- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- e2S-217-856/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00161-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2L-498-832/2017, kuria atsisakyta priimti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ pareiškimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Minibank“ pareiškimu teismo prašė priteisti iš skolininkės J. L. 930,11 Eur skolą, 3,56 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, 5 Eur žyminį mokestį bei 72,60 Eur už UAB „Ekonomistas“ suteiktas teisines paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Minibank“ pareiškimą. Teismas nurodė, kad kreditorės ir advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ 2015 m. liepos 15 d. sudaryta atstovavimo sutartis patvirtina, kad kreditorė 2015 m. liepos 15 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp kreditorės ir UAB „Ekonomistas“, pagrindu, paveda advokatui atstovauti UAB „Minibank“, tačiau kartu su pareiškimu nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių kreditorės patirtas išlaidas už advokato suteiktas paslaugas, t. y. kreditorės pateikta PVM sąskaita faktūra, patvirtinanti patirtas išlaidas už procesinių dokumentų rengimą UAB „Ekonomistas“, nepatvirtina, kiek kreditorė patyrė išlaidų už advokato kontoros „Žlioba & Žlioba“ suteiktas teisines paslaugas. Nustatęs, jog kreditorės reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, o CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė priimant teismo įsakymą tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, teismas kreditorės pareiškimą atsisakė priimti kaip aiškiai nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Minibank“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį ir perduoti įsakymo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo Mažeikių rajono apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 437 straipsnio 2 dalies 4 punktu, neturėtų vertinti reikalavimų pagrįstumo, o toks pareiškimo atmetimo pagrindas – dėl nepateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad kreditorę atstovaujanti kompanija advokatui G. Ž. sumokėjo konkrečią sumą pinigų už pareiškimo parengimą, yra nepagrįstas, nes teismams nereikia atlikti paslaugos teikimo komercinės – finansinės analizės, o tik nustatyti du dalykus: pirma, kokias išlaidas dėl teisinių paslaugų patyrė kreditorius ir, antra, ar jos suteiktos advokato.
3.2. Nors kreditorė teisinių paslaugų sutartį sudarė su UAB „Ekonomistas“, tačiau faktiškai, UAB „Ekonomistas“ pavedimu, pagal tarpusavio sutartį pareiškimą parengė advokatas G. Ž., todėl darytina išvada, jog teisines paslaugas teikė advokatas pagal tarp jo ir UAB „Ekonomistas“ sudarytą sutartį. Dėl to prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra būtent kreditorės turėtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas, nors ir sumokėtos kreditorės įvairias teisines paslaugas teikiančiai UAB „Ekonomistas“. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog šios išlaidos nepriskirtinos prie būtinųjų bylinėjimosi išlaidų.
3.3. CPK 433 straipsnio 3 dalis, CPK 435 straipsnio 3 dalis bei CPK 439 straipsnio 4 dalis apkritai neįpareigoja kreditorės pagrįsti savo reikalavimo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mažeikių rajono apylinkės teismas a priori ėmėsi užduoties įvertinti UAB „Minibank“ reikalavimo pagrįstumą, taip aiškiai pažeisdamas CPK 435 straipsnio 3 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
4. Atskirasis skundas tenkinamas.
5. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo tuo pagrindu, kad vienas iš pareiškime nurodytų reikalavimų - dėl bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas priteisimo - yra aiškiai nepagrįstas.
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 435 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismo pareiga yra patikrinti, įgyvendino ar ne kreditorius procesines kreipimosi į teismą sąlygas (laikėsi teismingumo taisyklių, sumokėjo žyminį mokestį ir kita). Nustačius, jog yra įgyvendintos šios sąlygos, turi būti išduotas teismo įsakymas. Kitais atvejais, kai sprendžiant pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus nustatoma, jog kreditorius nesilaikė procesinių pareiškimo pateikimo taisyklių, turi būti nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti arba atsisakyta priimti pareiškimą (CPK 435 straipsnio 2 ir 4 dalys). Nors teismo vaidmuo apsiriboja procesinių taisyklių laikymosi patikrinimu, tai nereiškia, jog kreditorius gali reikšti bet kokį materialinį reikalavimą ir teismas bet kokio materialinio reikalavimo pagrindu išduos teismo įsakymą. CPK 435 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Tokiu (aiškiai nepagrįstu) pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, t. y. tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas.
7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino aiškiai nepagrįsta reikalavimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi kreditorė UAB „Minibank“ prašo priteisti 72,60 Eur už UAB „Ekonomistas“ suteiktas teisines paslaugas. Kaip jau buvo nurodyta, pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo egzistuoja tada, kai pareiškimu yra reiškiami aiškiai nepagrįsti materialiniai subjektiniai reikalavimai. Apeliantės reikalavimas, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino aiškiai nepagrįstu, yra procesinis reikalavimas.
8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Tačiau atkreipia dėmesį, jog minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pasisakyta, kad teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepaneigia byloje nustatyta aplinkybė, kad pinigus už advokato pagalbą kreditorė mokėjo per tarpininką.
9. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad kreditorė su pareiškimu teismui pateikė: 2017-01-09 paslaugų perdavimo – priėmimo aktą, kuriame numatytos advokato perduodamos paslaugos – pareiškimo parengimas (UAB „Minibank“ vs. J. L.); 2015-07-01 išrašą iš Teisinių paslaugų teikimo sutarties, išrašą iš Sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. 2015-07-15; 2015-07-15 atstovavimo sutarties kopiją; 2017-01-06 PVM sąskaitą faktūrą EK Nr. 17-002; 2017-01-09 mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, jog kreditorei pareiškimą parengė advokatas G. Ž., o kreditorė su advokatu už jo suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė per tarpininkę – UAB „Ekonomistas“. Toks atsiskaitymo būdas yra teisėtas ir galimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Dėl to vertinti, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra aiškiai nepagrįstas, nes paslaugas kreditorei suteikė ne advokatas, nebuvo pagrindo.
10. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teismui nebuvo pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 431 straipsnio 6 dalis), todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.