.5 papunkčio, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijos vadovo 2021-06-30 sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau – Sprendimas Nr. V-1563) 2 punkto reikalavimus, nedėvėjo burną ir nosį dengiančios veido kaukės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Administracinėn atsakomybėn patraukta B. Ž. ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021-11-29 nutartimi B. Ž. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė 2021-09-20 Institucijos nutarimo dalį, kurioje nurodyta, kad B. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.2.5 papunkčio reikalavimus, nustatant, kad B. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. papunkčio reikalavimus; kita Institucijos 2021-09-20 nutarimo dalis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukta B. Ž. apeliaciniu skundu prašo sustabdyti bylą ir motyvuota nutartimi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Sprendimo, kurio pažeidimu yra kaltinama, teisėtumą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021-11-29 nutartį administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti.
3.1. Nurodo, kad skunde dėl Institucijos nutarimo vadovavosi teismų praktika, pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-19 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-161-992/2021; Kauno apygardos teismo 2021-01-14 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-954/2021 ir kt., vadovaujantis kuria yra pripažįstama, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas šiuos argumentus atmetė, tvirtindamas, kad nurodytuose procesiniuose sprendimuose pateiktais išaiškinimais nėra pagrindo remtis, nes nagrinėjamos bylos ir jos nurodomų bylų esminės aplinkybės iš esmės skiriasi. Su tuo nėra pagrindo sutikti, nes nurodytuose teismų procesinių sprendimuose pateiktais išaiškinimais dėl ANK 526 straipsnio turi būti vadovaujamasi ir nagrinėjamoje byloje, kadangi pats ANK 526 straipsniu įtvirtintos teisės normos pobūdis išlieka nepakitęs nepriklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių, t. y. pirmiau nurodytose bylose teismas išaiškino, kas atsako pagal ANK 526 straipsnį — atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Papildomai pažymėtina, kad toks aiškinimas yra pateikiamas ir naujausioje teismų praktikoje, pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2021-12-02 nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-194-300/2021.
3.2. Apeliantė nesutinka su Sprendimo Nr. V-1563 2 punkte numatytu įpareigojimu gyventojams dėvėti kaukes. Ji nėra ūkinės veiklos vykdytoja, todėl nustatytos priemonės jai negali būti taikomos. Gyventojai neprivalo vykdyti sprendimų ir nurodymų kurie yra neteisėti. Tiek Vyriausybės nutarimu nustatytos ūkinės veiklos ribojimo priemonės, tiek asmenų judėjimo laisvės suvaržymai, tiek ir Sprendimas, kuris aptariamas šioje byloje, yra neteisėti, o ANK atsakomybė jai, B. Ž., pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį negali kilti. Ypač pavojingos užkrečiamosios ligos Covid-19 profilaktikos ir kontrolės valdymo klausimai, o taip pat fizinių ir juridinių asmenų teisės bei pareigos šios užkrečiamosios ligos kontrolės ir profilaktikos srityje, turi būti reglamentuoti (nustatyti) Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu, kaip specialaus, šiuos teisinius santykius reguliuojančio teisės akto, nustatyta tvarka, bet ne Civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teritorija nėra paskelbta užkrėsta, o karantino režimas Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2021-07-01 nebegalioja, taigi Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra nuolatinės grėsmės užsikrėsti Covid-19 ligą sukeliančiu virusu Sars-Cov-2. Panaikinus karantino režimą, de facto ir de jure pripažinta, kad nuo 2021-07-01 Lietuvos Respublikoje nėra poreikio taikyti specialių asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygų, apribojimų ir tvarkos bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygų, apribojimų ir tvarkos ir taip riboti Covid-19 ligos plitimą. Pagal apeliaciniame skunde plačiai aptartą teisinį reguliavimą teigiama, kad gali būti taikomos tik standartinės, ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose nustatytos procedūros, kurios nenumato galimybės taikyti tokių priemonių, kokios yra taikomos šiuo metu (Vyriausybės nutarimo Nr. 152 3.1.1. papunktis), ūkinės veiklos ribojimo priemonės, kurios nustatytos Vyriausybės nutarimo Nr. 152 3.1.1. papunkčiu, negalėjo būti nustatytos. Be to, pasak apeliantės, Sprendimas Nr. V-1563 neatitinka įforminimo reikalavimų, priimtas subjekto, neturinčio teisės priimti civilinę saugą reglamentuojančius norminius aktus, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl prašoma šį Sprendimą įvertinti.
3.3. Apeliantė pažymi, kad ANK 526 straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole, o taip pat ir Institucijos nutarime turėjo būti nurodyta konkreti teisės norma — konkretus teisės aktas ir šio teisės akto straipsnis, dalis ar punktas, kurią asmuo yra kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-10-693/2018). Kaip matyti iš ANK 526 straipsnio dispozicijos, asmens atsakomybė pagal šį straipsnį kyla už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą ar pažeidimą. Taigi tai reiškia, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 526 straipsnį gali kilti, tik tuo atveju, jei procesiniais dokumentais yra ir inkriminuota, ir byloje įrodyta, kad apeliantė: a) pažeidė ar nevykdė Civilinės saugos įstatymą (-o); ir b) pažeidė ar nevykdė kitus (-ų) civilinę saugą reglamentuojančius (-ių) teisės aktus (-ų). Kaip matyti iš Institucijos sudarytų procesinių dokumentų (administracinio nusižengimo protokolo, Institucijos nutarimo), juose nenurodyta ir neįrodyta, kad ji, B. Ž., pažeidė kokį nors Civilinės saugos įstatymo nustatytą reikalavimą ir (ar) nevykdė kokio nors Civilinės saugos įstatymu jai nustatyto įpareigojimo. Atsižvelgiant į tai, šioje administracinio nusižengimo byloje yra neįrodytas vienas iš administracinei atsakomybei pagal ANK 526 straipsnį kilti būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių - Civilinės saugos įstatymo teisės normų, nustatančių pareigą dėvėti kaukes, pažeidimas ar nevykdymas. Pažymėtina, kad nei bylą nagrinėjusi Institucija, nei apylinkės teismas suformuluoto kaltinimo padarius Civilinės saugos įstatymo pažeidimą nepapildė, teismas tik skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje abstrakčiai nurodė, kad gyventojai, vadovaujantis Civilinės saugos įstatymu, privalo vykdyti teisėtus valstybės operacijų vadovo sprendimus, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, argumentų, ar papildo pareiškėjai suformuluotą kaltinimą konkrečios Civilinės saugos įstatymo teisės normos pažeidimu, skundžiamoje nutartyje nenurodė, paties kaltinimo padarius Civilinės saugos įstatymo konkretaus straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto pažeidimą nepapildė. Todėl, neinkriminavus apeliantei konkretaus Civilinės saugos įstatymo teisės normos pažeidimo ir atitinkamai neatlikus procesinių veiksmų dėl kaltinimo jai pakeitimo/papildymo, jos veikos kvalifikavimas pagal ANK 526 straipsnį yra negalimas.
4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
6. B. Ž. nagrinėjamu atveju patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2021-07-27 19.12 val. viešoje uždaroje erdvėje, t. y. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) , nedėvėjo burną ir nosį dengiančios veido kaukės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Bylos duomenų visuma (vaizdo įrašai iš parduotuvės, apsaugos darbuotojos E. K. rašytinis paaiškinimas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyresniosios tyrėjos J. K. tarnybinis pranešimas, (duomenys neskelbtini) pateiktas raštas bei kita medžiaga) aiškiai patvirtina, kad apeliantė iš tikrųjų byloje nustatytu laiku atitinkamoje parduotuvėje vidaus patalpoje nedėvėjo burną ir nosį dengiančios veido kaukės. Šių faktinių aplinkybių apeliantė neginčija apeliaciniame skunde, neneigė ir skųsdama ne teismo tvarka priimtą nutarimą.
7. Dėl aptartų savo veiksmų B. Ž. buvo nubausta Institucijos nutarimu pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, numatančią atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (Civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas), padarymą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
8. Administracinėn atsakomybėn patraukta B. Ž. apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pagal ANK 526 atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir tai esą patvirtina teismų praktika, nurodomos konkrečios bylos. Apygardos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. ANK 526 straipsnyje yra įtvirtinti trys skirtingi subjektai: asmenys, juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys. Apeliantė yra priskiriama prie ANK 526 straipsnyje įvardijamų asmenų subjekto kategorijos. Apeliantės minima teismų praktika skundžiamoje nutartyje yra aptarta, ja motyvuotai nesivadovauta nagrinėjamoje situacijoje, apygardos teismas visiškai pritaria išsamiems skundžiamos nutarties argumentams, kadangi nėra jokios abejonės, jog bylų esminės aplinkybės iš esmės skiriasi. Be to, nėra pagrindo vadovautis ir apeliaciniame skunde minima Šiaulių apygardos teismo byla Nr. AN2-194-300/2021. Iš teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog ir pastarojoje byloje vertintos faktinės aplinkybės buvo skirtingos (konfliktas daugiabučio namo laiptinėje dėl apsauginės kaukės) nei nagrinėjamoje situacijoje, todėl vadovautis minima Šiaulių apygardos teismo byla Nr. AN2-194-300/2021 taip pat nėra jokio pagrindo. Skundžiamoje nutartyje visiškai teisingai pažymėta, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantei neinkriminuotas konkretaus Civilinės saugos įstatymo teisės normos pažeidimas ir atitinkamai neatlikus procesinių veiksmų dėl kaltinimo jai pakeitimo/papildymo, jos veikos kvalifikavimas pagal ANK 526 straipsnį yra negalimas. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. ANK 526 straipsnio teisės normų dispozicijos yra blanketinės, nukreipiančios į kitus teisės aktus, tai yra: 1) Civilinės saugos įstatymą; 2) kitus civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus. Kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal ANK 526 straipsnio 1 dalį ir (ar) 3 dalį, būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Nagrinėjamu atveju tai yra padaryta. Iš skundžiamos nutarties turinio yra matyti, jog buvo išsamiai bei teisingai aptartas nagrinėjamam atvejui aktualus teisinis reglamentavimas, kurio apygardos teismas, visiškai pritardamas apylinkės teismo argumentams, dar kartą nebekartoja. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas, argumentavęs, jog B. Ž. pažeidė civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, patikslino apeliantei inkriminuoto pažeisto teisės akto punktą bei nurodė, jog B. Ž. pažeidė ne Institucijos nurodytą 2020-02-26 Vyriausybės nutarimo Nr. 152 3.2.5. papunktį, o būtent 3.1.1. papunktį, savo sprendimą motyvavo. Toks pakeitimas pagrįstas. ANK nuostatos (ANK 635 straipsnio 3 dalis) bei jas išplėtojusi kasacinio teismo praktika nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. Iš bylos medžiagos matyti, jog B. Ž. skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo kėlė klausimą dėl jai inkriminuotų teisės aktų pažeidimų, todėl tai, kad apylinkės teismas šį klausimą nagrinėjo ir išsprendė, apeliantei nebuvo netikėta. Pažymėtina ir tai, kad patikslinus pažeistą teisės aktą, nesikeitė administracinio nusižengimo požymiai, nebuvo pakeistas administracinio nusižengimo kvalifikavimas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, nuo kaltinimo esmės nukrypta nebuvo, taip pat nebuvo reikalingas joks papildomas tyrimas, nesikeitė skirta sankcija. Taigi apeliantei nebuvo apribota teisė gintis ir žinoti, kuo ji kaltinama, administracinių nusižengimų teisenos principai nepažeisti.
10. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama įvairių teisės aktų aptarimui, siekiant pagrįsti poziciją, kad nagrinėjamu atveju taikyti minėti Vyriausybės nutarimas Nr. 152, Sprendimas Nr. V-1563 yra neteisėti. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Asmens nepritarimas, nesutikimas su teisės aktuose nustatytais įpareigojimais savaime neatleidžia nuo tokių nustatytų įpareigojimų vykdymo bei laikymosi. Tiek 2020-02-26 Vyriausybės nutarimas Nr. 152, tiek Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijos vadovo 2021-06-30 Sprendimas Nr. V-1563 nusižengimo padarymo galiojo, todėl juos buvo privaloma vykdyti, o juos pažeidusiems asmenims galėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK 526 straipsnio 3 dalyje. Nagrinėjamu atveju B. Ž. veikoje nustačius ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo požymius, ji pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.
11. Apeliantė išdėstė prašymą nagrinėjamą bylą sustabdyti ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo, kurio pažeidimu yra kaltinama, teisėtumą. Toks prašymas netenkinamas. Apygardos teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų abejonių dėl nagrinėjamojoje byloje taikytino minėto Sprendimo Nr. 152 teisėtumo.
12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad B. Ž. padarė jai inkriminuotą nusižengimą, todėl administracinėn atsakomybėn patraukta bei nubausta pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-11-29 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos B. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.