Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-117-161/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-04-25Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-25
Bylos Nr.
1-117-161/2013
Teisminio proceso Nr.
1-88-1-00956-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
A. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-117-161/2013(Proceso Nr. 1-88-1-00956-2012-3)Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.; 1.2.4.5.; 1.1.7.2.7.; 2.3.6.4.2. (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 25 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, sekretoriaujant L. Dvilevičienei, dalyvaujant prokurorui J. Gelumbauskui, kaltinamajam A. B., gynėjai advokatei D. Giedraitienei, nukentėjusiajam A. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ., LR pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas: 1) Ukmergės rajono apylinkes teismo 1995-02-14 nuosprendžiu pagal LR BK 146 str. 2 d., 225 str. 2 d. laisves atėmimu 2 metams, pritaikius BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) Ukmergės rajono apylinkes teismo 1995-02-12 nuosprendžiu pagal BK 116 str. 1 d., 117 str. 1 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, prijungus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmes dalį - laisves atėmimu 3 metams 2 mėnesiams; 3) Vilniaus apygardos teismo 1997-12-11 nuosprendžiu pagal BK 272 str. 3 d. - laisves atėmimu 6 metams 6 mėnesiams, 2003-05-09 nutartimi veika perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. BK 180 str. 2 d., bausmė sumažinta iki laisves atėmimo 6 metams; 4) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004-05-27 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. - 3 MGL dydžio bauda; 5) Ukmergės rajono apylinkes teismo 2005-04-07 nuosprendžiu pagal 180 str. 1 d., pritaikius BK 64 str., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su bauda 3 MGL; 6) Ukmergės rajono apylinkes teismo 2008-05-08 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; 7) Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-08-01 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 286 str., pritaikius BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. - laisves atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 8) 2011-02-22 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, remiantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-08-01 nuosprendžiu, paskirta galutinė 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, o būtent:

A. B., 2012 m. lapkričio 11 d., apie 23.00 val., atėjęs pas nukentėjusįjį A. D. į namus, esančius (duomenys neskelbtini)., priekaištaudamas nukentėjusiajam dėl savo sesers D. D. savižudybės, vieną kartą kumščiu trenkė A. D. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam A. D. apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą, tokiu būdu sužalodamas A. D., nesunkiai sutrikdė A. D. sveikatą.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, 2012 m. lapkričio mėnesio viduryje, vakare, (duomenys neskelbtini)., A. D. namuose, ar tai kumščiu, ar tai delnu, tiksliai nepamena, vieną kartą jis trenkė A. D. į veidą, nes pyko ant jo, dėl savo sesers D. D. savižudybės. Dėl savo padaryto nusikaltimo gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. B. prisipažinimo jo kaltė yra įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusysis A. D. parodė, kad 2012-11-11, apie 23 val., pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini)., atvažiavo jo mirusios žmonos D. D. brolis A. B., priekaištaudamas dėl savo sesers D. savižudybės, jam vieną kartą kumščiu trenkė į kairę veido pusę ir sulaužė žandikaulį (I t., b.l. 15, 16).

Liudytoja D. M. parodė, kad ji A. B. paskutinį kartą matė 2012-11-11 vakare, apie 23 val. 30 min., kai šis buvo atvažiavęs prie jos namų. A. B. jai pasigyrė, kad nusipirko mašiną, prašė, kad ji eitų jos apžiūrėti, tačiau ji nėjo, nes buvo tamsu. Po pokalbio A. B. išvažiavo, pas ją į namus jis užėjęs nebuvo. Sekančios dienos ryte iš A. D. motinos ji sužinojo, kad tą vakarą, kai A. B. buvo užėjęs pas ją, jis primušė A. D., sulaužė A. D. žandikaulį (I t., b.l. 19).

Liudytoja M. D. parodė, kad 2012 m. lapkričio mėnesio viduryje, vėlai vakare, jai miegant lovoje sūnaus A. D. namuose, (duomenys neskelbtini)., ją pažadino triukšmas. Ji atsikėlė, nuėjo į sūnaus A. kambarį ir ten pamatė A. B., kuris jai pasakė „kokia čia boba“. Ji suprato, kad A. B. jos nepažino. Ji matė, kad sūnaus kambaryje ant kėdės sėdėjo A. B. sesuo J., o tarpduryje stovėjo jai nepažįstami vyriškis su moteriške. Ko jie buvo atvažiavę pas jos sūnų ji nežino. Ji matė, kad sūnus A. yra sumuštas, matė, kad jo veidas kairėje pusėje buvo kruvinas. Taip pat kraujo buvo pribėgę ir jo kambaryje, ant grindų. Tuo metu sūnus A. sėdėjo ant lovos, rankomis buvo susiėmęs sau už veido. Ji pati baisiai išsigando. Tada A. B., jo sesuo Jūratė bei jai nepažįstami vyriškis su moteriške išėjo iš jų namų. Prieš išeinant jie jai nieko nesakė. Per langą ji matė, kad jie visi susėdo į automobilį, stovėjusį šalia sūnaus namų, ant kelio. Jai sūnus A. pasakė, kad A. B. jam priekaištavo už sesers D. D. savižudybę ir dėl to jam kumščiu vieną kartą smogė į veidą. Jai sūnus A. skundėsi, kad skauda sumuštą veidą, kuris kairėje pusėje vėliau patino. Sūnus A. kreipėsi į medikus, jam buvo nustatytas žandikaulio lūžimas. Kurį tai laiką sūnus A. gulėjo ir gydėsi ligoninėje, (duomenys neskelbtini). Ji pati nematė kaip A. B. smogė jos sūnui A. D. į veidą, nes tuo metu miegojo kitame kambaryje, o kai išėjo iš savo kambario, sūnus A. jau buvo sumuštas (I t., b.l. 20).

Nepilnametė liudytoja E. D. parodė, kad 2012 m. lapkričio mėnesio viduryje, apie 23 val. ji miegojo savo kambaryje, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kai ją prikėlė į kambarį užėjusi teta J. B.. Ji J. paklausė, ko ši atvažiavo pas juos. J. jai pasakė, kad pas juos atvažiavo su savo broliu A. B. ir išėjo iš jos kambario. Tada ji išgirdo iš tėvo A. kambario sklindantį dėdės A. B. balsą ir nuėjo į tėčio kambarį pasižiūrėti, kas vyksta. Ji pamatė, kad tėčio kambaryje yra teta J. B., dėdė A. B. ir jai nepažįstami vyriškis su moteriške, kuriuos ji matė pirmą kartą. Ji matė, kad tėčio kambaryje ant stalo stovėjo dviejų litrų talpos alaus butelis. Tuo metu jos tėtis A. gulėjo lovoje. Tėtis tą vakarą buvo blaivus. Kad tėtis A. su A. būtų gėrę alaus ji nematė. Po to A. nei iš šio, nei iš to pradėjo kabinėtis prie jos tėčio, pavadino tėtį necenzūriniu žodžiu „gaidžiu“, liepė jam keltis. Ji matė, kad A. elgėsi keistai. Ar jis buvo girtas, ar blaivus, ji nežino. Tada matė, kaip tėtis A. atsikėlė iš lovos, apsirengė Ji girdėjo kaip dėdė A. B. pakvietė eiti jos tėtį A. su juo pasikalbėti. A. buvo kažkoks tai įpykęs. Ji pagalvojo, kad gali blogai baigtis, tai nuėjo į savo kambarį. Po kurio tai laiko į jos kambarį įbėgo broliukas D., kuris jai pasakė, kad dėdė A. trenkė tėčiui. Ji nuėjo į tėčio kambarį ir pamatė, kad tėtis A. sėdi ant lovos, jo veidas buvo kruvinas. Matė, kad grindys jo kambaryje taip pat buvo kruvinos. Kambaryje stovinčiam dėdei A. B. ji pasakė, kad šis važiuotų namo, ir A. tada išėjo. Dėdė A. su teta J. ir nepažįstamais vyriškiu, bei moteriške iš jų namų išvažiavo. Kaip dėdė A. B. smogė tėčiui A. į veidą, ji pati nematė, tai matė jos broliukas D. D.. Po sumušimo ji tėtį A. lydėjo į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, vėliau jį dar lydėjo į ligoninę Vilniuje. Tėčiui A. buvo sulaužytas žandikaulis. Tėtis jai pasakojo, kad A. jam smogė į veidą, nes pyko ant jo dėl mamos D. D. savižudybės (I t., b.l. 22).

Nepilnametis liudytojas D. D. parodė, kad 2012 m. lapkričio mėnesio viduryje, vakare jis miegojo savo namuose, (duomenys neskelbtini)., su tėčiu A., tame pačiame kambaryje, kai jį prikėlė triukšmas. Jis prabudo ir pamatė, kad į kambarį yra įėjusi teta J. B.. Tuo metu sesė E. buvo savo kambaryje, o baba M. taip pat buvo savo kambaryje. Jis atsimena, kad teta J. sakė, jog ateis ir dėdė A.. Pamena, kad tada pas juos į namus atėjo ir dėdė A. B. su kažkokia tai jam nepažįstama moterimi ir vyru. Jis suprato, kad šie nepažįstami vyras ir moteris buvo dėdės A.draugai. Pamena, kad kai A., pas juos atėjo su savimi atsinešė „bambalį“ alaus. A. elgėsi ir atrodė keistai. Pamena, kad sesė E. taip pat kažkuriuo tai momentu buvo užėjusi į tėčio kambarį. Pamena, kad sesė pasisveikino su teta ir dėde. Taip pat iš savo kambario buvo išėjusi ir baba M.. Pamena, kaip tada dėdė A. tėčiui A. pasakė‚ „einam man reikia su tavimi pasikalbėti“. Pamena, kad A. dar buvo įsipylęs iš „bambalio“, stovėjusio ant stalo, vieną stiklinę alaus, ją išgėrė. Ar tėtis A. gėrė alų jis tiksliai nepamena, bet jam atrodo, kad tėtis alaus negėrė. Tėtis A. tą vakarą buvo blaivus. Pamena, kad tėtis atsikėlęs apsivilko rūbus ir tame pačiame kambaryje su A. kažką tai kalbėjo. Apie ką jie kalbėjo, jis gerai negirdėjo, nes buvo dar nuėjęs apsimauti kelnių. Pamena, kad A. buvo piktas, jis kalbėdamas su tėčiu balsą tai pakeldavo, tai nuleisdavo. Jis girdėjo kaip dėdė A. tėčiui priekaištavo, kad per jį pasikorė jų mama. Matė, kad tėčiui A. besisegant kelnių diržą, dėdė A. B. iš kumščio trenkė vieną kartą tėčiui A. į veidą. Tėtis atgal dėdei A. netrenkė. Jis pats labai išsigando, nusisuko nuo jų, nubėgo pas sesę E. į kambarį, jai sakė, kad dėdė A. trenkė tėčiui. Žino, kad sesė E. dar bėgo į kambarį, nuo stalo surinko peilius, ji buvo išsigandusi, kad dėdė A. dar ko nors blogo tėčiui nepadarytų. Matė, kad po to, kai išėjo dėdė A. su teta J. ir kitais dviem savo draugais, tėčio kambaryje ant grindų buvo kraujo balutė, tėtis jam skundėsi, kad skauda žandikaulį. Jis pats matė, kad tėčiui iš burnos bėgo kraujas, jam buvo sutinęs žandas. Pamena, kad sesė E.iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis su baba dar nuėjo prie stotelės greitosios pasitikti. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba tėtį išvežė į ligoninę. Tėtį į ligoninę lydėjo sesė E.. Jis su baba liko namuose. Nei jo, nei sesės E. dėdė A. nenuskriaudė (I t., b.l. 24).

Liudytoja E. P. parodė, kad 2012 m. lapkričio mėnesio viduryje A. B. jos paprašė jį nuvežti pas seserį J., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ji sutiko A. pavežti. Kartu su jais dar važiavo kažkoks tai A. ar tai pažįstamas, ar tai draugas, tiksliai nežino, kurį ji matė pirmą kartą. Jie trise, t.y. ji, A., ir minėtas jo pažįstamas nuvažiavo pas A. B. seserį J. į namus, į (duomenys neskelbtini). Ten jie šnekėjosi ir užsimanė nuvažiuoti į tėviškę, į (duomenys neskelbtini) rajoną, ant tėvų kapų. Jie jos paprašė nuvežti ant tėvų kapų, esančių (duomenys neskelbtini)., kaimo ji nežino. Tuo metu jau buvo tamsu. J. buvo blaivi. A. jai atrodo taip pat buvo blaivus. Kaip jai važiuoti į (duomenys neskelbtini) rajoną, į A. ir J. tėviškę aiškino ir J., ir A.. Važiavo jie su jos automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žalios spalvos. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) rajone, kažkokiame tai kaime, jo pavadinimo ji nežino, A. jai parodė savo apdegusius namus, tada jis su J. ėjo ant kapinių. Tada A. jos paprašė nuvežti jį iki jo sesers D. namų, kuri, kaip jis jai aiškino, buvo neseniai nusižudžiusi. Ji suprato, kad A. norėjo aplankyti savo giminaičius. Pamena, kad sustojo kažkokiame kaime, prie nuosavo namo, ir jie visi keturi, t.y. A., J., ji ir minėtas vyriškis, kurio ji nepažįsta, nuėjo link A.giminaičių namo. Pamena, kad jai A. buvo minėjęs, jog šiame name gyvena jo giminaitis pavarde D.. Namo viduje ji matė, kad kambaryje, lovoje gulėjo vyriškis, o šalia jo buvo berniukas, apie 12-14 m. amžiaus. Pamena, kad jie dar pas minėtą D. vežėsi alaus, kiek tiksliai butelių, ji nežino. Alų buvo nupirkusi Jūratė. Pamena, kad A. minėtam vyriškiui D. liepė keltis. Ji minėtą vyriškį pavarde D. matė pirmą kartą. Pamena, kad A. buvo kažkoks tai piktas ir jis, ir jo sesuo J. kažką tai priekaištavo minėtam giminaičiui D. dėl jo žmonos, kaip suprato A. ir J. sesers D.savižudybės. Matė, kaip A. prie stalo išgėrė stiklinę alaus. Kad daugiau alaus A. būtų gėręs, ji nematė. Pamena, kad A. kažkokiais tai necenzūriniais žodžiais pavadino minėtą savo giminaitį D.. Pamena, kad kažkuriuo tai momentu į tą patį kambarį buvo atėjusi paauglė mergaitė. A. kažką dar kalbėjo, kad ši pasikeitusi, kad išaugusi, kad jos negalima pažinti. Taip pat trumpam iš kito kambario į jų kambarį buvo atėjusi senyvo amžiaus moteriškė. Jos ji nepažįsta. Taip pat matė, kad kambaryje buvo ir minėtas berniukas, jo vardo ji nežino, bet suprato, kad minėta paauglė mergaitė ir nedidelis berniukas yra A. giminaičio D. vaikai. Ji pati tuo metu labai užsimanė į tualetą. Ji pagalvojo, kad čia šeimos reikalas, kad pati nesikiš į A., J. ir minėto vyriškio D. reikalus ir išėjo iš namo į lauką ieškoti tualeto. Iki to laiko dar jokių muštynių nebuvo. Tik išeinant ji girdėjo, kaip A. ir J. kažką tai priekaištavo minėtam savo giminaičiui dėl sesers D. savižudybės. Jie buvo įsikarščiavę. Ji pati nematė, kad jos mylimasis A. B. būtų smogęs į veidą savo giminaičiui D.. Nematė, kad jie būtų mušęsi. Kai grįžo į namo vidų, A.ir D. stovėjo vienas priešais kitą. Ji matė, kad A. giminaitis D. tuo metu buvo susiėmęs su ranka sau už skruosto. Ji suprato, kad kol pati buvo tualete ir lauke A. primušė savo giminaitį D.. Ji labai išsigando, ragino juos važiuoti į namus. Jie ilgai neužtruko, A. jai nepriekaištavo, pasakė, kad „važiuojam“. Tada jie visi keturi išvažiavo į namus. Važiuojant į namus, pakeliui, jai A. B. pasakė „trinktelėjau D.“. Kiek kartų jis sudavė savo giminaičiui D. A. jai neminėjo, o ji jo ir neklausė. Iš A. kalbos ji suprato, kad šis trinktelėjo savo giminaičiui D. už tai, kad pyko, jog su juo gyvendama jo sesuo D. nusižudė. A. kaltino minėtą D. dėl savo sesers D. savižudybės ( I t., b.l. 26-27).

Liudytojas L. B. parodė, kad kažkur tai 2012 m. vasarą, tiksliai datos nepamena, telefonu jis kalbėjo su dėde A. B.. Pamena, kad tuo metu pykosi su savo patėviu A. D., neseniai buvo palaidoję mamą D. D., viskas buvo susidėję krūvon. Pykosi su patėviu, nes jis jam buvo pasakęs, kad išvažiuoja iš namų, kad dirbs kitur, tai dėl to su juo ir nesutarė, nes patėvis nenorėjo, kad jis iš namų kur nors važiuotų. Pamena, kad pokalbio metu, telefonu dėdei A. B. pats guodėsi, kad su patėviu nesutaria, kad yra susipykę, dėl ko, dabar nebepamena. A. buvo įsikarščiavęs, jam aiškino, kad kada nors išsiaiškins dėl jo su A. D.. Pamena, kad jis dėdei Arūnui sakė, jog čia ne jo reikalas, kad jis nesikištų, kad pats su patėviu išsiaiškins savo problemas. Kai A. šių metų lapkričio mėnesį jų namuose smogė patėviui A. D. ir taip jam sulaužė žandikaulį, jo namuose nebuvo, jis to nematė. Tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) m. Kad dėdė A. mušė patėvį A., bei sulaužė jam žandikaulį jam paskambinusi papasakojo sesuo E.. Vėliau jam patėvis A. pasakojo, kad dėdė A. atvažiavęs su teta J., bei dar kažkokia nepažįstama moteriške, bei nepažįstamu vyriškų pas juos į namus, jam priekaištavo dėl jų mamos D. savižudybės ir nei iš šio, nei iš to vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą, dėl ko sulūžo žandikaulis. Žino, kad dėl to patėvis A. gydėsi Vilniuje, ligoninėje. Patėvis A. D. yra ramaus būdo, greitai neįsikarščiuoja, o dėdė A. B. yra labai karšto būdo, labai greitai įsikarščiuoja (I t., b.l. 29).

Iš specialisto išvados Nr. G 395/12 (14), esančios byloje, matyti, kad A. D. padarytas apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galėjo būti padarytas 2012-11-11. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. A. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (I t., b.l. 6-7).

Tokiu būdu teisme iš surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis A. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, t.y. padarė nukentėjusiajam A. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl apatinio žandikaulio lūžimo ir ši jo nusikalstama veika pilnai atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Nukentėjusysis A. D. civilinio ieškinio nepareiškė.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 1016,56 Lt dydžio civilinį ieškinį. Jis pagrįstas rašytiniais įrodymais (b.l. 9-12), žala atsirado dėl nusikalstamų A. B. veiksmų, jis civilinį ieškinį pripažįsta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas (LR BPK 115 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis A. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri baudžiamojo įstatymo priskirtina prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis teistas 8 kartus, turi neišnykusį teistumą, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kuri jo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus. Skiriant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis, kuris buvo kaltinamojo mirusios sesers vyras, jam dovanojo ir prašo skirti kaltinamajam kuo švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką LR BK 66 str. pagrindu, įskaityti A. B. sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-12-13 iki 2013-04-25.

Kardomąją priemonę kardomąjį kalinimą - suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš A. B. Valstybinei ligonių kasai 1016,56 Lt (vieną tūkstantį šešiolika litų 56 centus).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja E. Zarembienė