Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 31-ANR_N-4354-2021 (ROIK: 21140681814) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija 2021 m. rugpjūčio 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-7593-2021 su administraciniu nurodymu, pasiūlant iki 2021 m. rugsėjo 17 d. savanoriškai sumokėti 250 Eur baudą, B. Ž. už tai, kad ji 2021 m. liepos 27 d. 19.12 val. viešoje uždaroje erdvėje, t. y. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 152) 3.2.5 papunkčio, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijos vadovo (toliau – VLESVOV) 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau – Sprendimas Nr. V-1563) 2 punkto reikalavimus, nedėvėjo burną ir nosį dengiančios veido kaukės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.

Institucijos 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-4354-2021 B. Ž. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 526 straipsnio 3 dalyje, paskirta 500 Eur bauda.

Skundu B. Ž. prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, motyvuodama tuo, kad teismų praktikoje (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-161-992/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-954/2021 ir kt.) pripažįstama, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – CSĮ) ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. CSĮ 1 straipsnyje reglamentuota, kad šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje, o 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinė sauga - veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. Tuo tarpu CSĮ 3 straipsnis pateikia baigtinį civilinės saugos sistemą sudarančių subjektų sąrašą, į kurį pareiškėja nepatenka. Be to, pareiškėja taip pat nepatenka į CSĮ 19 straipsnyje pateiktą civilinės saugos sistemos pajėgų sąrašą, kuris, pabrėžtina, taip pat yra baigtinis. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu ir kokia apimtimi pareiškėja, kaip specialusis subjektas, yra atsakinga už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Pareiškėja, kaip minėta, nėra civilinės saugos sistemos subjektas, taip pat pareiškėja nepriklauso ir civilinės saugos sistemos pajėgoms, kurios, kaip nurodyta CSĮ 19 straipsnio 1 dalyje, yra skirtos gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti ekstremaliosios situacijos židinyje. Apibendrinus visa tai ir vadovaujantis pirmiau pristatyta teismų praktika, pareiškėja yra tos nuomonės, kad ji neatitinka ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjekto (specialiojo subjekto) požymių, todėl, pareiškėjos įsitikinimu, skundžiamas nutarimas vien tik šiuo aspektu negali būti laikomas teisėtu, todėl yra naikintinas. ANK 526 straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą - konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą, kurią asmuo yra kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Iš administracinio nusižengimo protokolo bei iš esmės identiškai, kaip ir protokolas, suformuluoto skundžiamo nutarimo turinio, jame yra nurodyti teisės aktai, kuriuos neva tai pažeidė pareiškėja. Vyriausybės nutarimo Nr. 152 3.2.5. papunktis nenustato asmenims įpareigojimo uždarose viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones, todėl pareiškėja nepagrįstai yra kaltinama padariusi šio teisės akto pažeidimą. ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Sutiktina, kad VLESVOV sprendimo Nr. V-1563 2 punktas nustato įpareigojimą asmenims uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones. Vienok, CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punktus įpareigoja gyventojus vykdyti VLESVOV teisėtus nurodymus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti. Taigi įstatymas įpareigoja gyventojus vykdyti ne bet kokius VLESVOV nurodymus, o tik tuos VLESVOV nurodymus, kurie yra teisėti. taip pat įstatymas įpareigoja gyventojus vykdyti tik tuos teisėtus VLESVOV nurodymus, kurie yra reikalingi ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti. Turi būti nustatyta, ar VLESVOV sprendimas, įpareigojantis gyventojus uždarose prekybos (paslaugų teikimo) vietose dėvėti kaukes, yra teisėtas, o taip pat turi būti įrodyta, kad pareiškėja šį sprendimą (įpareigojimą) privalėjo vykdyti, kadangi jis yra reikalingas ekstremaliajam įvykiui (ekstremaliajai situacijai) likviduoti. CSĮ teisės normos nereglamentuoja VLESVOV kompetencijos, t. y. šios teisės normos nenustato VLESVOV teisės priimti vienokius ar kitokius sprendimus (duoti nurodymus gyventojams), taip pat VLESVOV, priimdamas sprendimus, net neturi teisės vadovautis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu (toliau – ŽULPKĮ), kadangi šis teisės aktas nesuteikia VLESVOV absoliučiai jokių kompetencijų. Kiti VLESVOV sprendimo preambulėje nurodyti teisės aktai - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 1503 „Dėl valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“, taip pat nenustato VLESVOV įgaliojimų ribų. VLESVOV, priimdamas aptariamą sprendimą, turėjo ir galėjo nustatyti tik tas priemones, kurios yra nukreiptos į ūkinės veiklos vykdytojus, bet ne į ūkinės veiklos nevykdančius gyventojus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad VLESVOV sprendimo 2 punktu nustatytas įpareigojimas (nurodymas) jokios ūkinės veiklos nevykdantiems gyventojams dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes yra neteisėtas. Kitaip tariant, toks įpareigojimas (nurodymas) negali būti aiškinamas ir suprantamas kaip „ūkinės veiklos apribojimo priemonė“. Dar daugiau, aptariamo Vyriausybės nutarimo 3.1.1. papunkčiu Vyriausybė delegavo VLESVOV nustatyti asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, tačiau, kaip matyti iš VLESVOV sprendimo turinio, šiame VLESVOV sprendime nėra nustatyta, kokiomis sąlygomis ir tvarka gyventojai yra aprūpinami nosį ir burną dengiančiomis kaukėmis. Tai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad nosį ir burną dengiančios kaukės paties VLESVOV sprendimu nėra pripažintos būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Pareiškėja nėra asmuo, kuris dalyvauja likviduojant ekstremaliąją situaciją, taip pat nėra tas asmuo, kuris būtų paskirtas dalyvauti šalinant ekstremaliosios situacijos sukeltus padarinius, pareiškėja taip pat nėra tas asmuo, kuris yra paskirtas atlikti būtinas užduotis, būtinas ekstremaliajai situacijai likviduoti. VLESVOV nurodymus, vadovaujantis pirmiau pristatytu teisiniu reguliavimu, pareiškėja privalėtų vykdyti tik tuo (vieninteliu) atveju, jei pareiškėjai CSĮ 17 straipsnio nustatyta tvarka būtų nustatytos (pavestos) ekstremaliajai situacijai likviduoti ir (ar) jos sukeltiems padariniams šalinti būtinos užduotys, arba VLESVOV, vadovaudamasis CSĮ 28 straipsniu, duotų pareiškėjai šiame įstatymo straipsnyje eksplicitiškai nustatytus įpareigojimus. Kita vertus, aptariamu VLESVOV sprendimo 2 punktu nustatytas įpareigojimas gyventojams dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes nekoreliuoja su CSĮ 28 straipsniu VLESVOV nustatyta kompetencija. CSĮ nesant aiškiai įtvirtintos VLESVOV teisės priimti aptariamo VLESVOV sprendimo 2 punkte nurodyto pobūdžio nurodymus (įpareigojimus) gyventojams, VLESVOV neturi teisinio pagrindo gyventojams (taigi ir pareiškėjai) nurodinėti, ką gyventojas turi dėvėti atvykdamas į viešą prekybos vietą, kuri, be kita ko, CSĮ nustatyta tvarka net nėra paskelbta (pripažinta) ekstremaliosios situacijos židiniu (CSĮ 2 straipsnio 10 dalis) ir (ar) ŽULPKĮ nustatyta tvarka nėra paskelbta (pripažinta) nuolatiniu užkrečiamosios ligos židiniu (ŽULPKĮ 2 straipsnio 38 dalis). Jokia CSĮ teisės norma nesuteikia VLESVOV kompetencijos (įgaliojimų) priimti civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų, todėl, pareiškėjos vertinimu, VLESVOV turi teisę priimti tik administracinius sprendimus (teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei), būtinus konkrečiai ekstremaliajai situacijai likviduoti, bet ne norminius administracinius aktus (viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei), reglamentuojančius civilinę saugą. Taigi atsižvelgiant į tai, kad ANK 526 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, o VLESVOV, pareiškėjos vertinimu, neturi teisės priimti civilinę saugą (bendrąja prasme) reglamentuojančių norminių administracinių aktų, o tik administracinius sprendimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti, skunde aptariamas ir šioje byloje taikomas VLESVOV sprendimas turi būti traktuojamas kaip administracinis sprendimas, bet ne kaip civilinę saugą reglamentuojantis teisės aktas. Todėl pareiškėjos atsakomybė už VLESVOV sprendimo 2 punktu nurodyto įpareigojimo nevykdymą ANK 526 straipsnio pagrindu negali kilti ir dėl šios priežasties.

Institucija atsiliepime nurodė, jog su B. Ž. skundu nesutinka. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ekstremaliosios situacijos, paskelbtos Vyriausybės nutarimu Nr. 152 laikotarpiu, viešoje uždaroje erdvėje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės), tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė VLESVOV sprendimo Nr. V-1563 2 punkto reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje. Vaizdo įrašuose, esančiuose byloje, aiškiai užfiksuota ir matosi, kad B. Ž. prekybos vietoje, uždaroje patalpoje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės). ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, kai administracinis nusižengimas, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Už šio nusižengimo padarymą, asmenims numatyta bauda nuo 500 iki 1 500 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 500 iki 6 000 eurų. Pažymėtina, kad ekstremaliosios situacijos paskelbimo tikslas yra nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Kaip matyti iš Vyriausybės nutarimo Nr. 152 preambulės, ekstremalioji situacija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbta vadovaujantis 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies e punktu, 25 ir 27 straipsniais, CSĮ 8 straipsniu, 9 straipsnio 11, 19 punktais, 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 10 straipsniu, atsižvelgdama į 2020 m. spalio 13 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2020/1475 dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2021 m. birželio 23 d. posėdžio pasiūlymą ir siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) protrūkio šalies teritorijoje. VLESVOV Sprendimo Nr. 1563 2 punktas įpareigojo visus, vyresnius nei 6 metų įstaigos lankytojus, lankytojus aptarnaujančius darbuotojus, darbuotojus uždarose erdvėse esančiose darbo vietose ir bendrose įstaigos uždarose patalpose (koridoriuose, laiptinėse, liftuose ir pan.), taip pat gyvai organizuojamų posėdžių, pasitarimų ar susirinkimų metu dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas: neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį); uždarose erdvėse esančiose darbo vietose, kai darbo vietoje (kabinete, patalpoje) dirba vienas darbuotojas; asmenims vaizdo, garso įrašų, transliacijų, spaudos konferencijų, interviu metu, kai užtikrinamas saugus atstumas nuo kitų darbuotojų ir (ar) dalyvių, išskyrus kai dėl veiklos pobūdžio to padaryti objektyviai neįmanoma. ANK 526 straipsnio dispozicijos yra blanketinės, t. y. nukreipiančio į kitus teisės aktus, o nusižengimų sudėtys formalios, todėl atsakomybei kilti užtenka nustatyti faktą, jog buvo pažeistos teisės aktų nuostatos. B. Ž. kaltės nepripažino, tačiau neginčijo, jog būdamas parduotuvėje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios kaukės. Vis tik, veiką kvalifikuoti pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė VLESVOV Sprendimo pažeidimą. Šiuo atveju nustatyta, kad B. Ž. nesilaikė vieno iš VLESVOV Sprendime nustatytų įpareigojimų, būtent 2 punkto reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė, ar galėjo užkrėsti COVID-19 ar ne. Lietuvos Respublikos Vyriausybė reaguodama į COVID-19 keliamą itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, dar 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje naujojo koronaviruso plitimo grėsmės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad parduotuvėje, be B. Ž. buvo ir daugiau žmonių (tai matyti iš vaizdo įrašo), kas leidžia teigti, kad esant tiesioginiam kontaktui tarp asmenų, B. Ž. nedėvint nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), pavojus išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai COVI-19 buvo realus, o ne tik tariamas. Pabrėžtina, kad žmogaus teisė į asmens neliečiamybę esant būtinybei gali būti ribojama. Tai gali būti daroma tik įstatymuose nustatytais pagrindais bei tvarka (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Pareigūnas atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą surinko pakankamai objektyvių duomenų (faktų) apie Pareiškėjos nusižengimą ir nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų užfiksuotomis aplinkybėmis, todėl byloje surinkti duomenys vertinami kaip objektyvūs ir pakankami Pareiškėjos padaryto administracinio nusižengimo įrodymai. Pareigūnai atsižvelgė į ANK 526 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas ir Nutarimą priėmė tinkamai, todėl nėra pagrindo priimto Nutarimo naikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Pareiškėjos atžvilgiu.

Iš 2021 m. liepos 27 d. E. K. paaiškinimo matyti, kad 2021 m. liepos 27 d., apie 16 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vaizdo stebėjimo kameromis buvo užfiksuota karantino metu nustatytų reikalavimų pažeidimas dėl apsauginės veido kaukės nedėvėjimo prekybos salėje. Apsaugos darbuotojai priėjus prie moters ir perspėjus, kad užsidėtų apsauginę veido kauką, moteris atsakė, jog ji neprivalo jos dėvėti. Iš rankinės išsitraukė kaukę ir užsidėjo, bet netinkamai. Po kurio laiko kaukę nusiėmė. Moteris savitarnos kasose panaudodama nuolaidų kortelę „Ačiū“ apsipirko už 33 Eur ir atsiskaitė „Swedbank“ bekontakte kortele. Kasos kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (19 b. l.).

Iš 2021 m. rugpjūčio 16 d. AB „Swedbank“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2021 m. liepos 27 d. 16.12 val. „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje ((duomenys neskelbtini), Klaipėdoje) buvo atsiskaityta B. Ž. vardu išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) už 9,97 eurus (23 b. l.).

Iš 2021 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato vyresniosios tyrėjos J. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. liepos 27 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate užregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. apsaugos darbuotojos E. K. pranešimas ROIK(duomenys neskelbtini) dėl klientės elgesio. Pranešime nurodyta, jog parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apie 16.05 val., klientė prekybinėje salėje nesutiko užsidėti apsauginės veido kaukės. Reikalaujant tai padaryti, klientė atsakė, kad ji neprivalo jos dėvėti. Moteris savitarnos kasoje Nr. 33 panaudojo nuolaidų „Ačiū“ kortelę ir atsiskaitė „Swedbank“ bekontakte kortele. Prie medžiagos pateikta kvito kopija, kurioje matyti kliento, panaudojusio mokėjimo kortelę „MasterCard“ numeris (duomenys neskelbtini). Pranešimo tyrimo metu išsiųstas paklausimas AB „Swedbank“ su prašymu pateikti kliento duomenis, kurio mokėjimo kortelės numeris (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 16 d. iš „Swedbank“ gautas atsakymas, kuriame nurodoma, kad 2021 m. liepos 27 d. 16.12 val. „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje buvo atsiskaityta B. Ž. vardu išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) už 9,97 eurus. B. Ž. nuotrauka, esanti POLIS II naršyklėje ir prie medžiagos pateiktame vaizdo įraše, atitinka. Taip pat sutampa telefono numeris, nurodytas Darbo biržos sistemoje bei „Swedbank“ pateiktame rašte. Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, telefonu susisiekta su B. Ž. bei ji supažindinta su gautu pranešimu. Pastaroji žodžiu patvirtino, kad tuo metu lankėsi prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ bei kad nedėvėjo veidą dengiančios apsaugos kaukės. Tvirtino, kad jos dėvėti nėra būtina, tik rekomendacinio pobūdžio. Pokalbio metu B. Ž. atvykti į policijos įstaigą paaiškinimui bei protokolo surašymui atsisakė, nurodė protokolo nuorašą siųsti jos elektroniniu paštu. Pasiteiravus kokiu paštu, pastaroji atsakė, kad „sistemoje yra“ (24 b. l.).

Iš vaizdo įrašo Nr. Camera 70 2021-07-27 16-05-13_965.avi matyti, kad B. Ž. su nepilnamečiu vaiku stovi prie lentynos su duonos produktais. Prie jos prieina apsaugos darbuotoja ir kažką pasako (00.03 val.). B. Ž. iš rankinės išsitraukia veido kaukę ir ją užsideda ant smakro (00.11 val.). Eina toliau palei lentynas ir veido kaukę nutraukia visai į pasmakrę (00.23 val.).

Iš vaizdo įrašų Nr. 39 kasa (tabakas) 2021-07-27 16-09-25_328.avi bei Nr. 33 savitarnos 2021-07-27 16-11-23_738.avi matyti, kad B. Ž. į savitarnos kasą Nr. 33 atsiskaityti už prekes ateina jau visai nusiėmusi veidą dengiančią apsaugos kaukę (00.07 val.). Skanuodama ir atsiskaitydama už prekes taip pat nedėvėjo veidą dengiančios apsaugos kaukės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo paskirtas 2021 m. lapkričio 15 d. 10.45 val., tačiau į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. B. Ž. apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (teismo šaukimas įteiktas pasirašytinai), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ji nepateikė, nenurodė priežasčių, dėl kurių ji negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

ANK 526 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo 500 Eur iki 1 500 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 500 Eur iki 6 000 Eur.

Teismas neturi pagrindo sutikti su B. Ž. skundo argumentais, kad VLESVOV Sprendimo Nr. 1563 2 punktas yra neteisėtas, o ji pati neatitinka ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjekto (specialiojo subjekto) požymių, nes nėra atsakinga už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

VLESVOV Sprendimo Nr. 1563 2 punkte nustatyta, kad vyresni nei 6 metų amžiaus asmenys uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse yra įpareigoti dėvėti kaukes, o šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

Iš to pačio VLESVOV Sprendimo Nr. 1563 preambulės matyti, kad šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis: 1) CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais; 2) ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu; 3) Vyriausybės Nutarimo Nr. 152 3.1.1. papunkčiu; 4) Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“; 5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ bei siekiant užtikrinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevenciją.

Pagal CSĮ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d.) 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir gyventojai privalo rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo, o pagal 4 punktą privalo vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, o neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais. Be to, pagal CSĮ 1 straipsnį šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 17 punktą, gyventojas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CSĮ 6 straipsnio 8 punktą vienas iš civilinės saugos sistemos veikimo principų yra visuotinio privalomumo – civilinės saugos priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir gyventojams.

ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad ir fiziniai asmenys privalo pagal savo kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones.

Vyriausybės Nutarimo Nr. 152 (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d.) 3.1.1. punkte nustatyta viena iš valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonių - ūkinės veiklos apribojimo priemonė, jog paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, išskyrus šio nutarimo 3.1.2 papunktyje nurodytus atvejus (šios išimtys šioje byloje nėra reikšmingos).

Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 30 d.) 20 punkte nurodyta, kad Valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jos padarinių šalinimo organizavimą.

CSĮ 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas – civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Taigi, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas (įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, kurio veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija) (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 punktas). Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo priimtas Sprendimas yra norminis administracinis teisės aktas, nes jis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskirtus norminio administracinio akto požymius: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą, įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Tai, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai yra norminiai administraciniai teisės aktai, matyti ir iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7-552/2021, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tikrino eilę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, kaip norminių administracinių aktų, teisėtumą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekyla abejonių, kad VLESVOV Sprendimo Nr. 1563 2 punktas, kuriuo nustatyta, kad vyresni nei 6 metų amžiaus asmenys uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse yra įpareigoti dėvėti kaukes, visiškai atitinka CSĮ ir Vyriausybės nutarimais nustatytą VLESVOV kompetenciją ir atsakomybę ir yra teisėtas bei neabejotinai prilygintinas civilinę saugą reglamentuojančio teisės akto statusui. Iš to seka, kad VLESVOV Sprendimo Nr. 1563 2 punkte nustatytas įpareigojimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos gyventojams, o jo nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį.

Pažymėtina, kad tiek pažeidimo padarymo metu, tiek šiuo metu liga COVID-19 kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Tačiau, dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio, yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą, todėl šiuo konkrečiu atveju vien tik pats reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones nesilaikymo faktas yra pakankamas ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui.

B. Ž. skunde neginčija aplinkybės, jog 2021 m. liepos 27 d. 19.12 val. viešoje uždaroje erdvėje, t. y. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedėvėjo burną ir nosį dengiančios veido kaukės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, todėl B. Ž. kaltė padarius ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą nekelia abejonių, Institucijos specialistai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį bei paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą, todėl naikinti Institucijos 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 31-ANR_N-4354-2021 B. Ž. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Nepaisant išdėstyto, teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime Institucija klaidingai nurodė, kad B. Ž. pažeidė Vyriausybės Nutarimo Nr. 152 3.2.5. papunkčio reikalavimus, kadangi šio papunkčio reikalavimai taikytini valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kitose įstaigose viešosios, kur administracinės paslaugos teikiamos užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas taisykles. Vadovaujantis būtent šiuo Vyriausybės Nutarimo Nr. 152 3.2.5. papunkčiu, VLESVOV yra priėmęs atskirą sprendimą, t. y. 2021 m. birželio 30 d. Sprendimą Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo sąlygų Nr. V-1546. Kaip jau aptarta, šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad B. Ž. 2021 m. liepos 27 d. 19.12 val. nedėvėjo burną ir nosį dengiančios veido kaukės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, viešoje uždaroje erdvėje, t. y. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, todėl ji pažeidė ne Vyriausybės Nutarimo Nr. 152 3.2.5. papunkčio, o 3.1.1. papunkčio reikalavimus. Esant išdėstytam, aptarta skundžiamo nutarimo keistina.

Nors B. Ž. skunde prašo vadovautis anksčiau apygardų bei apylinkių teismų suformuotais precedentais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-161-992/2021 ir Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-954/202), tačiau išanalizavus skunde nurodytų bylų sprendimų turinį, matyti, kad, lyginant su šia nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, skiriasi administracinėn atsakomybėn traukiami subjektai (vienu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta turgavietės administratorė už tai, kad ekstremalios situacijos laikotarpiu neužtikrino, kad turgavietėje pirkėjai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, antru - renginio organizatorė, už tai, kad neužtikrino, kad aikštėje, vykusiame mitinge renginio metu būtų laikomasi ne mažiau kaip 1 metro atstumo tarp žiūrovų, taip pat neužtikrino, kad renginio dalyviai viso renginio metu dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, taip sukeldama pavojų išplisti COVID – 19 ligai), taip pat, skiriasi šių subjektų pareigų turinys ekstremalios situacijos metu ir kitos svarbios aplinkybės, todėl jais vadovautis, teismo nuomone, kaip precedentais nėra jokio pagrindo. Pabrėžtina, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 526 straipsnio 3 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

B. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 31-ANR_N-4354-2021 dalį, kurioje nurodyta, kad B. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.2.5 papunkčio reikalavimus, nustatant, kad B. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. papunkčio reikalavimus.

Kitą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 31-ANR_N-4354-2021 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.