Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo– Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) įgaliotam atstovui Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajam specialistui D. K.,

administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui G. Š. nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „LEMUS“ (toliau – Bendrovė), juridinio asmens kodas 302455220, registruotos buveinės adresas Bažnyčios g. 13-20, Marijampolė, kurios direktorius nuo 2010-02-08 yra G. Š., VMI prie LR FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2017-01-01 sudarė 112045,12 Eur, o 2017-09-10 – 189208,71 Eur. Laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-09-10 į Bendrovės kasą įplaukė 51683,55 Eur, o išlaidos per nurodytą laikotarpį sudarė 56816,56 Eur. Laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-09-10 AB Šiaulių banke esančioje Bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pajamos buvo 954284,97, o išlaidos – 930164,70 Eur. Bendrovė per nurodytą laikotarpį iš minėtos sąskaitos VMI prie LR FM sumokėjo 5171,30 Eur. G. Š., būdamas Bendrovės vadovu neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kadangi sąmoningai pirmenybę teikė ne atsiskaitymams su valstybe, tačiau atsiskaitymams su penktojoje eilėje esančiais kreditoriais: trečiaisiais asmenims ir savimi, t. y. Bendrove. Tokiais veiksmais padarytas nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

G. Š. į teismo posėdį neatvyko. Informacinės pažymos dėl teismo dokumentų įtekimo el. paštu, naudojant pristatymo atskaitų programą „Bananatag“, duomenimis, minėtam asmeniui teismo šaukimas, VMI pareiškimas dėl administracinės bylos iškėlimo bei jo priedai, teismo nutartis dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo buvo siųsti el. paštu UAB.LEMUS@gmail.com ir pasiekė adresatą.

VMI prie LR FM įgaliotas atstovas D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. Š. pateikė prašymą atidėti mokesčių mokėjimą valstybei bei jį išdėstyti. Pats pateikė visus Bendrovės dokumentus apie įplaukas ir išlaidas. VMI prie LR FM 2017-10-03 netenkino minėto prašymo, nes Bendrovė, vykdydama veiką, gavo pajamas, tačiau sąmoningai nemokėjo mokesčių valstybei, o atsiskaitė su žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais. Asmuo žinojo apie nepriemoką, žadėjo ją padengti. Laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-09-10 Bendrovė pagal VMI prie LR FM pateiktą reikalavimą sumokėjo tik 5171,30 Eur. Prašo skirti G. Š. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį atitinkančią piniginę baudą bei išieškoti pareiškimo padavimo teismui dieną (2017-10-27) buvusius nuostolius – 162868,61 Eur.

VMI prie LR FM pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei nuostolių atlyginimo priteisimo nurodyta, kad VMI prie LR FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. sausio 1 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 112045,12 Eur, 2017 m. gegužės 1 d. duomenimis – 96130,97 Eur, 2017 m. birželio 1 d. duomenimis – 115127,15 Eur, 2017 m. liepos 1 d. duomenimis – 152497,21 Eur, 2017 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis – 178300,43 Eur, 2017 m. rugsėjo 10 d. duomenimis – 189208,71 Eur. Nurodytas sumas sudarė gyventojų pajamų mokestis, šio mokesčio delspinigiai, pelno mokestis, šio mokesčio delspinigiai bei avansas, pridėtinės vertės mokestis, šio mokesčio delspinigiai, žemės mokesčio delspinigiai. Bendrovė 2017 m. rugsėjo 11 d. prašymu „Atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ kreipėsi į VMI prie LR FM, prašydama išdėstyti Bendrovės 121010,08 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Bendrovė su prašymu pateikė papildomus dokumentus – jos turimų bankuose sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d., taip pat Bendrovės kasos knygą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d. VMI prie LR FM, išnagrinėjusi Bendrovės prašymą ir prie jo pridėtus papildomus dokumentus, 2017 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)327-7452 „Atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą“, kuriuo nusprendė neišdėstyti Bendrovės mokestinės nepriemokos sumokėjimą jos prašomu laikotarpiu. 2017 m. spalio 3 d. išvadoje Nr. (23.31 -08)-326-656 „Dėl UAB „LEMUS“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo“ VMI prie LR FM konstatavo, kad iš Bendrovės pateiktų su prašymu papildomų dokumentų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d. matyti, jog Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais (mokėjo darbo užmokestį, komandiruotpinigius, atsiskaitė su trečiaisiais asmenimis), tuo pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (b. l. 3–9).

Balansuose laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 27 d. nurodytos Bendrovės mokestinės prievolės ir jų dydžiai (b. l. 11–15).

Informacijoje apie išieškojimus užfiksuoti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės, būsena, data, suma, faktinė suma dokumente, sprendimo likutis ir kt. (b. l. 16–20).

VMI prie LR FM sprendime Nr. (23.24-08)327-7452 „Atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą“ parašyta, jog nuspręsta neišdėstyti Bendrovės mokestinės nepriemokos. Bendra suma – 121010,08 Eur (b. l. 22).

Bendrovės kasos knygoje laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d. užfiksuota mokėtojas/gavėjas, mokėjimo paskirtis, pajamos, išlaidos, likutis ir kt. (b. l. 25–30).

Bendrovės banko sąskaitos išraše laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d. nurodyti atlikti mokėjimai ir gauti pavedimai, iš kurių matyti, jog Bendrovė nurodytu laikotarpiu atsiskaitė su R. R., Z. P., UAB „Mokana“, A. K., A. Č., UAB „IPUKIS“ ir kt. (b. l. 32–59).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotas pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Surinktų ir aukščiau aptartų teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-09-10 UAB „LEMUS“ vadovas G. Š. Bendrovėje esančias lėšas panaudojo ne atsiskaitymui su valstybe, o išmokant pinigus darbuotojams ir tretiesiems asmenims įvairioms Bendrovės reikmėms tenkinti. Neabejotinai įrodyta, kad G. Š., žinodamas apie Bendrovės esamą mokestinį įsipareigojimą valstybei, kaip kreditorei, taip pat apie savo įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė turi pakankamai piniginių lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius ir taip visiškai likviduoti susidariusią valstybei mokestinę nepriemoką, to nedarė ir tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Todėl jam skirtina minėtame straipsnyje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda.

G. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur. G. Š. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Tačiau pagal tą patį ANK straipsnį kvalifikuotas pažeidimas kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi pagal savo padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos žalos dydį, pažeidėjo elgesį ir kt. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad G. Š. būtų baustas už analogiško pobūdžio pažeidimus, jis neklaidino mokesčių administratoriaus, neteikė apgaulingos informacijos ir neatliko kitokių neteisėtų veiksmų mokesčių administravimo srityje. Asmuo pats kreipėsi į VMI prie LR FM dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis, tačiau toks rašymas nebuvo tenkintas. Byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies vidurkyje numatyta nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei G. Š. asmenybei, o pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

VMI prie LR FM atstovas tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog konstatavus ir įrodžius, kad Bendrovės direktorius G. Š. padarė ANK 120 straipsnyje numatytą nusižengimą, to pačiu yra įrodytos ir visos aplinkybės reikalingos tam, jog iš G. Š. būtų priteista dėl padaryto nusižengimo kilusi turtinė žala (negautos pajamos). Teigia, kad yra šios sąlygos: 1) turtinė žala (162868,61 Eur mokestinė nepriemoka); 2) neteisėti veiksmai (ANK 120 straipsnyje numatyti veiksmai, kurie įrodyti prie pareiškimo pridėtais priedais); 3) priežastinis ryšys (mokestinė nepriemoka būtų padengta, jei Bendrovės direktorius būtų nepažeidęs kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilės); 4) kaltė preziumuojama.

Sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, visų pirma, pažymėtina tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., šiuo metu atitinkanti ANK 120 straipsnį) numatyto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Tokiu atveju, įmonė turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu, ANK civilinio ieškinio institutas nėra numatytas, taigi nenumatyta ir galimybė įtraukti naujus proceso dalyvius į bylos nagrinėjimą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. eATP-296-870/2016).

Antra, CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nagrinėjamu atveju VMI prie LR FM prašomi priteisti nuostoliai (žala) susideda tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos, kurią skolingas yra juridinis asmuo – UAB „LEMUS“, o ne asmeniškai šios įmonės vadovas. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 19 punktą, mokestinė nepriemoka – tai mokesčio nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos. Vadovaujantis šiuo sąvokos išaiškinimu, akivaizdu, kad nuostoliai negali būti sutapatinami su mokestine nepriemoka, kadangi tai yra atskiri teisiniai institutai. Tai, kad VMI prie LR FM įvardija mokestinės nepriemokos sumą ir priskirią ją nuostoliams, nekeičia mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarkos, numatytos Įstatyme, o ne ANK (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-99-365/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017).

Trečia, administraciniu nusižengimu galimai padaryti nuostoliai (žala) nėra šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali ir atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl neteisėtų veiksmų kilo padariniai, todėl nuostolių (žalos) dydis šioje administracinio nusižengimo byloje negali būti nustatinėjamas ir priteisiamas (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog mokestinę nepriemoką VMI prie LR FM turi išieškoti Įstatymo nustatyta tvarka, o esant ginčui dėl galimai patirtų nuostolių dydžio – civilinio proceso tvarka, įtraukiant į bylą atsakovu ir juridinį asmenį UAB „LEMUS“, kadangi ANK civilinio ieškinio institutas, įmonės įtraukimas galimu atsakovu nėra reglamentuotas. Mokestinė nepriemoka, kurią VMI prie LR FM laiko nuostoliais, šioje administracinio nusižengimo byloje negali būti išieškoma pagal ANK, todėl VMI prie LR FM prašymas dėl 162868,61 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

G. Š. pripažinti kaltu, padarius nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymą dėl nuostolių priteisimo iš G. Š. palikti nenagrinėtu.

Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei administracinio nusižengimo bylos numerį, kuris yra: A6.-26-537/2018. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos ar nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.